A.Kubiliaus kalba iškilmingame LR Seimo posėdyje

2024-05-09 | Europos diena, Europos Sąjunga

EP nario Andriaus Kubiliaus kalba 2024 m. gegužės 9 d. iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Europos Dienai ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmečiui.

Gerbiamos ir Gerbiamieji,

Specifinis jausmas vėl stovėti šioje Seimo tribūnoje.

Noriu kreiptis į Jus ne tik kaip pirmasis Seimo Europos Reikalų Komiteto pirmininkas, bet ir kaip 2000 metų Lietuvos Ministras Pirmininkas, nes tų metų vasario mėnesį Lietuva pagaliau buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir tada mums teko įrodyti, kad Lietuva yra pasirengusi tapti ES nare kartu su pirmuoju “big-bang” plėtros dešimtuku.

Tada ir Nidos grožiai padėjo tai pasiekti. Ir kitos Nidos gėrybės.

Kažkada Vytautas Landsbergis pasakė labai tikslius žodžius: NATO mums garantuoja gyvenimą, Europos Sąjunga – geresnį gyvenimą.

Tuo ir džiaugėmės pastaruosius 20 metų: narystė Europos Sąjungoje ir jos turtingoje Bendrojoje rinkoje leido mums patiems kurti savo sėkmės istoriją, kurią galima prilyginti ir stebuklui šimtametėje Lietuvos istorijoje.

Verta prisiminti, kad 2000 metais, kai Lietuva tik pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, mūsų ekonomikos išsivystymo lygis siekė tik 34% ES vidurkio.

Tai yra – pagal europinius standartus buvome neturtingas, iš sovietinės okupacijos neseniai išsivadavęs kraštas, gyvenome stipriai atsilikdami nuo vidutinio europiečio.

Dabar šis rodiklis siekia jau 90% ES vidurkio. Tai yra, baigiame pasivyti Europą, esame tarp pirmaujančiųjų „naujosios Europos“ šalių ir jau pralenkėme tokias ES senbuves, kaip Ispaniją, Graikiją, Portugaliją. Mums, lietuviams, svarbiausia, kad 1% aplenkėme kaimynę Estiją.

Per šiuos 20 metų ne tik ekonomiškai pasivijome Europą, bet ir civilizacine, kultūrine prasme sugrįžome į Europą: įveikėme Nepriklausomybės pradžioje klestėjusią korupciją, įtvirtinome europietiškus teisinės valstybės principus, išmokome rūpintis žmogaus teisėmis ir laisvėmis bei demokratinėmis vertybėmis.

Galėtume tikėtis, kad ir per ateinančius dešimtmečius kartu su Europos Sąjunga mes saugiai kursime savo sėkmę ir taikysimės jau nebe į Europos Sąjungos vidurkį, bet į ekonomiškai pirmaujančiųjų penketuką.

Tačiau akivaizdu, kad tokią svajonę būsime pajėgūs įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu kartu su ES ir NATO įveiksime šiandieninę gilią viso Europos žemyno bei visos Europos Sąjungos geopolitinę krizę, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą.

Artimiausią dešimtmetį Europos Sąjunga neturės didesnio rūpesčio nei atkurti tvarią taiką visame Europos žemyne. To nebus galima pasiekti kokiomis nors derybomis dėl trumpalaikio ugnies nutraukimo ar sutariant dėl taikos Putino sąlygomis.

Tvari taika Europos žemyne yra galima tik tada, jeigu geopolitinės transformacijos įvyks plačiame Europos rytinės dalies regione, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją.

O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas. Ačiū Ukrainai už tai kad gina mus ir už tai, kad atveria galimybes sulaukti tokio žlugimo.

Ukrainos pergalė atvertų galimybes pozityvioms permainoms visame Europos Rytų regione.

Mes turime būti pasiruošę pilnai išnaudoti šį galimybių langą, nes tik tai leis atkurti tvarią taiką ir saugaus augimo galimybes visame Europos žemyne, taigi ir Lietuvoje.

Artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, grįžimo prie tvarios taikos dešimtmetis. Jis bus „Ukrainos dešimtmetis“, nes tik Ukrainos sėkmė (tai yra, jos pergalė prieš Rusiją, jos atstatymas ir modernizacija, jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO) padės transformuotis platesniam Europos Rytų regionui.

Todėl Ukrainos pergalė ir tapimas Europos Sąjungos nare yra reikalinga ne tik pačiai Ukrainai, tai yra reikalinga ir visai Europos Sąjungai. Nes tvarios taikos reikia ne tik Ukrainai, jos reikia visiems europiečiams, įskaitant ir lietuvius.

O Ukrainos pergalė, jos atstatymas, euroatlantinė integracija yra tai, ką gali ir privalo padaryti Europos Sąjunga bei kitos Vakarų valstybės.

Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą ir prieš visą civiliuotą pasaulį tęsiasi jau daugiau nei du metus.

Europos Sąjunga suteikdama karinę ir kitokią paramą Ukrainai, įvesdama sankcijas Rusijai, pakviesdama Ukrainą pradėti narystės derybas – padarė daugiau nei buvo galima iš ES tikėtis prieš karą.

Galima tik sveikinti tvirtą Europos Komisijos Prezidentės Ursulos von der Leyen lyderystę sutelkiant Europos Sąjungos beprecedentinę materialią ir politinę paramą Ukrainai. Tačiau šiandien turime matyti, kad tokios paramos iki šiol pakako tik tam, kad Ukraina nepralaimėtų, bet jos kol kas nepakanka tam, kad Ukraina laimėtų.

Praeitais metais Rusija karui prieš Ukrainą išleido daugiau kaip 100 mlrd. eurų, tuo tarpu Ukraina savo gynybai kartu su visa Vakarų (JAV ir ES) parama galėjo išleisti tik 80 mlrd. eurų ir iš jų visa Vakarų karinė parama siekė tik 40 mlrd. eurų, arba 0.1% viso Vakarų BVP.

To tikrai nepakanka Ukrainos pergalei. Todėl Lietuva turi raginti Europos Sąjungą neatidėliojant imtis iniciatyvos ir parengti Europos Sąjungos Planą Ukrainos pergalei pasiekti, kuriame būtų tiksliai įvertinta kokios ir kiek ginkluotės reikia tokiai pergalei pasiekti, kur ir kada tai bus pagaminta, bei kaip tai bus finansuojama.

Akivaizdu, kad Vakarų parama Ukrainos pergalei per metus turi siekti ne 40 mlrd. eurų, o bent 100 mlrd., arba 0.25% viso Vakarų BVP. Ir visa tai turi būti išdėstyta aiškiame Ukrainos Pergalės Plane, imant pavyzdį iš Jungtinių Valstijų 1941 metų birželio mėn parengto Pergalės Plano, kuriame buvo viskas tiksliai suplanuota kaip per 4 metus pasiekti besąlygišką pergalę prieš Hitlerį ir prieš imperinę Japoniją.

Lietuva taip pat turi raginti Europos Sąjunga imtis įgyvendinti plačią Europos Rytų erdvės transformacijos strategiją, tai ką galima būtų vadinti Grand Strategija, kuri apimtų visas paramos politinei Rusijos ir Baltarusijos transformacijai priemones, įskaitant paramą tų šalių pilietinei visuomenei ir opozicijai, o taip pat ir Ukrainos pergalę bei integracijos sėkmę vertinant kaip esminius faktorius, lemsiančius tokios transformacijos sėkmę.

Tokia ES strategija yra reikalinga tam, kad Vakaruose būtų įveiktos Rusijos pralaimėjimo ir Putino režimo griūties baimės, Vakarams nerimaujant, kad po Putino režimo griūties Rusijoje bus tik blogiau. Tokios nepagrįstos baimės ir yra viena iš pagrindinių kliūčių, stabdančių Vakarų ryžtą suteikti didesnę karinę paramą Ukrainai.

Todėl Grand Strategijoje pozityvios permainos Europos Rytų regione yra reikalingos visai Europai, nes tai vienintelis kelias į tokių baimių įveikimą, o tuo pačiu ir į tvarią taiką Europos kontinente. Tokioms permainoms yra būtina Ukrainos pergalė ir Ukrainos sparti euroatlantinė integracija.

Tai yra dideli tikslai. Todėl prabėgus mūsų narystės 20 metų, vardan tokių tikslų įgyvendinimo turime pagaliau atsikratyti vis dar gajos mūsų tarpe “naujokų” savivokos, kad nuo mūsų “mažiukų” niekas nepriklauso toje didelėje Europos Sąjungoje.

Mes galime ir privalome įtakoti Europos Sąjungos politiką, ypač mūsų regionui svarbių sprendimų atžvilgiu.

Tam turime nebijoti siūlyti savo idėjas, svarbias visai Europai, turime išmokti aplink tokias idėjas burti bendraminčius iš įvarių partijų ir įvairių šalių.

Tai jau sėkmingai padarėme suburdami pasaulinę parlamentarų “United for Ukraine” koaliciją.

Noriu pasinaudoti proga ir padėkoti Žygiui Paviloniui bei kitiems Seimo nariams, aktyviausiems šios koalicijos nariams.

Todėl šiandien žvelgdami ir į ateinančius dešimtmečius, sutarkime dėl to, kad mūsų pačių europietiškoje veikloje artimiausias dešimtmetis bus tikrai “Ukrainos dešimtmetis”, per Ukrainos pergalę ir jos euroatlantinę integraciją siekiant transformuoti visą Europos Rytų erdvę.

To turime siekti visų pirma išnaudodami svarbiausius Europos Sąjungos politikos darymo ir derinimo instrumentus – Europos politines partijas Europos Parlamente ir visose ES Tarybose, kuriose po visų šiais metais įvyksiančių rinkimų dirbs ir Lietuvos atstovai ir jau dabar sutardami dėl svarbiausių politinių prioritetų vardan Ukrainos ir visos Europos Rytų erdvės transformacijos.

Todėl jau dabar įsipareigokime, kad 2027 metais mūsų antrojo pirmininkavimo Europos Sąjungai svarbiausias politinis prioritetas bus Ukraina ir visa Europos Rytų erdvė. Ta proga imkimės burti “Vilniaus koaliciją” už Ukrainą ir visos Rytų erdvės transformaciją, taip, kaip Berlynas yra subūręs “Berlyno koaliciją” už Vakarų Balkanus.

Turime Vakarams įrodyti, kad Ukrainos pergalė ir integracinė sėkmė yra reikalinga ne tik Ukrainai ir Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Turime įtikinti Centrinę Europą nebijoti Ukrainos ekonominės konkurencijos, nebijoti kvalifikuotos daugumos balsavimo ir turime įtikinti Centrinę Europą netapti pagrindine politine kliūtimi tolesnei ES plėtrai tiek į Ukrainą, tiek ir į Vakarų Balkanus ar Moldovą.

Vardan to jau dabar pasiekime, kad svarbiausiose Europos Sąjungos institucijose, ypatingai atsakingose už “Ukrainos dešimtmečio” politikos įgyvendinimą, dirbtų kiek galima daugiau aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos atstovų ir kad Lietuvos atstovas taptų Europos Sąjungos Plėtros komisaru, atsakingu už tai, kad ES plėtros nauja banga būtų realizuota iki 2030 metų.

Nes mums tokia plėtra tikrai rūpi kaip niekam kitam Europos Sąjungoje.

Prieš daugiau kaip 30 metų kovomis už savo laisvę prisidėjome prie to, kad griūtų Berlyno siena ir subyrėtų Sovietų Sąjunga, dabar mūsų pastangų reikia ne tik tam, kad Ukraina laimėtų, bet ir tam, kad subyrėtų Kremliaus diktatūros ir neoimperinės agresijos “sienos”.

Europos Sąjunga yra pajėgi tai pasiekti, o mes esame pajėgūs pasiekti, kad Europos Sąjunga norėtų tai pasiekti.

Su europietišku dvidešimtmečiu!!! Ir Slava Ukrainy!

Ačiū už dėmesį!

(LR Seimo kanceliarijos nuotrauka, aut. Ilona Šilenkova)
×