Dezinformacija: kaip atpažinti ir sustabdyti mitus apie COVID-19?
2020-04-01 | Kova su dezinformacijaKoronaviruso protrūkis sukėlė ir dezinformacijos bangą, kuri trukdo kovoti su kilusia pandemija. Sužinokite, kaip prie šios problemos sprendimo galite prisidėti jūs.
Nuo pirminių teiginių, kad virusas išplito per šikšnosparnių sriubą, iki aštrių pranešimų apie tai, kad ES valstybės esą kovoja tarpusavyje dėl mažėjančių medicinos priemonių atsargų –netikrų naujienų šia tema galima rasti visur.
Pasaulio Sveikatos Organizacija teigia, kad netikri pranešimai „sklinda greičiau nei pats virusas“ ir pavadino tai „kosminio dydžio infodemija“. Didžiosios žiniasklaidos priemonės jau ėmėsi veiksmų, kad suvaldytų šią problemą.
Kaip galite atpažinti netikras naujienas ir sustabdyti jų plitimą? Ką ES daro šiuo klausimu? Tai yra mūsų parengtas klausimų ir atsakymų sąvadas šia tema.
Ką daro ES, kad sustabdytų dezinformacijos sklaidą?
Kad paremtų faktais paremtos ir patikimos informacijos sklaidą, ES sukūrė bendrą interneto svetainę apie Europos atsaką į viruso protrūkį. Joje artimiausiu metu bus pateikti ir labiausiai paplitę mitai, susiję su COVID-19.
Be to, ES ir valstybių ekspertai ir politikai reguliariai rengia video konferencijas, kuriose aptaria plintančią dezinformaciją ir dalijasi patirtimi, kaip tinkamai informuoti gyventojus. ES ir vartotojų apsaugos institucijos didina spaudimą interneto platformoms kovoti su viešai skelbiamomis apgavystėmis.
Kodėl žmonės sąmoningai platina neteisingą informaciją?
Kai kurie taip elgiasi dėl finansinės naudos, kad parduotų nevertingus daiktus, pritrauktų daugiau lankytojų į savo interneto svetaines ar padidintų iš reklamos gaunamas pajamas.
Speciali ES kovos su dezinformacija grupė nustatė, kad kai kurias netikras naujienas paskelbė tam tikros politinės jėgos ar valstybės, pavyzdžiui, JAV „alternatyvi dešinė“, Kinija ir Rusija. Tokios dezinformacijos tikslai yra politiniai – sumenkinti Europos Sąjungą ar paskatinti politinius pokyčius.
Vis dėlto daugelis žmonių nesiekia sąmoningai padaryti žalos ir platina neteisingą informaciją visų pirma todėl, kad ja tiki.
Daugelį populiarių mitų apie COVID-19 virusą paneigia šis blogas.
Ar tikrai dezinformacija apie COVID-19 virusą yra tokia pavojinga?
Tuo metu, kai daugelis žmonių yra susirūpinę dėl plintančio viruso ir sulaukia šokiruojančių naujienų, sunkiau išlikti ramiems ir tinkamai patikrinti faktus.
Praeityje paskleistos melagystės apie skiepus privedė prie to, kad tėvai rinkdavosi neskiepyti savo vaikų nuo tymų ir kitų pavojingų ligų, dėl to sergamumas tymais labai išaugo.
Net jeigu žmonės ne itin tiki melagingais pranešimais, jų sklaida gali sumenkinti teisingą ir ekspertize paremtą informaciją bei paskatinti spontanišką niekuo nepagrįstą įrašą socialiniame tinkle vertinti taip pat, kaip ir nuodugnią eksperto analizę.
Ką galiu padaryti, kad sustabdyčiau dezinformacijos sklaidą?
Dezinformacijos „sėkmė“ priklauso nuo žmonių, kurie ja tiki ir dalijasi. Nesunku būti apkvailintam. Kad nepaskleistumėte dezinformacijos, būkite itin atidūs dalindamiesi žinutėmis, kurios provokuoja stiprią reakciją, taip pat atrodo pernelyg geros ar blogos, kad būtų tiesa. Paprastas būdas jas patikrinti – atlikti interneto paiešką ir įsitikinti, ar naujieną praneša bent keli patikimi šaltiniai.
Jei nesate įsitikinę pateikiamos informacijos tikrumu, sukurta daug faktų patikrinimo įrankių.
Ką galiu padaryti matydamas ar girdėdamas neteisingą informaciją?
Galite pranešti apie neteisingus faktus socialinio tinklo, kuriame juos radote, administratoriams. Daugelis socialinių tinklų įsipareigojo kovoti prieš dezinformaciją, susijusią su COVID-19.
Taip pat galite susisiekti ar pasikalbėti su tuo, kas tokią informaciją išplatino – greičiausiai tai buvo padaryta netyčia. Mokslininkai teigia, kad geriausias būdas bendrauti su sąmokslo teorijomis tikinčiais žmonėmis – parodyti empatiją, paraginti juos mąstyti kritiškai ir vengti pašaipų.