EP nariai: „Karas darosi ilgalaikis: laikas nuo tam tikro emocinio situacijos vertinimo pereiti prie racionalaus optimizmo“

2024-01-15 | Sausio 13-oji

Jūsų dėmesiui pirmasis šiais metais Europos Parlamento (EP) narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės video pokalbis iš Briuselio.

„Taip greitai atėjo paskutinis šio mūsų penkerių metų maratono etapas. Jau balandžio pabaigoje baigsis darbai Strasbūre ir Briuselyje, pereisime į tiesioginę rinkimų kampaniją, bet iki tol laukia daug darbų ir kaip niekada anksčiau yra akivaizdu, kad ne vien rinkimais turime gyventi ir netgi atvirkščiai, kad rinkimai nepasidarytų patys svarbiausi ir neužgožtų dar svarbesnių dalykų susijusių su tikrai neramiu pasauliu. Šiandien pokalbis bus apie tai“, – pokalbio temą pristatė R. Juknevičienė ir tęsė: „nes norisi ir patiems susikaupti ir įpūsti didesnio susitelkimo ir tikėjimo, kad mes galim. Galim, kaip demokratijos, kaip Vakarų pasaulis, kaip ES galim daug daugiau, nes iš tiesų per šiuos Naujuosius Metus buvo kaip niekada daug nuoširdžių palinkėjimų, šalia įprastų laimingų metų, žmonės net ir šeimose linkėjo Taikos. Nes nerimo daug. Žmonės supranta, kad situacija yra ypatinga ir ji stipriai kitokia nei buvo pavasarį. Ir jei aš pasakyčiau, kad aš visiškai rami ir kad viduje nėra to nerimo, tai būčiau  labai nenuoširdi. Yra daug to nerimo“, – pasakojo politikė dieną, kai Lietuvoje lankėsi Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio vizitas, turbūt, gali būti traktuojamas ir kaip mūsų nuraminimas ir įkvėpimas, kad turime padaryti dar žymiai daugiau, nes iš rusų pusės jaučiamas noras mus išgąsdinti, kad baimė mus paralyžiuotų.  R. Juknevičienė pasakojo dieną prieš įrašą bendravusi su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, iš kurios girdėjo tvirtą nusiteikimą ir toliau padėti Ukrainai.

A.Kubilius paprašytas nuraminti ir įkvėpti, kaip ir įprastai, sakė: „karas darosi ilgalaikis, tą reikia suprasti ir laikas nuo tam tikro emocinio situacijos vertinimo (kaip buvome 2023-ųjų pradžioje, kad jau tuoj, tuoj bus pergalė,  tada atėjo pamatymas, kad tos pergalės taip greitai nėra ir perėjome į liūdesį) pereiti prie racionalaus optimizmo. O racionalus ir objektyvus optimizmas – reiškia reikia žiūrėti į skaičius, kur problemos, ką reikia daryti“, – sakė A. Kubilius, kuris džiaugėsi gruodžio pabaigoje, sausio pradžioje gavęs du emocinio įkvėpimo šaltinius. Pirmasis – Vadovų taryba gruodžio viduryje, kur Orbanas buvo padėtas į vietą, o tuo pačiu jo šantažas su veto suvienijo visus 26 atstovus. Antrasis šaltinis – knyga, dar viena V. Čerčilio biografija, čia pamatai, kad istorijoje yra buvę labai panašių periodų. Tai leido pamatyti ir Ukrainos situaciją, ir mūsų reakcijas kitame pavidale.

„Gruodžio mėnesį aš sau pasidariau labai paprastą išvadą, kodėl karas įstringa, nes atrodytų, kaip čia yra, gi Vakarai, galinga ekonomika, tiek daug galime, o karas nejuda, nors ukrainiečiai ir ginklų gauna, ir t.t., o karas yra įstrigęs. Tad aš sau pasidariau skaičiavimus, paskelbiau tekste ir matau, kad jie jau kartojami ir kitų ekspertų.  2023 metais Rusija karui išleido 100 milijardų eurų ir daugiau, nes ne visi jų duomenys yra skelbiami. Ukraina kartu su visa Vakarų parama – 80 milijardų eurų. Kitaip sakant materialiai abi pusės stovėjo labai apylygiai ir Ukrainos pusė net buvo mažesnė. Tad negali tikėtis, kad esant tokiam balansui Ukraina galėtų labai lengvai laimėti. Čia kyla klausimas, kodėl taip yra? Kodėl Vakarai negali duoti daugiau? Pasirodė labai vertingas Estijos gynybos ministerijos ekspertų tekstas su racionalaus optimizmo doze, kuriame labai aiškiai įvertina kodėl taip yra. Kodėl Vakarai negalėjo duoti daugiau?“ – pasakojo A. Kubilius ir pats atsakė į užduotus klausimus, nes pasak jo, Vakarai nuo  Antrojo Pasaulinio karo pabaigos gynybos pramonę buvo visiškai apleidę ir dabar karinei paramai galėjo duoti tik tai, ką buvo sukaupę savo sandėliukuose. Tiks šioms atsargoms pasibaigus pradeda augti gamyba. Tik išanalizavus šią situaciją ir skaičius (kiek reikia ginklų, kiek turi augti gamyba ir t.t.), pasak politiko „racionalaus supratimo apie tolesnę karo eigą atsirado žymiai daugiau. Ir turi pats sau šiandien pasakyti, kad karas ir 2024 metais nesibaigs. Ekspertų racionalūs skaičiavimai rodo, kad aiškus Ukrainos pusės pirmavimas prieš Rusijos karinę mašiną materialine prasme gali pasimatyti 2025 metų antroje pusėje ar 2026 metais“.

„V. Zelenskis atvykęs į Lietuvą pasakė, kad šie – 2024 metai gali būti lemiami“, – priminė R. Juknevičienė. „Turime susidėlioti mūsų ir visų Vakarų prioritetus, ką mes dar turime padaryti, kad šie metai būtų lemiami į tą pusę, kurios mes norime, o ne į tą blogąją. Ir kita – kiek mes galime ar negalime turėti poveikį, ką aš stebiu ir kas man kelia nerimą, tai nuotaikos visuomenėse. Aš nepasakyčiau, kad Vakaruose nuotaikos nusisuko nuo Ukrainos, jos tebėra. Aišku žmonės sugrįžo prie savų darbų, natūralu. Ir tą rodo svarstymai dėl biudžeto ES. Laukia biudžeto persvarstymas ir daugelis politikų, valstybių vadovų, ypatingai tų, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį sunešant ES biudžetą, kol kas negirdžiu, kad jie bandytų kreiptis į savo visuomenes, kad bandytų įtikinti, kad taip gyventi, kaip gyvenome iki tol nebebus įmanoma, kad nebebus tų papildomų skrynių, kurias atidarius bus papildomi pinigai  karo pramonei, gynybos pramonei ir padėti Ukrainai apsiginti, o visa kita bus kaip buvę. Sušaržuodama, bet pasakysiu, kad ir pas mus turbūt ne visi žmonės dar taip mąsto, bet taip pat reikia pradėti kalbėti. Rinkimai tam ir yra, kad kalbėtume atvirai. Ir Gabrieliaus kalbėjimas buvo apie tai (turima omenyje Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio „10 nacionalinio saugumo strategijos punktų“, – red.). Lygiai taip pat Vakarų visuomenėse, kurios labai ilgai gyveno demokratijoje, prabangoje, kad žmonėms patiems ateitų mintis į galvą, kad penkių žvaigždučių viešbutį per atostogas prie Viduržemio jūros gal įmanoma pakeisti į keturių arba trijų žvaigždučių viešbutį. Gal galima pagalvoti apie tokį pinigų sutelkimą, kuris iš tikrųjų padėtų ukrainiečiams apsiginti ir mus visus apginti ir mes atstatytume savo gynybinį potencialą, nes tam neužteks metų“, – sakė R. Juknevičienė.

Šiais metais net 70 šalių vyks rinkimai, jie skirtingi ir skirtingų demokratijos lygių, tačiau visi jie gali pakeisti pasaulio vaizdą.

Pasak politikų tai, ką kalbėjo G. Landsbergis pakartojo jau daugelis, kad jei „nelaimime Ukrainoje, reikia turėti planą B, nes Rusija ateis iki mūsų durų“. Vakarų valstybėms tai dar neseniai buvo nesuprantama, nes jie tikėjo, kad gali užpulti Baltijos valstybes, bet ne juos. Dabar grėsmės supratimas tampa aiškus visur. A. Kubiliaus pasakojo, jog čia yra dviejų krypčių atsakymas. Pirma – turime padaryti viską, kad laimėtų Ukraina (Vakarų parama), antra – kaip mes pasirūpiname savo saugumu (Vokietijos brigados įsikūrimas, divizija, visuotinis šaukimas, karinės pramonės vystymas ir kt.).

Žinant, kad Rusijos ir Ukrainos pusės finansiškai yra apylygės, o estai suskaičiavo, kad, jei kiekviena NATO šalis karinę paramą Ukrainai  skirtų ne mažesnę nei 0,25 BVP, tai Ukrainos materialinė pusė būtų 2-3 kartus stipresnė nei Rusijos.

„Tai, ką mes aptarėme labai svarbu suplanuoti, matyti. Kaip ir medicinoje: diagnozė – karas truks ilgiau negu kas nors įsivaizdavo, susitelkimo reikės žymiai didesnio. Žmones reikia įtikinti, tą diagnozę reikia nebijoti sakyti, paaiškinti, tik taip gali sulaukti pritarimo. Ir turėti labai aiškų gydymo planą. Padūsavimų ir gražių žodžių neužteks, nors jų irgi reikia. Laukia ypatingas laikotarpis“, – sakė Rasa Juknevičienė ir palinkėjo, kad „ ne vien tik dejuotumėme ir bijotumėme, nes mes galime, mes viską galime“, o A. Kubilius pridėjo, jog „lengvas kelias -ne mūsų kelias“.

„Ne tam mes įsisegėme neužmirštuoles, kad vien galvotume apie praeitį. Neužmirštuolės šiais metais reiškia, kad vėl ir vėl turime ginti tai, ką gynėme sausio 13-ąją tuomet“, – sakė R. Juknevičienė ir abu parlamentarai baigdami pokalbį sveikino su mūsų pergalės diena.

×