Liudas Mažylis: „Nei testai, nei sertifikatai nuo viruso patys neišgelbės“

2021-05-07 | ES COVID-19 pažymėjimas, Testavimas

Ar lengva gyventi laikantis vis naujų ir naujų taisyklių? Tikrai nelengva. O pandemija tik ir vargina mus. Tai karantinas, tai vėl koks nors naujas valdžios išmislas. Kaip ir susigaudyti visame tame! O gal ir teisus buvo Šveikas: „Eiti vedamam policininko –  sunkus gyvenimo momentas. Tačiau jeigu žmogus ir tokiu sunkiu momentu neužmiršta, kas jam privalu daryti, kai prasidėjo karas, manau, toks žmogus nusipelno tik pagarbos“. Ir iš tiesų: pagarbos verti visi tie, kurie stengiasi daryti tai, kas privalu daryti.

O šiuo metu ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje svarstomos naujos priemonės – vadinamieji „sertifikatai“ (ar „pažymėjimai“, ar „pasai“). Balandžio 29-ąją balsavau dėl europinio pažymėjimo, kuriuo siekiama pandemijos metu palengvinti keliones iš vienos Europos valstybės į kitą.

ES COVID-19 pažymėjime bus suvesti duomenis apie tai, ar asmuo skiepytas, ar persirgęs, ar testuotas dėl COVID-19. Tą pažymėjimą galima bus atsisiųsti į savo telefoną arba atsispausdinti, ir, kertant valstybių sienas, pakaks jį parodyti. Akivaizdu, kad tai labai palengvins keliavimą darbo ar poilsio tikslais. Žinoma, tai nebus koks nors „visuotinis leidimas“ turistauti ar poilsiauti kaip iki pandemijos. Jei žmogus galvoja, kad įsės į lėktuvą ir pabėgs nuo viruso, tai klysta. Europos Parlamente mes sutarėme ir pasiūlėme, kad šis ES pažymėjimas skiepytiems galiotų metus, persirgimo sertifikatas – 90 dienų nuo teigiamo testo, testo rezultatas – 72 val., o greitojo testo – 24 val.

Priemonė yra, bet sumaištis tarp žmonių išlieka. Pirmiausiai dėl to, kad kol kas pasiskiepiję ne visi, o vis testuotis ir testuotis tikrai nepigu. Ką galvoti turi tie, kurie vakcinos dar negavo? Europos Parlamento pozicija tokia: išsitirti, ar neserga, turėtų galėti visi, o testas (kaip ir skiepai) turi būti nemokamas. Tas klausimas nėra toks paprastas. Testavimą turėtų finansuoti valstybės narės (mūsų atveju – Lietuvos valdžia), bet gi valstybių finansinės galimybės irgi nevienodos. Na, tikimasi, kad birželio mėnesį jau bus prieita prie galutinio sprendimo. O man asmeniškai atrodo, kad į tą sertifikatą kol kas dedama per daug vilčių. Rezoliucija dėl ES COVID-19 pažymėjimo atvėrėme lūkesčių skrynią, žmogui sukyla lūkesčių, kad štai kelionės paprastės, viskas bus leidžiama, kad ir kur benuvyktumei. Turime suprasti, kad yra ir teisiniai dalykai, ir derinimai bus sudėtingi.

Panašiu principu turėtų veikti ir gegužės pradžioje Lietuvos vyriausybės pristatytas galimybių pasas. Akivaizdu, kad jo paskirtis ne ta pati kaip europinio, nors duomenys jam bus naudojami iš esmės tie patys. Jis irgi skirtas „palengvinti“, tik ne keliones, o masinius renginius. Tik kaip tai suderinama su lygių galimybių principu? Asmuo, kuris dar nepaskiepytas (ir, ačiū Dievui, nesirgo), bus priverstas testuotis, ir turbūt ne vieną kartą. Kas apmokės testavimą? Visi mokesčių mokėtojai? Pats individas?.. Puikiai suprantu, kad ir nedideli lankytojų srautai gali padėti verslui. Bet kas sukontroliuos, ar konkretus asmuo tikrai turi teisę tame žmonių sambūryje lankytis? Šveikas labai gerbė policininkus, bet kokios didžiulės policininkų armijos mums prireiks, kad sutikrintų kokį nors gimtadienio pikniką parke? Manau, kad pirmiausia reikia spręsti pačią epidemiologinę situaciją, kad žmogus išvengtų užkrato, sudaryti sąlygas tam pačiam testavimui ir juolab galimybę vakcinuotis.

Būtent todėl Europos Parlamente mes priėmėme ir visiškai atskirą rezoliuciją dėl COVID-19 testavimo. Jei jau neigiamas testas kurį laiką veiks tarsi „leidimas“ naudotis tam tikromis laisvėmis, tai prašom paprastų sąlygų – kad būtų įperkamas ir prieinamas visiems. Šia rezoliucija kreipėmės į Europos Komisiją, Tarybą ir valstybių narių valdžios institucijas. Nenutylėkime: Europa didelė, testų kainos skiriasi, o dar ir ne visur tas testavimas prieinamas.

Be to, ir pats terminas „testas“ gali klaidinti. Suaktyvinau visas savo turėtas chemijos, biologijos ir medicinos žinias. Išanalizavau pačius testus, jų rūšis, kiek kas kainuoja mūsų valstybei (o kiekvienam iš mūsų, įsigyjant privačiai, tai dar ir neišvengiamai brangiau). Taigi, šiuo metu yra taikomi trys testavimo būdai: vadinamasis „PGR“ (jis gali būti greitasis ir paprastas), vadinamasis „antigeno“ (dažniausiai „greitasis“) ir serologinis antikūnų testas. Pirmieji du svarbūs įvertinant, ar žmogus turi užkratą. Tas trečiasis – ar persirgęs (arba pasiskiepijęs) turi antikūnų.

PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas – pats „išmaniausias“. Jis, esant ligos simptomams, per tam tikrą valandų skaičių (o „greitasis“ – per 90 minučių) pakankamai tiksliai atsako į esminį klausimą: ar asmuo serga, ar ne. Jei PGR testas parodė, kad „NE“, tai labai didelė tikimybė kad tikrai neserga. Jei „TAIP“ – tai beveik neabejotinai tikrai serga. Tai tas testas, kurio siekiame skambindami karštąją COVID-19 linija ar registruodamiesi internetu, kai dažniausiu atveju važiuojama į mobilius punktus jų atlikti. Jie baugina (nes į nosies ertmę bei burnos gleivinę grūdamas pagaliukas), bet jie yra patys tiksliausi, o jokia žala sveikatai jais nepadaroma. Toks molekulinis testas nustato viruso genetinę medžiagą (RNR). Tyrimo metu genetinė medžiaga yra keliasdešimt kartų dauginama, todėl net jei ir žmogus „spurdėjo“ ar nepavyko tinkamai paimti tepinėlio – užtenka mažo kiekio nustatyti virusui. Žinoma, čia reikia nemažai apmokyto personalo, laboratorijų. PGR tyrimas valstybei kainuoja apie 35 eurus.  O jei daroma  privačiai, ne mobiliame punkte, bet privačioje laboratorijoje – tai asmeniui tai gali kainuoti net ir 70–90 eurų. Greitasis PGR tyrimas taikomas gydymo įstaigose, kai reikia skubiai suteikti pagalbą ir išspręsti ligonio saviizoliacijos klausimą. Atsakymas ateina vos per 90 min.

Vadinamojo „antigenų“ (paprastai „greitojo“) testo savikaina mažesnė, bet jis ir mažiau patikimas.  Metodas – viruso baltymų aptikimas nosiaryklės tepinėlyje. O štai šiuo atveju tyrimo metu ėminio medžiaga nėra niekaip dauginama, tad čia svarbus tepinėlio tikslumas. Svarbu ir tai, kiek užkrato pavyksta paimti. Galime pasamprotauti: o jeigu asmuo apsikrėtęs, o to užkrato pas jį tuo momentu ne kažkiek… Ir tai visai teisingi išvedžiojimai. Kai užkratas yra – tai „antigeno“ testas ir rodys: YRA. O kai rodo, kad NĖRA, tai patikimumas toli gražu ne šimtaprocentinis. Galim paklausti: o kam tada naudoti tokį ne visai patikimą testą? Aš atsakau paprastai: jei tiriamas galimas užkrato židinys – tai toks testas tikrai naudingas. Pavyzdžiui, 10 žmonių kolektyve, kur įtariamas užkratas, septyniems „antigeno testas“ parodys tikrą teisybę – TAIP ar NE. O tada jau galima tirti PGR testu, priimti sprendimus dėl izoliacijos ir kt.

Visai atskira kalba – apie serologinius antikūnų tyrimus. Jeigu pirmieji du testų tipai rodo, ar turime užkratą („antigenas“ reiškia svetimkūnius žmogaus organizme), tai tas trečiasis – ar yra susiformavusi natūrali apsauginė žmogaus organizmo reakcija nuo tų „svetimybių“ – nuo viruso arba nuo skiepo. Taigi „antigenas“ yra svetimas organizmui dalykas, o „antikūnas“ – savas. Antikūnų testas rodo susiformavusį ar besiformuojantį imunitetą. Žinoma, juo pernelyg kliautis nėra pravartu. Galima išsitirti iš smalsumo, arba kai epidemiologai nori įvertinti, ar daug iš mūsų jau yra imunitetą įgiję.

Taigi patys testai bet kuriuo atveju tėra pagalbinė priemonė. Jie tinka, kai pasireiškia simptomai ir reikia įsitikinti, ar tai tikrai COVID-19. Kiek jie iš tiesų tinkami įrodyti, kad tas konkretus asmuo nėra užsikrėtęs ir turi teisę į kelionių palengvinimą? Na, kažkiek. Tik rankas plautis ir saugaus atstumo laikytis vis tiek privalu. O tikrąjį atlaisvėjimą patirsime tada, kai mūsų bus pasiskiepiję daugiau. Pasaulyje jau yra bent kelios valstybės, kurios tai pasiekė. Ten užkrato plitimas beveik visiškai suvaldytas. Pasieks ir Europa, o tuo pačiu ir Lietuva.

Tarp kitko, Pirmojo pasaulinio karo metais koronaviruso užkrato dar toli gražu nebuvo, o Šveikui jau buvo imamas iš gerklės tepinėlis. Dėl visai kitų, bet irgi labai pavojingų ligų. Būtinai paskaitykite tą Jaroslavo Hašeko kūrinį! Apie labai dramatiškus dalykus ten parašyta su labai geru humoru. Tai tikrai kiek nors praskaidrins nelengvas pandemijos dienas.

Iliustracijos autorė: Rugilė Jonaitytė!

Norite susiorganizuoti susitikimą, pabendrauti Europos Parlamento veiklos temomis? El. paštas: liudas.mazylis@europarl.europa.eu.

×