2022.11.18

EP narė R. Juknevičienė: “Rusija virto teroristine valstybe”

Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė lapkričio 16 – 18 dienomis dalyvaudama Prahoje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai“ skaitė pranešimą „Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis“.

Ji padėkojo konferencijos organizatoriams už tai, kad renginys pradėtas parodos „Po svetimu dangumi: Lietuvos žmonės sovietų gulaguose ir tremtyje 1940 – 1958“ atidarymu, kuriame dalyvavo Čekijos premjeras P. Fiala, LR prezidentas G. Nausėda, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, politikai, akademinio pasaulio atstovai, žurnalistai ir kt.

„Kaip tremtinio dukra, esu ypač dėkinga už tai, kad ši atmintis išlieka gyva.  Mano mama kartu su visa šeima buvo ištremta, kai buvo dar maža mergaitė. Jos tėvas ir jaunesnysis brolis niekada negrįžo. Pusę savo gyvenimo buvau priversta praleisti okupuotoje Lietuvoje. Melas buvo sovietinės sistemos pagrindas, o istorija – to melo įrankis“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

„Tai, ką matome ką tik šį rytą atidarytoje parodoje, – visa tai sužinojau iš savo močiutės pasakojimų.  Daugelis Lietuvoje tai žinojo, štai kodėl 1990 m. kovojome už laisvę.

Štai kodėl Buča mums yra pakartojimas to, ką su mumis padarė Raudonoji armija“, – pabrėžė EP narė.

Pasak europarlamentarės, šiandien mes žvelgiame į istoriją ir į savo pareigą prisiminti Rusijos karo Ukrainoje kontekste.

„Tai, kas vyksta, neatsirado iš niekur. Karas prasidėjo gerokai anksčiau nei vasario mėn. ir gerokai anksčiau nei 2014 m. Tai, ką matome šiandien, yra dešimtmečius trukusių permainų, vykusių Rusijoje, pasekmė. Po Sovietų sąjungos žlugimo ji perėjo nuo raudonojo sovietinio teroro prie mafijinės valstybės. Dabar ji virto teroristine valstybe“, – teigė R. Juknevičienė.

Pasak jos, Rusijos valstybinis terorizmas neatsirado iš niekur. Rusija praleido galimybę transformuotis, taip pat praleido galimybę padėti pamatus komunizmo pabaigai.

Politikė pabrėžė, kad sovietų nusikaltimai niekada nebuvo tinkamai įvertinti ir niekada nesulaukė tarptautinio pasmerkimo. Todėl tai sukūrė palankią dirvą istorinei dezinformacijai, kuri yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą pagrindas, o mes leidome jai klestėti nekvestionuojamai.

Europarlamentarės teigimu, dabar svarbiausia yra padėti Ukrainai laimėti karą, nes šis karas yra karas už tiesą.

„Kremliaus melo auglį reikia išnaikinti. Neturėtume bijoti padėti Rusijai tapti kitokiai.

Neįvertintas ir nepamatuotas brutalumas gimdo naują terorą“, – sakė R. Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad kitą savaitę Europos Parlamente bus žengiamas svarbus žingsnis.

„Europos Parlamente rengiame rezoliuciją dėl Rusijos pripažinimo teroristine valstybe. Kitą savaitę ji bus pristatyta ir dėl jos bus balsuojama plenarinėje sesijoje. Ir tai svarbu. Mūsų 2019 m. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai vis dar nuolat komentuoja Kremliaus propagandistai. Nes tai skaudina. Garsiai išsakyta tiesa gali ką nors pakeisti“, – pažymėjo EP narė.

Pasisakymą ji užbaigė JAV prezidento R. Reigano citata, jog turime nebijoti matyti tai, ką matome. O tada turime turėti drąsos tai pasakyti.

2022.11.17

EP narė R. Juknevičienė dalyvaus tarptautinėje konferencijoje Prahoje

Europos Parlamento narė, parlamentinės grupės Europos atminčiai koordinatorė Rasa Juknevičienė lapkričio 16 – 18 dienomis dalyvaus Prahoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje “Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai” bei skaitys pranešimą “Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis”.

Renginio metu bus atverta paroda „Po svetimu dangumi: Lietuvos žmonės sovietų gulaguose ir tremtyje 1940 – 1958“, kurioje dalyvaus Čekijos premjeras P. Fiala, LR prezidentas G. Nausėda, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, politikai, akademinio pasaulio atstovai, žurnalistai ir kt.

Konferencijoje didžiausias dėmesys bus skiriamas šiuolaikinėms Rusijos hibridinėms grėsmėms, o ypač – XX a. istorijos falsifikacijai, mitų kūrimui kaip dezinformacinio karo priemonei bei jų reikšmei dabartinės Rusijos karinės invazijos Ukrainoje kontekste.

Konferenciją organizuoja Europos atminties ir sąžinės platforma, Čekijos vyriausybės kanceliarija, Totalitarinių režimų studijų institutas, XX amžiaus memorialinis muziejus.

2022.11.14

EP narė R. Juknevičienė kviečia į susitikimą su žymiu istoriku J. Felštinskiu

Europos Parlamento narė, parlamentinės grupės Europos atminčiai koordinatorė Rasa Juknevičienė kviečia į susitikimą su žymiu Rusijos-JAV istoriku Jurijumi Felštinskiu, kuris Europos Parlamente vyks šį antradienį, lapkričio 15 d., 12 val.,Lietuvos laiku. Susitikimą galima bus stebėti ir virtualiai (nuoroda žemiau).

“Stebėdami neišprovokuotą brutalų Kremliaus karą prieš Ukrainą, vis labiau suvokiame, kad Rusijos agresija baigsis tik tuomet, jei Ukraina laimės, ir jei pati Rusija patirs esminę transformaciją. Ukrainos kariuomenės sėkmės kontekste Putino gniaužtai šalyje pradeda aižėti. Tačiau daugelis Vakaruose (o taip pat pačioje Rusijoje) pradeda baimintis, kas bus toliau: siekiant Rusijos grėsmės išnykimo, post-putininė demokratinė tranzicija turi būti sėkminga, – teigia renginio organizatorė R. Juknevičienė. – Kartu su žinomu istoriku J. Felštinskiu, kuris išsamiai studijavo pokyčius XX a. Rusijoje, diskutuosime, kaip istorinės sąlygos ir tąsa gali įtakoti Rusijos politikos pokyčius ateityje, ko galime pasimokyti iš ankstesnių Rusijos transformacijų XX amžiuje? Kas 90-aisiais Rusijos demokratizacijos procese įvyko ne taip?“

Jurijus Felštinskis yra istorikas ir intelektualas, kuris išsamiai tyrinėjo ankstyvąją sovietinę istoriją ir kruviną Putino iškilimą valdžioje. Jo paskutinieji darbai – “From Red Terror to Mafia State: Russia’s State Security in the Struggle for World Domination” ir “Blowing up Ukraine: The Return of Russian Terror and the Threat of World War III”. 

Virtualaus susitikimo nuoroda: https://europarl.webex.com/europarl/j.php?MTID=ma779c0e8cf0142e6bb8ecc2e49e79a7b

Liudas Mažylis pateikė klausimą EK dėl paramos Ukrainos aukštojo mokslo institucijoms ir jų įtraukimo į ES universitetų bendruomenę

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis lapkričio 11 d. kreipėsi į Europos Komisiją dėl situacijos Ukrainos aukštojo mokslo institucijose. „Dėl negailestingų Rusijos karo veiksmų aukštojo mokslo sistema Ukrainoje patyrė didelius trikdžius. Aukštajam mokslui reikalinga infrastruktūra yra apgadinta, o daugeliu atvejų tiesiog sunaikinta“, – kreipdamasis į Europos Komisiją rašė europarlamentaras.

Pasak prof. L. Mažylio, 164 000 studentų buvo priversti bėgti iš namų, netekdami prieigos prie aukštojo mokslo. „Dalis studentų iš Ukrainos pasinaudojo „Erasmus+“ mobilumo programomis, o po to liko tęsti studijų Europoje. Beveik kas antras iš jų nenumato grįžti į Ukrainą tęsti studijų. Kyla rimta rizika „protų nutekėjimui“ bei vietinių universitetų stagnacijai“,  – laiške Europos Komisijai pastebi EP narys. L. Mažylio teigimu, problemą iš dalies galėtų spręsti bendro tinklo, pagal analogiją su „Tranform4Europe“, sukūrimas.

Prof. L. Mažylis raštu Europos Komisijai uždavė klausimą apie tai, ar numatoma galimybė inicijuoti specialų fondą, skirtą finansiškai remti aukštojo mokslo įstaigų veiklą bei jų atstatymą po karo Ukrainoje. Taip pat europarlamentaras užklausė Komisijos, ar ji svarstytų galimybę inicijuoti specialią programą, veikiančią „Tranform4Europe“ principu, galinčią sukurti apjungiantį tinklą tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos universitetų.

2022.11.11

Liudas Mažylis. Separatistinių regionų rytų erdvėje situacija

Lapkričio 9 d. Rusija paskelbė atsitraukianti iš Chersono ir aplinkinių teritorijų dešiniajame (vakariniame) Dniepro krante. Kas tai: desperacija dėl patiriamų karinių pralaimėjimų, ar taktinis persigrupavimas, kariavimo stiliaus pokytis iš chaotiško, paremto beatodairišku taikios infrastruktūros daužymu, į racionalesnį, kuris galbūt nuo šiol bus grindžiamas užkariautų teritorijų išlaikymu? Paradoksalu, kad Rusija (savo pačios požiūriu) traukiasi iš neva Rusijos žemių! Juk jas tokiomis paskelbė po sufalsifikuoto referendumo vos prieš mėnesį. Loginio nuoseklumo tokiuose veiksmuose nematyti. O vis dėlto ginklu užvaldomos separatistinės teritorijos, aneksija, pseudoreferendumai, „rusenantys konfliktai“ yra neatskiriama ir labai gerai apgalvota Kremliaus veiksenos dalis.

Rusijos įvykdyta Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių aneksija buvo pasmerkta demokratinių valstybių. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje tik kelios autokratinės valstybės pripažino šių teritorijų pseudoreferendumus teisėtais. Tokie rezultatai rodo, jog separatistiniai regionai, tokie kaip Donecko ir Luhansko, tarptautinių partnerių beveik neturi. Šiai dienai Donecko sritis tapo pagrindiniu kovų epicentru, todėl karo Ukrainoje eiga priklausys nuo Rusijos sugebėjimo išlaikyti kontrolę dar nuo 2014 m. okupuotose teritorijose. Doneckas nuo rudens pradžios yra „pumpuojamas“ Kremliaus paskelbtos mobilizacijos kariais, bandant ten išsaugoti turimas pozicijas. Taip pat Putinui spalio 19 d. pasirašius dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo aneksuotose Ukrainos teritorijose, siekiama paprasčiausiai nuslėpti nesėkmingą šių teritorijų integraciją į Rusijos Federaciją. Jokios informacijos apie politinę ar ekonominę integraciją nėra. Aneksuotų teritorijų vietos valdžios institucijos, įstatymų leidžiamosios asamblėjos, teismai ir prokuratūros irgi neegzistuoja. Dėl didelio vietinių gyventojų pasipriešinimo naujai aneksuotose teritorijose niekas neužima laisvų administracinių postų. Pasikėsinimų į Maskvos statytinių gyvybes aneksuotose teritorijose per pastaruosius mėnesius irgi netrūko, todėl jokios administracinės kontrolės vis dar nėra. Nepaisant karo eigos, Kremlius neturi jokių perspektyvų, kad šios sritys išliks Rusijos kontrolėje. Kariniams pajėgumams menkstant, pasipriešinimas iš gyventojų su laiku gali stiprėti.

Aišku, išlieka Donbaso situacija. Nuo 2014 m. nuolat rusiškais pinigais ir ginklais remtos Donecko ir Luhansko respublikos šiai dienai išlieka rimčiausiu iššūkiu Ukrainai. Ten pagrindinė gyventojų relokacija įvyko jau seniai, todėl regionas išties yra pripildytas lojaliais Rusijai gyventojais. Tačiau jau 8 metus gyvuojančias pseudorespublikas ištiko rimčiausios per visą laiką egzistencinės problemos. Galima pastebėti pastarųjų mėnesių tendenciją, kaip, pavyzdžiui, Donecko liaudies respublikos vadovas ieško užtarimo pas kitus diktatorius. Dar rugpjūčio mėnesį DLR vadovas Denisas Pušilinas žodžiu susitarė dėl dvišalio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja. Taip pat spalio 18 d. DLR užsienio reikalų ministrė lankėsi Sirijoje, ten ieškodama paramos. Tokie vizitai rodo, jog separatistai vis atkakliau ieško draugų tarp autokratų, Rusijai toliau silpnėjant karo lauke. Politinis palaikymas iš Sirijos nesuteiks jokių rimtesnių svertų tarptautinėje arenoje. Žinoma, ta pati Sirija kenčia nuo maisto produktų nepritekliaus dėl sustojusio grūdų eksporto, kaip karo Ukrainoje pasekmės. Todėl Rusijai pralaimėjus karą arba tiesiog net ir derybų metų atsisakant teritorinių pretenzijų, Donecko ir Luhansko liaudies „respublikų“ (DLR ir LLR) gali ir nelikti. Jų egzistenciją yra pripažinusios tik trys valstybės: Sirija, Šiaurės Korėja ir, žinoma, Rusija. Todėl Ukrainai atsiėmus šalies rytinį regioną, tarptautinėje erdvėje demokratinės valstybės neturėtų prieštaravimų. Tokios šalys kaip Šiaurės Korėja ir Sirija teikia simbolinę pagalbą Rusijai, nuo dronų iki karinės ekipuotės, tačiau jos neturi jokių įsipareigojimų DLR ir LLR. O kam tada reikėjo referendumų pietinėse Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose? Jų statusas tarptautinės teisės požiūriu apskritai yra niekinis.

Keliaujant toliau į pietryčius, panaši situacija liečia dar 2008 m. atsiskyrusius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus. De facto jie nėra tarptautinės teisės pripažinti kaip suverenios teritorijos. Dar 2022 m. pavasarį Kremlius dalinosi ketinimais organizuoti referendumus Sakartvelo separatistinėse teritorijose dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Tačiau nauji referendumai galėtų išprovokuoti konfliktą Kaukaze, o rusai šiuo metu neturi pakankamų karinių pajėgumų, galinčių išlaikyti separatistinius regionus savo kontrolėje. Dar kovo mėnesį daugiau nei 2 tūkst. karių iš Abchazijos buvo patraukti į karą Ukrainoje, todėl separatistinių regionų saugumo situacija, Rusijai sutelkus visą dėmesį į Ukrainą, yra komplikuota. Tačiau Sakartvelas vengia konflikto Kaukaze eskalacijos, todėl nuo karo Ukrainoje pradžios pasirinko tylią laikyseną. Per 12 metų nuo konflikto pradžios, Rusija pažeidinėjo paliaubų susitarimą pasienyje, grobiant kartvelus ir juos provokuojant. Nuo vasario 24 d. apie 70 tūkst. rusų emigravo į Sakartvelą, todėl atsiranda naujos hibridinės grėsmės dėl didelės Rusijos piliečių koncentracijos šalyje. Taip pat besitęsianti vidinė politinių partijų poliarizacija, vis dar stipri oligarchų įtaka ir priklausomybė nuo rusiškos energijos pristabdo Sakartvelą nuo aktyvesnės pozicijos tarptautinėje bendruomenėje dėl karo Ukrainoje. Tačiau pseudovalstybiniams dariniams Kaukaze irgi nėra ramu.

Rugsėjo 28 d. Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka lankėsi Abchazijoje, kuri 2008 metais, remiama Rusijos karinių pajėgų, neteisėtai paskelbė savo nepriklausomybę, atsiskiriant nuo Gruzijos. Tačiau Baltarusija formaliai nepripažįsta nei Abchazijos, nei Pietų Osetijos kaip nepriklausomų valstybių. Nors vizito metu buvo daug užuominų apie dvišalių santykių plėtojimą, jokio oficialaus patvirtinimo dėl pripažinimo Lukašenka nesuteikė. Bet kokiu atveju, pats Lukašenkos vizitas pagal tarptautinę teisę pažeidžia Sakartvelo suverenitetą. Tikėtina, kad Minsko diktatorius buvo priverstas ten keliauti dėl Putino spaudimo. Prieš 2021 m. rudenį Lukašenka po daugelio metų atsisakė Baltarusijos neutraliteto pozicijos, apsilankydamas Kryme. Visgi, Lukašenkos vizitas į Kaukazą priminė dar vieną Putino užšaldytą konfliktą ir poreikį stebėti situaciją. Tbilisis dabar po Lukašenkos vizito turi galimybę įtikinti tarptautinę bendruomenę ir jai priminti, kad už Abchazijos ir Pietų Osetijos aneksiją Rusija nesusilaukė jokių tarptautinių sankcijų. Todėl tiek Rusija dėl savo praeities veiksmų Sakartvele, tiek ir Baltarusija dėl neaiškių vizitų pas separatistus privalo sulaukti reakcijos iš ES ir jos narių.

Žinoma, Europa operatyviai reaguoja į hibridines grėsmes. Spalio 20 d. Europos Parlamentas patvirtino mandatą deryboms su Taryba dėl Rusijos išduotų kelionės dokumentų ir pasų nepripažinimo okupuotuose Ukrainos ir separatistiniuose Abchazijos bei Pietų Osetijos regionuose. Tuo siekiama uždrausti su tuose regionuose išduotomis vizomis kirsti ES išorės sienas. Todėl sprendžiant separatistų klausimus, valstybės narės ne tik neturi priimti Rusijos pasų, išduotų okupuotuose užsienio regionuose, tačiau toliau taikyti ekonomines ir kitas būtinas sankcijas dėl besitęsiančios Putino agresijos Sakartvele.

EP nariai: „Ginkluotos valstybės pajėgos turi būti absoliučiai lojalios demokratinei politinei santvarkai“

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės pokalbyje Briuselyje apžvelgė Lietuvos vidaus politikos aktualijas bei svarbiausius įvykius užsienio politikoje. R. Juknevičienė pasveikino A. Kubilių, kuris kitą savaitę vyks į Taliną atsiimti jam skirto apdovanojimo – Estijos užsienio reikalų ministerijos kryžiaus už paramą  Ukrainai.

Europarlamentarės teigimu, Lietuvoje daug įvykių – atakos prieš vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kur nebuvo jokio pagrindo, tik puolimas „ad hominem“; žiniasklaidos atskleisti postsovietiniai „pūliniai“, susiję su S. Skvernelio dešiniąja ranka A. Stončaičiu, ir Kauno mero V. Matijošaičio sukurta sklypų paėmimo schema. Beje, visi pastarieji išėję iš sovietinės vidaus reikalų sistemos.

Pasak A. Kubiliaus, Vyriausybė tvarkosi labai neblogai. Puikus to pavyzdys – vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės efektyvus tvarkymasis su pabėgėlių per Baltarusiją srautu.

„Opozicija arba neturi intelektinio pajėgumo, arba Vyriausybė yra taip gerai sudariusi biudžeto projektą kitiems metams, kad opozicija neturi net ką pasakyti. Tai yra pati rimčiausia tema Lietuvos vidaus gyvenime, atsiribojant nuo geopolitikos (Ukrainos, Rusijos ir t.t.), o vienintelė tema, kurią opozicija gvildena, tai mūsų kolegos Mykolo Majausko jaunatviški pareiškimai“, – sakė A. Kubilius.

Jo teigimu, grįžtant prie vidaus reikalų sistemos generolo (nereikėtų painioti su Lietuvos kariuomenės laipsniais) R. Pociaus atleidimo, reikia pastebėti, kad Viešojo saugumo tarnyba – ginkluota ir stipri, gerai paruošta jėga, reikalinga valstybei, ypač esant išprovokuotoms krizėms, maištams ir t.t.

„Ir man susidarė vaizdas, kad generolas galvojo, kad jis tikrai yra GENEROLAS didžiosiomis raidėmis ir jokie „civiliokai“ jam tiesiog turi netrukdyti. Tad iškyla klausimas, kiek tokios tarnybos, su tokiais generolais yra lojalios valstybės viešajai, demokratinei tvarkai. Nesakau, kad kažkas blogo yra įvykę, tačiau požymiai, tai kas pasimatė iš visos generolo Pociaus istorijos ir kas labiausiai nustebino, nes pasirodo, jog toks generolas gali pasakyti, kad aš savo pajėgų kažkur nesiųsiu, nors to reikia valstybės uždaviniams spręsti. Mano nuomone, čia yra dalykai, kurie verčia peržiūrėti bendrai sistemą. Neturi būti jokių abejonių, kad bet kokios ginkluotos valstybės pajėgos – ar tai būtų kariuomenė, ar tai būtų viešojo saugumo tarnyba – turi būti absoliučiai lojalios demokratinei politinei santvarkai. Ir nesvarbu ar patinka-nepatinka ministras, premjeras, prezidentas – šių tarnybų lojalumas turi būti absoliutus“, – sakė A. Kubilius.

„Demokratinė civilių kontrolė yra svarbiausias demokratinių valstybių principas įrašytas tokioms struktūroms“, – papildė R. Juknevičienė ir pridūrė, jog būtent dėl to NATO valstybėse kariškiai negali būti krašto apsaugos ministrais.

A.Kubilius, kuris yra subūręs parlamentarų tinklą „United for Ukraine“ (liet. – Susivieniję vardan Ukrainos, daugiau informacijos: www.united4ukraine.network), vienijantį jau daugiau nei 500 parlamentarų ir ekspertų, lankėsi labai svarbioje Europos sostinėje – Paryžiuje. Lietuvoje Prancūzijos politika dėl Ukrainos vertinama gana kritiškai, tad R. Juknevičienė pakvietė kolegą pasidalinti mintimis po vizito. A. Kubilius pasidžiaugė tokio suburto tinklo svarba ir padėkojo visiems prisijungusiems parlamentarams ir kartu dirbančiai komandai.

„Mes patys galbūt nesame labai dideli ir labai įtakingi žiūrint globalios politikos prasme, bet mūsų gebėjimai suburti bendraminčius, juo uždegti, jiems pasiūlyti, ką toliau reikia daryti, tai ir yra ta vertė, kurią mes galime duoti šiomis aplinkybėmis“, – sakė A. Kubilius.

Vienas šio susivienijimo darbų, kurį atlieka EP nariai, įvairių šalių parlamentarai ir ukrainiečiai, yra vadinamosios advokatavimo kelionės į didžiąsias sostines. Dabar buvo lankomasi Paryžiuje. „Pora labai intensyvių dienų. Pokalbiai po pokalbių, Prezidentūroje, Vyriausybėje, su atsakingais ministrais, Parlamente, su spaudos atstovais, ekspertais. Grįžau labiau optimistiškas dėl Prancūzijos. Nebeliko tiek daug baimių, kad Prancūzija išduos, Paryžius  išduos“, – sakė A. Kubilius.

Pasak jo, greta ginklų Ukrainai reikia ir daugybės kitų dalykų, o ypač artėjant žiemai.

„Vienas pavyzdžių – generatoriai tam, kad būtų pasiruošę pertrūkiams vieningos elektros sistemoje. Jų reikėtų 25 tūkst. ir galima paskaičiuoti, kad jei JAV duotų pusę, tai Prancūzija turėtų duoti 1500, o Lietuva proporcingai – 100. Subūrus tokį tinklą, svarbias idėjas ir veiksmus daug lengviau įgyvendinti“, – pasakojo A. Kubilius ir pabrėžė, kad idėja apie generatorius prancūzų neišgąsdino.

R.Juknevičienės iniciatyva ELP frakcijos posėdyje Briuselyje viešėjo iš rusų nelaisvės išlaisvinta ukrainiečių savanorė, paramedikė, Julija Pajevska-Taira, kuri nuo 2014 metų gelbėja žmones. Labai svarbu žmonėms EP matyti ne tik teorinius dalykus dokumentuose ir rezoliucijose, bet ir gyvus žmones, emocijas, liudijimus.

Europarlamentarė R. Juknevičienė taip pat apžvelgė kelionę Mozambike, kur vyko AKR-EU (Europos Sąjungos, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių) parlamentinės asamblėjos sesija.

Jos teigimu, ir čia buvo svarbus Ukrainos Rusijos klausimas. Jungtinėse Tautose (JT) dalis Afrikos valstybių balsuoja susilaikydamos arba už, tik kelios balsuoja prieš.

„Šis karas pasaulį suartino, padarė tokį mažą. Tokį mažą su tomis pačiomis problemomis, kurios palietė daugelį šalių. Tai Afriką palietė per galimą maisto krizę. Ukraina didelė grūdų, ypač kviečių ir kukurūzų eksporto šalis, o užblokavus Odesos jūrų uostą ir dėl energetikos kyla ir kainos, kyla ir sumaištis“, – pasakojo R. Juknevičienė. Parlamentarė pasidalino įspūdžiais apie Afriką, jos šalių skirtumus, Mozambiko situaciją ir kiek dar daug jame sovietmečio (nes kadais buvo didelė pagalba ir įtaka iš Sovietų sąjungos), Kinijos įtakos, teroristinių grupių.

Pasak europarlamentarų, daugybė darbų vyksta ir yra planuojami. A. Kubilius anonsavo, kad kitą savaitę rengiama rezoliucija dėl Rusijos paskelbimo teroristine valstybe, taip pat vyko susitikimai su Azerbaidžano delegacija, buvo įkurta Uigūrų grupė, ir kt.  Lietuvos parlamentarams tenka imtis vis naujų darbų.

2022.11.09

Europos Parlamento ELP frakcijoje – paramedikės J. Pajevskos-Tairos liudijimai apie Rusijos okupantų kankinimus

Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkės Rasos Juknevičienės iniciatyva šiandien frakcijos posėdyje vyko susitikimas su Ukrainos medicinos darbuotoja Julija Pajevska-Taira (Yulia Paevska Tayra), kurią Rusijos okupantai kovo mėnesį pagrobė humanitariniame koridoriuje prie apsupto Mariupolio bei laikė įkalintą nelaisvėje. J. Pajevska prasidėjus karui, gelbėjo šimtus civilių ir karių gyvybių  ir transliavo filmuotus vaizdus iš okupuoto Mariupolio.

Frakcijos posėdžio metu kalbėjusi paramedikė dėkojo Europos Parlamento nariams už pagalbą ir paramą Ukrainai bei ragino nenustoti jos teikti.

Ukraina turi laimėti, nes tai kova už laisvą ir demokratišką pasaulį, sakė J. Pajevska.

Ji taip pat atskleidė šiurpias aplinkybes, kuriomis buvo kalinama Rusijos kariuomenės nelaisvėje.

Rusai mane kankino, grasino sušaudyti, taip pat man inkriminavo nusikaltimus, kurių aš nepadariau. Jie teigė, kad esu lesbietė, nors ja nesu, teigė, kad žudžiau žmones, bet tai netiesa. Kalėjime buvau laikoma be būtinų vaistų, tris mėnesius turėjau vilkėti tuos pačius rūbus”, pasakojo J. Pajevska.

Ji liudijo, kad šimtai kitų įkalintų ukrainiečių moterų buvo mušamos, kankinamos ir žeminamos. Pasak paramedikės, okupuotose teritorijose rusai įsteigia kankinimo kambarius, atsiveža specialias žmonių kankinimo priemones, jie naudoja ne tik ginklus, bet ir propagandą bei psichologinį spaudimą.

Jie vagia vaikus iš tėvų ir išveža juos į Rusiją, sakė moteris.

Praėjusių balandį Julijos dukra Ana Sofija kreipėsi į mus čia, Europos Parlamente. Džiaugiuosi, kad Julija pagaliau yra saugi ir galime su ja susitikti Parlamente bei išklausyti Rusijos agresijos aukų ir išgyvenusiųjų liudijimus iš pirmų lūpų. Mūsų frakcija pasirengusi  daryti  viską, kas įmanoma, kad prisidėtų prie Rusijos okupantų pagrobtų Ukrainos moterų išlaisvinimo, teigė ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė.

Nors Taira buvo paleista, nelaisvėje dar laikoma daug ukrainiečių moterų.

Posėdyje kalbėjęs EP narys Andrius Kubilius dėkojo J. Pajevskai už jos veiklą ir papasakojo apie Europos Parlamento narių pastangas padėti Ukrainai. Jo iniciatyva buvo įsteigtas įvairių valstybių parlamentarus vienijantis United for Ukrainetinklas, kurio tikslas teikti paramą kariaujančiai Ukrainai. Neseniai įvyko šio tinklo atstovų vizitai į įvairias Europos sostines, kur buvo diskutuojama apie tolimesnę pagalbą Ukrainai. Be to, EP nario teigimu, Parlamente bus siekiama priimti rezoliuciją, kuria Rusija būtų pripažinta teroristine valstybe.

2022.11.08

„Mūsų balsas Europoje”

Naujausias „Mūsų balsas Europoje” numeris skirtas energetikai

Lapkričio mėnesio Europos Parlamento narių leidinio „Mūsų balsas Europoje” numeris skirtas aktualiai energetikos temai. Leidinyje pateikiamas Europos Parlamento nario A. Kubiliaus interviu, apžvelgiantis, kokie energetikos iššūkiai Lietuvos ir Europos laukia šią žiemą, europarlamentaro L. Mažylio interviu, skirtas Žaliosiojo kurso klausimams. Taip pat energetikos ekspertas Romas Švedas komentuoja, kodėl Putinas nori sušaldyti Europą. Naujausiame numeryje galėsite perskaityti apie EP narės R. Juknevičienės pristatytus užsienio ir saugumo politikos prioritetus Europos liaudies partijos frakcijai.

Leidinį galite atsisiųsti paspaudę nuorodą: MUSU BALSAS 11

 

2021.11.30

Baltarusija: EP nariai diskutuos apie žmogaus teisių pažeidėjų tarptautinę atsakomybę

Šį antradienį, 10.00 – 11.30 val. Lietuvos laiku, Europos Parlamento nariai ir kviestiniai pranešėjai susitiks ir aptars teisines galimybes patraukti tarptautinėn atsakomybėn asmenis, atsakingus už masinius žmogaus teisių pažeidimus.

Šiame, jau trečiajame susitikime, kurį organizuoja Europos Parlamentas, kovodamas prieš nebaudžiamumą Baltarusijoje, daugiausia dėmesio bus skiriama pažeidėjų atsakomybei ir teisingumui aukų atžvilgiu.

Europarlamentarai kartu su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais, akademikais, kitų ES institucijų atstovais aiškinsis galimybes tarptautinei bendruomenei reaguoti į Baltarusijoje vykstančius įvykius.

EP narys Andrius Kubilius pažymi, kad Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai turi būti surengtas tarptautinis tribunolas ir jis patrauktas atsakomybėn už nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones.

„ES turi imtis lyderystės inicijuojant tarptautines bylas prieš A. Lukašenką ir jo režimą. Baltarusijos vykdoma neteisėta migrantų kontrabanda yra nusikaltimas, apibrėžtas Jungtinių Tautų konvencijoje, kurią Baltarusija taip pat yra pasirašiusi“, – teigia europarlamentaras A. Kubilius.

Jis pradėjo konsultacijas su garsiomis Europos tarptautinių teisininkų kontoromis dėl tribunolo proceso inicijavimo A. Lukašenkai.

„Tribunolo inicijavimas, kaip tam tikras politinis–teisinis žingsnis, gali labai stipriai paveikti A. Lukašenkos režimą, jo artimiausią aplinką. Tai jį paveiktų net labiau nei papildomos sankcijos“, – pabrėžė A. Kubilius.

Posėdžio dalyviai aiškinsis, kaip panaudoti tarptautinę jurisdikciją tiriant ir keliant bylas už Baltarusijos režimo įvykdytus nusikaltimus, taip pat kokį vaidmenį gali vaidinti Tarptautinis teisingumo teismas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas Baltarusijos byloje.

Posėdžio darbotvarkėhttps://www.europarl.europa.eu/doceo/document/DROI-OJ-2021-11-29-1_EN.html

Posėdį galima stebėti čiahttps://multimedia.europarl.europa.eu/en/subcommittee-on-human-rights_20211130-0900-COMMITTEE-DROI_vd .

×