A. Kubilius: Esame „valstybės politikos“ sugebėjimų krizėje

Įvairių sričių mokslininkai ir ekspertai, verslo ir visuomenės lyderiai, politologai diskutavo jau antrojoje Europos Parlamento (EP) nario Andriaus Kubiliaus iniciatyva surengtoje Forumo „Darbotvarkė 2030“ konferencijoje, šį kartą užsidavę esminį klausimą „Kaip reformuoti reformų darymą?“.

Šįkart konferencijos tema buvo skirta esminiams klausimams aptarti: kodėl Lietuva nebeturi aiškios valstybės strategijos, kur dingo valstybės ambicija, kodėl žodis „reformos“ tampa pajuokos objektu, kur dingo viešojo sektoriaus gebėjimai ir kompetencijos, reikalingos rezultatyviam reformų įgyvendinimui.

Diskusijos iniciatorius A. Kubilius pasidžiaugė, kad dalyvių susidomėjimas jau tradicija tampančiomis Forumo konferencijomis partvirtina prielaidą, jog tikrai yra nemažai žmonių, kuriems labai svarbi mūsų valstybės ateitis, o diskusijos gylis bei diskutuojančiųjų aktyvumas skatina toliau tęsti tokio formato renginius.

Valstybės tarnyba tapo atgrasi

Apie valstybės ilgalaikės strategijos kūrimo ir įgyvendinimo iššūkius diskutavo diplomatas, energetikos ekspertas Romas Švedas, viešojo valdymo ekspertė dr. Jurgita Šiugždinienė bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. Prelegentai pabrėžė ne tik aiškios valstybės raidos strategijos trūkumą, tačiau ir būtinybę stiprinti viešąjį sektorių – pirmiausia žmogiškaisiais ištekliais.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas M. Katinas savo pristatymą pradėjo nuo kitų šalių pavyzdžių, kai valstybės ekonomikos suklestėjimas tiesiogiai siejasi su dėmesiu valstybės tarnybai. Pavyzdžiui, Singapūre veikia atskira Vyriausybinė strateginė grupė, atsakinga už Singapūro ilgalaikį planavimą; prioritetų nustatymą; struktūrinių problemų identifikavimą vidutinio ir ilgojo nuotolio laikotarpiui. Tokiu būdu šalis kuria ilgalaikę strategiją ir ambiciją. Viešajame sektoriuje taikomas unikalus karjeros modelis, artimas verslo konsultacijų įmonių karjeros modeliui. Šaliai vadovauti parenkami gabiausi piliečiai. Jiems mokamas konkurencingas atlyginimas: ministrų darbo užmokestis ~1,09 mln. Eur per metus.

Kitas pavyzdys – Suomijoje veikianti  SITRA, agentūra, kuri yra viešas nepriklausomas inovacijų fondas ir idėjų kalvė, atskaitinga Suomijos parlamentui.

Kokia situacija Lietuvoje? Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva tarp 141 šalies yra 83 vietoje pagal politikos stabilumo užtikrinimą, o pagal valdžios ilgalaikės vizijos turėjimą užima vos 90 vietą.

Pasak viešojo sektoriaus ekspertės dr. J. Šiugždinienės, valstybės sektoriui reikia stiprių žmonių valstybės tarnyboje, ypač – stiprios vadovų grandies. Tokį toną privalo užduoti šalies politikai, o dabar priešingai – trūksta politinio dėmesio valstybės tarnybai ir viešajam valdymui.

Daugelis prelegentų atkreipė dėmesį, kad šiandien svarbiausios valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos neturi nuolatinių vadovų. Tai reiškia, kad rimti, kompetentingi profesionalai nemato savo ateities valstybiniame sektoriuje. Su tokia situacija proveržio jame neįmanoma tikėtis.

Pranešėja pateikė duomenis, kad Lietuva yra 20 vietoje tarp reitinguojamų 38 valstybių pagal tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą. Blogiausias mūsų šalies rezultatas yra valstybės tarnybos gebėjimų srityje – tik 0,29 lyginant su pirmaujančiomis Didžiąja Britanija (1,00) ir Naująja Zelandija (0,98). Mūsų šalies valstybės tarnyba rūpinasi Vidaus reikalų ministerijos nė dešimties darbuotojų nesiekiantis valstybės tarnybos padalinys – tai tik toks mūsų dėmesys visai valstybės tarnybai.

Ką būtina reformuoti?

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas M. Katinas nubrėžė svarbiausias sritis, kurios turėtų būti prioritetinės reformų sritys. Tai mokesčių sistema; viešasis sektorius; švietimo sistema; inovacijos; regionų politika ir demografija. Išsiplėsdamas apie švietimo sistemos reformą, M. Katinas priminė, jog „Kurk Lietuvai“ projekto metu pasiūlytas Nacionalinės švietimo agentūros modelis. Pagal jį rekomenduota įsteigti „smegenų centrą“ su 100-200 darbuotojų, turintį analitiniai, komunikacijos, žmogiškųjų išteklių ir kt. padaliniais ir dirbantį su pažangiausiomis informacinėmis sistemomis. Tuo tarpu šiuo metu, M. Katino duomenimis, visa švietimo reforma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje užsiima tik 9 žmonės. Su tokiais nedideliais resursais jokia kokybiška reforma negali būti įgyvendinta.

J. Šiugždinienė siūlo Valstybės tarnybos ir viešojo valdymo politikos įgyvendinimą iš vidaus reikalų ministerijos perkelti į Vyriausybės centrą. Daugiau dėmesio skirti žmogiškųjų išteklių valstybės tarnyboje politikai, ypač – vadovų grandies, pastariesiems suteikiant daugiau teisių renkantis specialistus.

Ar turime valstybės strategiją?

Diplomatas, energetikos ekspertas R. Švedas konstatavo negailestingą tiesą: Lietuva gyvena be strategijos. Pranešėjo nuomone, strategija „Lietuva 2030“ – tik formalus ir pamirštas dokumentas. Politikai ir valstybės tarnautojai ja nesivadovauja. Ekspertas atkreipė dėmesį, jog net ir tokio dokumento įgyvendinimo niekas netikrina, o visuomenė bei verslas apskritai nežino apie tokio dokumento buvimą. Nežino, taigi nėra įtraukti į jos įgyvendinimą ir stebėjimą, kaip ji yra įgyvendinama. R. Švedo manymu, Lietuva šiuo metu yra pasiekusi tą dėsningą valstybės gyvenimo etapą, kai vis labiau lėtėja šalies vystymasis („plato“ stadija), ir po jos gali sekti arba tolesnė valstybės erozija, arba dinamiškas vystymosi etapas, bet tam reikalinga aiški valstybės strategija.

Kiek kitokiu kampu diskusiją pakreipęs verslo ekspertas, buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius pabrėžė, kad per pastarąjį Nepriklausomybės trisdešimtmetį Lietuva nuveikė labai daug, tačiau reikia pripažinti, kad tikros, esminės valstybinio sektoriaus reformos taip ir nepavyko pasiekti. R. Žyliaus nuomone, reformų procesas Lietuvoje apskritai neegzistuoja. Keičiantis Vyriausybėms ir nesant politikos pereinamumo, susiduriame su rimta valstybės politikos tęstinumo problema.

Šiandien Lietuvoje vykstantį reformų procesą prelegentas apibūdino tokiu poreikiu: „Reikia greitos ir kokybiškos reformos“. „Ar mums ne per brangu turėti dvi reformas?“ – ironiškai klausė diskusijos pranešėjas. Pasak R. Žyliaus, kokybiška reforma negali būti greita.

Kalbėtis, o ne bartis

Diskusijos ekspertas R. Žylius negailėjo pasiūlymų sprendimus priimančioms valstybės institucijoms. Kad reformos išties būtų kokybiškos, o ne tik dėl pačių reformų darymo, būtina ne ieškoti pergalės prieš oponentą, o geresnio problemų ir reformos tikslų supratimo; reikia išmokti dalintis samprotavimais ir abejonėmis bei gebėti susitaikyti su naujais faktais besikeičiančioje visuomenėje.

EP narys A. Kubilius apibendrindamas konstatavo: „Turime prisipažinti, kad nebesugebame įgyvendinti didelių ir esminių pertvarkų. O tam trūksta ir valstybės sektoriaus kompetencijų, ir valdžios intelektinio pajėgumo. Partijų susitarimai ir „profesionalų valdžios“ neišgelbėja ten, kur reikia gilesnio intelektinio supratimo. Esame „valstybės politikos“ sugebėjimų krizėje.“

Vis dėlto keliskart buvęs premjeras įnešė ir tam tikro optimizmo: „Kiekviena suvokta krizė yra geras postūmis. Nepraleiskime šios galimybės. Išmokime kalbėtis dėl didelių dalykų. Išmokime kalbėtis, o ne vien tik bartis.“

10 valstybės prioritetų

A. Kubilius, sutikdamas su tuo, kad valstybės valdymas yra ilgalaikėje krizinėje padėtyje, nes nesugebame turėti aiškios strategijos ir nesugebame išmintingai įgyvendinti esminių reikalingų permainų, siūlė tartis dėl artimiausio dešimtmečio svarbiausių tikslų ir rasti būdus, kaip valstybei sugražinti gebėjimą įgyvendinti permainas ten, kur jos yra būtinos. Jo manymu, tam, kad 2030 metais pasiektume ambicingo tikslo ir savo ekonominiu išsivystymu pasivytume europinį vidurkį, reikia nebekalbėti apie reformas, apie sutarimus dėl „geresnio gyvenimo“, o sutarti dėl valstybės svarbiausių 10 prioritetinių „strateginių projektų“ įgyvendinimo iki 2030 metų:

1. Pasiekti, kad 35 proc. nuo šalies BVP būtų perskirstyti per biudžetą viešajam sektoriui (iki 2022 m.). Tokiu būdu nacionaliniame biudžete būtų maždaug 2 mlrd. eurų daugiau pajamų, kurias būtų galima išleisti geresniam švietimo ar sveikatos apsaugos finansavimui.

2. Sukurti 2 pasaulinio lygio universitetus (VU ir KTU) (iki 2022 m.). Jų nacionalinės svarbos statusas ir lėšų sukoncentravimas plėtrai turėtų būti apibrėžtas atskiru įstatymu.

3. Švietimo srityje Lietuva turi išsiveržti į lyderes tarp ES valstybių pagal PISA tyrimus (iki 2030 m.)

4. Inovacijų ir aukštųjų technologijų pramonėje privalome lyderiauti ES pagal sukuriamą BVP biotechnologijos ir farmacijos; lazerių ir fotonikos; IT ir fintech’o srityse (iki 2030 m.).

5. Sveikatos apsauga – mirtingumas nuo svarbiausių ligų turi susilyginti arba būti mažesnis už ES vidurkį (iki 2025 m.).

6. Regionai. Turi atsirasti 10 regioninių pramonės augimo centrų – ekonomiškai turi augti ne tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Su valstybės pagalba pritraukiant investicijas, turi augti Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė bei kiti regionų centrai (iki 2025 m.).

7. Saugumas. Elektros sistemos kontinentinė sinchronizacija ir Astravo AE elektros ekonominė blokada – (2020–2025 m.).

8. Gynyba – 2.5 proc. nuo BVP (nuo 2025 m., o ne nuo 2030 m.).

9. Rytų Partnerystė – 2027 metais (Lietuvos 2-asis pirmininkavimas ES Tarybai) Ukraina, Sakartvelas, Moldova tampa kandidatėmis į ES. „ES Trio Strategijos 2030“ nuoseklus įgyvendinimas.

10. Europietiška Rusija – Lietuvos iniciatyva Vakaruose gimsta „Europietiškos Rusijos“ strategija (2021 m.), kurios tikslas – padėti Rusijai sugrįžti į europietiško vystymosi kelią (po Putino).