EP narys prof. L. Mažylis. Uzbekistanui prekyboje taikomos ES lengvatos galėtų padėti šaliai eiti tvaresniu keliu

2021-03-17 | Tarptautinė prekyba ES
Liudas Mažylis INTA komitete nuotoliniu būdu uždavė klausimą

Kovo 17 dieną Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitete (INTA) buvo diskutuojama dėl Europos Sąjungos bendrų lengvatų sistemos + (BLS +) programos statuso taikymo Uzbekistano Respublikai.

Komiteto nariai neabejojo, kad Uzbekistanas nuo 2016-ųjų padarė pastebimą pažangą paisant žmogaus teisių, atsisakant prievartinio darbo bei diegiant žiniasklaidos laisvę.

Vis dėlto, dėl BLS + statuso taikymo tebelieka tam tikrų iššūkių. Uzbekistanas susiduria su žmogaus teisių ir kitomis problemomis. Tai patvirtina duomenys, kuriuos pateikia tarptautinių žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip „Human Rights Watch“ ar „Uzbek Forum For Human Rights“, ir Jungtinių Tautų Organizacijos Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas. Uzbekistanas prašymą priimti į BLS+ programą pateikė 2020 m. birželio mėnesį. Bet reikalavimus atitinkančios šalys turi įgyvendinti 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos ir kt. klausimų. Pradėjus valdyti dabartiniam prezidentui Shavkat Mirziyoyev, situacija Uzbekistane gerėja. Kita vertus, pagal Jungtinių Tautų ekspertų įžvalgas, nors pagrindinės konvencijos yra ratifikuotos, jų tinkamas įgyvendinimas vis dar tebėra ateities iššūkis.

„Uzbekistano socialinė ir ekonominė padėtis yra man asmeniškai jautri tema. Gerai prisimenu laikus, kai Lietuva kartu su Uzbekistanu buvome tos pačios sovietinės imperijos dalys. Prisiminkime, kas Lietuvai atvėrė kelius į tikruosius Vakarus, kas stiprino demokratiją. Gi tai būtent buvo laisvos prekybos sutartys, ypač po įstojimo į ES. Taip mes sustiprėjome. Dabar galimybė judėti kita kryptimi randasi ir Uzbekistanui, bet kartu reikia spręsti vis dar gajas žmogaus teisių problemas šalyje arba ieškoti kitų bendradarbiavimo būdų“, – į tarptautinės prekybos sutarčių ir lengvatų svarbą šalies vystymuisi dėmesį atkreipia L. Mažylis.

Pasak L. Mažylio,  BLS + statuso suteikimas Uzbekistanui padidintų ES įtaką šiam regionui, nes dabar Vidurio Azijoje  įtaką turi Kinija ir Rusija. „Tačiau išlieka susirūpinimas dėl tinkamo 27 pagrindinių konvencijų, kurias techniškai jau ratifikavo Uzbekistanas, įgyvendinimo. Lieka rimtų problemų, „Human Rights Watch“ nurodo į kankinimus nuimant medvilnės derlių, savavališkus sulaikymus ir baudžiamąsias bylas. Vis dar tebėra signalų apie priverstinį darbą medvilnės laukuose. Taip pat šioje šalyje yra ir žiniasklaidos problemų“, – teigia EP narys.

Posėdžio metu INTA komiteto narys prof. Liudas Mažylis uždavė klausimų šia tema Europos Komisijos Generalinio prekybos direktorato atstovei Ewai Synowiec. L. Mažylis domėjosi dėl EK vaidmens – ar bus taikoma įprasta rutina ir kas dvejus metus teikiamos BLS + ataskaitos? Taip pat – ar galima galima tikėtis išsamių išmatuojamų tikslų, gairių, rekomendacijų ir terminų bei konkrečių stebėsenos institucijų apibrėžimo? Be to, INTA komiteto narys atkreipė dėmesį į tai, ar bus kasmetiniai veiklos rezultatų įgyvendinant visas 27 konvencijas vertinimai. L. Mažylis domėjosi ir apie bendradarbiavimo tęsimo perspektyvas be BLS + lengvatų, ar ES turi daugiau galimybių skatinti Uzbekistaną siekti tvaresnio vystymosi.

Komisijos atstovės teigimu, šiuo metu stebima, kokia kryptimi juda žmogaus teisių situacija ir konvencijų įgyvendinimas šalyje. Matoma, kad Uzbekistanas daro pažangą, bet ES stebės situaciją, sieks daugiau skaidrumo.

Komisijos duomenimis, ES bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema + (BLS +) besivystančioms šalims suteikia specialią paskatą siekti darnaus vystymosi ir gero valdymo. Taip daugiau nei dviem trečdaliams eksporto tarifų eilučių ES sumažina savo importo muitus iki nulio. Uzbekistanas 2020 m. birželį pateikė prašymą, kad jam būtų taikoma GSP+ schema. Iki tol buvo taikoma mažiau palanki. Pernai lapkričio 30 d. Komisija parengė deleguotąjį aktą, pagal kurį Uzbekistanas turėtų būti įtrauktas į GSP+ sistemą.

Liudas Mažylis yra INTA komiteto Europos Parlamente Vidurio Azijos šešėlinis pranešėjas.

×