EP nariai apžvelgė plenarinės sesijos sprendimus dėl ambicingų klimato kaitos tikslų, laiškus dėl Baltarusijos bei Nobelio premiją už genų redagavimą

2020-10-09 | Europos Parlamentas

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė tradicinėje savaitės apžvalgoje aptarė svarbiausius įvykius – šios savaitės plenarinėje sesijoje Briuselyje priimtą sprendimą dėl anglies dvideginio mažinimo 60 proc. bei inicijuotus laiškus Baltarusijos tema: A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės laišką UR ministrui Linui Linkevičiui bei ir R. Juknevičienės inicijuotą ir kolegų europarlamentarų pasirašytą kreipimąsi į Baltarusijos karinę vadovybę.

Pasak EP narės R. Juknevičienės, vienas svarbiausių šios sesijos klausimų, bent jau Europos liaudies partijos politinėje grupėje, buvo Europos Parlamento pozicija dėl klimato kaitos tikslų. Parlamentas siekia iki 2050 m. užtikrinti neutralų visų ES šalių poveikį klimatui ir nustatyti ryžtingesnį 2030 m. CO2 mažinimo tikslą.

„Karščiausių diskusijų sulaukė tai, kiek procentų iki 2030 m. Europos Sąjunga taip pat ir šalys narės turės sumažinti CO2 išmetimus. Praeitais metais šis skaičius siekė 40 proc., vėliau jis padidėjo iki 55 proc., o Europos Parlamento kairieji, žalieji pasiūlė šį skaičių dar padidinti iki 60 proc. Galutiniame balsavime mūsų frakcija buvo už mažesnį skaičių, o dauguma kitų frakcijų balsavo už 60 proc. sumažinimą”, – pažymėjo R. Juknevičienė.

EP narys A. Kubilius stebėjosi, kad šia tema beveik visiškai nebuvo diskutuojama Seimo rinkimų kampanijoje.

„Pakalbame apie aplinką, apie šiukšles, apie miškus, tačiau klimato kaitos klausimas taip ir netapo svarbiausiu, nors Europos Sąjungoje nuo praeitų metų buvo svarbūs du esminiai klausimai – vienas yra klimato kaita, kitas – Atsigavimo fondas“, – pabrėžė A. Kubilius.

Jo teigimu, klimato kaita bei jo atšilimas yra reiškinys, keliantis didelį pavojų.

„Viena iš priežasčių yra CO2 dujos, kurias išmeta daugelis šaltinių – dujų, anglies deginimas, pramonė, žemės ūkis, automobiliai. Iki šių metų pradžios reikalavimas, dėl kurio buvo sutarusios visos pasaulio valstybės vadinamajame Paryžiaus susitarime, buvo sumažinti šiuos išmetimus 40 proc. lyginant su 1990 metais, ir sutarta, kad 2030 m. bus 40 proc. mažiau išmetimų”, – sakė europarlamentaras.

Pasak jo, baigianti darbą Lietuvos Vyriausybė dar žiemos pabaigoje parengė vadinamąjį klimato kaitos planą, remiantis kuo ir siekiant 40 proc. CO2 sumažinimo, Lietuvai reikėtų investuoti apie 14 mlrd. eurų. „Akivaizdu, kad didesni įsipareigojimai reikalaus dar rimtesnių ir sunkesnių sprendimų bei didesnių investicijų“, – teigė A. Kubilius.

Jis kritiškai įvertino tai, kad dauguma europarlamentarų, taip pat ir iš Lietuvos, balsavo už 60 proc. sumažinimą, nors nebuvo remtasi jokiomis analizėmis ar Europos Komisijos skaičiavimais bei kokias pasekmes tai gali sukelti.

Pokalbyje taip pat buvo aptartas EP nario A. Kubiliaus inicijuotas laiškas UR ministrui L. Linkevičiui, parašytas dėl tebesitęsiančios situacijos Baltarusijoje – OMON ir kitos spec. pajėgos ir toliau tęsia nusikaltimus Minsko ir kitų miestų gatvėse bei sulaiko taikius žmones.

„Mes manome, kad juos galėtų paveikti tik toks veiksmas, kuris iš tarptautinės bendruomenės, iš Europos Sąjungos ar bent jau iš Lietuvos pusės tiesiogiai juos ir paliestų. Dabar ES pagaliau po ilgų diskusijų sutarė dėl sankcijų 40 režimo vadovų, bet neįtraukė A. Lukašenkos, Lietuva čia yra ryžtingesnė, paskelbė sankcijas 128 pareigūnams įskaitant A. Lukašenką. Tačiau eilinius omonininkus, kurių yra keliolika šimtų, gal keli tūkstančiai, ar kitų spec. pajėgų, kurie prisidengę kaukėmis daužo eilinius žmones – bent jau elementarios sankcijos, kaip vizų neišdavimas Šengeno zonoje – galėtų paveikti”, – sakė A. Kubilius.

EP narė R. Juknevičienė taip pat pažymėjo, jog šią savaitę suorganizavo kreipimąsi į Baltarusijos karinę vadovybę, kuriame kvietė kariuomenę ginti Baltarusijos žmones, o ne sekti neteisėtais uzurpatoriaus A. Lukašenkos sprendimais.

„Džiaugiuosi, kad šį laišką perskaitė ir išgirdo daug baltarusių, nes jį paskelbė baltarusių opozicinė spauda, taip pat ypatingai didelę įtaką turintis Telegram tinklo NEXTA kanalas. Nelabai tikiuosi atsakymo iš generolų, bet bent jau būsime padarę savo darbą ir jie žinos, kokia yra demokratinių valstybių nuostata šiuo klausimu“, – sakė europarlamentarė.

A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad Nobelio premija suteikta dviem mokslininkėms, atradusioms naują ir labai svarbų biotechnologijų metodą, atveriantį plačiausias galimybes – t.y. genų redagavimo metodą. Jis apgailestavo, kad premijos negavo profesorius V. Šikšnys, kuris pagal visus šios technologijos aprašymus pats šią technologiją lygiagrečiai išvystė, o jo pavardė gerai žinoma visoje mokslininkų bendruomenėje.

„V. Šišnys yra mūsų širdžių Nobelio premijos laureatas. Tai, kad Lietuva gali didžiuotis ne tik krepšiniu, bet ir pačio aukščiausio lygmens mokslu, atveriančiu duris į naujus technologinius atradimus – tuo tikrai verta pasidžiaugti“, – sakė europarlamentaras.

Pasak jo, atrastas metodas atveria didžiules technologines galimybes, gaila, kad jų Europos Sąjunga šiek tiek bijo.