Europos Parlamente priimta Rezoliucija, raginanti iš naujo įvertinti ES poziciją dėl Rusijos ir stabdyti „Nord Stream II“ projektą

2020-09-17 |

Europos Parlamentas (EP) plenarinėje sesijoje šiandien priėmė rezoliuciją „Padėtis Rusijoje: Aleksejaus Navalno apnuodijimas“. Už rezoliuciją balsavo 532 parlamentarai, prieš – 84, susilaikė – 72. Rezoliucijas iniciatorius ir vienas iš rengėjų – Europos Parlamento pranešėjas Rusijai Andrius Kubilius.

Kaip pabrėžė Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos delegacijos Lietuvoje vadovas Andrius Kubilius, rezoliucija parengta atsižvelgiant į agresyvią Rusijos politiką ir sisteminį Kremliaus veikimą panaudojant karinį cheminį ginklą prieš režimo kritikus. Opozicijos lyderio A. Navalno apnuodijimo atvejis – naujausias iš nuolatinio veikimo įrodymų. Todėl Europos svarbiausios institucijos: Europos Parlamentas(EP), Europos Komisija (EK) ir Europos Taryba (ET) raginamos iš esmės peržiūrėti politiką dėl Rusijos ir parengti išsamią strategiją, kaip ateityje turėtų atrodyti ES santykiai su Rusija“, – sakė A. Kubilius.

Pasak parlamentaro, atsižvelgdamas į A. Navalno atvejį, Parlamentas pakartoja savo ankstesnę poziciją, kad reikia sustabdyti projektą „Nord Stream 2“ projektą.

Rezoliucijoje akcentuojama, jog politiniai nužudymai ir nuodijimai Rusijoje yra pasitelkiami kaip sisteminės režimo priemonės, sąmoningai nukreiptos prieš opoziciją. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad valdžios institucijos nenori nuodugniai ištirti politiškai motyvuotų nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti, kaip tai buvo Anos Politkovskajos, Boriso Nemcovo, Sergejaus Protazanovo, Vladimiro Kara-Murzos ir kitų asmenų atvejais.

Rezoliucijoje priimti esminiai punktai, kurie turėtų nubrėžti strategines ES politikos dėl Rusijos gaires.

„Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis raginamas atlikti ES politikos Rusijos atžvilgiu ir penkių principų, kuriais ES vadovaujasi palaikydama santykius su Rusija, vertinimą ir parengti naują išsamią strategiją, kuri priklausytų nuo tolesnių Rusijos vadovybės bei valdžios institucijų veiksmų demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms srityse.

Valstybės narės raginamos toliau izoliuoti Rusiją tarptautiniuose forumuose (pavyzdžiui, G 7 ir kitokios sudėties forumuose) ir kritiškai peržiūrėti ES bendradarbiavimą su Rusija pasitelkiant įvairias užsienio politikos platformas.

Taryba raginama teikti pirmenybę tam, kad būtų patvirtintas ir artimiausioje ateityje įgyvendintas vadinamojo S. Magnitskio akto tipo ES sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmas, į kurį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir galėtų būti įtrauktos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius.

Atsižvelgdamas į A. Navalno atvejį, pakartoja savo ankstesnę poziciją, kad reikia sustabdyti projektą „Nord Stream 2“.

Taryba raginama priimti ES strategiją, skirtą Rusijos disidentams, nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, taip pat nepriklausomai žiniasklaidai ir (arba) žurnalistams remti, visapusiškai pasinaudojant mechanizmais, taikomais žmogaus teisių gynėjams, sukuriant papildomas galimybes jauniems rusams studijuoti ES ir padedant vienoje iš valstybių narių įsteigti už Rusijos teritorijos ribų veikiantį rusų universitetą.

Taryba raginama nedelsiant pradėti pasirengimą būsimiems santykiams su demokratine Rusija ir priimti tam skirtą ES strategiją, įskaitant platų paskatų ir sąlygų pasiūlymą siekiant stiprinti laisvei ir demokratijai palankias vidaus tendencijas“, – teigiama rezoliucijoje.

Rusijos valdžios institucijų reikalaujama nutraukti politinių oponentų persekiojimą, bauginimą, smurtą ir represijas, pašalinant vyraujančią nebaudžiamumo aplinką, dėl kurios jau žuvo daug žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos politikų ir reikalaujama, kad jie laisvai galėtų vykdyti savo pareigas bei reikšti įsitikinus, nes teisė į minties ir žodžio laisvę, teisė jungtis į asociacijas ir teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus yra įtvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijoje.

Priminsime, kad pagrindinis Rusijos opozicijos politikas, teisininkas, tinklaraštininkas ir su korupcija kovojantis aktyvistas Aleksejus Navalnas atskleidė daug korupcijos atvejų, susijusių su verslo įmonėmis ir Rusijos politikais, vadovavo keletui viešųjų protestų visoje Rusijoje ir tapo vienu iš nedaugelio sėkmingų Rusijos opozicijos lyderių.

Šiemet rugpjūčio 20 d. vidaus skrydžio Rusijoje metu A. Navalnas atsidūrė komos būklės, jis buvo nugabentas į ligoninę Rusijos Tomsko mieste, bet netrukus po to šeimos reikalavimu nuo rugpjūčio 22 d. yra gydomas Berlyno ligoninėje „Charité“. Prieš tai jis lankėsi Novosibirske ir Tomske, kur tyrė vietos gubernatorių korupcijos atvejus.

Šis opozicijos lyderis visoje šalyje sukūrė 40 regioninių biurų, nuolat tikrinančių vietos valdžios institucijų veiklą, sistemą, tačiau Rusijos valdžios institucijos jų narius baugina ir persekioja.