Liudas Mažylis. Pagalba nuo karo bėgantiems ukrainiečiams: konkrečios Europos Sąjungos priemonės

2022-04-06 |

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios šiandieninė Europa  patiria neregėto masto karo pabėgėlių srautus. Iš viso beveik 10 milijonų žmonių buvo priversti palikti savo namus Ukrainoje. Iki balandžio pradžios daugiau nei 4.2 mln. ukrainiečių teko palikti ir savo šalį bei prieglobsčio ieškoti kitose valstybėse Europoje. Kita dalis  persikėlė į saugesnes vietoves pačioje Ukrainoje. Jungtinės Tautos nuo karo bėgančių ukrainiečių situaciją įvardija kaip greičiausiai augančią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. O juk ir agresorės Rusijos vykdomų karinių veiksmų mastas neregėtas nuo tada – nuo Antrojo pasaulinio karo. Karo nusikaltimus prieš nepriklausomą Ukrainą ir jos tautą teroristinė Rusija vykdo taip, kad sveikas protas negeba suvokti. Vykdomas atviras tautos genocidas, trėmimai, prievartaujami žmonės, grobstomas turtas. Bombarduojami ir naikinami miestai. Galima teigti, kad su iššūkiais, kuriuos kelia karo pabėgėlių srautai iš Ukrainos, Europa susitvarko. Pirmiausia, ukrainiečiams į ES patekti gelbsti dar 2017 metais nustatytas bevizis režimas. Net jei skelbiama, kad į ES karo pabėgėlių srautai iš Ukrainos šiek tiek sumažėjo, jie vis dar išlieka gana dideli. O Rusijos agresija nesiliauja, tad ateitį prognozuoti sunku …

Pirmą kartą aktyvuota ES Laikinosios apsaugo direktyva

Kad karo pabėgėliams ES būtų suteikiama visa humanitarinė pagalba bei integracija į skirtingų valstybių narių visuomenes vyktų sėkmingai, ES pirmą kartą istorijoje aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą. Šis mechanizmas suteiks Ukrainos piliečiams teisę lengviau patekti į darbo rinką, taip pat užtikrins švietimą, sveikatos ir socialinę apsaugą ES vienerius metus (su galimybe tą laikotarpį pratęsti). Kitaip tariant, šalį dėl karo palikusiems nuo šių metų vasario 24 d. Ukrainos pabėgėliams yra  suteikiama teisė gyventi, mokytis ir dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir juos priėmusių ES valstybių piliečiams. Valstybės narės yra atsakingos už priimtus ukrainiečius, o tai reiškia, kad visi direktyvos reikalavimai dėl esminių gyvenimo sąlygų suteikimo turi būti įgyvendinti prižiūrint valstybėms narėms.

ES narėms – priemonių rinkinys pagalbai karo pabėgėliams

Kad Laikinojo apsaugos mechanizmo nuostatos netaptų nepakeliama našta valstybėms, priimančioms didelius karo pabėgėlių srautus, Europos Komisija pristatė ir konkretų priemonių rinkinį.  Jau nuo kovo mėnesio pagal atnaujintas Sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) taisykles ES narėms galima perskirstyti lėšas ir kreiptis dėl išlaidų kompensavimo atgaline tvarka. Taip siekiama padėti ES šalims teikti skubią pagalbą ukrainiečiams. Dabar pagal papildytas sanglaudos fondų taisykles, narės gali kreiptis atgaline data ir gauti 100 proc. išlaidų  finansavimą (kai pagal senąją tvarką finansavimas galėjo siekti iki 85 proc.). Tam Europos Komisija taip pat plėtoja sanglaudos politiką, kuri apims įvairių fondų panaudojimą. Čia galima paminėti Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU).

Šios atnaujintos migracijos bei finansinės paramos taisyklės gerokai palengvins finansinę naštą ES narėms, kurios imasi globoti bėgančius nuo karo ukrainiečius.

Bėgančių nuo karo vaikų ir jaunuolių apsauga

Verta atskirai aptarti vaikų ir jaunuolių apsaugą. .Pusė Ukrainos karo pabėgėlių yra nepilnamečiai.  Mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija inicijavo Strasbūro plenarinės sesijos debatus šiuo klausimu, kurie įvyko balandžio 5 d., su tam skirta rezoliucija. Pabrėžta, jog bėgantys vaikai iš Ukrainos yra labiausiai pažeidžiama grupė. Daugiau kaip 2,5 mln. vaikų buvo priversti palikti namus, o didelė jų dalis neteko ir tėvų. Teigiama, kad apie 100 tūkst. vaikų netekusių tėvų šiuo metu yra globojami Ukrainos institucijose.

Globa prasideda nuo pat to momento, kai tie vaikai ar jaunuoliai atsiranda ES teritorijoje. Iš pradžių tai tiesiog fizinė bei psichologinė globa, o ilgainiui – pilnavertė integracija į visuomenę.  Siekiama užtikrinti, kad vaikais ir jaunimu būtų tinkamai rūpinamasi ir kad jiems būtų suteikta galimybė mokytis, studijuoti, sportuoti. Rezoliucija apima labiausiai pažeidžiamų grupių priėmimo sąlygas: našlaičių, neįgaliųjų. Joje apibrėžiamas siekis sujungti nuo karo bėgusius ir išskirtus šeimų narius, užtikrinant, jei tai reikalinga dėl sveikatos ar kitų priežasčių, perkėlimą į kitas kaimynines ES šalis ir sėkmingą integraciją.  Šia rezoliucija siekiama Europos Komisijos  bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis bei paramos joms. Sėkminga nuo karo bėgusių vaikų ir jaunimo apsauga apima įvairius sektorius: socialinį, švietimo, sveikatos. O kaip tik tai yra ES valstybių narių kompetencijos sfera.

Nuo karo pabėgusių vaikų bei jaunuolių grįžimas į mokyklą padės jiems numalšinti karo sukeltą psichologinę įtampą. Žinios ir edukacija turi suteikti saugumo, stabilumo ir normalumo jausmą, o galų gale – viltį į ateitį. Pozityviai nuteikia ir tai, kad naujos programos gilesnei integracijai Komisijos yra siūlomos nuolatos. Pavyzdžiui, iniciatyva „School Education Gateway“, susiejant Ukrainos mokomąją medžiagą su valstybių narių medžiaga, tačiau ją pateikiant ukrainiečių kalba. Žinoma, iššūkis tenka ir valstybėms narėms, jų visuomenėms. Kiekvienos šalies švietimo praktika skiriasi, skiriasi ir galimybės suteikti švietimą jų gimtąja ukrainiečių (o kai kuriais atvejais – rusų) kalba. Todėl būtina valstybėms narėms padėti, rengti mokymus jų vietos pedagogams. Visi vaikai iš Ukrainos, atvykstantys į ES turi turėti teisę į sveikatos priežiūrą, įskaitant psichologinę pagalbą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nelydimiems ar našlaičiams vaikams.

Situacija Lietuvoje

Lietuva patenka į daugiausiai nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones priimančių šalių dešimtuką.  Lietuvoje nuo Rusijos invazijos pradžios yra užregistruoja jau daugiau nei 40 tūkstančių ukrainiečių. Tarp jų beveik 5 tūkstančiai vaikų yra iki 6 metų amžiaus, o beveik 13 tūkstančių – mokyklinio amžiaus. Integracija į visuomenę vyksta gana sklandžiai. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, jog naujasis su laikinojo prieglobsčio direktyva susijęs įstatymų paketas užtikrina teisę dirbti, gauti piniginę pašalpą ir būtinąją medicinos pagalbą bei socialines paslaugas, o nepilnamečiai turi teisę mokytis. Pavyzdžiui, iki balandžio pradžios Lietuvoje darbą jau pavyko rasti beveik 2,5 tūkst. ukrainiečių.  Ukrainiečiams mokytis ir studijuoti Lietuvoje sudaromos lygiavertės sąlygos. Darželiai nuo Rusijos bombų ir agresijos pabėgusiems vaikams – nemokami. Mokytis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose turi teisę visi atvykę moksleiviai. Mokyklose ukrainiečių vaikams gali būti skirtas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Vyriausybė paskyrė šalies aukštosioms mokykloms 360 tūkst. eurų stipendijoms jaunuoliams iš Ukrainos bei 60 valstybės finansuojamų vietų. Būdamas akademinio pasaulio atstovas, gerai įsivaizduoju, ką tai reiškia ir tikiuosi gerų ateities perspektyvų. Nuoširdžiai tikiu, kad Lietuvos valstybės institucijos, aktyviai prisidedant nevyriausybinio sektoriaus atstovams, europinę paramą panaudos pačiu tinkamiausiu būdu.

×