EP nariai: Putinas karu Ukrainoje siekia išsekinti Vakarus bei demokratijas

2022-07-11 | Europos Parlamentas

Paskutinėje šio politinio sezono apžvalgoje Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė aptarė ne tik savo darbus, bet ir tai, kuo gyveno Lietuva ir visas pasaulis, kuris nuo vasario 24-osios tapo kitokiu.

Europarlamentarų teigimu, laikas, kurį gyvename, yra istoriškai dramatiškas ir turbūt ilgam įstrigs ir mūsų patirtyje, atmintyje ir Europos bei pasaulio istorijoje. Ukrainiečiams tenka mokėti tragišką kainą dėl to, ko jie siekia ir ką mes remiame. 

„Esminis jų siekis – integruotis į ES ir tapti tokia pat europietiška valstybe kaip Lietuva. Šis karas, kurį pradėjo Putinas, mano įsitikinimu, yra labai svarbus momentas, nes labai daug ką praskaidrino. Nebelieka abejonių, kas yra Putinas, nors mes jų ir neturėjome, nes dar daug kas bandė jį angažuoti, o mes bandėme visiems aiškinti, kad autoritarinis Putino režimas yra didžiausia grėsmė Europos saugumui”, – sakė EP narys A. Kubilius. 

Pasak jo, iki pat vasario 24-osios Vakarai gyveno tikromis ar apsimestinėmis iliuzijomis, kad dialogas su Putinu yra pats svarbiausias dalykas. 

„Dabar tos iliuzijos yra išnykę arba labai sparčiai nyksta, kai kur gal tik pritilę, tačiau skaidrumas šioje vietoje yra atsiradęs. Skaidrumas atsiranda ir pačios ES viduje, nes toliau sau leisti tai, ką aš vadinu „geopolitine tinginyste”, yra labai pavojinga ir pačiai Europai, ir Ukrainai,“ – pažymėjo A. Kubilius, kuris kaip vieną didžiausių klaidų išskyrė baimę pasiūlyti Ukrainai ambicingą narystės ES perspektyvą. Ukraina  buvo palikta pilkojoje – Rusijos įtakos zonoje. Pasak politiko, reikia dėti daug pastangų, kad šis praskaidrėjimas nesibaigtų grįžtant į „business as usual“, tačiau išreiškė viltį, kad praskaidrėjimas gali virsti rimta Europos transformacija. 

EP nario teigimu, galima sulaukti įvairių manipuliacijos būdų, tokių kaip energetikos kainų augimas ir pan. 

„Mes bandėme Europai paaiškinti, kad Kremlius energetiką mato ne kaip gryną biznį, kaip pvz. norvegai tiek pat turi dujų, jas parduoda Europai, bet jie į tai žiūri, kaip į paprastą komerciją – jums reikia – mes parduodame. Kremlius tai visuomet matė kaip savo geopolitinį instrumentą. Ir jiems visada buvo labai svarbu, o ypač pastaraisiais dešimtmečiais, prie savo dujų pririšti Europos stambiuosius,“ – pasakojo A. Kubilius, primindamas, kad Vokietija perka 54 proc. dujų iš Rusijos. 

R. Juknevičienė atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje būtent A. Kubiliaus Vyriausybės darbo metu 2010-aisiais buvo nutarta, jog energetinė nepriklausomybė yra labai svarbu ir buvo nuspręsta statyti Suskystintų dujų terminalą. Buvo nemažai skeptikų, dalis jų tik dabar suprato, kokios svarbos tai buvo darbas.

Kolegės paklaustas apie karo baigtį A. Kubilius sakė, kad reikia pereiti prie sisteminių sprendimų. 

„Pirmosios 100 karo dienų prabėgo greitai, sprendimai buvo momentiniai. Sisteminiai sprendimai turi būti orientuoti į tai, kad karas gali būti ir ilgesnis. Tam reikia būti pasiruošus. Ukrainai reikia kiekvieną mėnesį paramos biudžetui. Mokytojų, medikų, kariuomenės atlyginimams reikia apie  septynių milijardų eurų. Tam reikia sukurti specialų mechanizmą, nes dabar Europa paieško, pagraibo visuose kampučiuose, kur dar kokie pinigai neišleisti ir tuos pinigus čia dedam, bet tai visada pavirsta egzistenciniu klausimu,“ – sakė A. Kubilius. 

R. Juknevičienės nuomone, Putinas šiuo karu siekia visus išsekinti: išsekinti Vakarus, išsekinti demokratijas (kainų augimu, infliacija). 

„Kremliuje tikimasi, kad Ukrainos klausimas taps iššūkiu įvairių šalių politikams”, – teigė EP narė.

Pasak A. Kubiliaus, „reikia atskirti labai aiškiai – yra Vakarų visuomenės ir Vakarų  politiniai lyderiai. Buvo labai ryškus skirtumas, nes iš esmės Vakarų visuomenės privertė vakarų lyderius remti Ukrainą labiau, nei tie vakarų lyderiai galvojo.“ 

Europarlamentaro teigimu, kartais atrodo, kad kai kurie lyderiai norėtų, kad visuomenėje atsirastų daugiau nusivylimo ir tuomet galima būtų mažinti paramą. 

„Tačiau visuomenė turi daugiau sveiko proto. Yra pamatyta grėsmė, kurią sukelia Kremlius ir todėl visų labai paprastas supratimas, kad Kremlių reikia nugalėti,“ – sakė A. Kubilius. 

Pasak jo, karo trukmė priklausys ir nuo ginklų tiekimo kiekio ir laiko. Pasigirsta kalbų, kad ginklų duoti nereikia, nes tai užtęs karą, tačiau A. Kubiliaus manymu, taip manyti gali tik su logika susipykę kairuoliški tariami intelektualai. 

„Vakarų parama – aukščiausio technologinio lygmens ginklai, kurie yra žymiai geresni nei rusiški. Ukrainiečių kariuomenės moralinis nusiteikimas yra žymiai stipresnis nei rusų kariuomenės, bet iš esmės priklausys nuo to, kiek Vakarai tieks ginklų ir ar bus sudėliota ne vienkartinė sistema, kada Vakarai ieško savo kariniuose sandėliuose, ką jie turi ir iš ten duoda, bet atsiras ir pramonės mobilizavimas ir t.t. Rusijoje iš esmės klausimas bus tas pats, kurį jau ne kartą esame įvardiję – kada Rusijoje tuščias šaldytuvas taps svarbesnis negu televizijos ekranas, pilnas Kremliaus propagandos,“ – sakė A.Kubilius.

EP narė R. Juknevičienė pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis ir Lietuva buvo stipriai atakuota paskleidžiant žinią apie tranzito sustabdymą, žiniasklaidoje Suvalkų koridorių įvardijant kaip nesaugiausią vietą pasaulyje ir t.t. 

„Tačiau aš noriu ir nuraminti žmones, kaip ne kaip, tačiau šiuo metu Rusija ir iš Kaliningrado srities ir aplink mus išveda karius. Jiems trūksta karių kariauti Ukrainoje, o NATO labai sustiprinusi savo stebėjimą. 24 val. per parą ir 7 paras per savaitę stebi judėjimą aplink mus. Karas neprasideda taip, kad prasidėtų tą pačią sekundę. Nėra jokio stiprėjimo, judėjimo aplink mūsų teritoriją. Aišku, visokių nesąmonių gali padaryti koks nors beprotis Putinas Kremliuje, bet tokioje vietoje gyvename. Noriu tikrai nuraminti,” – pabrėžė buvusi Krašto apsaugos ministrė. 

A. Kubiliaus įsitikinimu, rusų svajonės apie visiškai laisvą, nekontroliuojamą tranzitą yra visiškai absurdiškos.