Europos Parlamente – europietiškas S. Cichanouskajos vizitas, Lietuvoje – valdančiųjų propaganda pagal Kremliaus scenarijų

2020-09-25 | Europos Parlamentas

Apžvelgdami svarbiausius šios savaitės įvykius Europos Parlamente, Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius labiausiai išskyrė Baltarusijos žmonių išrinktosios Prezidentės Svetlanos Cichanouskajos vizitą. Kad jis įvyktų, daug prisidėjo pats A. Kubilius, EP parlamentinės asamblėjos EURONEST vadovas.

„Savaitė Parlamente prasidėjo nuo labai svarbaus S. Cichanouskajos vizito Briuselyje. Vizitą pavadinčiau prezidentiniu, nes ji buvo priimta ES Užsienio Reikalų Tarybos su Pirmininku Žozepu Borrelli priešaky. Vėliau vyko aukščiausio lygio priėmimai pas Parlamento Pirmininką ir pokalbiai Užsienio reikalų (AFET) komitete.  Dalykine ir paskleistos žinios prasme vizitas buvo labai reikšmingas. Reikia pažymėti ir Lietuvos diplomatų bei užsienio reikalų ministro vaidmenį rengiant šį vizitą“, – sakė A. Kubilius.

Parlamentarai diskutavo, kodėl Lietuvoje iškyla klausimas – ar S. Cichanouskaja yra tinkama lyderė?

Pasak A. Kubiliaus, tokios abejonės kyla galbūt todėl, kad gyvename savo pačių supratimu ir patirtimi apie revoliucijas: kaip pas mus vyko – su stipriais lyderiais, intelektualiais žmonėmis; kaip revoliucija vyko Maidane. 

„Sunkiai suvokiame, kad Baltarusijoje yra visai kitokia revoliucija, nors šiuos įvykius vadiname tuo pačiu revoliucijos vardu. Baltarusijos geopolitinė padėtis yra visai kitokia, todėl ir lyderių kalbos yra žymiai atsargesnės. Tai, kad čia yra demokratinė, o ne geopolitinė revoliucija, yra labai reikšminga ir teisinga žinia, – sakė A. Kubilius. – Noriu priminti, kad 1988 m. birželio 3 d. įsikūręs sąjūdis vadinosi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu, ir tai buvo sąjūdis už M. Gorbačiovo perestroiką. Tai padaryta sąmoningai todėl, kad nebuvo aišku, kur tos vadinamosios raudonos linijos. Kitaip tariant, kiek mums buvo leidžiama, kad neateitų tankai, ir tos linijos vis buvo stumiamos į priekį“. 

EP nariai sutarė, kad prieš Aliaksandro Lukašenkos autoritarinį, diktatorišką paveikslą, S. Cichanouskaja pasirodo su visai kitokiu įvaizdžiu. 

„Tai visiška alternatyva dabartiniam diktatoriui, netgi su savo nepatyrimu politikoje, ji yra kitokia, nei A. Lukašenka“, – sakė R. Juknevičienė.

„Žmonės todėl ją ir rinkosi. Teko skaityti vieno rusų analitiko analizę, kuris kaip tik pabrėžė, kad jei rinkimuose būtų dalyvavusi ne S. Cichanouskaja, o  Viktoras Babaryka, kuris dalykiškai galbūt buvo geriau pasirengęs, arba Sergejus Cichanovskis, galėjo būti, kad jų rezultatas nebūtų toks sėkmingas tai demokratijos pergalei, kokį pasiekė Svetlana. Patys baltarusiai eina paieškų ir sprendimų keliu, kai su pasigėrėjimu gali sakyti, kiek jau daug yra pasiekta“, – pabrėžė A. Kubilius. 

Klausimas, kas toliau?

„Turiu pasakyti, kad Europos Parlamente Baltarusija yra prioritetinis klausimas. Svarstoma, kaip pradėti Lukašenkos režimo nusikaltimų tarptautinį tyrimą; ar Lietuva gali pradėti bylą prieš „Omono“ nusikaltėlius; kaip neįleisti kelių tūkstančių omonininkų į Lietuvą ir ES; kaip panaudoti ES skiriamas lėšas Baltarusijai“, – EP žingsnius vardijo EP narys.

R. Juknevičienė atsakė į daugelio žmonių klausimą, kodėl ES nieko praktiško nepadarė, kodėl nesugeba įvesti sankcijų?

„Visų šalių narių valstybių vadovai – už sankcijas, bet yra Kipras – maža valstybė Viduržemio jūroje, į kurią vizito neseniai nuvyko Sergejus Lavrovas (Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas), ir po to prasidėjo svarstymai, ar ES šalys pritars sankcijoms. Kipras įdomus tuo, kad ten didelė rusų verslininkų koncentracija. Kipras pagarsėjo net ir tuo, kad ten yra įsigalėjusi rusų mafija, kuri organizuoja pabėgėlių iš Afrikos ir kitų šalių srautus. Ten netgi galima nusipirkti pilietybę už tam tikrą mokestį…“ – pasakojo R. Juknevičienė.

Pasak A. Kubiliaus, „Kipras formaliai kelia klausimą, kad Turkija elgiasi neteisėtai, kadangi bando ieškoti dujų ir naftos netoli Kipro, todėl pastaroji reikalauja sankcijų Turkijai. Atseit, neturi nieko prieš sankcijas Baltarusijai, bet prašo sankcijų ir Turkijai. Savotiška prekyba poveikiu. Man nepatinka pati ginčo atmosfera. Gal drąsiau nei Lietuvos diplomatai aš pasisakau už tai, kad užsienio politikoje ES turėtų įdiegti vadinamąjį kvalifikuotos daugumos balsavimo principą, nes esant dabartinei situacijai ES negali įgyvendinti efektyvios užsienio politikos“.

Kaip atrodo Lietuvos rinkimai?

A. Kubiliaus manymu, susidaro įspūdis, kad rinkimų kampanija yra pasislėpusi:

„Kartais lengviau rasti daugiau žinių apie rinkimų kampanijas, kai jos vyksta,  Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje nei Lietuvoje. Spauda vengia rašyti apie rinkimus, nes galbūt bijo VRK sankcijų, o kai žiniasklaida nerodo, o gal ir nesistengia parodyti partijų esminių skirtumų, tuomet ir partijos pereina į visai kitą rinkimų kampanijos žanrą“.

„Ar tau neatrodo keista, kai valdančiųjų sąrašo lyderis neina į debatus, tai labai sumenkina rinkimų kampanijos debatų svarbą. Kai premjeras neina diskutuoti su oponentais, tai parodo, ką, kad bijo? Per pastaruosius ketverius metus politinė kultūra labai sumenko“, – atkreipė dėmesį R. Juknevičienė.

Parlamentarė priminė, kad šią savaitę Europos Parlamente įkurtas komitetas, nagrinėsiantis išorės įtakas politiniams procesams ES valstybėse, taip pat ir dezinformaciją.

„Stebėdama ES pokalbius apie išorės įtakas ir tai, kad mūsų specialiosios tarnybos nebemato kitų valstybių, ypač – Rusijos, kuri paprastai visur kišasi, įtakos į Lietuvos rinkimus, darau išvadą, kad Rusijai net nereikia kištis. Tai, ką daro valdančioji partija, ypač prieš rinkimus, jie ir yra ta Rusijos įtaka arba Rusijos metodais dirbanti politinė jėga, kuri daro viską taip, kaip darytų Kremlius“, – sakė R. Juknevičienė.

Parlamentarė palygino beveik pusės milijono tiražu valdančiosios partijos Lietuvoje išplatinto leidinio ir Rusijos propagandos ruporo „RuBaltic“ eskaluojamas temas:  „Neužmirštuolė“, Kubilius, Landsbergiai, – tai visiškai tos pačios temos, sudėliotos į vieną žurnalą. Arba jų koalicijos partnerio V. Tomaševskio reklama su „Pervij Baltijskij“ žmonėmis. Kas tai yra – tai Kremliaus kišimasis į Lietuvos politiką per vidaus aktorius. Metodai visur panašūs.

Klausimas, kurį reikia kelti, ar gali Lietuvos politinė erdvė būti kitokia?

„Klausantis Ursulos von der Leyen jautėsi europietiška DNR. Lietuviškos politikos vaizdas labai rytietiškas. Tai ir yra klausimas, į kurį turi atsakyti žmonės per rinkimus. Ar jie nori, kad būtų kitaip, ar jie tiki, kad gali būti kitaip?“ – pažymėjo A. Kubilius. 

„Tai bus pasirinkimas tarp manipuliuojančios, pjudančios, pilančios purvus, daužančios opoziciją rytietiškos politikos ir tarp politikos, kuri kalba apie ateitį, diskutuojančios, bandančios susitarti“, – sakė R. Juknevičienė.