Europarlamentaro L. Mažylio knygos pristatyme – apie nerimą dėl karo Ukrainoje ir kitus Europos politinius iššūkius

2022-05-10 | Europos diena, Europos pusdiplomis, Knyga

Gegužės 9-ąją, Europos dienos proga, Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatė savo naują knygą „Europos pusdiplomis“. Renginys buvo atviras visai visuomenei, jo metu buvo kalbama apie Europos politinius įvykius ir iššūkius.

Renginio vaizdo įrašas:

Europarlamentaras L. Mažylis knygoje dienoraščio formatu pristato savo politinę patirtį nuo 2020-ųjų vasaros vidurio iki 2021 metų paskutinės dienos, pusės kadencijos ribos. Tai jau antroji profesoriaus  knyga, pirmąją – apie kadencijos pradžią –  L. Mažylis pristatė pernai.

Knyga „Europos pusdiplomis“ yra europarlamentaro politinis dienoraštis, kupinas politinių aktualijų, istorinės atminties temų. Knygos chronologija sutapo su daugeliu dramatiškų išbandymų Europai ir pasauliui:  bandymai suvaldyti COVID-19 pandemiją, įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje, nelegalių migrantų krizė Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje, ES kova su vėžiu, aplinkosaugos temos, pavyzdžiui, bičių nykimas dėl klimato kaitos. Į tų problemų sprendimą Liudas Mažylis bandė įsijungti dirbdamas savo atstovaujamuose komitetuose, rengdamas klausimus ir kt.

Prisimindamas 2020-ųjų vasarą, europarlamentaras diskusiją pradėjo nuo įvykių Baltarusijoje – kai po neteisėtų prezidento rinkimų šalyje prasidėjo masiniai protestai ir atsirado viltis, kad Baltarusija sieks tapti demokratiška valstybe. Deja, nuo to laiko padėtis tik blogėjo – o dabar, vykstant karui Ukrainoje, Baltarusija tapo vienu esminių Rusijos ramsčių.

„Demonstrantai sukaišioti į kalėjimus. Dar prieš kelis mėnesius skaičiavom – tiek, kiek EP yra narių, tiek yra Baltarusijoje politinių kalinių. Dabar jų ten yra dar daugiau. Nebuvo ten demokratijos – viską valdė „tėtušis“, tironas A. Lukašenka. Turėjome Astravo grėsmę. Kad galėjo būti dar baisiau – sunkiai įsivaizdavom. Vieną gražią dieną apgręžtas „Ryanair“ lėktuvas buvo nutupdytas, Lukašenkos priešininkas suimtas Minske. Kur dar toliau gali nusiristi režimas?.. Tada pradėjo stumti nelegalius migrantus į Lietuvos teritoriją“, – vis prastėjančią Baltarusijos būklę priminė profesorius.

Politologė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, diskusijoje su europarlamentaru aptardama Baltarusijos režimo sukeltą migrantų krizę, pažymėjo, jog ji leido Lietuvai suprasti Europos Sąjungos reikšmę.

„Labai svarbu, kad sugebėjome suvaldyti krizę – ne tik savo pastangomis, bet ir Europos Sąjungos. Jei ilgą laiką buvo prieštaraujama tam tikroms priemonėms, tai dabar buvo atkreiptas dėmesys ir suteikta moralinė ir finansinė pagalba toms valstybėms, kurios susiduria su migracijos klausimais. Pajutom ES poveikį. Kartais žiūrim į ją kaip į tolimą dalyką, o dabar labai akivaizdžiai pamatėm, kur ji gali mums pagelbėti ir kuo mes patys, būdami ES nariais, taip pat būti veiksmingi“, – pažymėjo doc. I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Neišvengiamai diskusijoje buvo prisimintas ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Pristatymo metu buvo pacituoti dar 2021 m. gruodį rašyti europarlamentaro L. Mažylio žodžiai. „Nerimą keliantys Rusijos veiksmai dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą paskatino diskusiją. O aš galvoju ne tik apie šiandieninį Rusijos režimą – režimai keičiasi. O ką apie tai manys Rusijos tauta? Manau, kad sukelti naują karą Europoje Rusijos tautai turėtų būti istorinė gėda“, – pranašiškus L. Mažylio žodžius knygoje „Europos pusdiplomis“ skaitė Audronė Bilinienė.

Dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė pastebėjo, jog Rusijos žmonės dažnai net ir ne viešumoje palaiko valdžios žiaurius nusikaltimus – net ir tuomet, kai jie savo barbariškumu primena XVIII amžių ar dar senesnius laikus. „Tauta atrodo kol kas susitapatinusi su valdžia ir nematyti didesnio pasipriešinimo arba kitokios nuomonės net ir ne viešai, telefonu kalbant. Sunku tai stebėti ir kyla klausimas – kas bus toliau? Ar pakeis kas nors V. Putiną, ir kas nuo to pasikeis, ar neatsiras naujas Putinas? Sunku rasti analogų kitose valstybėse“, – padėties nenuspėjamumą pabrėžė politologė.

Knygoje neliko nepaliestas ir europarlamentaro darbas EP Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitete: teko spręsti aktualius klausimus, susijusius su vėžiu, COVID-19 pandemija, skiepais, klimato kaita ir t. t. Aptaręs nerimą kėlusius dalykus, tokius kaip pandemija ir anti-vakserių judėjimas, L. Mažylis atkreipė dėmesį ir į pozityvius akcentus, pavyzdžiui – Europos Sąjungos susitelkimą.

„Gerus dalykus mes esame linkę pamiršti. Kas gero buvo šioje istorijoje – iš karto buvo parodytas solidarumas tarp 27 ES valstybių, jog skiepai bus dalijami valstybėm narėm pagal gyventojų skaičių, ir nebuvo, kad Belgijoje žmogus būtų jau dviem skiepais pasiskiepijęs, o Lietuvoje, kadangi ji mažesnė ar mažiau turtinga – gal vėliau. Šito visiškai nebuvo“, – pastebėjo europarlamentaras.

Šis renginys buvo skirtas paminėti Europos dieną, aptariant knygoje aptartas temas, kurios liečia kiekvieno europiečio kasdienybę.

Renginio akimirkos

Arūno Sartanavičiaus nuotr.