Europos Parlamente pristatyta A.Kubiliaus inicijuota dešimtmečio strategija Rytų Partnerystės valstybėms

2019-11-12 | Rytų Kaimynystė

Lapkričio 12 d. Europos Parlamente (EP) Briuselyje pristatyta europarlamentaro Andriaus Kubiliaus iniciatyva parengta „Trio strategija 2030“ sulaukė didžiulio EP narių dėmesio ir palaikymo. Strategija skirta labiausiai pažengusioms Rytų Partnerystės valstybėms – Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai – bei integracijos į Europos Sąjungą (ES) reformų įgyvendinimui ir bendradarbiavimui su ES ateinantį dešimtmetį.

Dokumentas pristatytas A. Kubiliaus organizuotame „ES Rytų Kaimynystės Forume“.

„Mes tikimės, kad šis forumas taps tradiciniu reguliariu neformaliu Europos Parlamento narių forumu, skirtu tam, kad Parlamente vyktų intensyvesnės diskusijos Rytų Partnerystės strateginės perspektyvos klausimais, siekiant paskatinti šio regiono europinę integraciją. Esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas turėtų labiau įsitraukti į tai, kas vyksta Rytų Partnerystės valstybėse. Forumo pirmojo renginio sėkmė aiškiai parodo, kad Parlamente yra didelis susidomėjimas Rytų Partnerystės ateitimi, nors apie tai santykinai nedaug diskutuojama komitetų ar plenarinių posėdžių metu. Forumas užpildys šį diskusijų trūkumą“, – sakė EP narys A. Kubilius.

Pirmajame Forumo renginyje, kuriame buvo pristatyta „Trio strategija 2030“, dalyvavo Europos Komisijos DG NEAR generalinis direktorius Kristianas Danielsonas, Europos išorės veiksmų tarnybos direktorius Rusijai, Rytų Partnerystei, Centrinei Azijai ir ESBO Lukas Devinji, Wilfried Martens centro Europos studijoms vykdantysis direktorius Tomis Huhtanenas, Europos politikos studijų centro vyr. mokslinis bendradarbis Maiklas Emersonas, Europos politikos centro vyriausiasis patarėjas Džeimis Ši, Rasmussen global atstovas Haris Nedelku, įvairių parlamento politinių grupių atstovai.

„Forumo sėkmė ir Forume girdėtas pritarimas esminėms mūsų parengtos „Trio strategijos 2030“ nuostatoms įrodo dar vieną svarbų dalyką: mes Lietuvoje turime mokytis būti ne tik pažangiais ES politikos įgyvendintojais, bet ir tokios politikos iniciatoriais bei kūrėjais. Forumo sėkmė įrodo, kad esame tam subrendę“, – sakė A.Kubilius.

„Trio strategijoje 2030“ pažymima, kad iki šiol Rytų Partnerystės dimensija, Europos Sąjungos sukurta 2009 m., buvo labai sėkminga remiant Rytų Partnerystės valstybių – Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos – pastangas greičiau ir efektyviau įgyvendinti būtinas reformas bei siekti gilesnės politinės ir ekonominės integracijos į ES.

„Svarbiausias klausimas – ką Europos Sąjunga turėtų padaryti, siekiant palaikyti tų valstybių motyvaciją tęsti reformas, – kalbėjo europarlamentaras. – Reformų įgyvendinimas priklausys ne tik nuo Rytų Partnerystės valstybių, tačiau ir nuo ES išminties bei dinamiškumo naudojant ES integracijos minkštąsias galias ir naujus paramos instrumentus“.

„Mūsų tikslas – pradėti ilgalaikį Europinį Trio procesą, kuris dar stipriau paremtų toliausiai pažengusias integracijos keliu ES asocijuotas valstybes – Ukrainą, Sakartvelo ir Moldovą“, – pabrėžė A. Kubilius.

„Trio strategijoje 2030“ pažymima, kad Rytų Partnerystės strategijos tikslai ir instrumentai turėtų atliepti ambicingą integracijos į ES reformų kelią pasirinkusių valstybių – Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos – poreikius, lūkesčius ir interesus. Tam siūloma Trio strategijos įgyvendinimui burti ES šalių, kurioms rūpi Rytų Partnerystės sėkmė, neformalią koaliciją. Jos branduolyje galėtų būti tokios valstybės, kaip Lietuva, Lenkija, Švedija, Vokietija, Kroatija, Čekija, kurios iki 2030 m. taip pat pirmininkaus ES (Lietuva – 2027 metais). Panaši ES narių koalicija buvo suburta Vokietijos iniciatyva 2014 metais, siekiant paspartinti Vakarų Balkanų integraciją.

Kubilius pažymėjo, kad Rytų Partnerystės valstybių ir jų gyventojų, esančių ES ir Rusijos kaimynystėje, perspektyva svarbi ne tik pačiam regionui, bet ir viso Europos kontinento ateičiai.

×