EP nariai: Dėl Putino agresijos prieš Ukrainą Europos žemyną ištikusi geopolitinė krizė paskatins Europą tapti stipresne

2022-05-06 | Europos Parlamentas

Europos Parlamento (EP) narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės savaitės įvykių apžvalgoje buvo aptarti Europos Sąjungos sprendimai bei sankcijos Rusijai dėl karo Ukrainoje, taip pat būtini žingsniai tiekiant ginkluotę ukrainiečiams, siekiant nugalėti Putino Rusiją.

R. Juknevičienė sakė pastaruoju metu daugiausiai sulaukianti kelių klausimų apie karą: „kada visa tai baigsis; ar Ukraina laimės, ar karo veiksmai gali pasiekti ir mus?“

Pasak parlamentarės, Europos Parlamente yra savos fronto linijos, kuriose stengiamasi atsakyti į šiuos klausimus savo politine veikla. Šiame fronte, pasak R. Juknevičienės, yra naujienų, nes A. Kubilius gavo šaukimą į teismą iš Rusijos, Vagnerio grupės, kurie yra Gynybos ministerijos organizuoti neva privatūs daliniai, kariaujantys ir žudantys žmones visame pasaulyje. Vykstant diskusijai EP apie šią grupę kalbėjo ir A. Kubilius, tad jis su kitais pasisakiusiais kolegomis gavo laišką, kuriame įvardintas siekis prisiteisti 10 mln. rublių.

Lietuvoje girdima daug kritikos Europos Sąjungai –  ir pagrįstos, ir ne visai, nes kartais nėra matomi visi įvykę teigiami pokyčiai (pvz. pasikeitęs Vokietijos požiūris į kariuomenę, į pagalbą ginklais ir t.t.). Jaučiamas Vakarų susivienijimas, tačiau sudėtingi sprendimų priėmimo mechanizmai, kai viena šalis gali vetuoti pasiūlymus, stabdo darbus. Tai jaučiama ir dabar, priiminėjant šeštąjį sankcijų paketą, tačiau pokyčiai požiūryje nuo karo pradžios akivaizdūs.

„Ir dabar, kai žiūrime į Europos ateitį, tai laimėjusi Ukraina bus didžiulis veiksnys pačioje ES. Rusija, žinoma, yra ta šalis, kuri bus kitokia ir tikimės, kad ji bus stipriai susilpnėjusi“, – sakė R. Juknevičienė.

A.Kubilius pasakodamas apie darbus išskyrė suburtą tinklą „United for Ukraine“ (liet. susivieniję vardan Ukrainos), kuris suvienijo per 300 narių iš viso pasaulio, jaučiamas čia atliekamų darbų ir siūlymų poveikis.

„ES yra tokia organizacija su savo taisyklėmis, institucijomis ir kartais lėtais sprendimais, bet ji auga ir bręsta. Štai ši geopolitinė krizė, kuri yra ištikusi visą Europos kontinentą dėl Putino agresijos prieš Ukrainą, manau, Europą paskatins tapti geopolitiškai stipresne. Ji savo veiksmais ir retorika atsilieka nuo JAV ar Didžiosios Britanijos, bet juda į priekį. JAV lyderystė svarbi ne tik padedant Ukrainai, bet ir tuo, kad Europa turi kuo sekti. Man atrodo, labai svarbu yra tai, kad ir JAV, ir Didžiojoje Britanijoje labai aiškiai subrendo aiškus karo tikslas. Jei pradžioje atrodė svarbu atlaikyti, svarbu, kad neužimtų Kyjivo, dabar jau aiškiai formuluojamas strateginis tikslas – Putino Rusijos sutriuškinimas. Tiek karinis, tiek ekonominis. Tikiu, kad ir Europa pradės aiškiau į tai orientuoti savo strategiją,“ – sakė A. Kubilius.

Siekiant šio tikslo ir toliau turi būti aktyvus ir, dargi, du, tris kartus didesnis ginklų tiekimas, nes, buvusios Krašto apsaugos ministrės teigimu, ukrainiečiai dar kariauja su tuo, ką turi, ir tik gegužės pabaigoje galės pradėti naudotis tuo, ką gaus su nauja banga.

A.Kubilius pažymėjo, kad Ukraina per dieną praranda ginkluotės už 400 milijonų eurų, tad vien tam, kad išlaikytum, atstatytum ir sustiprintum pajėgumus – per metus reikėtų 100-120 milijardų eurų vertės ginkluotės. Per du mėnesius buvo pažadėta pateikti ginkluotės už 10 milijardų, tad akivaizdu, jog reikia du, tris kartus daugiau.

„Sankcijas reikia stiprinti ir toliau. Tam reikia dirbti su Vakarų sostinėmis. Sankcijos turi būti skausmingos ir ilgalaikės, jokiu būdu negalima leisti to, kad kažkur atsirastų iliuzija, kad sankcijas bus galima atšaukti, jei pvz. bus pasirašytos paliaubos. Yra labai aiški formulė, kurią mums pavyko įdėti į ELP (Europos liaudies partijos frakcijos) formuluotes – sankcijos turi galioti tol, kol paskutinis okupantas paliks Ukrainos teritoriją, o tai reiškia ir teritoriją, užimtą 2014 metais,“ – sakė A. Kubilius. Ši nuostata dar nėra visuotinė, tad dar laukia daug darbų.

Dažnai girdimas pasipiktinimas ES sprendimų lėtumu nėra visai teisingas, nes sprendimus dėl sankcijų priima Europos Vadovų Taryba (EVT) – valstybės narės, kur suvažiuoja ministrai, valstybių vadovai. Ir jei bent viena šalis yra prieš – sprendimas nėra priimamas. Ir nors 99 proc. šalių būtų už, ES tuo metu atrodo bejėgė, apie sprendimų priėmimo procesus pasakojo R. Juknevičienė.

Dabar jau sprendžiama dėl veto teisės panaikinimo ir bent jau užsienio ir saugumo politikoje pereiti prie daugumos sprendimo, tačiau atsiranda besibaiminančių, kad toks sprendimas galėtų kelti pavojų ir mums – mažoms šalims – atimti mūsų suverenitetą.

Tačiau, pasak A. Kubiliaus, mūsų suverenitetą atima viena prieš balsuojanti šalis mums svarbiais klausimais. Politikas palaiko demokratinius sprendimų priėmimus daugumos balsais. Tą palaikė ir TS-LKD dar 2018 metais suvažiavime priėmusi deklaraciją „Tikime  Europa”, kurioje buvo aiškiai sakoma, kad mes, kaip partija, pasisakome už vienbalsiškumo panaikinimą. „Tik taip ES bus efektyvi“, –  sakė A. Kubilius.

×