Andrius Kubilius. Kodėl Ukrainos narystė Europos Sąjungoje yra reikalinga Europos Sąjungai?
2024-01-15 | Ukraina, Europos SąjungaEuropos Sąjungos Vadovų Tarybos gruodžio mėn. sprendimas pradėti narystės derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės Europos Sąjungoje yra ypatingos istorinės reikšmės. Ir tai nėra vien tik tušti žodžiai apie šio sprendimo reikšmę. Nes Ukrainos tapimas Europos Sąjungos nare iš esmės keičia ilgalaikę Europos kontinento vystymosi perspektyvą. Ir šiandien yra ypatingai svarbu suprasti pačiai Europos Sąjungai, jos šalims narėms ir jos piliečiams, kad Ukrainos tapimas Europos Sąjungos nare yra ne kokia nors Europos Sąjungos labdara Ukrainai, sunkiai kovojančiai už savo laisvę, bet tai yra tikslas, kuris yra svarbus ne tik to nuo Maidano revoliucijos laikų siekiančiai Ukrainai, bet nemažiau yra svarbus ir pačiai Europos Sąjungai.
Kodėl Europos Sąjungai yra svarbu tai suprasti? Nes Europos Sąjungos plėtros procesas didele dalimi priklauso nuo pačios Europos Sąjungos politinės valios – 1990-ųjų pabaigoje ES derybos su Centrinės Europos ir Baltijos šalimis truko 3-4 metus ir buvo rezultatyvius, tuo tarpu beveik prieš 20 metų prasidėjęs Vakarų Balkanų integracijos procesas niekaip nepajuda iš vietos. Nes ES paskelbė, kad ji „pavargo nuo plėtros“ ir nebeturi „alkio plėtrai“.
Ukrainos integracijos procesas gali ir privalo sugrąžinti Europos Sąjungai „plėtros alkį“ ir supratimą, kad tokia plėtra yra taip pat reikalinga ir Europos Sąjungai, ne tik pačiai Ukrainai. Ukrainos „alkis“ narystei ES yra pagrindinis veiksnys, ledlaužis, kuris verčia ES keisti savo požiūrį į visą plėtros procesą: ne tik į Rytų partnerystės, bet ir į Vakarų Balkanų regioną.Europos Sąjungai tokios plėtros strateginę reikšmę turėtų padėti suprasti prieš du metus pradėtas Rusijos karas prieš Ukrainą. Kodėl? Todėl, kad ilgalaikę taiką Europos kontinente galima pasiekti tik tada jeigu ES pastangomis bus išpildytos dvi esminės sąlygos: a) jeigu Vakarai turės pakankamai politinės valios suteikti pakankamą karinę paramą Ukrainai ir taip bus sukurtos sąlygos Ukrainai pasiekti pergalę prieš Rusiją; ir b) jeigu Europos Sąjunga turės pakankamai politinės valios padaryti viską, kad Ukraina ir kitos Rytų partnerystės bei Vakarų Balkaų šalys taptų ES narėmis iki 2030 metų.
Kodėl tai yra svarbu?
Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl Europos Sąjunga Ukrainos tapimą savo nare iki 2030 metų turėtų matyti kaip savo svarbiausią strateginį tikslą. Štai tos priežastys:
1. ES narystė yra vienintelis kelias kaip gali būti sukurta Ukrainos ekonominė sėkmė, o tai yra reikalinga ne tik Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai
Centrinės Europos ir Baltijos šalių paskutinių dviejų dešimtmečių sėkmingo ekonominio vystymosi istorija, joms būnant ES narėmis, yra akivaizdus įrodymas, kad postsovietinėje erdvėje šalių ekonominė sėkmė gali būti sukurta tik tuo atveju, jeigu tokia šalis turi galimybių tapti ES nare ir tuo pačiu metu turtingos ES Bendrosios rinkos dalimi. Mano šalis Lietuva derybas dėl narystės Europos Sąjungoje pradėjo 1999 metais. Jos truko tik 3 metus iki 2002 metų, o ES nare Lietuva tapo 2004 metais. 1999 metais Lietuvos BVP/ capita pagal PPP siekė tik 36% ES šalių vidurkio. Po to kai Lietuva tapo ES nare, jos ekonominis vystymasis buvo toks spartus, kad šiuo metu tas pats Lietuvos ekonominio išsivystymo rodiklis siekia jau 90% ES vidurkio ir Lietuva yra aplenkusi ne tik daugelį Centrinės Europos valstybių, bet pradeda lenkti ir ES senbuves Vakarų Europoje.
Ukrainos ekonominis išsivystymas šiuo metu siekia tik tą lygį, kurį Lietuva buvo pasiekusi tolimais 1999 metais: Ukrainos BVP/capita pagal PPP šiuo metu siekia tik 36% ES vidurkio. Dėl įvairių geopolitinių priežasčių, didele dalimi nepriklaususių nuo pačios Ukrainos, ši šalis neturėjo galimybių jungtis į Europos Sąjunga, tuo metu kai šiuo keliu sėkmingai žengė Centrinės Europos ir Baltijos valstybės. Tai lėmė tą milžinišką Ukrainos ekonominį atsilikimą nuo Centrinės Europos, kurį stebime šiandien. Tačiau yra būtina atsiminti, kad 1990-ųjų Ukraina savo ekonominiu išsivystymu buvo lygi kaimyninei Lenkijai, nes Ukraina turėjo ir tebeturi stipriai išvystytą industrinę bazę, gausą aukštai kvalifikuotos darbo jėgos ir yra ypatingai turtinga natūraliais resursais. Visa tai yra akivaizdus įrodymas, kad Ukraina tapusi ES nare, o kartu ir įsiliedama į ES Bendrąją rinką, labai spračiai pakartotų Lietuvos (ir kitų Centrinės Europos šalių) sėkmingo ekonominio vystymosi kelią. Tai reiškia, kad per artimiausius 20 metų Ukraina, tapųsi ES nare, praktiškai pasivytų ES ekonominio išsivystymo lygį. O tai yra tai, ko ukrainiečiai yra tikrai nusipelnę. Taip pat tai reiškia ir tai, kad ES verslas, kuris investuotų į tampančios ES nare Ukrainos ekonomiką, per 20 metų būtų uždirbęs didžiulius pelnus ir kelis kartus padidinęs savo investicijų vertę. Ekonomiškai turtinga Ukraina padidintų ir pačios ES ekonominę galią. Ir be abejo, ekonomiškai sėkminga Ukraina, būdama ES nare, išplėstų europinės sėkmės ir stabilumo erdvę toli į Rytus. O tai taip pat būtų akivaizdi strateginė nauda Europos Sąjungai.
2. Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – saugumo „pilkųjų zonų“ Europos kontinente naikinimas
Nuo 2022 vasario 24 dienos visas Europos kontinentas, tuo pačiu ir Europos Sąjunga, gyvena milžiniškos geopolitinės krizės sąlygomis: Rusijos karo prieš Ukrainą sąlygomis. Viena iš priežasčių, kodėl Putinas nusprendė pradėti karą prieš Ukrainą buvo tai, kad Vakarai ilgus dešimtmečius buvo Ukrainą palikę “pilkojoje saugumo erdvėje” be jokių aiškių tapimo ES ar NATO nare perspektyvų. Tai sukūrė Putinui pagundą patikėti klaidinga nuostata, kad Vakarai negins Ukrainos, palikdami ją Rusijos „interesų zonoje“.
Šiandien yra akivaizdu, kad taika ir saugumas Europos kontinente gali būti realizuotas tik tada, kai Rusija nustos būti neoimperinės agresijos šaltiniu. Visiems yra gerai žinomas garsusis Z. Brzezinski teiginys, kad Rusija, kuri turės galimybę kontroliuoti Ukrainą, visada išliks imperija, ir tik Rusija, kuri praras tokią galimybę, turės galimybę tapti normalia europietiška valstybe. Taigi Ukrainos tapimas ES nare yra svarbus ir tuo, kad Europos kontinente nebeliks vienos iš pavojingiausių „pilkųjų saugumo zonų“. O tai ilgainiui ir Rusijai padės tapti normalia valstybe. Tokių permainų Europos kontinente siekimas turėtų būti pats svarbiausias Europos Sąjungos ilgalaikis strateginis tikslas. Todėl Ukrainos tapimas ES nare yra strategiškai svarbus Europos Sąjungai ir saugumo Europos kontinente požiūriu.
3. Ukrainos sėkmės istorija – permainų įkvėpimas plačiai postsovietinei Rytų erdvei
Po 1990-ųjų postsovietinėje erdvėje, kuri nuo demokratinio Vakarų pasaulio ilgus dešimtmečius buvo atskirta „geležine uždanga“, vyksta neišvengiamos istorinės permainos: demokratijos ir europinės teisinės valstybės vertybės lėtai, bet neišvengiamai plinta iš vakarinių šios erdvės pakraščių į rytines erdves, vis dar apimtas autoritarizmo bei atsilikimo. Pradžioje Centrinė Europa ir Baltijos valstybės, dabar Ukraina ir Moldova bei Sakartvelo eina tuo pačiu keliu. Armėnija skuba sekti šiuo pavyzdžiu. Nes jis yra patrauklus ir užkrečiantis, kadangi tik taip sėkmė postsovietinėje erdvėje gali būti sukurta. O normali sėkminga valstybė yra tai, ko natūraliai nori dauguma joje gyvenančių piliečių.
Europos Sąjunga, padėdama Ukrainai tapti ES nare ir tuo pačiu sėkminga šalimi, kartu sukurs ir patį galingiausią geopolitinį savo pozityvios įtakos instrumentą, nes Ukraina savo sėkmės pavyzdžiu įkvėps pozityvioms permainoms ir Rusijos bei Baltarusijos, Užkaukazės bei Centrinės Azijos gyventojus, kurie taip pat nori gyventi savo normaliose šalyse. Šis laikmetis yra ypatingai reikšmingas tuo, kad Europos Sąjunga turi Europos kontinento skausmingoje istorijoje niekada nepatirtą realių galimybių langą padėti Europos rytinei daliai transformuotis ir įveikti savo atsilikimą. Tas Europos Sąjungos galimybių langas turi labai aiškų pavadinimą – „Ukrainos sėkmė“. O tokia Ukrainos sėkmė gali būti sukurta tik Europos Sąjungai realizuojant “Ukrainos tapimo ES nare” ambicingą planą. Nes Ukrainos narystė Europos Sąjungoje yra reikalinga ne tik Ukrainai, ji reikalinga pačiai Europos Sąjungai, ji reikalinga permainoms Rusijoje, Baltarusijoje, Užkaukazėje ir net Centrinėje Azijoje.
Jeigu Ukrainos narystė yra reikalinga pačiai Europos Sąjungai, tai kas tam gali sutrukdyti?
Nors yra akivaizdu, kad Ukrainos narystė yra reikalinga ir pačiai Europos Sąjungai, tačiau pati Europos Sąjunga gali tapti ir didžiausia kliūtimi šiame jai pačiai strategiškai ypač svarbiame kelyje. Didžiausia kliūtis – per artimiausių dienų kasdienybę nebematyti ilgalaikių strateginių tikslų. O kasdienybėje potencialiai daugiausiai kliūčių galinčiomis sukelti bus dvi problemos: a) pačios ES sukurtos derybų dėl plėtros taisyklės, kurios kiekviename derybų žingsnyje reikalauja vienbalsio visų ES narių pritarimo; ir b) ES senbuvių (ypač Centrinėje Europoje) baimė, kad Ukrainos ekonominė sėkmė gali sukurti daug konkurencinio skausmo seniems ir naujiems ES nariams. Europos Sąjungai teks išlaikyti savo pačios „išminties egzaminą“.
Todėl, kad ES plėtra taptų sėkmės istorija, ne tik Ukraina ir kitos kandidatės turės įgyvendinti reformas, bet ir pati ES turės išlaikyti „išminties egzaminą“.
Norėdami išlaikyti šį „išminties egzaminą“, ES pirmiausia turės peržiūrėti narystės derybų struktūrą ir sprendimų priėmimo procesą, kad sukurtų taisykles ir procedūras, kurios ne veiktų kaip spąstai, o atvirkščiai, palengvintų derybas. Iki šiol ES politinė valia plėtrai buvo per silpna, o biurokratiniai spąstai derybose – per sudėtingi. ES plėtros nebuvimas per pastaruosius dešimtmečius, kaip ir Rusijos agresija prieš Ukrainą – tiesioginė šių problemų pasekmė. Dabar yra laikas ES būti išmintingai.
Antra, Vidurio Europos baimė dėl ekonominės konkurencijos su sėkminga Ukrainos ekonomika yra visiškai tokia pati, kaip buvo 1990-aisiais, kai Vokietija ir Prancūzija bijojo būsimo konkuravimo su Lenkijos ekonomika ir žemės ūkiu. Tuo metu vokiečių ir prancūzų verslai įveikė savo baimę ir pradėjo investuoti į Lenkijos ekonomiką, iš kurios gavo milžinišką pelną. Tas pats atsitiks su tomis ES įmonėmis, kurios pradės investuoti į Ukrainą šiandien. Tai pirmiausiai galėtų būti Vidurio Europos verslai, kurie investuos į Ukrainą ir turės asmeninį interesą dėl sėkmingos Ukrainos integracijos į ES, nes tai sukurs prognozuojamą Europos verslo aplinką. Tačiau, jei Vidurio Europos verslai sutelks dėmesį tik į tai, kaip neleisti Ukrainos verslui patekti į ES bendrąją rinką, tuomet Vakarų Europos įmonės, investuos, „užims“ Ukrainos rinką ir uždirbs milžinišką pelną. Vidurio Europa tiesiog pralaimės konkurencijoje su Vakarų Europa. Atėjo laikas Vidurio Europos „išminčiai“.
Europos Sąjunga yra ant istorinių perspektyvų slenksčio . Šių perspektyvų vardas – „plėtra“, jos realizuosis tik tuo atveju, jeigu pati Europos Sąjunga supras, kad plėtra yra visų pirma reikalinga pačiai Sąjungai, nes tik drąsi plėtra sukurs pačios ES sėkmę. O tam reikia, kad Europos Sąjunga išmoktų gyventi ne vien tik „baimių“, bet ir „pergalių“ paradigmoje. Ukrainos narystė Europos Sąjungoje iki 2030 metų bus ir Ukrainos, ir Europos Sąjungos istorinė pergalė.