EP nariai: Ar Lietuva išnaudos unikalią galimybę ir daugiau nei 6 mlrd. eur ES lėšų siekiant pažangos?

2020-06-12 | Europos Parlamentas

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje aptarė naujausius įvykius pasaulyje ir Lietuvoje – Europos Sąjungos pinigų politiką, riaušes Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat mitingą Lietuvoje.

Pasak A. Kubiliaus, Europos Sąjunga daro didelį žingsnį į priekį vadinamuoju įkurtu Next Generation fondu, tai yra svarbus pokytis pačioje ES, kadangi ES pradės leisti dvigubai daugiau pinigų, nei leisdavo iki šiol. 

„Jeigu iki šiol visas Europos Sąjungos biudžetas siekdavo 1 procentą nuo visos Europos Sąjungos BVP, dabar būsima periodui yra numatoma jau pradiniame etape išleisti 2 procentus. Tai yra tas pats tradicinis daugiametis finansinės perspektyvos biudžetas ir papildomai štai iš to atsigavimo fondo. Tie papildomi pinigai iš atsigavimo fondo bus pasiskolinti. Kadangi dabar lyg ir galima lengvai skolintis, Lietuva skolinosi ir Europos Sąjunga žada skolintis, užstatydama kaip garantą būsimosios daugiametės finansinės perspektyvos biudžetą. Kyla klausimas, kaip bus tie pasiskolinti pinigai, tai yra 750 milijardų eurų, grąžinami? Atsakymai yra gana migloti“, – svarstė A. Kubilius. 

Pasak europarlamentaro, greičiausiai gali būti taip, kad būsimuosiose ateities biudžetuose turės atsirasti gana didelė eilutė grąžinti dabar pasiskolintus pinigus ir taip gali susiformuoti skolos būsimoms kartoms. 

„Iš tikrųjų tai yra tam tikra moralinė problema, todėl labai svarbu, kaip tie pinigai bus išleisti. Iš vienos pusės Europos Sąjunga bando formuluoti didelę misiją, kad štai už tuos pinigus reikia sukurti kitokią Europos Sąjungą ateities kartoms, modernią, technologiškai pažangią, daug kalbama apie skaitmenizavimą, apie dirbtinio intelekto projektus apie kvantinių kompiuterių kūrimą, taip sakant, ten, kur Europs Sąjunga atsilieka ir nuo Kinijos, ir nuo Amerikos“, – kalbėjo EP narys. 

Kita vertus, anot A. Kubiliaus, bandoma daug kalbėti apie naujas technologijas – žaliąsias technologijas, vandenilio energetiką, kt. 

„Tai yra svarbūs dalykai, kur iš tikrųjų galima būtų siekti su tais pinigais didelių permainų, bet patys pinigai, tie 750 milijardų eurų iš fondo, didžioji jų dalis bus paskirta šalims narėms. Tai yra 560 mlrd. atiteks šalims narėms, Lietuva gauna papildomai 6,3 mlrd. eurų. Kyla klausimas, kokiuose projektuose Lietuva sieks pažangos, kad būtų kuriama Lietuva ateities kartai?“ – klausė europarlamentaras. 

Jo teigimu, deja, lietuviška patirtis su pinigais, kurie išleidžiami keliukams ar įvairiems betoniniams projektams, mokyklų renovacijai ir taip toliau, verčia labai rimtai kelti klausimą, ar tikrai šitaip bus išnaudota unikali galimybė ir didžiuliai pinigai Lietuvoje bus panaudoti iš tikrųjų būtinai pažangai, kuri garantuotų, kad būsimosios kartos gyvens žymiai turtingesnėje Lietuvoje.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad ši tema turėtų būti būsimų Seimo rinkimų esminis diskusijų aspektas. 

„Aš nežinau, kaip rinkėjai pasižiūrėtų, bet šiaip visoms politinėms partijoms svarbiausia jau turėti paruoštą planą. Labai aiškų planą“, – sakė ji.

Kalbėdama apie neramumus JAV, R. Juknevičienė pažymėjo, kad „mums svarbu, kokia bus Amerika, kiek Amerika išliks stipri, ar ji išliks stipri po visų šitų apsidaužymų“. Ji teigė, kad „mums reikia stiprios, stabilios Amerikos“.

„Lietuvoje mitingas toks įvyko, jis irgi klaustukų kelia. Vienas dalykas, gražu, kada jaunimas seka padėtį pasaulyje ir išėjo į gatvę, bet iš kitos pusės, jie turi žinoti, kaip greitai prilimpa įvairios jėgos, ir iš išorės, ir iš vidaus. Antifa judėjimas dabar jau išėjo į areną, bent jau JAV Prezidentas apie tai kalba. Visokių minčių kyla, aš neturiu aiškaus atsakymo. Aš tik žinau, kad mums reikia stiprios, stabilios Amerikos. Ir ta kairuoliška banga, kurią lydi Antifa ir kiti dalykai, ji, man atrodo, neveda prie gero“, – svarstė EP narė.

Visa pokalbio stenograma:

Rasa Juknevičienė: Laba diena visiems ir labas, Andriau. 

Andrius Kubilius: Labas!

Rasa Juknevičienė: Tau „labas“ iš Tiltagalių į Briuselį. Tai šiaip ne taip nuvažiavai? Pirmiausia noriu pasveikint, didelis įvykis mums abiems, mus išbraukė Lietuvos valdžia iš rizikos grupės. Taip atjaunėjome iš karto, keliasdešimt metų. Kaip tau sekėsi vairuot? Papasakok truputį, visiems įdomu bus.

Andrius Kubilius: Kaip atjaunėjęs, aš iš karto nutariau, kad nebėra rizikos net ir į Briuselį važiuot. Čia tų ligų gal daugiau, negu Lietuvoj… Kelionė kaip kelionė, keltu ir paskui…

Rasa Juknevičienė: Pala, pala… O keltu tu iš Klaipėdos? 

Andrius Kubilius: Iš Klaipėdos į Kylį, iš Kylio aplenkėme Lenkiją ir tada iš Kylio tiesiai į Briuselį. 

Rasa Juknevičienė: Iš Vokietijos.

Andrius Kubilius: Taip. Nors čia buvo daug aprašyta, kad čia sienos, kad belgai neįleidžia, bet nepamatėme jokios kontrolės.

Rasa Juknevičienė: Nepajutote, kaip Briuselyje atsidūrėte.

Andrius Kubilius: Tai grįžome. Aš tik sakau, ar man čia su amžium, ar kaip? Po trijų mėnesių grįžus į Europos Parlamentą, visus koridorius turėjau vėl iš naujo atrasti. 

Rasa Juknevičienė: Nepasakok taip žmonėms. Tave vėl įrašys į tą rizikos grupę.

Andrius Kubilius: Ne ne, mes dabar išbraukti, dabar jau viskas. Ačiū ministrui, ačiū labai, jaučiuosi…

Rasa Juknevičienė: Bet, na žinai, gyvenimas bėga, čia labai laikina tas išbraukimas… Tu tai vos vos tik suspėjai dar į tą grupę. Na, nesvarbu.

Kelionė pavyko, Briuselis tvarkoj, Parlamentas tebestovi toje pačioje vietoje, kabinetas tavo, matau, irgi nieko. O aš dalyvavau šiandien ir iš Tiltagalių triloge, kur tebevyksta derybos, kur diskutavome, aš esu pranešėja naujo Europos Sąjungos instrumento, kuriuo bandom paskirstyti ne Europos Sąjungos šalims apie 90 milijardų eurų. Kas įdomiausia – ryšys iš Lietuvos puikus. Paskui dar dalyvavau mūsų Parlamento komiteto darbo grupėj, pavyzdžiui, Budapešto ryšys  visiškai užstrigo, ryšys pačiam Briusely irgi prastas, o va iš Lietuvos… Padėkot įvykusiai pažangai Lietuvos, iš tikrųjų visai neblogai. 

Apie ką šiandien tu norėtum dar pakalbėti? Man atrodo, kad verta keletą sakinių apie tuos finansinius reikalus. Va, šitam instrumente, tam triloge, kur mes dalyvavom irgi toks neaiškumas yra, pinigų bus prisiskolinta,  bus papildomai skiriami tie pinigai vystymuisi ir išoriniams reikalams. Ir daug tų pinigų. Aš pasisakiau jau Europos Parlamento derybinės grupės vardu, kad mums kelia nerimą, kaip tie pinigai bus suspėti paskirstyti? Jau dabar stringa kai kurie Europos Sąjungos pinigai, kur nors Afrikoje ir kitur, dabar per pusę MFF septynerių metų laikotarpio, bus duodama dar papildomai 10 milijardų. Na, keista, kad Europos parlamentarai turi kad gal per daug, bet visokių klausimų kyla. Gal tu pasakyk keletą sakinių apie tai, kaip čia mes diskutavome frakcijoje ir tavo komitetuose. 

Andrius Kubilius: Iš tikrųjų nuo pat pirmų dienų tik atvažiavus čia, nors jau ir nuotoliniu būdu dar iš Vilniaus, jau kai kuriuos klausimus kėlėme ir įdomu, kad mūsų iškelti klausimai nuo pat pradžių, o kaip bus grąžinami tie pasiskolinti pinigai arba kam jie bus panaudoti, ir su nerimo žodžiais tie dalykai plačiai paplito diskusijose. Tai gal keletas dalykų ir kas Lietuvai labai svarbu. 

Europos Sąjunga daro didelį žingsnį į priekį su tuo vadinamuoju įkurtu Next Generation fondu. Dabar visa ta pinigų programa vadinama Next Generation EU. Na, tai gerai skambanti ambicija, bet garsiai skamba „ambicija“, norėjome kaip geriau, o išeina kaip visada ir tai gali sukelti daug nusivylimo. Ir kai pradedame žiūrėti šiek tiek giliau į tuos instrumentus, tai, kaip sakau, iš vienos pusės yra svarbus pokytis pačioje Europos Sąjungoje, Europos Sąjunga pradeda leisti pinigus dvigubai didesnius, negu leisdavo iki šiol. Jeigu iki šiol visas Europos Sąjungos biudžetas siekdavo 1 procentą nuo visos Europos Sąjungos BVP, dabar sekančiam periodui yra numatoma jau pradiniame etape išleisti 2 procentus. Tai yra tas pats tradicinis daugiametis finansinės perspektyvos biudžetas ir papildomai štai iš to atsigavimo fondo. Tie papildomi pinigai iš atsigavimo fondo bus pasiskolinti. Kadangi dabar lyg ir galima lengvai skolintis, Lietuva skolinosi ir Europos Sąjunga taip pat žada skolintis, užstatydama kaip garantą būsimosios daugiametės finansinės perspektyvos biudžetą. Kyla klausimas, kaip bus tie pasiskolinti pinigai, tai yra 750 milijardų eurų, grąžinami? Atsakymai yra gana migloti. Ir greičiausiai gali būti taip, kad būsimuosiose ateities biudžetuose turės atsirasti gana didelė eilutė grąžinti dabar pasiskolintus pinigus. Kai kas jau skaudžiai juokavo, kad Next Generation EU, bus Next Generation debt. Kitaip tariant, skolos būsimoms kartoms. Iš tikrųjų tai yra tam tikra moralinė problema, todėl labai svarbu yra, kaip tie pinigai bus išleisti. Iš vienos pusės Europos Sąjunga bando formuluoti didelę misiją, kad štai už tuos pinigus reikia sukurti kitokią Europos Sąjungą ateities kartoms, modernią, technologiškai pažangią, daug kalbama apie skaitmenizavimą, apie dirbtinio intelekto projektus apie kvantinių kompiuterių kūrimą, taip sakant, ten, kur Europs Sąjunga atsilieka ir nuo Kinijos, ir nuo Amerikos. Iš kitos pusės, bandoma daug kalbėti apie naujas technologijas – žaliąsias technologijas, vandenilio energetiką, čia labai daug galiu apie tai kalbėti. Tai yra svarbūs dalykai, kur iš tikrųjų galima būtų siekti su tais pinigais didelių permainų, bet patys pinigai, tie 750 milijardų eurų iš fondo, didžioji jų dalis bus paskirta šalims narėms. Tai yra 560 mlrd. atiteks šalims narėms, Lietuva gauna papildomai 6,3 mlrd. eurų.

Rasa Juknevičienė: Bet tai dar bus tik kitais metais.

Andrius Kubilius: Kitais metais, tuos pinigus turės išleisti per artimiausius 3-4 metus.

Rasa Juknevičienė: Panašiai, kaip ir su Afrika.

Andrius Kubilius: Kyla klausimas, kokiuose projektuose Lietuva sieks pažangos, kad būtų kuriama Lietuva ateities kartai. Tai, deja, lietuviška patirtis su pinigais, kurie išleidžiami keliukams ar įvairiems betoniniams projektams, mokyklų renovacijai ir taip toliau. Ta patirtis verčia labai rimtai kelti klausimą, ar tikrai šitaip bus išnaudota ta unikali galimybė ir didžiuliai pinigai Lietuvoje bus panaudoti iš tikrųjų būtinai pažangai, kuri garantuotų, kad būsimosios kartos gyvens žymiai turtingesnėje Lietuvoje.

Rasa Juknevičienė: Ar tau neatrodo, kad čia turėtų būti kaip tik būsimų Seimo rinkimų esminis diskusijų aspektas? Aš nežinau, kaip rinkėjai pasižiūrėtų, bet šiaip visoms politinėms partijoms svarbiausia jau turėti paruoštą planą. Labai aiškų planą.

Andrius Kubilius: Aš būtent taip ir matau. Ką mes girdime? Vyriausybė skelbia, kad ji jau turi planą, kažką paskelbė apie tariamą DDR ekonomiką. Deja, mano manymu,  planas nei gerai apsvarstytas, nei jis išdiskutuotas. Ir vėl pinigai bus visur pabarstyti. O dar šalia to matant, kaip dabartinė valdžia tuos pinigus dalina į kairę, dešinę…

Rasa Juknevičienė: Rinkimams.

Andrius Kubilius: Rinkimams. Ir didelę dalį tų pinigų deda visiškai ne į produktyvias investicijas. Man tikrai labai neramu, kad mes tų šešių milijardų tikrai nepanaudosime taip, kaip galima būtų juos panaudoti. Apie tai reikia labai rimtai diskutuoti.

Rasa Juknevičienė: Būtent. Gerai. Matai, iš to išeina ir mąstymo klausimai. Vis viena akimi ne tik Europos Parlamento veikloje dalyvaujame, bet ir Lietuvos įvykius sekame, žiūrime. Kai išgirdau Ramūną Karbauskį sakant „Pabaltijys“ – vadinant Lietuvą ir Baltijos valstybes, tai taip ir matosi, kad mąstymas nublokštas vis dar 30 metų atgal. Ir su tokiu mąstymu, ar tai būtų Europos pinigai, ar lietuviški pasiskolinti pinigai, iš tikrųjų, jie eina tokia vienadiene kryptimi. 

Bet žinai, mes dar nei karto nesame paminėję ir pakalbėję apie JAV situaciją, juk pasaulis labiausiai svarsto dabar, kas ten vyksta, kiek ten visko vyksta. Ir tikrai daug žmonių pašiurpę, yra ir remiančių, nebesuprasi, kas ką remia ir į ką viskas virsta. Ir ten rinkimai, beje, šį rudenį. Ir labai svarbūs rinkimai, Prezidento rinkimai. Kartu ir tuo pačiu metu visada vyksta ir jų Parlamento rinkimai. Mums gi tai yra svarbu: kokia bus Amerika, kiek Amerika išliks stipri, ar ji išliks stipri po visų šitų apsidaužymų. Iš vienos pusės, lyg ir anksčiau yra buvę panašių dalykų. Mes gal ne taip atidžiai stebėjome, kaip dabar jau turime galimybę stebėti. Man pačiai, prisipažinsiu, tikrai labai daug tokių dvilypių jausmų yra. Iš vienos pusės, akivaizdu, kad nužudyti be teismo žmogų už tai, kad jis, tegul ir su kriminaline praeitimi, tegul ir penkis kartus teistas, ir nužudyti jį už tai, kad, kiek žinoma, dvidešimt dolerių, dirbtinę kupiūrą yra pateikęs, yra žiaurus dalykas. Ir reakcija turėjo būti visuomenės. Ir čia nei baltųjų, nei juodųjų neišsiskiriant. 

Aš, beje, prisiminiau įvykį, kuris nesukėlė Lietuvoje didelio rezonanso. Juk buvo baisiai neproporcingas elgesys mūsų pareigūnų, Skverneliui esant Vidaus reikalų ministru, kada nušovė tokį vaikinuką, kartu dirbusį su kontrabandininkais. Nušovė žmogų. Taip ėmė ir nušovė. Bet Skvernelis tapo didvyriu po to ir praktiškai tokiu būdu atėjo į didžiąją politiką, į Premjerus. Tai truputį primena tie dalykai, kiek čia yra rasizmo, kiek čia nėra rasizmo, čia jau kitas klausimas. 

Viskas išvirto į antirasistinius mitingus, po to įsijungė visas kriminalinis elementas. Aš prisimenu, kaip mes diskutuodavome ir tu čia daugiausiai esi prisidėjęs, prisiskaitęs daug amerikietiškų politologinių knygų, kad Amerikoje užaugo jau turbūt trečia karta, kuri nematė tėvų dirbančių. Ir kuriems yra proga parduotuves išplėšti ir pasiimti to, ko niekada nėra uždirbę. 

Lietuvoje mitingas toks įvyko, jis irgi klaustukų kelia. Vienas dalykas, gražu, kada jaunimas seka padėtį pasaulyje ir išėjo į gatvę, bet iš kitos pusės, jie turi žinoti, kaip greitai prilimpa įvairios jėgos, ir iš išorės, ir iš vidaus. Antifa judėjimas dabar jau išėjo į areną, bent jau JAV Prezidentas apie tai kalba. Visokių minčių kyla, aš neturiu aiškaus atsakymo. Aš tik žinau, kad mums reikia stiprios, stabilios Amerikos. Ir ta kairuoliška banga, kurią lydi Antifa ir kiti dalykai, ji, man atrodo, neveda prie gero.

Andrius Kubilius: Aš absoliučiai sutinku. Vienas dalykas yra, kas realiai vyksta Amerikoje: rinkimai, J. Biden, D. Trump. Čia galima būtų daug kalbėti ir nagrinėti. Aš tik viena pastebėsiu, kad nepaisant visos kritikos D. Trump retorikai, čia visų Twitter žinučių ir ko tik nori, bet jeigu įvertinti visus jo keturis metus valdžioje bent jau tais klausimais, kurie mums rūpi: dėl politinio saugumo, Amerikos įsitraukimo į mūsų regioną reikalus, aš nematau, dėl ko būtų galima labai stipriai kritikuoti.

Rasa Juknevičienė: Dabar tarp kitko yra pavojinga tendencija, kai išveda nemažą dalį, vos ne trečdalį Jungtinių Amerikos Valstijų karių iš Vokietijos. Tai paskutinių savaičių žinutė 

Andrius Kubilius: Lenkai sako, kad pas juos.

Rasa Juknevičienė: Puiku būtų. Puiku. Čia su Vokietija, aišku, problemos.

Andrius Kubilius: Visko čia yra ir visko bus. XXI a. bus iš tikrųjų visai kitoks. Dabar mes čia kalbame apie Ameriką, bet man atrodo, kad vis dažniau mes turėsime kalbėti apie Kiniją. Kiniją ir Ameriką, Kiniją ir Europą.

Rasa Juknevičienė: Bet ir Amerikos kontekste taip pat.

Andrius Kubilius: Tai ta diskusija bus. Dabar, antras dalykas, aišku, yra policija, žūtis, be teismo, kaip sakai. Tai vėl viskas yra aišku. Čia nėra ką daug kalbėti. Deja, tokių dalykų būna. Ir būna, kaip pati sakei, ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje.

Rasa Juknevičienė: Taip.

Andrius Kubilius: Dera prisiminti ir a. a. Beresnevičiaus mirtį.

Rasa Juknevičienė: Bagažinėje.

Andrius Kubilius: Automobilyje. Ir daug kitų dalykų. Kad į tai visuomenė reaguoja, irgi yra suprantama. Kad Jungtinėse Valstijose tos reakcijos, ypač, kai tai liečia juodaodžius, dažnai pavirsdavo riaušėmis. Amerikos istorijoje yra buvę ne vieną kartą tokių dalykų. Ir riaušės yra riaušės. Kai prasideda riaušės, ten niekas jau priežasties nebeatsimena. Arba, kaip sakant, ne dėl tos priežasties yra tos riaušės, einama, daužoma…

Rasa Juknevičienė: Mes irgi esame patyrę 2009 metais.

Andrius Kubilius: Deginama ir taip toliau. Ir tai, kad Amerikos žmonės ginasi nuo to ir eina su savo, kadangi turi teisę asmeninius ginklus turėti, gina savo nuosavybę, gina savo kavinaitę, savo kažkokius barus. Ir gina net ir tų pačių juodaodžių turimą nuosavybę, tai irgi yra faktas. Dabar, kad tai sukėlė pasaulyje kažkokią solidarumo ar paramos bangą. Ir bendras tas šūkis, kad negali būti diskriminacijos, viskas yra teisinga ir tvarkoje. Bet klausimas yra, taip liaudiškai tariant, kas, už ką ir kodėl Lietuvoje yra daromos demonstracijos. Tai, kad prieš diskriminaciją, čia visi galime išeiti vieningai ir apie tai kalbėti ir dalyvauti diskusijose. Europos Sąjunga irgi galėtų šia proga pasvarstyti savo politiką Afrikos atžvilgiu, kuri, mano manymu, jau grynai ekonominė politika yra tam tikra prasme diskriminacija. Ir tai sukelia Afrikoje didžiules problemas. Bet kai yra demonstracijos, kuriose su tais pačiais lozungais, kaip riaušių Amerikoje dalyviai vaikšto su tokiais lozungais…

Rasa Juknevičienė: Nukopijuotos.

Andrius Kubilius: Nukopijuotos. Tai mane tai paprasčiausiai ne stebina, ką čia benustebsi, taip sakant, kai kopijuoja, tai kopijuoja viską lietuvaičiai, nelabai pasižiūrėdami į turinį ir į problemas. Tai kodėl tada tie patys dabar demonstruojantys, besisolidarizuojantys su tais riaušininkais nevaikščiojo lygiai taip pat solidarizuodamiesi su prancūzų geltonosiomis liemenėmis? Riaušės darosi populiarus viešo veikimo būdas. Matėme Prancūzijoje, dabar matome Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir čia džiaugtis, kad žmonės šitaip rodo, solidarizuotis su riaušėmis, aš nematau nei prasmės, nei labai didelės išminties.

Rasa Juknevičienė: Aš dar nežinau, ar visi pastebėjo Lietuvoje? Buvo pradėti niekinti paminklai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten, beje, diskusijos dėl to Pilietinio karo paminklo jau seniai vyksta. Bet šalia to, vienas pirmųjų buvo išniekintas paminklas Kosciuškai, kuris kovojo už Jungtinių Amerikos Valstijų laisvę ir yra mūsų su lenkais herojus. Jo paminklas yra prie Baltųjų rūmų. Ir kitas dalykas, kas mane ypatingai nuvylė, tai nuotraukos, kurios pasklido iš Vašingtono, kada buvo išniekintas, išterliotas paminklas, labai kuklus, beje, stovintis kukliame skvere Vašingtone, komunizmo aukoms. Ir prie jo protestuotojai rodė vidurinį pirštą ir maždaug: „va jums tos komunizmo aukos ir panašūs dalykai“. 

Tai tas pats Čerčilis Londone. Mane irgi labiausiai sujaudino įvykiai su jaunimu ir Lietuvoje. Aš nežinau, ar nėra bėdos Lietuvoje su istorijos mokymu apskritai. Kas yra tie dalykai, susiję su Antifa ir kitais judėjimais, kurie yra iš esmės kilę iš tų bolševikinių komunistinių judėjimų ir kuo tai baigėsi bent jau Lietuvoje. Bent jau vyresnės kartos ir mes puikiai žinome. Aš nesakau, neapibendrinu, kad visi ten yra tokie, kurie niekina komunizmo aukas. Tačiau yra labai išreikštai matoma. Ir ne veltui turbūt Prezidentas D. Trump paminėjo, kad toks judėjimas kaip Antifa turi būti uždraustas. Ir, beje, jų tarnybos ir jų politikai kalba ir apie išorės veiksnius, kurie galėjo daryti įtaką. Pavyzdžiui, Rusija, ji visada taip elgiasi. Nesakau, kad jie suorganizuoja viską. Tikrai nesuorganizavo to policininko, kuris nužudė žmogų. Bet po to jie labai greitai įsikiša su savo veiksmais ir padaro, išskleidžia tuos dalykus bent jau tam tikrose srityse. Beje, taip buvo su Garliava Lietuvoje. Kada „Russia today“, tarptautinis rusų kontroliuojamas Kremliaus kanalas po visą pasaulį išplatino Garliavos reikalus prieš pat rinkimus 2012 metų. Mes tą prisimename. Čia jų metodai yra. Dabar, beje, per jų propagandos kanalus vien tik apie Ameriką, Amerikos reikalus ir kalbama. Ir labai įdomiu kampu. Taip ir pabaikime.

Andrius Kubilius: Tai aš vėl manau, nėra, taip sakant, riaušės, gal jaunimui čia atrodo įdomu ir labai smagu.

Rasa Juknevičienė: Kovoti prieš sistemą.

Andrius Kubilius: Prieš sistemą, prieš globalizaciją, prieš viską. Bet tai nieko bendro neturi nei su diskriminacija, nei su kitomis vertybėmis, už kurias reikėtų kovoti. Tai langų daužymas nėra…

Rasa Juknevičienė: Pas mus nedaužė, negali sakyti. Pas mus ramiai jaunimas ėjo. Man įdomu buvo jų mąstymą suprasti, koks tas jų mąstymas? Bet gali būti, kad ateityje reikės dar labiau kalbėtis. Ir dar labiau suprasti, kiek ten iš tikrųjų yra visko. Bet, žinai, aš gal dar to niekada viešai nesakiau. Aš stebiu vieną įdomų dalyką. Čia gal moksleiviai buvo išėję į gatves. Ir tikrai gražu, kad pilietiški žmonės. Bet labai matau dažnai sugrįžtančius žmones iš užsienio, pasimokiusius, su anarchistinėmis, su kraštutinėmis kairiosiomis pažiūromis. Kur nors iš Italijos ar Prancūzijos universitetų sugrįžusius. Ir ne vieną jau tokį pažįstu. Tai yra reikalų suprasti ir į tas mūsų galvas įsidėti dalykus, kurie nebūtinai yra tokie. Kur kairuoliški dėstytojai ar profesoriai kokiame nors Italijos universitete labai gražiai pateikia. Bet gal jau mes per daug užsikalbėjome apie tai, Andriau. Gal jau atsisveikiname. Ar dar turi ką pasakyti?

Andrius Kubilius: Smagu. Linkėjimai iš Briuselio. Tiltagaliams ypač.

Rasa Juknevičienė: Mano katė už lango braižosi, nori įsiveržti. Bet šį kartą neleidau jai į ekraną lįsti. Sėkmės. Iki.

Andrius Kubilius: Iki.