EP narys prof. L. Mažylis: „Kad sustabdytume naujų COVID-19 atsiradimą, turime aktyviau skiepyti visą pasaulį“

2021-11-29 | Mutacijos, COVID-19

ES ir pasaulyje toliau augant susirgimų skaičiams, lapkričio 22–25 dienomis vykusioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje buvo svarstoma COVID-19 pandemijos valdymo situacija. EP narys prof. Liudas Mažylis lapkričio 22 d. pasisakė diskusijoje apie valstybių narių priemonių koordinavimą augant COVID-19 atvejų skaičiui Europos Sąjungoje. Politikas išreiškė palaikymą būtinybei prieš COVID-19 pandemiją kovoti sutelktai. „Pirma, sprendimus turime grįsti mokslu, antra, ne tik veikti valstybių lygmeniu, o vis daugiau sprendimų deleguoti europinėms institucijoms“,  – svarbiausius aspektus  įvardijo L. Mažylis ir pridūrė, kad, deja, bet vėl tenka reaguoti ad hoc.

Kaip pastebi EP narys, kad galėtume užkirsti kelią viruso mutacijoms ir naujų atmainų plitimui, buvo ir yra būtina gilintis į viruso mutacijas. „Tam buvo svarbu vykdyti sekoskaitos tyrimus, o valstybės turėjo ir tebeturi nevienodas galimybes“, – sekoskaitą savo kolegoms ir Europos Komisijos (EK) nareiStella Kyriakides, atsakingai už sveikatą,  akcentavo L. Mažylis. EP narys dėl sekoskaitos tyrimų į EK  kreipėsi dar šių metų balandį. Savo klausime jis nurodė, kad genomų sekos nustatymas yra vienas iš geriausių COVID-19 atmainų stebėsenos būdų ir yra būtinas tolesniam vakcinų kūrimui. Be to, tai svarbi kovos su pandemija priemonė. Šiuo metu genomų sekos nustatymo analizė pavedama valstybėms narėms, tačiau ne visos jos turi pakankamai pajėgumų tokioms užduotims atlikti.

Diskusijos metu EP narys L. Mažylis pastebėjo, kad ES, kalbėdama apie pasiruošimą ateities pandemijoms, pirmiausia turi įveikti šią. Pasak politiko, prieš kuriant naujas institucijas, mes galime išplėsti jau esamų, tokių kaip Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro, vaidmenį. „Šis centras turėtų rūpintis situacijų modeliavimu, statistikos suvienodinimu, pasitelkiant moderniąsias technologijas, įskaitant ir dirbtinį intelektą“, – kovos su pandemija galimybes vardijo prof. L. Mažylis. Jo teigimu, viešojoje erdvėje turi būti skleidžiama įtikinama, mokslu grįsta informacija, pateikta aiškia, visiems suprantama forma, apie minėtas mutacijas, skiepijimosi privalumus ir jo naudą. Kartu politikas konstatavo, kad pasaulis, išgyvendamas penktąją viruso plitimo bangą, patiria vis tuos pačius iššūkius.

Kitoje diskusijoje, vykusioje lapkričio 24 d., apie ES vaidmenį kovojant su COVID-19 pandemija, kurioje dalyvavo EP narys L. Mažylis, buvo svarstoma, kaip paskiepyti pasaulį. „Gerai, kad pandemijos akivaizdoje Europa parodė beprecedentes pastangas siekiant paspartinti vakcinų kūrimą, patvirtinimą ir dalijimąsi. Bet įsitvirtinant viruso atmainoms atsiranda sustiprinančios dozės būtinybė“,  –pastebėjo politikas. Jis taip pat išreiškė pritarimą dėl pilnavertiško COVAX platformos išnaudojimo. COVAX yra pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti lygiavertę prieigą prie COVID-19 vakcinų.

„Tik taip bus pasiektas bendras aukštas pasaulinis vakcinavimo lygis. Kartais mes su pasididžiavimu minime, kiek milijonų dozių pasidalijome, o pamirštame, kad reikia šimtų milijonų, o gal ir milijardų. Norint padidinti vakcinų prieinamumą – ypač neturtingose šalyse – reikia aktyviai skatinti atsisakyti eksporto draudimų vakcinoms, jų žaliavoms ir reikalingai medicininei įrangai“, – diskusijos plenarinėje sesijoje metu kalbėjo EP narys. Jo teigimu, stengiantis greitai vakcinuoti kuo daugiau žmonių, svarbu orientuotis ne į intelektinių teisių atsisakymo teisinius aspektus, bet į realių gamybos pajėgumų didinimą, naujų partnerystės metodų paieškas ir bendradarbiavimo palaikymą. „Negalime atsisakyti vakcinų licencijų – tai būtų tik trumpalaikis ir neatsargus sprendimas. Turime siekti saugios ir kokybiškos pasaulio vakcinacijos“, – savo poziciją tikslino prof. L. Mažylis.

Praėjusią savaitę buvo užfiksuoti pirmieji COVID-19 viruso atmainos omikron atvejai Europoje bei plitimas kitose pasaulio šalyse. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė, kad ši atmaina kilusi iš Pietų Afrikos regiono ir turi net keliasdešimt mutacijų variantų  – o tai kelia klausimą dėl vakcinų efektyvumo prieš šią atmainą. EP narys prof. L. Mažylis mano, kad būtent sekoskaitos tyrimų sąlygų suvienodinimas ES valstybėse padėtų sekti viruso mutacijas ir efektyviau reaguoti kovoje prieš virusą. „Bet, žinoma, aktyvesnė vakcinacija, revakcinacija ir dalijimasis vakcinomis su kitomis pasaulio valstybėmis yra esmė siekiant, kad tų viruso mutacijų ir atmainų ateityje visai neliktų ir galėtume galvoti apie pandemijos įveikimą“, – pastebi visuomenės sveikatos klausimais EP dirbančio komiteto narys L. Mažylis, kuris nuo pat pandemijos pradžios itin aktyviai domisi viruso valdymu ir vakcinomis.