Europos Parlamento nariai susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere S. Cichanouskaja

2022-10-14 |

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgą

 iš Vakarų fronto – Briuselio – pradėjo aptardami svarbiausius įvykius: pirmadienį Kremliaus  nurodymų vykdytą Ukrainos sostinės Kijevo ir kitų miestų bombardavimą, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vizitą Briuselyje ir kitas aktualijas. 

Pasak R. Juknevičienės, ji kartu su ELP frakcijos pirmininku Manfredu Vėberiu šiuo metu turėjo būti darbiniame vizite Ukrainos sostinėje, tačiau jis buvo atidėtas, nes niekas šiuo metu ten gali jų priimti – yra svarbesnių dalykų.  

Šią savaitę EP taip pat galima vadinti ne tik Ukrainos, bet ir Baltarusijos savaite, nes vyko daug svarbių darbų, tame tarpe ir susitikimai su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja bei jos komanda, atvykusiais iš įvairių vietų, kur dirba opozicija. 

„Šis vizitas labai svarbus, labai laiku, nes Baltarusija vėl ateina į Vakarų laikraščių antraštes, mat Lukašenka neaišku ar spaudžiamas, ar savo noru jau dalyvauja šiame kare, jis yra šio karo dalis, nes raketos ir dronai ir iš Baltarusijos teritorijos lekia“, – kalbėjo R. Juknevičienė. Ji pasveikino kolegą A. Kubilių su parengtu raportu Užsienio reikalų komitetui dėl naujos ES plėtros strategijos bei pristatė, jog europarlamentaras bus Europos liaudies partijos (ELP)  frakcijos specialaus raporto Vidurinei Azijai rengėju. 

šią savaitę Parlamente vieši ir visi ES ambasadoriai, tame tarpe ir lietuviai: Kazachstane – Kęstutis Jankauskas, Tadžikistane – Raimundas Karoblis. 

EP narė R. Juknevičienė pažymėjo, kad šie kraštai dabartinio karo kontekste yra labai svarbūs ir dėl naftos, ir dėl Rusijos įtakos.

Pasak A. Kubiliaus, natūralu, kad šiuo metu dėmesys Baltarusijai yra sumažėjęs, tą supranta ir S. Cichanouskaja. 

„Turime matyti visą regioną. Didžiuliai pokyčiai vyksta žymiai plačiau negu vienoje atskiroje šalyje. Didžioji dalis tų pokyčių yra susiję su Ukrainos gebėjimu atlaikyti Rusijos agresiją ir, tuo, kuo mes tikime, kad Ukraina laimės. Tai gali pakeisti situaciją ir pačioje Rusijoje, tai gali labai stipriai įtakoti Lukašenkos režimo griūtį, tai jaučiasi ir Kazachstane, kuris nori atsitolinti nuo Rusijos – ne revoliuciniais būdais, bet ieško išėjimo į Europą galimybių“, – sakė A. Kubilius. 

Šią vasarą S. Cichanouskajos iniciatyva buvo įkurta pereinamojo laikotarpio Vyriausybė – kabinetas, tai yra svarbus žingsnis, nes apibrėžtos atsakomybės, reformuojama Koordinacinė taryba, kuri galėtų būti Parlamento analogu, kol nėra išrinkto tikro. Be to, svarbu, kad atidaroma pereinamojo laiko Vyriausybės atstovybė Briuselyje. Jos atstovai bus kviečiami ir į Delegacijos ryšiams su Baltarusija (pirmininkas Juozas Olekas) ir Delegacijos EURONEST Parlamentinėje asamblėjoje (pirmininkas A. Kubilius) posėdžius, nes jie čia „turi vietas prie stalo“, tik anksčiau nebūdavo kviečiami, nes nebuvo Parlamento. 

„Tai naudinga ne tik Baltarusijai, kuri turės galimybę pristatyti savo problemas, savo matymą, bet labai naudinga ir Europos Sąjungai, tai paskatins ES institucijas turėti aiškesnę strategiją dėl demokratinės Baltarusijos. To iki šiol labai trūksta“, – sakė A. Kubilius.

„Ką Sviatlana Cichanouskaja aiškiai pabrėžė savo kalboje, kad jie, lygiai taip pat kaip ir mes, labai aiškiai mato Ukrainos pergalės faktorių”, – kalbėjo europarlamentaras. 

Pasak jo, buvo labai aiškiai išsakyta parama Ukrainos kovai prieš Rusijos invaziją, tai visada aiškiai skambėjo iš S. Cichanouskajos lūpų. “Kartu skambėjo ir aiškesnė kryptis, kuria pati Baltarusija planuoja toliau eiti atgavusi demokratiją – eiti Ukrainos keliu link ES“, – sakė A. Kubilius.

„Tai labai svarbu, nes dėl to buvo labai kritikuojama, net ir Lietuvoje buvo saknčių, kad revoliucijos 2020 metais metu nebuvo ES vėliavų, nebuvo taip aiškiai, kaip Ukrainos Maidane, išreikšto euro kelio. Mes tada sakėme, kad tai yra natūralu, pasižiūrėjus kokioje situacijoje yra Baltarusija: demokratijos reikalavimas, rinkimų reikalavimas, laisvo žodžio reikalavimas, tai jau yra europietiškos vertybės. Ir jie atėjo iki to momento, kai čia atvykę, jau aiškiai deklaruoja savo europinį kelią. Dar ne ES narystės, bet europinį kelią, į kurį jie labai nori orientuotis“, – pasakojo R. Juknevičienė. 

Jos teigimu, „Ukrainos pavyzdys ir tai, kad ES prasidėjus karui atvėrė duris Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelo su kandidatės statusu, tai skatina ir Sviatlaną Cichanouskają ir jos komandą matyti tokią pat perspektyvą“. 

„Jie tai vadina Europiniu keliu ir kažkada mes matysime, kaip Baltarusija taip pat tampa ES kandidate“, – sakė A. Kubilius, o R. Juknevičienė papildė, kad „mums tai labai svarbu ir tikrai padėsim, nes tai Lietuvos gyvybinis interesas, turėti šalia savęs saugias, demokratiškas, laisvas valstybes“.

Kalbėdama apie Ukrainos situaciją EP narė R. Juknevičienė pažymėjo, kad tai trečias, ir reikia tikėtis, paskutinis Rusijos karo prieš Ukrainą etapas. Politikės nuomone, Putinas yra desperacijoje, panašią nuomonę turi ir visa ELP frakcijos vadovybė, tame tarpe ir Europos Komisijos pirmininkė U. Von der Leyen, kuri nuoširdžiai angažuojasi pagalbos Ukrainai temoje. 

„Visi mato pralaimintį Putiną, šiame raketų fone, tyčinio Ukrainos infrastruktūros daužymo fone, gal kai kam atrodo, kad čia per daug drąsu sakyti, kad Putinas pralaimi, bet iš tikrųjų jis leidžia paskutinius savo šovinius, savo paskutines galimybes. Aišku, visi supranta, kad šis etapas gali būti labai žiaurus“, – sakė R. Juknevičienė, prisimindama ir Nord Stream sprogdinimus. 

Parlamentarei pasiteiravus, ar A. Kubilių tenkina JAV ir ES atsakas, politikas atsakė, kad vienintelis atsakas turi būti – daugiau ginklų, ypač priešraketinės, priešlėktuvinės gynybos ginklų. 

„Vakaruose turi būti pereita prie sisteminio ir ilgalaikio matymo. Karas nežinia kiek truks. Melskimės ir padėkime Ukrainai laimėti, kiek galima greičiau, tačiau ruoškimės, kad karas gali ir užsitęsti. Tada reikalinga aiški sistema, kaip išjudinti pramones ir vienoje, ir kitoje Atlanto pusėje“, – sakė A. Kubilius.

Baigdami pokalbį politikai aptarė ir balsavimą Jungtinėse Tautose, kuris parodo, kad Rusijos draugų skaičius mąžta, lyginant su balsavimu pavasarį. Pasak jų, tai nors ir lemia nedaug, tačiau nuteikia optimistiškai.

×