Europos ateitis – stipri Europos Sąjunga. Tam reikia pokyčių!

2022-05-09 | Europos diena

Gegužės 9-ąją, Europos dieną, trijų pagrindinių ES institucijų vadovai savo bendra deklaracija užbaigia metus trukusios Konferencijos dėl Europos ateities darbą. Tai konferencija, kuri buvo skirta diskusijoms apie tai, kokioje Europos Sąjungoje gyvensime ateityje.

Europos piliečių atstovų, nacionalinių ir ES politikų diskusijos, po kurių priimta pusė šimto rekomendacijų ir daugiau nei 300 pasiūlymų, apėmė 9 pagrindines temas. Europos Sąjungos istorijoje pirmą kartą buvo organizuotos tokios plačios konsultacijos su Europos piliečiais dėl ES ateities.

Europos žemyną daugiau kaip prieš du mėnesius sukrėtė didžiulė geopolitinė ir saugumo krizė – Rusijos karas prieš Ukrainą. Tokio pobūdžio krizė rodo, kad mūsų užsienio ir saugumo politikos pajėgumai siekiant jos išvengti buvo per silpni. Todėl nestebina, kad bene solidžiausias Europos politiką analizuojantis tarptautinis portalas „Politico“, apibendrindamas konferencijos darbą, pastebėjo ir įvertino pasiūlymus tik iš vienos darbo grupės – „Europos Sąjunga pasaulyje“. Man teko koordinuoti Europos Parlamento delegacijos šioje grupėje darbą, todėl pateiksiu kelias mintis apie svarbiausius pateiktus (ir nepateiktus) pasiūlymus dėl ES ateities ir vaidmens pasaulyje. Vienas ES įkūrėjų Jeanas Monnet sakė, kad Europos Bendrija bus formuojama krizių metu ir kad ji bus visų sprendimų, priimtų krizių metu, suma. Tenka pripažinti, kad iki šiol Europos Sąjunga buvo silpnas geopolitinis veikėjas, nesugebantis realizuoti efektyvios bendros užsienio ir saugumo politikos, todėl dabar privalome ieškoti naujų sprendimų, kurie leistų Europos Sąjungai po šios krizės tapti kur kas stipresnei geopolitikoje. Tam reikia nemažų reformų.

Reformos Europos Sąjungoje iki šiol būdavo inicijuojamos „iš viršaus“, t.y. valdžios institucijose, piliečiams pristatant tik galutinius pasiūlymus, kai diskusijos jau baigtos, arba su jais tariantis tik simboliškai. Deja, pastarieji tokiu būdu inicijuoti ambicingi reformų bandymai atsimušė į europiečių pasipriešinimą – tačiau tai buvo priešinimasis ne pačioms reformoms, o tam, kad su piliečiais nebuvo pakankamai tariamasi. Prisiminkime pasiūlytą Europos konstitucijos projektą, kurį beveik prieš du dešimtmečius referendumuose atmetė Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai.

Dabartinė Konferencija dėl Europos ateities yra bandymas kitokiu būdu inicijuoti reformas Europos Sąjungoje – iniciatyvos teisę perleidžiant atsitiktiniu būdu pagal demografinius kriterijus atrinktiems europiečiams, t.y. reformas inicijuojant „iš apačios“. Būtent piliečių atstovai Konferencijoje dėl Europos ateities ir griežė pirmuoju smuiku – teikė pasiūlymus, išklausydavo Europos ir nacionalinių politikų bei ekspertų nuomones ir su jomis arba sutikdavo, arba likdavo prie savosios. Tai bene vienintelis toks procesas, kur politikai turėjo ne itin daug galimybių formuluoti politinius pasiūlymus, o jų nuomonės likdavo labiau patariamosios. Tačiau reikia pasidžiaugti sėkmingomis diskusijomis, kurių metu atsirado keletas labai svarbių rekomendacijų, kaip patobulinti ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Vienas dažniausiai minėtų pasiūlymų – dėl ES užsienio politikos efektyvumo atsisakyti vienbalsiškumo su užsienio politika susijusiose srityje. Tokiai rekomendacijai pritarė dauguma konferencijos dalyvių, ji nuskambėdavo kone kiekviename posėdyje. Ši dilema – efektyvesnė ES užsienio politika ar atsižvelgimas į kiekvienos valstybės narės gyvybiškai svarbius interesus – sena kaip pati Lietuvos narystė Europos Sąjungoje.

Mano pozicija labai aiški – tokia sprendimų priėmimo sistema, kokia yra dabar, neefektyvi, tai rodo ir ES tūpčiojimas vietoje įvedant sankcijas V.Putino režimui. Todėl šiuolaikinėje ES turėtume labiau pasitikėti partneriais, o ne savo veto teise – Vengrijos ir kelių kitų ES valstybių pozicija naftos iš Rusijos importo embargo klausimu sufleruoja, kad dabartinė sistema darosi panaši į „liberum veto“, daugiau nei prieš tris šimtus metų prisidėjusį prie Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Nors kai kurios Europos Parlamento politinės jėgos atmetė konferencijos pasiūlymus teigdamos, kad jie – per daug europietiški ir ambicingi, konferencijos diskusijos dėl ES ateities parodė, jog piliečiai neretai atsakingesni už politikus. Norint taikos Europos žemyne reikia stiprios, o ne silpnos Europos Sąjungos. Tam reikia ir to, kad Europos Sąjunga gebėtų demokratiškai ir efektyviai priimti sprendimus.

Dauguma ES politikų jau pritaria nuomonei, kad ES plėtra turėtų būti strateginis mūsų tikslas siekiant saugumo Europos žemyno kaimynystėje. Konferencija dėl ES ateities pradėjo darbą prieš metus. Deja, vasarį įsiplieskus karui ir daugelio ES šalių piliečiams bei Europos Parlamentui išreiškus aiškią paramą Ukrainos narystei ES konferencijos darbe dalyvaujantys piliečiai jau buvo pateikę savo pasiūlymus ir neturėjo galimybių jų apsvarstyti, todėl šis paramos Ukrainai entuziazmas neatsispindėjo tolesniame konferencijos darbe – diskusijos dėl ES plėtros būtinybės nebuvo atnaujintos, o to nepakeitė nei Ukrainos užsienio reikalų ministro laiškas konferencijos dalyviams, nei nacionalinių ir Europos parlamentų deputatų argumentai. Vis dėlto nors galutiniuose konferencijos pasiūlymuose randame tik bendro pobūdžio pažadą apie patikimą narystės perspektyvą kandidatėms ir potencialioms kandidatėms, tai jau galime laikyti tam tikra nuoroda į Europos Sąjungos strateginę atsakomybę už Europos kaimynystę. Tačiau ši atsakomybė gali būti realizuota tik įgyvendinant nuoseklią ES plėtros strategiją. Paskelbus galutines konferencijos rekomendacijas jas reikės įgyvendinti. Kai kuriais atvejais tam bus būtinas ilgas sutarčių keitimo procesas. Nors konferencija išimtinai klausėsi piliečių balso, iš istorijos žinome, kad ES kūrė ir reformavo visų pirma žinomi politikos ir intelektualiniai lyderiai. Tokia politinė ir intelektualinė lyderystė yra reikalinga ir dabar. Mūsų kartai tenka atsakomybė – piliečiai reikalauja, kad ES prisitaikytų prie pokyčių ir prie šios krizės keliamų iššūkių. Turime atsižvelgti į pagrindinius piliečių reikalavimus dėl Europos Sąjungos ateities: perėjimas prie kvalifikuotos balsų daugumos principo užsienio ir saugumo politikoje, ES saugumo pajėgumų stiprinimas ir ES gebėjimas prisiimti strateginę atsakomybę už Europos kaimynystę.

ES turi keistis pati, kad būtų pasirengusi globaliems pokyčiams. O sutarčių keitimas yra instrumentas tokiems pokyčiams pasiekti, todėl nebijokime keistis. Kaip sakė žymus airių-britų konservatorių filosofas ir politikas Edmundas Burke’as, valstybė, kuri neturi gebėjimų ir priemonių savo pačios pokyčiams realizuoti, yra nepajėgi išsaugoti save pačią. Norint išsaugoti Europos Sąjungą, jai taip pat būtini pokyčiai. Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į konferencijos rekomendacijas, oficialiai pasiūlė pradėti Europos Sąjungos sutarčių keitimo procedūrą, kad Europos Sąjunga iš šios krizės išeitų ir taptų kur kas stipresne užsienio ir saugumo politikos veikėja. Ir kad galėtų sugrąžinti ir išsaugoti taiką Europos žemyne.

×