Europos Parlamente – kandidatų į komisarus klausymai

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas Europos Parlamente vykdė kandidatų į Europos komisarus klausymus. Šio komiteto narys L. Mažylis vienintelis iš Lietuvos turėjo galimybę užduoti klausimą Lietuvos kandidatui Virginijui Sinkevičiui, kuris bus atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

Vyksta Europos Komisijos (EK) formavimas. Koks tai procesas?

Europos Komisija – o tai Europos Sąjungos (ES) vykdomoji valdžia – formuojama išrinkus Europos Parlamentą (EP). Rinkimai, kaip žinia, įvyko šių metų gegužę. Ir EP, ir EK kadencija – penkeri metai. Komisijos formavimas prasidėjo nuo to, kad liepą išrinkome EK pirmininkę – vokietę Ursulą fon der Lajen (Ursula von der Leyen). Komisijoje bus visų ES valstybių atstovų, tad 26 valstybės deleguos po vieną komisarą. Išstoti iš ES besirengianti Didžioji Britanija komisaro kandidatūros nebeteikė, Vokietija, išrinkus Komisijos pirmininke jų šalies atstovę, komisaro kandidatūros taip pat nebeteikė. Likusios šalys savo kandidatūras jau pateikė, tačiau Vengrijos ir Rumunijos atstovai neįveikė net pradinio „filtro“. Joms teko pateikti kitus kandidatus.

O kaip pasirodė tie 24 kandidatai, atstovavę kitoms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai?

Gana įvairiai. Vyko klausymai, kurių metu EP nariai galėjo pateikti kandidatams klausimus. Štai lenkas Vojciechovskis pirmajame prisistatyme pasirodė netvirtai ir jam teko prisistatinėti antrą kartą. Kitiems pavyko geriau. Prisistačius visiems pretendentams, EP balsuos už visą EK sudėtį.

Kaip vyksta tie klausymai?

„Egzaminas“ trunka 3 valandas. Susirenka EP atstovai – atsakingų komitetų nariai, geriausiai žinantys, ko paklausti pretendentų. Juk komisarai bus atsakingi už tą sritį net penkerius metus. Kurie europarlamentarai užduos klausimus, žinoma iš anksto. Tačiau komisarai nežino, ko jų bus klausiama – sritį, už kurią atsako, jie turi išmanyti puikiai.

Kalbama apie komisarams skirtus „portfelius“. Ką tai reiškia?

„Portfelis“ reiškia konkrečią atsakomybės sritį. Pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Šemeta „nešiojo“ finansų portfelį, Vytenis Andriukaitis – sveikatos.

Pastarosiomis savaitėmis daug kalbėta apie Lietuvos atstovui Virginijui Sinkevičiui pasiūlytą portfelį. Ar tas portfelis „svarus“?

Neabejotinai taip. Jam tekusios aplinkos ir vandenynų sritys apima ir klimato kaitą, ir bioįvairovę, ir žiedinę ekonomiką, ir taršą tiek žemėje, tiek vandenyje, tiek ore, ir žuvininkystę. Visos šios sritys yra nepaprastai svarbios. Numatoma daug programų, su kuriomis turės dirbti komisaras: Bioįvairovės strategija 2030, Natura 2000, žiedinės ekonomikos veiksmų planas, bendra žuvininkystės politika…

Jūs turėjote unikalią galimybę pateikti Virginijui Sinkevičiui klausimą…

Pateikiau jam kone folklorinį klausimą apie vilkus ir avis, taip pat apie kormoranus ir žuvis.

Kodėl būtent Jums parūpo tie vilkai ir avys?

Aš atstovauju Europos liaudies partijos frakcijai. Mums rūpėjo, kokią nuomonę kandidatas išdėstys dėl kai kurių globotinų gyvūnų rūšių (šiuo atveju – vilkų) daromos žalos žemės ūkiui, o kormoranų – žuvininkystei. Lietuvos ūkininkai ir žvejai puikiai supranta problemą.

Ar atsakymas buvo toks, kokio tikėjotės?

Ir taip, ir ne. Buvo atsakyta, jog vilkai nenusipelno kulkos, ir, kad visų pirma ūkininkai turėtų užtikrinti apsaugos nuo vilkų priemones, apsijuosti tvoras. O vilkui papjovus avį egzistuoja nuostolių kompensavimo mechanizmai. Tad V. Sinkevičius siūlė pasinaudoti esama teisine baze ir priemonėmis.

O kormoranai? Ši problema aktuali ne tik Lietuvai?

Ji svarbi visai Europai, bent jau Baltijos jūros baseino valstybėms. Nuo kormoranų kenčia gėlo vandens buveinės, komercinė žuvininkystė, žuvų fermos, rekreacinė žvejyba, o gal ir žuvų bioįvairovė. Manau, kad klausimas lieka atviras. Dar vyks diskusijos.

O kaip apskritai Lietuvos kandidatas atrodė kitų 25 kandidatų fone?

Virginijus pasirodė ne didingai, bet gerai.