2022.10.05

Liudas Mažylis sveikina visus pedagogus su Tarptautine mokytojų diena!

2021.12.23

EP narys A. Kubilius sveikina su šv. Kalėdomis

EP narė R. Juknevičienė sveikina su šv. Kalėdomis

2021.12.21

Liudas Mažylis sveikina su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis sveikina su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!

 

Pusei kadencijos apžvelgti skirtas leidinys „Mūsų balsas Europoje“

Gruodžio mėnesį išleistas naujas Europos Parlamento narių biuro leidinys „Mūsų balsas Europoje“ (NR.8), skirtas apžvelgti pusę kadencijos ir naujausias aktualijas.

Jame EP nariai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė bei prof. Liudas Mažylis dalijasi įžvalgomis apie dvejų su puse metų patirtis ir iššūkius Europos Parlamente, nuveiktus darbus, iniciatyvas ir aktualias temas šiais metais bei visos kadencijos metu.

Kviečiame skaityti „Mūsų balsas Europoje“ NR.8 

2021.12.20

Kreipimasis dėl 80 tremčių metinių ir būtinybės įvertinti Gulago ir komunistinių režimų nusikaltimus Europoje

R. Juknevičienės iniciatyvą parėmę EP nariai kviečia Sovietų vykdytas masines represijas pripažinti nusikaltimu žmoniškumui

Daugiau nei 80 įvairioms politinėms grupėms atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių parašais parėmė europarlamentarės Rasos Juknevičienės iniciatyva parengtą kreipimąsi, skirtą 30-osioms Sovietų Sąjungos iširimo metinėms ir 80-osioms sovietų vykdytų tremčių iš okupuotų Centrinės ir Rytų Europos valstybių metinėms. Tarp pasirašiusiųjų dokumentą yra EP vicepirmininkė Roberta Metsola, Europos liaudies partijos frakcijos pirmininkas Manfredas Vėberis (Manfred Weber) ir kiti europarlamentarai.

EP narė R. Juknevičienė pažymi, kad šiuo išsamiu dokumentu siūloma įvertinti buvusioje Sovietų Sąjungoje vykusius istorinius įvykius, nes tarptautiniu lygiu nebuvo morališkai ir teisiškai įvertintos sovietų vykdytos masinės tremtys ir Gulagų sistemos žiaurumai.

„Rusija yra agresyvi ir todėl, kad savo lyderių praeities nusikaltimus vertina kaip šlovingus ir juos garbina. Kol Rusija neįvertins savo istorijos, tol ji ir bus tokia agresyvi ir bandys perbraižyti Europos žemėlapį“, – teigia europarlamentarė.

Ji apgailestavo, kad šio dokumento priėmimui Parlamente nepritarė kraštutiniai kairieji, socialistai, žalieji bei liberalai.

Kreipimesi, kuriame apžvelgiamos sovietų vykdytos masinės represijos buvusios SSRS teritorijoje, pažymima, kad Sovietų vykdytos tremtys, visa Gulagų sistema ir komunistinio režimo nusikaltimai Europoje turi būti pasmerkti ir prisimenami, nes jie atspindi esminių ES vertybių svarbą ir Europos Parlamento priimtomis rezoliucijomis suformuotą poziciją, kad daugiau negalima leisti įvykti tokiems nusikaltimams ir jie neturi pasikartoti.

Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „Rusijos valdžia vykdo istorinį revizionizmą, atgaivino Stalino kultą ir šlovina sovietinį režimą, o Rusijos vyriausybė aktyviai skleidžia istorinę dezinformaciją Europos Sąjungoje ir jos kaimynystėje bei pačioje Rusijoje, siekdama poliarizuoti visuomenes bei pateisinti Rusijos agresiją ir teritorines ambicijas, nukreiptas į buvusias sovietų okupuotas teritorijas“.

Šiuo kreipimusi nusikaltimu žmoniškumui pripažįstami 1941 m. birželį vykę trėmimai ir kiti masiniai trėmimai, kurie buvo užsakyti, suplanuoti ir įvykdyti sovietinio režimo, taip pat ir visa Gulagų sistema. Dokumentu įtvirtinta nuostata, kad sovietų vykdytų trėmimų ir Gulago aukų istorija yra neatskiriama bendros Europinės istorijos dalis. Jame išreiškiama pagarba ir užuojauta sovietinių gulagų ir tremčių aukoms ir išgyvenusiems asmenims, jų šeimoms ir artimiesiems, taip pat ir komunistinių režimų aukoms visoje Europoje.

Vertinama, kad Gulago kalinių skaičius siekė apie 15-18 mln. žmonių, kurių bent 1,5 mln. – pradingo.

Be to, dokumente pažymima, kad Rusijos valdžios institucijos pareikalavo uždaryti Žmogus teisių centrą „MemorialirTarptautinį Memorialą, kuriuos prieš 30 metų įsteigė Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas, ir kurie vykdė istorinius masinių trėmimų, Gulagų ir kitų sovietų režimo nusikaltimų tyrimus bei vykdė žmogaus teisių gynimo veiklą ir teikė nuolatinę paramą Rusijos politiniams kaliniams.

Kreipimesi taip pat kviečiama Gegužės 27 dieną paskelbti Europine Gulagų aukų diena, nes šią dieną 1953-aisiais įvyko didžiausias Norilsko „Gorlago“ stovyklos kalinių sukilimas.

Dokumente pabrėžiama, kad Rusijos Federacija atsisako atskleisti masinių sovietų represijų aukų palaidojimo vietas ir toliau nesuteikia priėjimo prie sovietinio laikotarpio archyvo.

Taip pat jame smerkiamas visų formų totalitarizmas ir jo nusikaltimai, išreiškiama pagarba Nacizmo tironijos aukoms, ir ypač Holokausto aukoms.

Kreipimusi ES šalys narės kviečiamos įtraukti nacizmo ir komunizmo totalitarinių režimų istoriją ir analizę į mokyklų ugdymo programas, taip pat rekomenduojama įtraukti sovietų vykdytų deportacijų ir Gulagų istoriją. Be to, jame išreiškiama parama atminties iniciatyvoms, pavyzdžiui, Europos atminties ir sąžinės platformos pasiūlytam memorialui totalitarinių režimų aukoms Briuselyje.

Taip pat siūloma įkurti Europos komunizmo aukų muziejų ir ryškiau atspindėti masinių trėmimų ir Gulagų istoriją nuolatinėje Europos istorijos namų ekspozicijoje.

Šis dokumentas išsiųstas Europos Parlamento vadovybei, Europos Komisijai, Europos Tarybai, nuolatinėms ES šalių narių atstovybėms Briuselyje bei ES pirmininkaujančiai Slovėnijai.

 

Liudas Mažylis apie praėjusius metus: „Nerami kasdienybė, siekiai ir viltys“

Nuo pat Jūsų kadencijos pradžios ES vis kalbama apie Europos „žalinimą“, Jūs pats dirbate aplinkosaugos komitete. Nuo ko reikėtų pradėti kovą su šylančiu klimatu?

Aš pradėjau nuo bičių! Ir tai visiškai rimta. Taip nutiko, kad pirmoji mano užduotis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje buvo atstovauti pozicijai dėl bičių apsaugos. Gi, jei neliktų bičių, galiausiai neliktų ir mūsų.

Visgi, visiškai atsisakyti chemikalų negalime, o jie smarkiai kenkia bitėms. Lietuvoje puikiai žinome pavyzdį, kai ūkininkai purškia rapsų laukus naktį, kol bitės miega. Mūsų frakcija visada bus už tokį rūpestį bitėms! Bet yra gi ir paprastosios bei laukinės kamanės ir dar daugelis kitų rūšių. Yra ir ilgalaikis nuodų (pesticidų) poveikis bitėms, ne tik momentinis. Ir čia jau prasideda didieji klaustukai. Pavyzdžiui, atstovavau klausimui dėl tonomis purškiamo laukuose propolio. Propolis yra antibakterinių savybių kupinas bičių produktas, bet koks yra jo, kaip pesticido, poveikis? Mano ir kitų didžiųjų frakcijų nuomonė sutapo – reikia tirti plačiau. O juk tų chemikalų šimtai! Tais klausimais teko ne kartą diskutuoti ir balsuoti. Negalime drausti ūkininkams našiai ūkininkauti, bet ir bites, kaip ir visą biologinę įvairovę, privalome išsaugoti.

Būtent šia tema šiemet turėjome išskirtinį renginį Parlamente – bičių savaitę, kur moderavau diskusijas. Kartu rengiau ir konferenciją apie Lietuvos bitininkystės tradicijas ir inovacijas. Kaip pastebėjo joje dalyvavęs dr. Algirdas Amšiejus, Lietuvos bitininkystė ypatinga jau vien dėl gana trumpo „darbingo“ bičių laiko, pačių apdulkintojų rūšių įvairovės. Bitininkas pristatė ir Lietuvoje atliekamus DNR tyrimus, kurie padeda atkurti vietinės – Europos tamsiosios – bitės genus. Ši mokslininkų veikla smarkiai prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo ne tik Lietuvos, bet ir viso kontinento mastu. Be to, mes bičių produktus panaudojame apiterapijoje – šis gydymo būdas pernai buvo įteisintas Lietuvoje. Tai tikrai pažangus požiūris, panašiai privalo elgtis ir kitos valstybės. Kaip mano organizuoto renginio metu kalbėjo apiterapeutas Povilas Rimkus – dar 1990–1998 m. vykdytų tyrimų Lietuvoje rezultatai parodė, kad bičių produktai teigiamai veikia onkologinių ligonių imuninę sistemą. Taigi, siekiant apsaugoti bičių, kurių veikla ir produktai yra tvarūs ir naudingi, rūšis – pokyčių reikia.

Užsiminėte apie onkologiją. Papasakokite, kaip ES šiuo metu sekasi kovoti su vėžiu?

Kova su vėžiu yra vienas svarbiausių Europos liaudies partijos frakcijos prioritetų. Dėl mano politinės grupės atkaklumo ir iniciatyvos Parlamente dar pernai pradėjo veikti kovos su vėžiu komitetas. Aš apie vėžio ligos padėtį ES kalbėjau vienoje pirmųjų sesijų. Vėliau man pavyko tapti šio komiteto nariu, ne kartą jame pasisakiau, teikiau siūlymus. Komitetas skirtas tam, kad nustatytume bendrą EP poziciją dėl bendrų ES veiksmų kovoje su šia liga. Esu dėkingas, jog dirbdamas komitete turėjau išskirtinę galimybę konsultuotis savo bičiuliu nuo vaikystės ir tikru ekspertu, gydytoju akademiku prof. Limu Kupčinsku.
Labiausiai gilinausi į ligos prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo klausimus. Lietuvoje bei visoje Rytų Europoje mums trūksta suvokimo apie gyvenimo būdo, žalingų įpročių įtaką vėžiui. Kitas iššūkis – kaip nustatyti vėžį dar ankstyvoje stadijoje, kad įveikti būtų lengviau? Aš kaip vieną esminių įrankių matau patikros programas, tokias kaip Lietuvoje siūloma galimybė nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio ar prostatos vėžio. Komitete iškėliau klausimą ir dėl finansavimo kovai su hepatitu C. Ši infekcija turi tiesioginę įtaką kepenų vėžiui, todėl reikia diagnostikos programos. O tam būtina skirti lėšų. Kartu su Lietuvos medikais ir kitais mūsų šalies atstovais EP kreipėmės į Seimą bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nemokamų hepatito C patikros programų. Pozityvių ženklų jau gavome, jau uždegta žalia šviesa pinigų 2022-aisiais skyrimui! Visgi, kovojant su vėžiu, didžiausias dėmesys krypsta į jo gydymą. Ne kartą komitete akcentavau, kad reikia mažinti biurokratiją keičiantis ligos istorijų duomenimis – tai būtina bendriems ligos registrams kurti. Tam pritaria ir mano frakcija. Jų dėka, pavyzdžiui, Lietuvos, Austrijos ar Švedijos tyrėjai ir medikai galėtų dalintis šalių praktika. Skiriasi ir šalių finansinės gydymo galimybės. Daug esame girdėję istorijų, kaip brangiai mūsų tautiečiams kainuoja nuvykti į kitą ES valstybę vėžio tyrimams, gydymui ar operacijai… Tai turi būti išspręsta! Lietuvos žmonės turi turėti galimybę vykti į Vokietiją gydytis nemokamai, o kiti europiečiai – atvykti pas mus. Juk mūsų specialistų kvalifikacija nė kiek ne mažesnė, o sistemos finansavimas, deja, nepakankamas.
ES tikrai turi neišnaudotų pajėgumų kovoti su vėžiu, reikia tik pradėti bendrai veikti. Gruodį komitetas patvirtino galutinę kovos su vėžiu strategiją ir baigė darbą. Toliau – tai visos ES atsakomybė.

ES iki pandemijos nelabai daug dėmesio skyrė sveikatos klausimų sprendimams visos Europos mastu. Jūsų vertinimu, kaip sekasi tiek Lietuvoje, tiek ES tvarkytis su pandemija?

Pandemija parodė, kad turime daugiau investuoti į bendrą sveikatos apsaugą. Su Europos liaudies partijos frakcija palaikome sveikatos sąjungos idėją. Bet pirma turime įveikti COVID-19. Nuolat kreipiuosi į Komisiją su įvairiausiais klausimais: nuo sutarčių su vakcinos gamintojais skaidrumo ir sąlygų iki atsakomybės už šalutinius poveikius bei viruso mutacijų valdymo. Pats Kovo 11-osios išvakarėse pasiskiepijau „zenecos“ pirmąją doze. Antrąja – birželį. O lapkričio pabaigoje revakcinavausi su „pfizeriu“. Frakcijoje mes visur politikoje skatiname remtis mokslu, tyrimais. O kad Lietuvoje bus šitiek žmonių, atsainiai žiūrinčių į savo ir kitų sveikatą – nesitikėjau. Gyvename tarp nežinios ir vilties. Nežinios, kiek viskas tęsis, ir vilties, kad pamažu pavyks įtikinti skiepytis vis daugiau žmonių. Gi nesiskiepijant plinta virusas, randasi mutacijos. Aš vis primenu apie jų valdymo įrankį – sekoskaitą. Viruso genomo sekos nustatymas yra vienas iš geriausių būdų stebėti COVID-19 infekcijos mutacijas. Dar pavasarį inicijavau klausimą dėl sekoskaitos tyrimų finansavimo valstybėms. Tikiuosi, kad sąlygos taps vienodos!

Kaip Jums sekasi bendrauti su piliečiais, jiems atstovauti?

Manau, tai darau tikrai aktyviai. Skaitau paskaitas apie istorinę atmintį ir Parlamento veiklą. Keliauju po Lietuvą, bendrauju su įvairiomis bendruomenėmis. Nuo kadencijos pradžios esu susitikęs su tūkstančiais žmonių gyvai ar virtualiai. Norėdamas būti arčiau piliečių, Palangoje, Signatarų alėjoje, įkūriau savo trečiąjį biurą – kur kitur gali sutikti žmones iš visos Lietuvos? Biuras atviras visiems. Kiti biurai veikia Vilniuje ir Kaune. Šiemet išleidau knygą „Fuksai Europoje“ apie pirmąsias patirtis Parlamente. Knyga nemokama, ją turėtumėte rasti savo miesto ar regiono bibliotekoje. Tai tarsi mano politinis dienoraštis. Todėl tikiu, kad ši knyga, paverčiant įprastą politinį žargoną naujadarais, padės daugiau suprasti ir apie pačią instituciją. Pavyzdžiui, Europos liaudies partijos frakcija vadinama trumpučiu žodeliu „ypypy“.
Džiaugiuosi, kad pavyksta atrasti formų istorinei atminčiai plėtoti. Vien šiemet surengiau Vasario 16-ajai skirtą parodą, Lietuvos Tarybos veiklą priminiau konferencijoje apie mūsų valstybės pripažinimą 1918 m. kovo 23 d. Be to, kartu su savo frakcija organizavome iškilaus Vokietijos politiko, gilaus demokrato, Lietuvos nepriklausomybės rėmėjo Matthias Erzberger 100-osioms mirties metinėms skirtą renginį. Lietuvai minint masinių trėmimų 80-metį, šia proga parengiau parodą iš tremtinių laiškų, siųstų į Kauną Mažylių šeimai. Su šia paroda jau apkeliavau nemažai Lietuvos miestų.
Nuoširdžiai tikiu, kad atstovavimas EP yra svarus. Mano Europos liaudies partijos frakcija yra pati didžiausia, todėl ir sprendimai rezultatyvūs.

Kalbant apie aktualijas, kaip vertinate migrantų krizę Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje?

Mano frakcija tai laiko išpuoliu ne tik prieš Lietuvos, bet ir visos ES sienų saugumą, Kai pradėjau dirbti EP, maniau, jog didžiausias iššūkis Baltarusijos tema bus Astravo AE. Jos saugumo klausimą kėliau Komisijai. Bet nuo pernai neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų nedemokratinis režimas tiesiog pradėjo siautėti. Palaikydamas šios šalies demokratinius siekius, organizavau renginius su Baltarusijos ir Lietuvos universitetų atstovais. Atvirais laiškais rėmiau kalinamas moteris. Toliau tęsiau Astravo AE klausimą. O išaugus pabėgėlių srautams Komisijos prašiau atsakymų, kokios pagalbos sulauks Lietuva. Paaštrėjus situacijai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, raginau ES statyti fizinį barjerą ties ES ir Baltarusijos siena, o Komisijos vėl tikslinausi, ar sulauksime finansinės paramos. Situacija įtempta, ES sankcijos griežtinamos. Tikiuosi, kad finansinė parama Lietuvai bus konkreti.

Ko palinkėtumėte sau ir kitiems ateinančiais metais?

Europos liaudies partijos frakcija pabrėžia krikščioniškąsias vertybes, tad linkiu tikėjimo ir vilties. Netiesa, kad Europa bando nukirsti krikščioniškąsias savo šaknis. Linkiu Kalėdų stebuklo, pasidžiaugti eglutėmis. Būkite sveiki.

Jono Petronio nuotr.

A. Kubiliaus organizuojamame vebinare “Kas atgraso Rusiją” diskutuos žymūs ekspertai

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius kviečia į Chatham House ataskaitos Kas atgraso Rusiją”, kurios autorius vyresnysis Rusijos ir Eurazijos programos konsultantas Keir Giles, pristatymą. Šis nuotolinis vebinaras yra organizuojamas kartu su Chatham House, Karališkuoju tarptautinių reikalų ir pasauliniu politikos institutu Londone.

Rusija ir toliau naudoja įvairius valstybinius ir nevalstybinius galios svertus, kurie daro žalą Vakarų vyriausybėms, visuomenėms ir žmonėms. Maskva, vedama įsitikinimo, kad ji yra konflikte su Vakarais, atsisakė santūrumo ir imasi vis žalingesnių veiksmų. Kokios pastarųjų metų Vakarų klaidos padrąsino, o ne atgrasė, šį agresyvų elgesį? Kaip Vakarai gali apsiginti prieš tokį elgesį ateityje?

Ataskaitoje “Kas atgraso Rusiją” analizuojamas Vakarų praeities atsakas – tiek sėkmingas, tiek nesėkmingas – į Rusijos priešiškus veiksmus, o iš šių pavyzdžių dedukuojami esminiai efektyvaus atgrasymo principai ir praktinės rekomendacijos.

Ataskaitą galite perskaityti čia: https://www.chathamhouse.org/2021/09/what-deters-russia

PROGRAMA:

Įžanginiai komentarai:

Andrius KUBILIUS, Europos Parlamento narys, Nuolatinis pranešėjas dėl Rusijos Europos Parlamente

James NIXEY, Direktorius, Rusijos-Eurazijos Programa, Chatham House

Chatham House ataskaitos išvadų ir rekomendacijų pristatymas:

Keir GILES, vyresnysis bendradarbis, Rusijos-Eurazijos Programa, Chatham House

Diskusija:

Rasa JUKNEVIČIENĖ, Europos Parlamento narė, SEDE pakomitečio vicepirmininkė, buvusi krašto apsaugos ministrė

Brian WHITMORE, vyresnysis bendradarbis Atlantic Council Eurazijos centre, Power Vertical blogo autorius

Andrey PIONTKOVSKYJ, Rusijos mokslininkas, politikos apžvalgininkas ir autorius

Olivier VÉDRINE, Prancūzijos politikos mokslininkas ir žurnalistas, Jean Monnet asociacijos komiteto narys

Andriy ZAHORODNYUK, Gynybos strategijų centro pirmininkas, buvęs Ukrainos gynybos ministras 

Q&A sesija

Renginys įvyks š.m. gruodžio 20, 16.00-17.30 (Lietuvos laiku), Zoomplatformoje ir vyks anglų kalba su vertimu į rusų kalbą.

2021.12.17

EP narių dėmesio centre – Sacharovo premijos įteikimas, Putino šantažas dėl Ukrainos ir politinė situacija Lietuvoje

Paskutinėje šiais metais Europos Parlamento (EP) narių savaitės apžvalgoje iš Strasbūro, europarlamentarai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė aptarė svarbiausias temas, susijusias su Rusija bei politine situacija Lietuvoje.

Vienas esminių šios savaitės įvykių, R. Juknevičienės nuomone, – Sacharovo premijos įteikimas Rusijos opozicijos Putino režimui lyderiui, kovotojui prieš korupciją Aleksejui Navalnui. Apdovanojimą į EP atsiimti atvyko jo dukra Darija Navalnaja ir jo bendražygiai Leonidas Volkovas ir Kira Jarmyš. Dukros apdovanojimo atsiėmimo metu pasakyta kalba buvo sutikta labai gerai, joje paliesta daug svarbių aspektų, apie kuriuos kalba ir EP nariai. 

„Buvo keliamas svarbus klausimas, ko reikia Europai: pragmatikų, kurie sako, kad su Putinu reikia draugauti, ar tų, kurie mano, kad reikia tokios politikos, kuri leistų atsikratyti diktatūrų”, – sako EP narė R.Juknevičienė.

Pranešėjo Rusijos klausimais Europos Parlamente EP nario Andriaus Kubiliaus nuomone, reikia analizuoti, kodėl net keturi svarbūs epizodai apie Rusiją per savaitę yra dėmesio centre. 

„Ar mums EP pavyko pasiekti, kad visi pradeda geriau matyti tas Rusijos problemas, ar Putinas taip grubiai elgiasi, kad jo elgesys vienija Vakarus?“ – retoriškai klausė A. Kubilius.

Be Sovietų Sąjungos žlugimo 30-mečio minėjimo ir Sacharovo premijos įteikimo, taip pat buvo svarstyti ketinimai uždaryti organizaciją „Memorial“ bei Rusijos agresija prieš Ukrainą. Pastarasis klausimas jaudina daugelį tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.

Klausiamas, ar karas intensyvės, A. Kubilius sakėsi matąs „sąmoningas Putino pastangas šantažuoti Vakarus“. Pasak parlamentaro, yra būtina reaguoti į sutelktas pajėgas, kaip ir būtina perspėti Kremlių, kad agresijos pasekmės bus liūdnos, o svarbiausia šių Kremliaus grasinimų mintis, kad NATO nebesvarstytų plėtros bei atšauktų savo kvietimus Ukrainai ir Sakartvelui, ko, pasak A. Kubiliaus Vakarai dažnai ir išsigąsta. Siūloma prie vieno stalo sodinti didžiausias NATO valstybes ir Rusiją, o tas bandymas kalbėtis primena tai, ką Vakarai bandė daryti su Hitleriu – sutaikinimą. 1938-ieji – Miunchenas, 1939-ieji – Molotovas-Ribenropas, po to Jalta. Anot politiko, pakeitus veikėjus ir valstybes galima rasti labai daug sąsajų.

„Jeigu atsisėdi prie stalo su Putinu ir pradedi derėtis dėl NATO – tu jau esi įpainiotas į jo pinkles. Todėl atsakas, kurį ES gali duoti į Kremliaus šantažą, turi būti labai aiškus: integracija į ES Ukrainai turi būti žymiai labiau spartinama. Lygiai taip pat su NATO. Mano nuomone, tai būtų geriausias Vakarų atsakas į visus Putino grasinimus,“ – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė pritardama sakė, jog daug kur jau apie tai kalbėta, tačiau ar tai nėra per daug optimistiška ir ar tikrai kitoje pusėje neatsiras kitas „ribentropas“?

„Lietuvos vaidmuo galėtų būti ypatingai svarbus, o ir dabar daroma labai daug. Kalbama apie realią, ilgalaikę užsienio politiką – Lietuvai reikia burti koalicijas. Ir net jei galutinis tikslas – narystė ES ir NATO nėra greitai pasiekiama, dabar būtų galima kalbėti apie integraciją į Bendrają ES rinką. Tą įmanoma padaryti, tam nėra institucinių kliūčių“, – svarstė A. Kubilius.

Europarlamentarai apžvelgė dar vieną svarbų šios savaitės įvykį – Rytų Partnerystės aukščiausio lygio susitikimą (angl. Summit), kuriame dalyvavo ES ir jos šalių narių vadovai bei Rytų Partnerystės šalių  lyderiai. Pasak A. Kubiliaus, vadovaujančio Europos Parlamento EURONEST Parlamentinei Asamblėjai (PA), viena iš Summito patvirtintų iniciatyvų, vadinamoji „Trio strategija“. Dar 2019 metais ji buvo pasiūlyta EURONEST PA, bet pradžioje susilaukė nemažo pasipriešinimo, o dabar ją jau pripažįsta ir ES vadovai, neseniai atskiram pokalbiui į Briuselį pasikvietę Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo premjerus.

EP nariai taip pat skyrė dėmesio politinei padėčiai Lietuvoje, kuri jiems atnešė nemažai nerimo, juolab, kad abu parlamentarai yra TS-LKD Prezidiumo nariai.

Pasak R. Juknevičienės, „kai aną trečiadienį pradėjo riedėti ši sniego gniūžtė, su visa viešąja erdve, atsidarius facebook‘us ir internetus atrodė, kad dangus griūva.“ 

„Ministro pasakymas, jog prisiims atsakomybę, galbūt sustabdė tą nuo kalno besiritančią sniego gniūžtę”, – sakė R. Juknevičienė.

A. Kubilius, įspėjęs apie savo anglišką humorą ir kolegės paprašytas patikinti, kad tikrai nesiruošia grįžti į Premjero postą, pajuokavo, jog galbūt čia viskas buvo puikiai suplanuota, „nes jei gruodžio 8 d. tranzitas būtų sustojęs, visi rėktų apie didelius nuostolius”. „Gal tai buvo gudrus strateginis planas priversti opoziciją, Prezidentą ir visus kitus griežtai pasisakyti, kad turi būti nutrauktas tranzitas?“ – svarstė EP narys.

R. Juknevičienė šioje situacijoje palinkėjo Prezidentui iš tikrųjų tapti vienijančiu, jungiančiu, neskaldančiu ir nebeaštrinti padėties. 

„Tuo labiau, kad Jūs pats atstovaudamas Lietuvai Vadovų Taryboje turėjote įdėti žymiai daugiau pastangų, kad tos ES sankcijos „Belkalij“ būtų įgyvendintos, to nebuvo. Nebepriekaištaukime vieni kitiems. Iš tikrųjų reikia daug ką padaryti. To žmonės laukia iš mūsų,“ – kalbėjo EP narė.

Atsisveikindami Lietuvos atstovai Europos Parlamente linkėjo gražių Šv. Kalėdų. 

„Niekas jų neatėmė ir neatims. Šventėm ir švęsim! Gerų Naujųjų Metų“, – sakė jie.

 

×