A. Kubilius ir R. Juknevičienė. Rusija bando plačiai paveikti visus demokratinius procesus įvairiose Europos Sąjungos valstybėse

2024-02-10 | Europos Parlamentas

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje iš Strasbūro daugiausia dėmesio skyrė EP vykstančiam „Russiagate“ skandalui, kurio centre ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis įtariama europarlamentarė Tatjana Ždanoka iš Latvijos.

Pasak R. Juknevičienės, Europos Parlamente šią savaitę vyko debatai šiuo klausimu bei priimta rezoliucija pavadinimu „Russia gate“.

„Mums, Baltijos valstybių atstovams, buvo aišku, kas yra T. Ždanoka ir ką ji veikia. Ji su dabar įkalintu Algirdu Paleckiu rengė konferencijas pagal Kremliaus naratyvus, gynė jį jau įkalintą. Bet daugumai Europos parlamentarų, kurie jos nepažinojo, tai buvo naujiena. T. Ždanoka turi ryšių su Rusijos specialiųjų tarnybų veikėjais, dabar Europos Parlamente atliekamas tyrimas“, – sakė R. Juknevičienė.

Jos teigimu, visada kyla klausimas, kaip išvalyti Europos Sąjungą ir demokratines šalis nuo tos įtakos, kaip apginti demokratiją. Situacija šiuo metu yra geresnė, nei anksčiau, nes visi supranta, kas yra Putinas ir rimtai žiūri į tokius iškeltus klausimus.

Pasak europarlamentarės, T. Ždanokos atvejis parodė, kad atvirumas gali būti panaudotas kaip įrankis prieš pačią demokratiją.

A.Kubilius teigė, kad T. Ždanokos istorija nenustebino. „Svarstymuose matosi platesnis vaizdas, į kurį patenka ir T. Ždanoka, ir T. Carlson, Katalonija, Prancūzija, Italija. R. Žemaitaitis bando surasti sau vietą toje kompanijoje, kuri yra labai aiški. Tai Kremliaus agentų kompanija“, – kalbėjo EP narys.

Pasak jo, apie Kremliaus įtakas buvo žinoma ir anksčiau – Katalonijos separatistai artimai bendravo su įvairiais Kremliaus atstovais, Marine Le Pen partija Prancūzijoje gavo paskolas iš Kremliaus, panaši informacija pasirodė ir apie Italijos partijas.

„Pamačius bendrą vaizdą, galima padaryti labai logiškas išvadas. Pirmą kartą matome tokią informaciją apie Europos Parlamento narę. Paaiškėja visas vaizdas, kuris rodo, kad Kremliaus bandymai daryti įtaką Europos demokratiniam gyvenimui išnaudoja tuos pačius demokratinius instrumentus. Jis yra unikalus ir išskirtinis. Rusija bando plačiai daryti įtaką visiems demokratiniams procesams įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Tai daroma pakankamai sėkmingai ir verčia žiūrėti su daug didesniu susirūpinimu. Reikia ieškoti sisteminių atsakymų, kaip su tokiais iššūkiais demokratinėje Europos Sąjungos sistemoje tvarkytis“, – pabrėžė A. Kubilius.

Jis teigė siūlęs, kad Europos Parlamentas surinktų visų šalių tiriamosios žiniasklaidos padarytus pagrindinius tyrimus ir sudėtų į vieną knygą. Knygą galėtume pavadinti „Europos gėdos knyga“.

„Jei tai pavyktų padaryti prieš rinkimus, tie rinkėjai, kuriems tai rūpi, pamatytų ne tik atskirus šalies atvejus, bet visą Kremliaus įtakų paveikslą. Aš tikiu, kad tai daliai rinkėjų padėtų suprasti, ko negalima rinkti į Europos Parlamentą ar į kitus nacionalinius parlamentus“, – kalbėjo europarlamentaras.

R.Juknevičienė akcentavo, kad šiemet pasaulyje vyks nemažai rinkimų.

„Lietuvoje bus treji rinkimai, Rumunijoje – net ketveri, visame pasaulyje – apie aštuoniasdešimt įvairių rinkimų. Visus labai domina rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kas vyksta dabar JAV, man primena Rusijos užvaldymą, kišimąsi į Amerikos politiką, gebėjimą emocijas kaitinti ne tik per tiesioginius agentus. T. Carlson vizitas į Rusiją nėra nekaltas dalykas, tai D. Trumpo rinkiminės politikos“, – kalbėjo ji,

Pasak politikės, tarptautinėje žiniasklaidoje svarstoma, kaip atrodys būsimas Europos Parlamentas, prognozės tokios, kad jis labiau suksis į dešinę.

„Gali būti, kad mūsų politinė jėga, Europos liaudies partija, gali būti stipriausia jėga, stabdančia kraštutinės dešinės įsigalėjimą ir gebanti išvairuoti apsisaugant nuo rusiškų įtakų. Prancūzijoje, remiantis apklausomis, pirmauja M. Le Pen, o Vokietijoje antra pagal populiarumą yra „Alternatyva Vokietijai“, kurios ryšiai su Rusija dabar nagrinėjami pačioje Vokietijoje. Vien skandalai ir aprašymai spaudoje AFD reitingus numušė trimis procentais. Vienintelis ginklas, kurį mes turime iki rinkimų, yra viešumas. Viešina ir mūsų žiniasklaida“, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak R. Juknevičienės, karas tik aktyvės, nes Kremlius yra atsigavęs, jo atstovai gali pradėti veikti žmonių nuomonę, bus bandymų diegti kitokią, alternatyvią nuomonę, kad reikia karą sustabdyti, kad Ukraina atiduotų dalį savo žemių, kad Putinas galėtų atsigauti.

„Taip pat noriu kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Aš noriu tikėti, kad daugiau tokių pranešimų, jog Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kur Rusija nesikiša į parlamento ar kitokius rinkimus, daugiau nebebus. O jei bus, tai būtų labai gėda dėl tokių pasisakymų“, – kalbėjo EP narė.

Kubilius pritarė kolegei ir akcentavo, kad verta pamatyti dabartinę situaciją už Atlanto „Rusijos hibridinė pergalė gali būti pasiekta anksčiau, nei D. Trumpo pergalė ir tai visiems turės įtakos. Jei Kongresas nepatvirtina paramos paketo Ukrainai, klausimas bus ne tik apie paramą Ukrainai, kai Europa turės galvoti, kaip užpildyti tą spragą, bet to pasekmė bus iš esmės Jungtinių Amerikos Valstijų globalios lyderystės labai stiprus sumenkinimas. To reikia Kremliui. Tai lies ir Amerikos karinį dalyvavimą rūpinantis Europos saugumu, ir Kinijos mąstymą, kad Vakarai tokie silpni, jog jie gali tuoj pat pasiimti Taivaną. Mes esame ant labai rimtų permainų ribos. Turime galvoti, ką reikia daryti čia, Europos Parlamente, ir Lietuvoje“, – pabrėžė europarlamentaras.

Jis taip pat paminėjo apie šį penktadienį LR Seime rengiamą didelę Ukrainai skirtą konferenciją, kurią rengia kartu su europarlamentarais Rasa Juknevičiene, Juozu Oleku, Petru Auštrevičiumi, su visuomeninėmis Lietuvos organizacijomis. „Tai pirmoji tokia nacionalinė konferencija „Lietuva Ukrainai“. Kalbėsime apie mūsų paramą Ukrainai, nes matome didelius iššūkius, ypač šitame fone, kai Rusija bando tą paramą reikšmingai mažinti“, – pažymėjo A. Kubilius.

R.Juknevičienė teigė, kad šis video yra paskutinis prieš Vasario 16-tąją.

„Tai tinkama tema, nes visos mūsų kovos dėl Nepriklausomybės buvo ties tokiomis pat ribomis, ant kokios ir dabar visi esame“, – sakė ji.

Politikė pasveikino visus su artėjančiomis šventėmis.

„Viskas bus gerai, bet savaime niekas nepasidarys. Turime labai daug padaryti“, – reziumavo EP narė.

×