Čekijos diplomatas, politikos ekspertas David‘as Stulík‘as: „Čekija šiuo metu yra tarsi fronto linijoje, patirdama stiprų Kremliaus spaudimą ir atakas“

2020-05-06 |

David Stulík (Deividas Stulikas) – Čekijos diplomatas, politikos ekspertas iš Prahos, dirbantis Rusijos, Ukrainos, Sakartvelo klausimais. Jis 12 metų dirbo ES Atstovybėje Ukrainoje. Šiuo metu David Stulík (Deividas Stulikas) dirba Čekijoje įsikūrusioje idėjų kalvėje (Think tank) „European Values Center for Security Policy“. Tai – viena stipriausių idėjų kalvių, tyrinėjančių Rusijos veiklą ir Europos saugumo klausimus.

Pasak EP narės Rasos Juknevičienės, pokalbį paskatino Čekijoje vykstantys svarbūs įvykiai, susiję su šią savaitę minima 75 metų pergalės prieš nacistinę Vokietiją sukaktimi. Ta proga Rusija, tiksliau, Kremlius, Prahoje kelia audras.

Balandžio pradžioje asmuo su diplomatiniu pasu atvyko iš Maskvos į Rusijos ambasadą Prahoje, kaip įtariama, jis priklauso Rusijos saugumo tarnyboms. Čekijos spaudoje nurodoma, jog asmuo turėjo mirtinų nuodų, ricino. Čekijos specialiosios tarnybos Prahos merui bei dviejų Prahos administracinių regionų vadovams paskyrė apsaugą, bijant, kad šie politikai gali būti nunuodyti.

Meras vasarį inicijavo vienos Prahos aikštės, esančios priešais Rusijos Federacijos ambasadą, pervadinimą Boriso Nemcovo vardu. Balandį priimtas sprendimas nukelti iš vienos Prahos aikščių paminklą Ivanui Konevui, pagal Rusijos propagandinę legendą vadinamam Prahos „išvaduotoju“.

„Čekija šiuo metu yra tarsi fronto linijoje, patirdama stiprų Kremliaus spaudimą ir atakas, kadangi Prahos vadovybė įgyvendina Čekijos žmonių valią ir tai labai pykdo Kremlių. Daug skaitėme, tačiau norime išgirsti faktus iš pirmų lūpų apie Čekijos politikų saugumą ir Rusijos „diplomatų“ vaidmenį, dėl kurio situacija tampa pavojinga“, – pažymėjo EP narys Andrius Kubilius.

David Stulík (Deivido Stuliko) tegimu, viskas prasidėjo prieš metus, kai vieno Prahos rajono valdžia nusprendė nukelti paminklą Sovietų Armijos maršalui Ivanui Konevui. Argumentuota, tuo, kad paminklas buvo pastatytas 1980 m. gegužės 9 dieną ir jis neturėjo jokios istorinės vertės. Taip pat abejonių kėlė paties maršalo I. Konevo veikla Vengrijoje, 1956 metais slopinant sukilimą. Sprendimą nukelti paminklą 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė demokratiniu būdu išrinkta rajono Taryba. Nuo sprendimo priėmimo vyko daug diskusijų, apie tai siužetas buvo rodytas per Rusijos TV kanalus. Vietos komunistai ir kiti ekstremistai, netgi dešiniosios pakraipos ekstremistai, rinkosi prie paminklo, siekdami jį apginti. Buvo vykdomas informacinis puolimas, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova darė pareiškimus, taip pat kelis pareiškimus padarė Rusijos Federacijos Ambasada Prahoje.

Buvo įvykdytos dvi atakos prieš Čekijos diplomatines atstovybes Rusijoje: prieš Ambasadą Maskvoje ir prieš Generalinį konsulatą Sankt Peterburge. Taip pat buvo pasirodę informacijos, jog Rusijos saugumiečiai iš įvairių Europos šalių pradėjo judėti į Čekiją.

Taigi Čekijos slaptosios tarnybos šią situaciją įvertino kaip keliančią realią grėsmę šiems trims demokratiškai išrinktiems savivaldos veikėjams ir pradėjo jų apsaugą.

„Kodėl Rusija taip stengiasi, rengdama tokias aukšto lygio atakas – ne tik fizines, bet ir informacines atakas, matomas Rusijos propagandos kanaluose. Tai – tikras mūšio laukas dėl to, kaip suprantame istoriją, – klausė EP narė R. Juknevičienė. – Mes apie šiuos dalykus kalbame savo rezoliucijose, ir kitais kanalais, tačiau tai kas vyksta Prahoje – tikras mūšis, ir Rusija kariauja prieš laisvą miestą“.

„Yra keletas priežasčių, kodėl Rusija taip elgiasi. Pirma – nuolatinė naratyvų dėl Antrojo Pasaulinio karo kova. Rusams šis klausimas svarbus jau kurį laiką ir jie nuolat Europoje ieškojo „pasislėpusių fašistų“, abejojančių jų pateikiama Antrojo Pasaulinio karo versija. Prahos savivaldos politikams buvo iškart prikabintos fašistų, norinčių perrašyti istoriją, etiketės. Šis vadinamas mūšis labai svarbus Rusijos vidinei auditorijai. Tai – bandymas parodyti gyventojams, kad Kremlius gina Rusijos interesus visame Pasaulyje, kad jie, esą, vieninteliai, kurie gali savintis pergalę Antrajame Pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją, o tokie kaip A. Vlasovas buvo išdavikai, kariavę fašistų pusėje, kuriems reikia įvykdyti mirties nuosprendį (kas, beje, ir buvo padaryta). Visi Europoje, kas abejoja tokiu Kremliaus naratyvu – taip pat, anot Kremliaus, fašistai.

Antra priežastis paaiškina, kodėl ši situacija kilo būtent dabar. Tai susiję su COVID-19 pandemija Rusijoje. Rusijos valdžia susiduria su didelėmis problemomis dėl aukšto Rusijos gyventojų sergamumo. Taigi tai – būdas nukreipti eilinių rusų dėmesį nuo kasdienių pandemijos klausimų, nukreipiant jį link šių kovų dėl istorijos. Artėja gegužės 9-oji, tačiau Pergalės dienos paradas Maskvoje nevyks, taigi Rusijos valdžia rodo savo piliečiams, kad jie gina šlovingą SSRS paveldą“, – įžvalgomis dalijosi D. Stulik.

Pasak EP narių, matėme Rusijos atakas prieš Lenkiją dar gruodį, prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, besiruošiant Pergalės dienai. Buvo daug pastangų perrašyti istoriją.

„Mes Europos Parlamente irgi į tai buvome įtraukti, kadangi pasiūlėme vadinamąją Molotovo–Ribentropo rezoliuciją – ji buvo priimta, o mes puolami. Svarbiausia – tiesa. Tai – vienintelis būdas kovoti su klaidingais naratyvais“, – pokalbį apibendrino R. Juknevičienė.

Visa pokalbio stenograma:

Europos Parlamento narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus interviu su čekų diplomatu, Čekijoje įsikūrusios idėjų kalvės (Think tank) „European Values Center for Security Policy“ politikos ekspertu David Stulík (Deividu Stuliku).

R. Juknevičienė:

– David Stulík – Čekijos diplomatas, politikos ekspertas iš Prahos, dirbantis Rusijos, Ukrainos, Gruzijos klausimais.

David Stulik 12 metų dirbo ES Atstovybėje Ukrainoje. Šiuo metu jis dirba Čekijoje įsikūrusioje idėjų kalvėje (Think tank) „European Values Center for Security Policy“. Tai – viena stipriausių idėjų kalvių, tyrinėjančių Rusijos veiklą ir Europos saugumo klausimus.

Čekijoje vyksta įdomūs įvykiai, susiję su šią savaitę minima 75 metų pergalės prieš nacistinę Vokietiją sukaktimi. Ta proga Rusija, tiksliau, Kremlius, Prahoje kelia audras.

Meras vasario mėnesį inicijavo vienos Prahos aikštės, esančios priešais Rusijos Federacijos ambasadą, pervadinimą Boriso Nemcovo vardu. Balandžio mėnesį priimtas sprendimas nukelti iš vienos Prahos aikščių paminklą Ivanui Konevui, pagal Rusijos propagandinę legendą vadinamam Prahos „išvaduotoju“.

A. Kubilius:

– Čekija šiuo metu yra tarsi fronto linijoje, patirdama stiprų Kremliaus spaudimą ir atakas, kadangi Prahos vadovybė įgyvendina Čekijos žmonių valią ir tai labai pykdo Kremlių. Daug skaitėme, tačiau norime išgirsti faktus iš pirmų lūpų apie Čekijos politikų saugumą ir Rusijos „diplomatų“ vaidmenį, dėl kurio situacija tampa pavojinga.

D. Stulík:

– Viskas prasidėjo prieš metus, kai vieno Prahos rajono valdžia nusprendė nukelti paminklą Sovietų Armijos maršalui Ivanui Konevui. Argumentuota, tuo, kad paminklas buvo pastatytas 1980 m. gegužės 9 dieną ir jis neturėjo jokios istorinės vertės. Taip pat abejonių kėlė paties maršalo I. Konevo veikla Vengrijoje, 1956 metais slopinant sukilimą.

Sprendimą nukelti paminklą 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė demokratiniu būdu išrinkta rajono Taryba. Nuo sprendimo priėmimo vyko daug diskusijų, apie tai siužetas buvo rodytas per Rusijos TV kanalus. Vietos komunistai ir kiti ekstremistai, netgi dešiniosios pakraipos ekstremistai, rinkosi prie paminklo, siekdami jį apginti. Buvo vykdomas informacinis puolimas, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova darė pareiškimus, taip pat kelis pareiškimus padarė Rusijos Federacijos Ambasada Prahoje.

Tuomet po tam tikro ramaus laikotarpio rajono meras Ondřej Kolář (Ondžej Kolaž) karantino metu priėmė sprendimą nukelti šį monumentą. Šis sprendimas priimtas įgyvendinant demokratiškai išrinktos rajono tarybos valią. Istorija vėl „užvirė“: Čekijos slaptosios tarnybos nustatė, kad jau prasidėjus karantinui, į Prahos oro uostą atvyko asmuo su praeitimi žvalgybos tarnybose ir diplomatiniu pasu. Teigiama, kad šis asmuo su savimi turėjo nuodų. Policija ir slaptosios tarnybos įvertino šią situaciją ir padarė išvadą, jog kyla reali grėsmė Prahos miesto mero gyvybei. Prahos meras Zdeněk Hřib (Zdenek Hžyb) aktyviai pritarė monumento nukėlimui, jo iniciatyva nuo Prahos miesto tarybos pastato nuimta memorialinė lenta Sovietų Armijos atliktam Prahos „išvadavimui“. Nustatyta, jog grėsmė buvo kilusi ir Prahos Řeporyje rajono merui Pavel Novotný, inicijavusiam paminklo Rusijos išvadavimo armijai ir jos vadui Andrejui Vlasovui, pastatymą. Šis paminklas atidengiamas gegužės 5 dieną, kadangi šią dieną minimos Prahos sukilimo 75-osios metinės. Vlasovo armija vaidino lemiamą vaidmenį, kadangi į Prahą ji atėjo gegužės 6 dieną, trys dienos prieš Sovietų Armiją. Vlasovo armija rėmė Prahos sukilimą. Taigi ponas Novotný irgi saugomas policijos. Tuo tarpu Ondřej Kolář netgi saugomas neskelbiamoje vietoje, atskirai nuo šeimos, be telefono ir interneto ryšio, kadangi yra reali grėsmė, jog jam gali kas nors nutikti.

Taigi Čekijos slaptosios tarnybos šią situaciją įvertino kaip keliančią realią grėsmę šiems trims demokratiškai išrinktiems savivaldos veikėjams ir pradėjo jų apsaugą.

R. Juknevičienė:

– Kodėl Rusija taip stengiasi, rengdama tokias aukšto lygio atakas – ne tik fizines, bet ir informacines atakas, matomas Rusijos propagandos kanaluose. Tai – tikras mūšio laukas dėl to, kaip suprantame istoriją.

Mes apie šiuos dalykus kalbame savo rezoliucijose, ir kitais kanalais, tačiau tai kas vyksta Prahoje – tikras mūšis, ir Rusija kariauja prieš laisvą miestą.

D. Stulík:

Yra keletas priežasčių, kodėl Rusija taip elgiasi. Pirma – nuolatinė naratyvų dėl Antrojo Pasaulinio karo kova. Rusams šis klausimas svarbus jau kurį laiką ir jie nuolat Europoje ieškojo „pasislėpusių fašistų“, abejojančių jų pateikiama Antrojo Pasaulinio karo versija. Prahos savivaldos politikams buvo iškart prikabintos fašistų, norinčių perrašyti istoriją, etiketės. Šis vadinamas mūšis labai svarbus Rusijos vidinei auditorijai. Tai – bandymas parodyti gyventojams, kad Kremlius gina Rusijos interesus visame Pasaulyje, kad jie esą vieninteliai, kurie gali savintis pergalę Antrajame Pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją, o tokie kaip A. Vlasovas buvo išdavikai, kariavę fašistų pusėje, kuriems reikia įvykdyti mirties nuosprendį (kas, beje, ir buvo padaryta). Visi Europoje, kas abejoja tokiu Kremliaus naratyvu – taip pat, anot Kremliaus, fašistai.

R. Juknevičienė:

– Matėme Rusijos atakas prieš Lenkiją dar gruodį, prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, besiruošiant Pergalės dienai. Buvo daug pastangų perrašyti istoriją. Mes Europos Parlamente irgi į tai buvome įtraukti, kadangi pasiūlėme rezoliuciją – ji buvo priimta, o mes puolami.

Kokios žmonių, visuomenės nuotaikos Prahoje, Čekijoje? Žinome, jog yra įvairių požiūrių į Rusiją, pvz., Čekijos Prezidentas M. Zemanas turi skirtingą požiūrį į daugelį klausimų.

D. Stulík:

– Reikėtų pradėti nuo įžangos ir prisiminti „Prahos pavasarį“ 1968-aisiais. Šiais metais Rusija taip pat labai smarkiai bandė reinterpretuoti, kas vyko Čekijoje sovietinės okupacijos laikotarpiu ir pačius 1968-ųjų rugpjūčio įvykius. Didelė dalis valstybinės Rusijos medijos šią karinę intervenciją ir okupaciją vadino „broliškais veiksmais“. Net ir tie čekai, kurie simpatizavo Rusijai ir ponui Putinui, nustebo. Netgi mūsų prezidentas M. Zemanas Maskvoje išreiškė protestą dėl šios naujos 1968-ųjų interpretacijos. Bendrai paėmus, didžioji dalis čekų (tą patvirtintų ir visuomenės nuomonės tyrimas) yra skeptiški dėl to, kaip Rusija interpretuoja istoriją. Jie nusivylė ir persisotinę tuo, kaip Rusija kišasi į Čekijos vidaus reikalus. Netgi galime sakyti, jog, kaip ir Ukrainoje, kuo daugiau Rusija spaudžia Čekiją, tuo žmonės labiau susitelkę.

A.Kubilius:

– Kaip turime elgtis šioje naratyvų kovoje? Kokia turėtų būti mūsų strategija? Mes turime savo naratyvus, kuriuos laikome teisingais: taip, gerai, kad Vakarai su tuometine SSRS laimėjo prieš Hitlerį, tačiau mums karas baigėsi ne 1945, o 1990-aisiais. Jūs išskiriate „Prahos pavasario“ nuslopinimą, mes išskiriame savo tragedijas – deportacijas ir ginkluotą pokario pasipriešinimą ir pan. Tai – mūsų naratyvas. Putinas kuria naratyvą, jog šlovingoji pergalė Antrajame Pasauliniame kare priklauso tik šiandienos Rusijai. Net ukrainiečiams neleidžiama parodyti, kad tarp milijonų Sovietų pusėje Antrojo Pasaulinio karo metu žuvusių, nukentėjusių karių nemaža dalis buvo iš Ukrainos. Putino naratyvas labai paprastas – vienintelis dalykas, dėl kurio gali didžiuotis šiandieninis Kremlius – pergalė Antrajame Pasauliniame kare, nes nėra kitų dalykų, kuriais Rusija gali didžiuotis.

Tačiau yra ir Vakarai, kuriuose tebėra tam tikro pasimetimo. Mes bandome paaiškinti savo poziciją, kad tuomet buvo du nusikaltėliai – Stalinas vienoje pusėje, Hitleris kitoje, – atsakingi už daug aukų, ir net neaišku, kurioje pusėje aukų skaičius didesnis. Tačiau Vakaruose ši pozicija ir XX amžiaus istorija vis dar nelabai priimami.

Turime galvoti, kaip laimėti šią naratyvų kovą Vakaruose.

D. Stulík:

– Savo organizacijoje skiriame pakankamai daug dėmesio šiems klausimams, kadangi dirbame su dezinformacija, melagienomis, taigi ieškome kelių, kaip komunikuoti, pvz., istorijos naratyvus. Tam išties yra daug kelių. Vienas kelias – per istorikų diskusijas. Yra daug puikių knygų apie Antrojo Pasaulinio karo istoriją, pvz., T. Snyber‘io „Bloodlands“, labai aiškiai parodančią, jog buvo dvi totalitarinės tarpusavy kovojančios imperijos, sutraiškančios viską, kas buvo tarp jų. Didelį vaidmenį taip pat vaidina menai, pavyzdžiui, kinas – bent jau Čekijoje. Net šiomis dienomis yra naujų filmų, kuriamų ir rodomų Čekijos televizijų, apie Antrąjį Pasaulinį karą. Tai – populiarus kelias pristatyti šiuos klausimus plačiajai visuomenei. Vaikai Čekijoje šiuo metu žiūri vokišką serialą, skirtą vaikams, „Aš ir karas“, kurio kūrimą parėmė Europos Sąjunga. Seriale rodomi karo žiaurumai vaikams priimtinu būdu, parodant, koks karas buvo baisus ir kad Stalinas bei Sovietų Armija nebuvo teigiami herojai.

Trečia – asmeniniai kontaktai, įvairios konferencijos, kontaktai su nuomonių formuotojais (politikais, žurnalistais) Vakaruose. Reikia nuolat kalbėtis su partneriais šiose šalyse. Neseniai pradėjome panašias diskusijas kartu su kolegomis iš Lenkijos ir Slovakijos – kad šį naratyvą pristatyti turime kartu. Baltijos šalys, Centrinės ir Rytų Europos valstybės turi kalbėti vienu balsu, Vakarų klausytojams pristatydamos, kad Rusijos naratyvas – klaidingas, padirbtas.

R. Juknevičienė:

– Padėkoti galiu neformalios Atminties grupės Europos Parlamente vardu. Ateityje mūsų bendradarbiavimas bus labai svarbus.

Svarbiausia – tiesa. Tai – vienintelis būdas kovoti su klaidingais naratyvais.