Apžvelgdami jau besibaigiančios savaitės įvykius, Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius pabrėžė sutarimą dėl daugiamečio ES biudžeto ir dėl finansinio paramos instrumento (NDICI) kitoms šalims, kurio svarstymo procese viena iš pagrindinių pranešėjų dalyvavo EP narė R. Juknevičienė.

„Po 14 mėnesių trukusių derybų buvo sutarta dėl 80 mlrd. Eurų paramos paketo, kurį Europos Sąjunga skiria jai nepriklausančioms šalims. Smagu tai, jog viena iš 4 pagrindinių Europos Parlamento pranešėjų ir derybininkių šiuo klausimu buvo R. Juknevičienė. Tai buvo labai sudėtingos, daug kantrybės, išmanymo, profesionalumo ir politinės išminties reikalaujančios derybos. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tokio masto visam derybų procesui vadovavo mano kolegė, signatarė Rasa Juknevičienė“, – pabrėžė A. Kubilius, smagiai  pasidžiaugęs, kad pabaigus NDICI procesą galės ją dažniau sutikti.

R. Juknevičienė patikslino, jog derybų procesas užtruko ilgiau nei 14 mėnesių, nes dabartinės kadencijos Parlamentas jau rado šį dokumentą pradėtą rengti, o pirmasis etapas jau buvo priimtas praeitoje kadencijoje. Tai yra paties aukščiausio lygio ilgalaikis dokumentas, pagal kurį nuo šiol bus dirbama skirstant ES paramą ne šalims narėms. 

„Pavyzdžiui, kokia nors šalis Afrikoje sunkiai susitvarko su migracijos reikalais (tai, beje, aktualu ir mums), tai ta šalis galės būti paskatinta papildomu finansavimu, jei gerai susitvarko su migracijos problemomis. Mums reikėjo išsiaiškinti mechanizmus, kaip tokias nuostatas sutalpinti į teisinę kalbą, kad ateityje būtų visiems aišku, kaip parama gali būti skirstoma ”, – aiškino R. Juknevičienė. 

Lietuvai svarbu tai, kad be tokių sąlygų kaip teisės viršenybė, žmogaus teisės, bei kitos nuostatos, kurias įvykdžiusios šalys kaimynės arba partnerės gali gauti finansavimą, parlamentarės pastangų dėka buvo įrašytas branduolinės saugos reikalavimas. Dėl visiems suprantamų priežasčių – visai prie pat sienos Astrave statomos Baltarusijos atominės elektrinės – Lietuvai ši nuostata yra labai svarbi, kaip ir kitoms šalims, nes nesaugios atominės elektrinės labai greitai gali atsirasti Afrikoje ir kitur. 

„Viename iš vykdomųjų straipsnių, kurio jau nebus galima apeiti, man pavyko įtraukti šią nuostatą. Tai turbūt didžiausias derybų laimėjimas“, – sakė EP narė.

A. Kubilius tame finansiniame pakete atkreipė dėmesį, kad apie 20 mlrd. Eur gali būti skiriama kaimynystei, įskaitant ir Rytų kaimynystę. Baltarusiją tokie pinigai galės pasiekti tik tuomet, jei bus vykdomi branduolinės saugos reikalavimai.

„Labai svarbu ir tai, kad Lietuva dalyvautų įgyvendinant šiuos projektus. Tai naudinga mūsų institucijoms bei verslui. Nes šiandien Lietuva yra tokia nuošalyje stovinti mažytė šalis, pati nieko neįdedanti į tą bendrą fondą ir nieko iš jo nepasiimanti”, – sakė R. Juknevičienė. 

A. Kubiliaus manymu, artimiausiu metu reikėtų diskutuoti apie tai, kad kitos ES šalys, pavyzdžiui, Čekija arba mūsų kaimynė Estija, suprasdamos to instrumento svarbą, įneša žymiai didesnes lėšas į tokius paramos paketus. 

„Džiaugiuosi kitokiu mūsų naujos vyriausybės požiūriu, nes tai yra europietiška vyriausybė, ir žmonės, suprantantys, jog mes visi esame Europos Sąjunga”, – pabrėžė R. Juknevičienė.  

Europos Parlamente šią savaitę buvo įteikta Sacharovo premija Baltarusijos demokratinei opozicijai. Tai sprendimas, dėl kurio nuo pat pradžių iniciatyvą parodė ir mūsų parlamentarai.

Anot A. Kubiliaus, praėjusią savaitę būtų galima vadinti demokratinės Baltarusijos savaite. Dar iki premijos įteikimo vyko nuolatiniai pokalbiai su premijos laureatais.

Galima drąsiai sakyti, jog Rytų partnerystės tema darosi labai intensyvi ir užima svarbią vietą EP darbotvarkėje. Nuolatinis ES pranešėjas Rusijos klausimu A. Kubilius taip pat kalbėjo apie tarptautinėje žiniasklaidoje atskleistas A. Navalno nuodijimo aplinkybes, kurios sukrėtė ne tik Vakarų šalis, bet ir pačią Rusiją. Nors V. Putinas jam būdingu  stiliumi pasakė, jog ši istorija yra niekai, tačiau ji iš tikro parodo, koks vis dėlto nusikalstamas, galima, sakyti, netgi teroristinis yra Rusijos režimas. Bus keliamas klausimas, kaip į šią informaciją reaguos ES ir kitos Vakarų šalis.

Parlamentarai tęsė diskusiją kalbėdami apie Lietuvos situaciją dėl pandemijos, kai mūsų šalis pakliuvo į dramatišką pirmąją vietą pagal susirgimų skaičių.

Lietuvoje buvusi vyriausybė nenumatė kovai su pandemija reikalingų lėšų, todėl dabartinė vyriausybė turės papildomai skolintis apie 1 mlrd. eurų. Europos Parlamente taip pat jau patvirtintas 7 metų biudžetas, kurio dalis lėšų teks ir Lietuvai, kalbėjo R. Juknevičienė. 

Lietuvoje vyriausybė peržiūri ateities DNR planą, atmestinai rengtą ankstesnės vyriausybės.

„Nueinanti vyriausybė į biudžetą neįdėjo milijardo eurų apimties būtinųjų priemonių, kurių reikalauja įstatymai: pensijų didinimui, paramai nuo karantino nukentėjusiam verslui, vakcinoms pirkti”, – stebėjosi A. Kubilius. 

„Mes turėjome melagių ir tokių smulkių sukčių vyriausybę“, – negailėjo kritikos R. Juknevičienė, prisimindama darbą Seime ir pritardama, jog nuslėptas milijardas biudžete tokius teiginius tik įrodo.   

Parlamentarė kalbėjo, kad dabar viena iš svarbiausių EP temų yra vakcina nuo COVID 19. Pagrindinis dabartinio karantino skirtumas nuo buvusio pavasarį yra tas, kad šiandien skiepai jau yra. Gyventojams dabar reikia tiesiog pabūti namuose, kad po karantino bent dalis žmonių jau galėtų būti paskiepyti. 

„Kiekvienas žmogus ES gaus skiepus, nes jų užsakyta ir nupirkta tiek, kad užtektų kiekvienam ES piliečiui ir pagalbai kitoms šalims“, – pabrėžė parlamentarė cituodama Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen. Virusas sienų neturi, todėl laukia didžiulis iššūkis paskiepyti ne mažiau kaip 70 procentų populiacijos, kad viruso plitimas būtų sustabdytas.

Parlamentarai akcentavo, jog Lietuvai pasisekė, nes užklupus tokioms nelaimėms kaip ši pandemija, mūsų šalis yra Europos Sąjungos narė.

„Ir dėl vakcinų, ir dėl finansinės paramos, ir dėl jau įvesto Euro ši krizė labai skiriasi nuo 2008–ųjų krizės. Kartais būna sunku, būna ir didelių sunkiai sprendžiamų problemų, tačiau kai esi kartu bendram būryje – Europos Sąjungoje – rezultatas akivaizdus“, – sakė EP nariai. 

Baigdami diskusiją parlamentarai palinkėjo visiems gražių švenčių, sveikatos ir kvietė prisijungti žiūrint šias diskusijas jau kitais metais.

 

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria parėmė daugiau nei 1 mln. europiečių iniciatyvą, tarp jų ir lietuvių, kurioje pateikti tautinių ir kalbinių mažumų apsaugos pasiūlymai. Už rezoliuciją balsavo 524 EP nariai, 67 prieš ir 103 susilaikė. Europarlamentarai pažymi, kad ES tautinės ir kalbinės mažumos patiria asimiliacijos bei išnykimo pavojų, dėl to nuskursta ir visos ES kultūra ir prarandama kalbų įvairovė. Todėl europarlamentarai įsitikinę, kad bendruomenėse, kuriose vartojama daugiau kaip viena oficialioji kalba, turi būti vienodai gerbiamos visų kalbų teisės, laikantis kiekvienos ES šalies konstitucinės santvarkos ir nacionalinės teisės.

EP narė Rasa Juknevičienė, dirbanti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, ir aktyviai dalyvavusi svarstant šią rezoliuciją teigia, jog „labai gerai žinome, ką reiškia būti mažuma bei gyventi totalitarizmo sąlygomis, tad puikiai suprantame, jog reikia ginti mažumų teises“.

„Deja, bet taip pat matome kai kurių autokratinių valstybių bandymus pasinaudoti mažumomis kaip priemone skleisti dezinformaciją, skaldyti Europos Sąjunga ir atakuoti demokratijas pačioje bendrijoje, – pažymėjo EP narė R. Juknevičienė. – Kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos aktyviai dalyvavome diskusijose dėl šios rezoliucijos, kuria paliečiamos jautrios temos. Noriu pabrėžti, kad atsižvelgta į mūsų tam tikrus nuogąstavimus, o pasiūlymai dėl subsidiarumo, integracijos aspektų, valstybinės kalbos svarbos, taip pat dėl tradicinių mažumų, kurie svarbūs ne tik mūsų regionui, buvo įtraukti“. 

Rezoliucijoje pasiūlyti veiksmai, kurių ES galėtų imtis siekdama apsaugoti žmones, priklausančius tautinėms ir kalbinėms mažumoms, ir stiprinti kultūrinę bei kalbinę įvairovę. 

Pripažindami, kad ES šalys pirmiausia yra pačios atsakingos už mažumų apsaugą, o daugelis jų laikomos sėkmingais darnaus bendruomenių sambūvio pavyzdžiais, vis dėlto EP nariai prašo nustatyti bendrus minimalius ES standartus ir pasiūlyti ES teisės aktus, kuriais būtų sprendžiama ši problema. Savo ruožtu europarlamentarai ragina toliau remti valstybių, regionų bei vietos valdžios pastangas šioje srityje. Jie siūlo imtis mažumoms palankių veiksmų švietimo, kultūros bei viešųjų paslaugų srityse ir taip stabdyti mažumų kalbų nykimą. Parlamentas taip pat ragina ES valstybes ratifikuoti bei įgyvendinti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją.

Europos piliečių iniciatyva suteikia ES piliečiams galimybę išreikšti savo valią: jei iniciatyvą palaiko daugiau nei milijonas piliečių iš mažiausiai septynių ES valstybių, Europos Komisija turi imtis veiksmų. Neseniai įvykęs viešasis svarstymas buvo pirmasis nuotoliniu būdu surengtas šios Europos piliečių iniciatyvos svarstymas, kurio metu įvairių komitetų europarlamentarai aptarė pasiūlymus su jos organizatoriais.

Šią Europos piliečių iniciatyvą pasirašė 1,32 mln. ES piliečių, daugiausia – iš Rumunijos, Vengrijos, Latvijos, Ispanijos, Danijos, Slovakijos, Lietuvos, Kroatijos ir Slovėnijos.

Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius tradiciškai apžvelgė šios savaitės svarbiausius Lietuvos ir Europos įvykius. Parlamentarai išskyrė ES naujo septynerių metų finansinio laikotarpio biudžetą, derybas dėl „Brexit“, Vyriausybės vaidmenį ir iššūkius suvaldant COVID 19 pandemiją. 

R. Juknevičienė pajuokavo, jog šiandien A. Kubilių galima pristatyti naujai, nes antradienio Seimo posėdyje jis ne kartą buvo įvardintas „politikos klasiku“, todėl labai džiaugiasi, kad šiandien galės pasiklausyti jo minčių. 

„Taigi, kaip bus dėl ES biudžeto? Ar ES kaip visada ras kompromisą ir susitars, ir koks tas kompromisas gali būti? Pavyzdžiui dėl Rule of law (Teisės viršenybės) principo ir kaip gali atrodyti Brexit‘o procedūros? Kokie iššūkiai laukia, nes EP turės patvirtinti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES dokumentą bei susitarti dėl ES biudžeto reikalų“,  – klausė R. Juknevičienė. 

Pasak A. Kubiliaus, politinė situacija artėjant Naujiesiems metams Europoje kaista. Susikaupia daug svarbių reikalų ir sprendimai dėl jų vis dar nėra priimti. Viena iš tokių aštrių temų – tai daugiametė ES finansinė perspektyva, iš kurios daug lėšų gauna ir Lietuva. ES 7 metų ES biudžetas sudaro daugiau nei 1 trilijoną eurų ir dar apie 800 milijardų eurų sudaro vadinamasis ES atsigavimo fondas.

„Sprendimas dėl šitų dviejų biudžetų, po derybų tarp Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Tarybos užstrigo, nes dvi šalys – Vengrija ir Lenkija – nesutiko pritarti toms nuostatoms, kurias iš esmės pareikalavo įrašyti į biudžeto įstatymus Europos Parlamentas“,  –  komentavo A. Kubilius. 

Tos nuostatos teigia, jog ES biudžeto lėšos negali būti skiriamos toms valstybėms, kuriose yra pažeidžiami esminiai ES sąjungos principai – teisinės valstybės principai. Tai nėra tik vienos ar kitos valstybės reikalas, nes jei teisinės valstybės principai nebus įgyvendinami, nebegalės veikti vienas iš svarbiausių ES pamatinių dalykų – bendroji rinka. Pastaroji remiasi tuo, kad visose ES valstybėse teisė veikia vienodai ir teismo sprendimai pripažįstami visoje ES. Jei paaiškėja, kad teisinė sistema, pavyzdžiui, Lenkijoje, Europos Teisingumo Teismo pripažįstama neveikianti pagal teisinės valstybės principus, tai reiškia, kad Lenkijos teismų sprendimai negali būti pripažįstami kitose ES valstybėse ir tuo būdu sustoja visa ES bendroji rinka.

Nors lenkai ir vengrai pradėjo blokuoti ES biudžetą, politiko nuomone, vis dėlto bus rastas kompromisas, kuris leis išsaugoti teisinės valstybės principus bei atšaukti Lenkijos ir Vengrijos veto ES biudžetui. ES pasižymi tuo, jog ne tik kovojama, tačiau dažniausiai yra pasiekiamas sutarimas. 

„Klausimas dėl Brexit‘o irgi labai reikšmingas, istorinis ir sunkiai prognozuojamas. Iki šiol nėra aišku, ar pavyks pasiekti sutarimus“, – pratęsė A. Kubilius. 

Susitarimo labai reikia ES ir pirmiausia – pačiai Britanijai, nes išsiskyrimas be sutarties gali būti labai skausmingas. Pasak parlamentaro, panašu, jog šio klausimo svarstymuose teks dalyvauti iki kitų metų pradžios. 

Pokalbio metu neapsieita ir be jautriausios šiuo metu temos – COVID pandemijos. R. Juknevičienė priminė, kokių priemonių ėmėsi Belgija pandemijai suvaldyti, kuomet dar spalio pradžioje pastebėjus antrosios bangos ženklus buvo imtasi labai griežtų priemonių: beveik uždarytas parlamentas, įvestas tik nuotolinis darbas, komendanto valanda – nuo 22.00 iki 5.00 val. ryto, uždarytos visos ne maisto prekių parduotuvės ir kavinės. Šiandien Belgija jau krypsta į tam tikrą dalinį „atsidarymą“. 

„Lietuvoje situacija visiškai kitokia. Net nemaniau, kad galėjo būti tiek cinizmo, tiek savęs mylėjimo, kai dėl vykusių Seimo rinkimų reikalingi sprendimai pandemijai stabdyti, ypač tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turų, nebuvo priimti. O kai rinkimus valdantieji pralaimėjo, paliko visus likimo valiai,  todėl šiandien jau visa šalis „dega“ raudona liepsna“, – kritiškai apie buvusios Vyriausybės elgesį pasisakė R. Juknevičienė, pridūrusi, jog dalis gyventojų dar nelabai susigaudo, kad sprendimų teisė šiandien dar priklauso buvusiai valdžiai, o ne I. Šimonytės Vyriausybei.

„Belieka palinkėti Ingridai ir naujajai Vyriausybei didžiausios sėkmės“, – sakė R. Juknevičienė ir pasiūlė pakalbėti apie propagandą bei dezinformaciją kalbant apie vakcinų temą. Netgi Didžioji Britanija Brexit klausimą pabandė panaudoti manipuliacijai ir  susiejo su tuo, jog ji pirmoji pradėjo skiepyti nuo COVID, nes išstojo iš ES. Tačiau iš tikrųjų Didžioji Britanija vis dar yra ES jurisdikcijoje, tačiau pasinaudojo specialia ES sutarties nuostata, skirta tokiems išimtiniams atvejams. Iš Rusijos propagandos sklinda daug dezinformacijos apie vakarietiškas įmones, pagaminusias skiepus.

„Jaučiu, kaip iš tų kanalų tie antivakserių nuodai pasiekia Lietuvą. Pas mus taip pat vyksta dezinformacinė ataka, kuriant  melagingus pranešimus, kad prievarta bus skiepijami žmonės ir į tai bus įtraukta karo policija. Norėčiau, kad tokius pranešimus labai rimtai įvertintų atitinkamos valstybinės struktūros ir nenurašytų jų vien tik „vaikėzų“ siautėjimui feisbuke“, – kalbėjo R. Juknevičienė. 

Parlamentarai diskutavo, ar dabartinės, į opoziciją pereinančios valdžios veiksmai dera su europietiškos naujos Vyriausybės veiksmais. „Juk europietiškai valstybei reikia ir europietiškos opozicijos“, – sakė parlamentarė. 

A. Kubilius mato didžiulį skirtumą tarp buvusios ir dabartinės vyriausybės. Nueinanti vyriausybė buvo pilna falšo, o ypač – A. Verygos, kurio vieši pasirodymai su šaulio uniforma, savęs susireikšminimas ir darbų nepadarymas privedė prie tokios pandeminės situacijos, kokią patiriame. 

„Liaudiškai pasakyčiau, užsiliūliavo vyrai savimi besigerėdami, kaip jiems čia pavyko tą pirmą bangą suvaldyti, –  negailėjo kritikos A. Kubilius. – Vyriausybė gyrėsi, jog jie geriausi, dalinosi medaliais, atostogavo 5 savaites, taip ir nesukūrė galimybės Seimui dirbti nuotoliniu būdu, kai tuo tarpu Europos Parlamentas tai padarė be jokių diskusijų“. 

A. Kubilius kritikavo nueinančios vyriausybės propagandinius teiginius, jog jie padarė viską, ką ir kitos šalys, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Belgija antrą bangą suvaldė labai efektyviai, ir kurios užsikrėtimų skaičiai jau nukrito iki rugsėjo mėnesio lygio. Panašiai atrodo ir kaimyninė Prancūzija bei Olandija, kuriose šie susirgimų skaičiai taip pat mažėja. Net ir tokiose mažiau „tvarkingose“ pietų šalyse kaip Ispanija arba Italija, susirgimų skaičiai reikšmingai mažėja. Vadinasi, yra priemonių, kurias valstybės gali įgyvendinti ir sustabdyti pandemijos plėtrą.

R. Juknevičienė priminė, jog pavasarį tai, kas vyko Italijoje, mums atrodė tolima, ir kad dėl kultūrinių skirtumų negali nutikti Lietuvoje. Šiandien baisiausia yra ne tai, jog galime kiekvienas susirgti, o tai, jog susirgę galime negauti reikalingos pagalbos, kadangi ligoninės perpildytos, medikų trūksta. Parlamentarei vilčių teikia jau atsiradusi vakcina, tačiau labai neramina kita, „antivakserių“ informacinė banga, kuri masiškai plinta iš tam tikrų kanalų, galbūt netgi sąmoningai skleidžiama, kad dar labiau apsunkinti kovą su COVID.

„Sveikintinas I. Šimonytės pasakymas, jog ji pirmoji rodys pavyzdį skiepytis. Tokio pavyzdžio reikės labai daug, kad žmonės būtų įtikinti, jog kovojama už tai, kad žmonės įgytų imunitetą ir kad galėtume išsaugoti veikiančią sveikatos sistemą“, – pabrėžė EP narė.   

A. Kubilius pritarė, jog ši „antivakserinė“ veikla nėra kažkieno laisvalaikio užsiėmimas. Tai nieko nesiskirianti veikla nuo kitokios antivalstybinės veiklos, raginanti nesiginti nuo priešo puolimo. Parlamentarai sutarė, jog valstybė turi rasti priemonių, kaip kovoti su tokia antivalstybine veikla.