EK narė K. Simpson: „Svarbu stiprinti Europos pasirengimą ir atsparumą kainų šuoliams“

2021-10-06 | Energetika

Europos Komisijos narė Kadri Simpson trečiadienį Strasbūre vykstančioje plenarinėje sesijoje diskusijoje apie išaugusias energijos kainas teigė, kad kainų kilimą nulėmė keli faktoriai.

„Ekonomika pradėjo atsigauti po pandemijos, todėl išaugo energijos poreikis, ypač Azijoje, o dujų tiekimas susiduria su problemomis. Praėjusių metų šalta žiema ir pavasaris lėmė, kad buvo išeikvotos dujų atsargos Europoje, susiduriama su dujotiekio remonto problemomis, energijos tiekimas stringa dėl mažų investicijų ir techninių problemų. Ilgalaikės sutartys su Rusija taikomos, jų laikomasi, tačiau nebuvo užsakyta papildomo tiekimo, nepaisant to, kad kainos kyla dėl augančios energijos išteklių paklausos“, – kalbėjo EK narė K. Simpson.

Be to, pasak eurokomisarės, padėtį sunkina tai, kad Vakarų Europoje mažiau energijos pagaminama iš vėjo ir vandens, dėl to auga elektros kainos.  

Ji teigė, kad remiantis rinkų apžvalga, tai laikina situacija, tačiau dujų kainos išliks aukštos žiemos metu ir turėtų palaipsniui mažėti nuo kitų metų pavasario, priklausomai nuo dabartinio poreikio prognozių.

„Matome, kad dujų išteklių situacija Europoje yra sudėtinga, jų yra 75 proc. lyginant su ankstesniais metais, tačiau to pakaks poreikiams padengti“, – sakė K. Simpson.

Pasak jos, kainų šokas ypač sudėtingą situaciją kuria ypač namų ūkiuose, tai stiprina infliaciją ir jeigu nebus nieko daroma, tai pakenks Europos atsigavimui.

Ji pabrėžė, kad reikia imtis politinių priemonių.

„Europa ne kartą patyrė energijos kainų augimą praeityje ir į tai atsakė diversifikuodama tiekimo šaltinius bei integruodama rinką“, – teigė EK narė.

K. Simpson teigimu, dabartinis kilimas susijęs su mūsų priklausomybe nuo iškastinio kuro.

Ji pažymėjo, kad Žaliasis kursas – vienintelis ilgalaikis sprendimas: greičiau siekti savo tikslo iki 2030 metų 65 procentus elektros pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. Praėjusiais metais elektra pigiausia buvo tose valstybėse narėse, kuriose daugiausiai elektros pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.

Ką galime padaryti šiandien?

„Komisijos nuomone, koordinuoti valstybių narių veiksmai padėtų ruoštis ateities krizėms. Pagal ES taisykles, valstybės turi visą pluoštą prieinamų priemonių: tikslinga parama vartotojams, tiesioginės išmokos pažeidžiamiausiems, energijos mokesčių mažinimas. Artimiausio laikotarpio prioritetas – sumažinti socialinį aukštų kainų poveikį ir apsaugoti pažeidžiamiausius vartotojus, užtikrinant, kad nedidėtų energetinis skurdas. Verslui (ypač – MVĮ) galima pagelbėti valstybės pagalbos priemonėmis arba palengvinant ilgalaikius energijos įsigijimo susitarimus. Taip pat turime užtikrinti, kad rinkos veiktų sąžiningai ir skaidriai, užkertant kelią konkurenciją ribojančioms priemonėms“, – kalbėjo eurokomisarė.

Taip pat, anot jos, svarbu stiprinti Europos pasirengimą ir atsparumą kainų šuoliams.

„Turime daugiau investuoti į lankstumą ir saugyklas, kad kuo daugiau skirtingų atsinaujinančių išteklių būtų integruota į rinką. Pereinamuoju laikotarpiu mums reikia gerai veikiančių suskystintų dujų pajėgumų. Iki metų pabaigos Europos Komisija pateiks dujų sektoriaus reformos siūlymus. Taip pat turime atsiminti ir energetikos geopolitiką, bei laikytis labiau strateginio požiūrio į energetikos politikos išorės aspektus”, – sakė K. Simpson.