EP nariai: „Turime pasitikėti teisėsauga, o Lietuvos žmonėse yra daugiau sveiko proto negu kartais galvoja mūsų opozicija”

2023-01-27 | Europos Parlamentas

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius savaitės apžvalgoje iš Briuselio aptarėsvarbiausius įvykius – Izraelio prezidento vizitą ir Holokausto minėjimą Parlamente, sprendimą tiekti tankus Ukrainai ir šią savaitę Generalinės prokuratūros pateiktus kaltinimus Kristijonui Bartoševičiui, kuris buvo TS-LKD frakcijos narys.

Pasak R. Juknevičienės, viešojoje erdvėje pasirodė labai daug įvairių kaltinimų – opozicijos ir ne tik, nustebino kai kurių žmonių, pvz. Liberalų kandidatės į Vilniaus merus ar kitų pasisakymai, kurie pradėjo naudoti šį įvykį rinkimų kontekste.

„Žinoma, tai nemalonus įvykis ir mums. Man atrodo, kad buvo reikšmingi ir laiku, svarbiausia – tikri ir nuoširdūs partijos pirmininko G. Landsbergio, tiek premjerės I. Šimonytės pareiškimai. Matau, kad mūsų kolegos yra nuvilti, sunerimę, šokiruoti tokių dalykų“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

A. Kubilius taip pat teigė, kad ši naujiena visus šokiravo.

„Jeigu pasitvirtins, kad toks nusikaltimas yra darytas, be abejo, tai baisus ir šlykštus nusikaltimas, čia nėra daug ką kalbėti. Tai nustatys teisėsauga, ne viešoji nuomonė ar viešos diskusijos. Ką rodo ir ekspertų pasisakymai, teisėsaugai ne visada pavyksta nustatyti tiesą. Mano įsitikinimu, mes turime pasitikėti teisėsauga. Ir tai, kad K. Bartoševičius atsistatydino iš Seimo narių, leidžia teisėsaugai daryti savo darbą“, – teigė europarlamentaras. 

Pasak jo, be abejo, partijai ir bendražygiams situacija nėra gera, ji nėra maloni. Tačiau A. Kubilius pažymėjo, kad partija neturi nieko bendro su tuo galimu nusikaltimu nei su kokiais nors K. Bartoševičiaus dabartiniais veiksmais ar jo aiškinimais.

„Bandyti įžiūrėti kokią nors partijos atsakomybę, tai be gryno politikavimo, kas artėjant savivaldos rinkimams yra neišvengiama ir, sakyčiau, natūralu, daugiau nematau apie ką ir kalbėti. Žiniasklaida ir oponentai tą klausimą rutulioja, bet manau, kad Lietuvos žmonėse yra daugiau sveiko proto negu kartais mūsų opozicija galvoja, – sakė EP narys.

Kalbėdama apie EP aktualijas, R. Juknevičienė akcentavo, kad šią savaitę visus tiek Parlamente, tiek Lietuvoje vienijanti tema buvo tankų tiekimas Ukrainai. 

„Vokiečiai, tiksliau kancleris O. Šolcas, labai ilgai spyriojosi šiuo klausimu. Kad tankus duos, jaučiau, matėsi iš viešosios erdvės, kad sprendimas anksčiau ar vėliau bus. Bet tai, kaip Vokietija ir O. Šolcas atėjo į tą sprendimą, kokį smūgį sudavė pačiai Vokietijai, tai vokiečiams yra be galo sunku, – svarstė europarlamentarė.

R. Juknevičienės teigimu, visi ES ir kitur laukė Vokietijos lyderystės atėjus dienai X, tačiau tokia O. Šolcopolitika padarė tai, kad daugelis žmonių apskritai pradėjo nebetikėti, jog Vokietija apskritai, bent jau su šia valdžia, gali imtis lyderystės.

„Gali būti ir taip, kad Lietuvos žmonės pradėjo galvoti, ar vokiečiai bus pakankamai ryžtingi, jeigu ateis koks nors smūgis ir į NATO valstybes, ką rusai jau kalba po tankų perdavimo, – kalbėjo ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak jos, sprendimas dėl tankų tiekimo yra labai svarbus, tačiau vien tankų neužteks, reikės ir daug kitų ginklų. 

EP narys A.Kubilius, vertindamas šią situaciją, išskyrė kelis aspektus.

„Viena vertus, stebino Vokietijos vyriausybės ar socialdemokratų vidinės kančios, nes dabartinė Vokietijos vyriausybė, kancleris Šolcas kokio nors svarbaus sprendimo atžvilgiu ilgai ilgai priešinasi, viduje ir aplink Vokietiją sukyla visos astros, ir po to vis tiek padaro tą sprendimą. Tad kyla klausimas, kodėl tas sprendimas nepadaromas iš karto, – teigė europarlamentaras.

Be to, A. Kubilius teigė, jog tenka girdėti, kad Vokietijos Bundestage socialdemokratų frakcija yra pasitvirtinusi labai svarbias ir radikaliai kitokias nuostatas dėl Rusijos.

Jo manymu, Vakarų valstybių sprendimas tiekti tankus Leopard, taip pat svarstymai dėl naikintuvų tiekimo įrodo, kad Vakaruose yra jau įvykęs arba vyksta labai svarbus lūžis.

„Atsiranda vis daugiau supratimo, kad nebereikia bijoti ir Rusijos, ir tų pasekmių, kurias gali sukelti Putino Rusijos pralaimėjimas šiame kare. Kitaip sakant, imanoma tikėti, kad pati Rusija gali pajudėti link pozityvesnės transformacijos, – kalbėjo A. Kubilius.

R. Juknevičienė pridūrė, kad tai neįvyks greitai, prie Putino valdžios.

A. Kubiliaus įsitikinimu, esame situacijoje, kai poslinkiai yra į neblogą pusę, tačiau vokiečių blaškymasis rodo, kad Europoje nelabai matosi lyderystė priimti drąsesnius geopolitinius sprendimus. Todėl, pasak jo, šiame konkteste svarbus Lietuvos ir kitų mažesnių valstybių, kurioms tikrai gyvybiškai rūpi Ukrainos pergalė ir poslinkiai visame regione, nes nuo to priklauso ir mūsų saugumas, vaidmuo ir balsas.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, paskutinėmis dienomis labai sustiprėjo Kremliaus spaudimas Baltijos valstybėms, tai rodo Rusijos propagandinės laidos apie Estijos ambasadoriaus išvarymą,  apie jų geopolitinę padėtį ir militarizavimą, apie suomių narystę NATO ir kt.

Kaip mes į tai reaguosime, ir kaip lietuviai sugebės tokias bėdas įveikti bei tęsti darbus, kurie yra labai svarbūs – tai irgi susiję, nes yra naudojamasi visokiais nestabilumais. Tad Baltijos valstybės kartu su Lenkija, ko gero, iš Kremliaus pusės bus taikiniu. Tą jaučiu labai stipriai stebėdama propagandines laidas, – sakė europarlamentarė.

Todėl, pasak jos, labai svarbu stabdyti baimes ir gąsdinimąsi visuomenėje, nes su tankų tiekimu Ukrainai susijęs proveržis stipriai išgąsdino Rusiją, nes jie supranta, kad Vakarai rems Ukrainą, kad ši laimėtų karą.

×