2023.12.22

ELP frakcijos vicepirmininkės R. Juknevičienės sveikinimas šv. Kalėdų proga

EP nario A. Kubiliaus sveikinimas švenčių proga

2023.12.19

Liudas Mažylis sveikina gražiausių metų švenčių proga


VIDEO SVEIKINIMAS

Liudas Mažylis. Naujas ES plėtros politikos etapas – išbandymas kandidatėms ir narėms

Gruodžio 14 d. priimtą  Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl tolimesnės ES plėtros krypties neabejotinai galima laikyti kaip strateginę investiciją į Europos taiką ir saugumą. Akivaizdu, kad pasikeitusios geopolitinės aplinkybės bei įtempta saugumo situacija Europoje pareikalavo naujo proveržio ES plėtros politikoje. Proveržis įvyko – Ukraina ir Moldova oficialiai buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės bendrijoje. Tačiau tikrasis išbandymas dar priešakyje, kadangi tiek būsimos valstybės narės, tiek ir ES lygiagrečiai privalės įgyvendinti reformas bei politinius įsipareigojimus.

Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova galima laikyti reikalingu istoriniu žingsniu Europai, kadangi paskutinė ES narė Kroatija buvo priimta prieš dešimt metų. Bendrijoje vis dažniau tarp institucijų buvo girdima apie „plėtros nuovargį“. Svarbu paminėti ir tai, kad Sakartvelui buvo suteiktas šalies kandidatės statusas, kaip paskatinimas imtis svarbių šalyje reformų pagal Europos Komisijos išdėstytus reikalavimus. Kitas labai svarbus momentas – gruodžio 14 d. Vadovų Taryba priminė, kad Bosnija ir Hercegovina bei Šiaurės Makedonija nėra pamirštos ir išlieka ES plėtros darbotvarkėje. Susitikimo išvadose paminėta, kad pradėti stojimo derybas šioms šalims bus galima tuomet, kai jos įgyvendins numatytus narystės kriterijus. Pavyzdžiui, konstitucines reformas. Taip pat buvo sutelktas dėmesys ir į Vakarų Balkanus, primenant ES įsipareigojimą padėti siekti šių šalių narystės bendrijoje. Kaip skatinamąją priemonę siekti reformų, Komisija dar lapkričio 8 d. pristatė naująjį 6 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų augimo planą, skirtą paspartinti ekonominę integraciją su ES. Žinutė iš ES lyderių šalims, norinčioms tapti ES narėmis, buvo pasiųsta pozityvi, tačiau stojimo pagreitis priklausys nuo pačių valstybių ir jų daromos pažangos.

Šalių kandidačių stojimo į ES procesas grindžiamas įgyvendintomis reformomis. Procesas nėra lengvas ir jis užtrunka ne vienerius metus, kol šalys kandidatės atitinka esmines sąlygas pagal Kopenhagos kriterijus. Šie kriterijai iš esmės apibrėžia pagrindinius ES principus, tokius kaip teisinė valstybė, ekonomika, demokratinių institucijų veikimas bei užsienio politika. Europos Komisija šių metų lapkritį paskelbė plėtros dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai įvertinta dabartinė šalių, norinčių tapti ES narėmis, pažanga.

Kalbant apie Ukrainą ir Moldovą, ES institucijos savo sprendimus pagrindė atsižvelgdamos į geopolitines aplinkybes, todėl tai sutrumpino įprastą stojimo procedūrų laiką. Bet kuriuo atveju, Ukraina įrodė, kad net ir karo metu gali ir sugeba padaryti pažangą derindama savo teisės aktus su ES acquis. Ukraina padarė didelę pažangą įgyvendinant septynis Europos Komisijos nurodytus žingsnius dėl Ukrainos narystės ES. Jie susiję su teisės viršenybe, kova su korupcija ir deoligarchizacija. Taip pat Komisija paskelbė, kad ir Moldova padarė svarbų progresą sėkmingai įgyvendindama devynis etapus nurodytus Komisijos nuomonėje dėl Moldovos narystės ES.

Žinoma, Europos Parlamentas taip pat atliko kritinę funkciją teikiant rekomendacijas ES dėl plėtros. Dar 2022 m. lapkritį balsavau dėl naujos ES plėtros strategijos, kurioje aiškiai išsakėme, kad valstybės narės privalo vykdyti ES įsipareigojimus Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalims ir užtikrinti, kad šalims kandidatėms nebūtų siūlomos alternatyvos vietoj visateisės ES narystės. Taip užtikrinama, kad ES plėtra toliau išliks svarbiausiu užsienio politikos įrankiu. Dabartiniame kontekste tai svarbu, nes su Ukraina ir Moldova jau prasidės derybos dėl narystės ES, todėl yra reikalingas aiškus planas su konkrečiais terminais. Nors ir dažnai iš ES institucijų pasigirsta, kad stojimo derybos turėtų būti baigtos iki 2030 m., tai – labai tolima data. ES kartu su valstybėmis narėmis privalo užtikrinti, jog stojimo procesas toliau sparčiai judėtų į priekį, o šalys pažangą darančios kandidatės būtų paskatintos naujomis inciatyvomis, susijusiomis su bendros rinkos privalumais. Dar prieš įvykstant Vadovų Tarybos posėdžiui, gruodžio 13 d., Europos Parlamente balsuojant dėl Kopenhagos kriterijų 30-mečio rezoliucijos pabrėžėme, kad ES turėtų nustatyti aiškius terminus, per kuriuos šalys kandidatės iki šio dešimtmečio pabaigos turėtų užbaigti stojimo į ES derybas. O ES šalys kandidatės privalo laikytis Kopenhagos kriterijų, siekiant užtikrinti nuoseklų ir ilgalaikį įsipareigojimą siekti demokratinių reformų.

Kalbant apie reformas ruošiantis ES plėtrai, tarp ES institucijų irgi atsiranda bendrinis suvokimas dėl esminių pokyčių poreikio, norint sėkmingai integruoti naujas nares. Vadovų Taryba dar gruodžio 15 d. paskelbė, kad aptars vidaus reformų klausimą, kad iki 2024 m. vasaros priimtų išvadas dėl galimų gairių. ES plėtra reikalauja rimtai persvarstyti ES integracijos spartą ir sprendimų priėmimo iššūkius. Visgi ES institucijos susiduria su sudėtinga dilema: taikyti tokias pat griežtas ar lanksčias sąlygas valstybėms kandidatėms, kurios susiduria su karu. Rusijos agresijos akivaizdoje ES privalo investuoti į plėtrą ir į tai žiūrėti kaip atgrasymo įrankį. Tiek Rytų Europoje, tiek ir Vakarų Balkanuose narystės ES siekiančios šalys turi jausti politinę ir ekonominę paramą iš bendrijos narių. Plėtra vėl sugrįžo į kontinentą, tad reikia ruoštis.

2023.12.18

Liudas Mažylis atstovavo Europos Parlamentui oficialiame vizite Lichtenšteine

Gruodžio 15 d. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis su oficialiu vizitu lankėsi Lichtenšteine ir dalyvavo 60-jame Europos ekonominės erdvės jungtiniame parlamentiniame komiteto posėdyje.

„Visų geopolitinių iššūkių kontekste ES labai svarbu ir toliau išlaikyti gerus santykius su  Europos ekonominės erdvės šalimis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu. Kartu jos visos kartu su Šveicarija, kuri posėdyje Lichtenšteine dalyvavo stebėtojo statusu, priklauso ir Europos laisvosios prekybos asociacijai. Tai standartinis tokio formato susitikimas, tik šįkart Lichtenšteine“, – teigia L. Mažylis.

Tarp EP delegacijos dalyvių L. Mažylis – vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos. Kaip pastebi Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamento komiteto narys, Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija, o ir Šveicarija yra labai reikšmingos ES partnerės ne tik prekybos srityje.

„Tai ne tik Europos ekonominės erdvės, bet ir Šengeno erdvės valstybės. Ir toliau sėkmingai plėtojami prekybos santykiai, o kartu šios šalys prisideda ir prie bendrų ES veiklos sričių, prioritetų. Pavyzdžiui, šiame susitikime aptariame ir Ukrainos klausimus, tiksliau – sankcijų Rusijai įgyvendinimą bei tam tikrus Žaliojo kurso aspektus“, – teigia L. Mažylis ir priduria, kad sankcijų Rusijai reguliavimas ir visų ES partnerių įsitraukimas yra labai svarbus bei šios šalys siekia laikytis tos pačios sankcijų politikos, tad pasitarimas buvo abipusiai naudingas.

„Nėra jokių abejonių, kad nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios ES iš tiesų susitelkė ir vieningai sugebėjo pritaikyti beprecedentį savo mastu ir poveikiu sankcijų kiekį Rusijai. Laukiama 12-ojo ES sankcijų paketo, nors ribojamųjų priemonių spragos bei trečiųjų šalių pagalba Rusijai toliau ją įgalina kariauti Ukrainoje. Turime kontroliuoti procesą, kad Rusijos ekonomika patirtų stiprius nuostolius, silpnėtų karo zonoje“, – įvardija L. Mažylis.

Kalbant apie Žaliąjį kursą, skaitmeninimą, Lichtenšteine diskutuota ir dėl ES ypatingos svarbos žaliavų akto. Europos Parlamentas šios savaitės plenarinės sesijos metu, gruodžio 12 d., patvirtino ES strateginių žaliavų tiekimo aktą. Taip pat aptartas ir Neto nulinės pramonės įstatymas, kurio tikslas – paspartinanti grynųjų nulinių technologijų gamybos tempą ES.

60-jame Europos ekonominės erdvės jungtiniame parlamentiniame komiteto posėdyje Lichtenšteine taip pat priimta rezoliucija dėl 2022 m. metinės ataskaitos dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo veikimo. Taip pat buvo aptariami ir sutarties įgyvendinimo pokyčiai.

Europos ekonominė erdvė sukurta 1994 m. Jos narės: Lichtenšteinas, Norvegija, Islandija, o kartu su Šveicarija šalys priklauso ir Europos laisvosios prekybos asociacijai, kuriai taikomos ES nuostatos dėl vidaus rinkos.

Michael Zanghellini

2023.12.17

Savaitės apžvalgoje – Lietuvos Prezidento neveiklumas, naujoji Lenkijos Vyriausybė

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė paskutinėje šiais metais savaitės apžvalgoje aptarė svarbiausius įvykius šalyje ir pasaulyje, taip pat diskutavo apie kitąmet vyksiančius šalies prezidento rinkimus.

R.Juknevičienės teigimu, baigiasi labai permainingi metai, tačiau laukia dar labiau permainingi ir dar labiau neaiškūs metai.

Pokalbio metu europarlamentarai įvykius vertino per Lietuvos Prezidento rinkimų prizmę.

Ji pažymėjo, kad daugiau galime keisti Europos Sąjungoje bandydami burti daugumą už Ukrainą bei kitus esminius egzistencinius dalykus.

„Lietuvos situacijoje lietuviai gali daryti įtaką ir stovėti pozicijose, kurios gali daug ką nulemti”, – sakė EP narė.

A. Kubilius nuoširdžiai palinkėjo žmonėms taikos ir saugumo.

„Tikriausiai pirmi metai, kai žiūrint į ateinančias šv. Kalėdas ir galvojant, ką palinkėti žmonėms, nuoširdžiai norisi palinkėti taikos ir saugumo. Tai yra nuoširdus linkėjimas ir nuoširdus noras”, – kalbėjo europarlamentaras.

Pasak jo, situacija nėra paprasta. Ji reikalauja ne tik grėsmių įvardijimo, kas jau yra padaryta, bet ir reikalauja labai aiškaus supratimo, ką turime daryti, kad tų grėsmių būtų mažiau.

A. Kubiliaus teigimu, svarbu galvoti ne tik, ką daryti stiprinant Lietuvos saugumą, bet ir kaip stiprinti savo veikimą tarptautinėje erdvėje.

„Turime įvertinti dabartinę situaciją: kaip Lietuvos Vyriausybė, užsienio reikalų ministras, premjerė veikloje išnaudoja turimus instrumentus. Taip pat ir Prezidentas, kuris šiuo metu yra Briuselyje ypatingos svarbos Vadovų Taryboje, kur sprendžiama, ar pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje su Ukraina ir Moldova”, – sakė A. Kubilius.

Svarstydamas, kaip atrodys Lietuva po prezidento rinkimų, jis teigė, kad per šiuos penkerius metus Lietuva Prezidento institucijos tarptautinėje veikloje neišnaudojo.

„Prezidentas G. Nausėda, apsispręsdamas, kad vėl kandidatuos, kalbėjo, ką pavyko nuveikti, bet išvardino tik Vyriausybės padarytus darbus. Nebuvo nei žodžio apie užsienio ir saugumo politiką, kuri yra konkreti ir išimtinė Prezidento atsakomybė. Galima pasidžiaugti NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, bet tarptautinėje žiniasklaidoje politine prasme jis vadinamas nesėkmingu politine prasme”, – komentavo europarlamentaras.

Anot jo, žiūrint į tarptautinę politiką, iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, kai Vadovų Taryboje sprendžiama daugelis klausimų, Lietuvos nelabai matėsi ir nesimatys.

A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad į Europos Vadovų Tarybą grįžta Donaldas Tuskas, kaip Lenkijos Premjeras.

„Matome didelį jo aktyvumą bandant spręsti aklavietę dėl Vengrijos. Taip turėtų atrodyti ir Lietuva, jei ji būtų Vadovų Taryboje tinkamai atstovaujama. Deja, bet mes šiandien to neturime. Todėl aš į Prezidento rinkimus žiūriu kaip į labai svarbų momentą. Gali būti, kad ateityje Lietuvos prezidentai nebus labai reikšmingi užsienio politikoje ir nerasdami sau veiklos valstybės gyvenime bandys dirbtinai susireikšminti. Lietuvoje prezidento rinkimai gali tapti populistinių varžybų arena”, – svarstė europarlamentaras.

R. Juknevičienė pritarė, kad atsidaręs galimybių langas Lietuvai, kai mūsų klausėsi, gali užsidaryti.

„Vėl galime būti tokie truputį marginalizuoti. Prezidentas, net jei atėjo be jokios patirties užsienio politikoje, per šitą penkerių metų laikotarpį tikrai galėjo parodyti savo gebėjimus bei galimybes, bet to neįvyko. Vykstant geopolitiniams lūžiams, kai viskas, kas vyksta, nepriklauso nuo mūsų, reikia ypatingai gerai laikyti vairą savo rankose, telkti visuomenę. Prezidentas, deja, nebuvo telkiantis“, – sakė EP narė.

Jos manymu, prezidentui G. Nausėdai dabar svarbu sutelkti tą rinkėjų dalį, kuriai, deja, nesvarbi užsienio politika, todėl jis kalba apie Vyriausybės atliktus darbus, priskirdamas juos sau, nes žmonėms norisi girdėti apie jų reikalus, kas taip pat svarbu.

„Kiti Prezidento rinkimų kandidatai taip pat nekelia Ukrainos klausimo. O mūsų darbas yra apie tai su žmonėmis atvirai kalbėti“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

EP narys A. Kubilius pritarė, kad tai yra geopolitinio lūžio metai.

„Europos Parlamente matome stringančią Ukrainos galimybę pasiekti pergalę, todėl, kad Vakarai per mažai ją remia. Vakaruose sukeliama tokia reakcija, kad jau nebereikia Ukrainos remti, nes vis tiek nelaimėsime. Yra labai svarbu imtis lyderystės formuluoti tam tikras nuostatas. Dabar paaiškėjo, kad karas bus ilgesnis, sunkesnis. Todėl reikia telkti Vakarų paramą mobilizuojant Vakarų ekonomiką, neužtenka atiduoti tai, kas buvo sukaupta sandėliuose. Reikia mobilizuoti artilerijos, tankų, dronų gamybą“, – pažymėjo europarlamentaras.

Jis akcentavo, kad Lietuva yra nedidelė, bet jei turi reikšmingų ir suprantamų idėjų, gali ir privalo burti bendraminčių koalicijas: Baltijos valstybių, kartu su Šiaurės valstybėmis, su Centrine Europa ar bent jos dalimi. Tam, kad galėtume įtikinti didžiąsias Vakarų valstybes: Vokietiją, Prancūziją ar JAV. „Aš iš Prezidento tokių pastangų nematau. Ir tai Lietuvai yra didelis praradimas“, – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė pažymėjo, kad kita su užsienio politika susijusi svarbi aktualija, yra lenkų laimėjimas rinkimuose, įspūdinga pergalė. Jos nuomone, ši Lenkijos Vyriausybė bus palanki Lietuvai.

„Nuo tada, kai ji prieš dešimt metų buvo valdžioje, pasikeitė geopolitinė situacija. Tuometinė Vyriausybė turėjo iliuzijų, kad Lenkija, nemaža valstybė, eis kartu su vokiečiais bei prancūzais ir Rusijos faktorius atrodė tuomet ne toks svarbus. Dabar į Lenkiją žiūrime kaip į valstybę, kuri gali telkti Europos Sąjungos kontekste į ambicingesnę politiką Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu“, – svarstė ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak jos, tokios asmenybės, kaip Radekas Sikorskis, kuris yra pasaulinio lygio politikas, ir Gabrielius Landsbergis, kuris per ketverius metus pasidarė žvaigždė Europos užsienio politikos srityje, su ryškia, aiškiai formuluojama, tvirta laikysena, gali pradėti kurti branduolį visiems A. Kubiliaus paminėtiems dalykams.

EP narys priminė, kad su Radeku Sikorskiu jie dirba vienoje politinėje grupėje ir jis tikrai nusiteikęs bendrauti su Lietuvos Užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Lenkija grįžta su Donaldu Tusku ir Radeku Sikorskiu į Europą. Buvusios Lenkijos Vyriausybės laikysena Rusijos bei paramos Ukrainai atžvilgiu buvo labai aiški ir tvirta. Problema buvo Lenkijos prasti santykiai su Europos Sąjunga. Lenkija negalėjo realizuoti to, ko mes iš jos tikėjomės, kad ji bus mūsų regiono ir mūsų regiono reikalų lyderė Europos mastu. Dabar atėjo į valdžią politinė jėga, kuri turi tokias pat tvirtas politines nuostatas Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu ir gerą reputaciją Europos Sąjungoje. Lenkijos įtaka Briuselio ir Berlyno veiksmams gali būti labai reikšminga“, – teigė A. Kubilius.

Baigdami pokalbį EP nariai palinkėjo visiems gražių šv. Kalėdų ir gerų, taikių metų.

 

2023.12.15

Liudas Mažylis: „Rusijos nusikaltimams prieš Ukrainos gamtą turi būti taikomas ekocido terminas“

Šios savaitės Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje vyko debatai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmių aplinkai ir atskaitomybės būtinybės. Aplinkos komitete dirbantis europarlamentaras prof. Liudas Mažylis savo pasisakymo metu akcentavo, kad, nepaisant tebevykdomo agresyvaus Rusijos karo, demokratinė Ukrainos valdžia apgalvotai ir nuoširdžiai ruošiasi deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje.

„Ukraina ruošiasi perkelti europines aplinkosaugos teisės nuostatas į nacionalinę teisę“, – kalbėjo L. Mažylis ir pridūrė, kad vis dėl to Rusijos karo daroma žala aplinkai kasdien didėja. Pasak politiko, pačiu minimaliausiu vertinimu, ji jau sudaro 60 milijardų.

„Minų laukai, tarša dėl energetikos infrastruktūros naikinimo, pesticidų sandėlių griovimas, Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimas ir niekaip neatitaisoma žala bioįvairovei, užterštas oras, vanduo, dirvožemis, o dar ir nuolat bauginanti branduolinių elektrinių avarijų grėsmė“, – Rusijos karo nusikaltimus ir didžiulio mąsto žalą gamtai įvardijo L. Mažylis pabrėždamas, kad neįmanoma greit suminėti vien žalos rūšių, o reikės rasti būdų ją atitaisyti.

Strasbūre europarlamentaras akcentavo, kad Rusijos daroma žala Ukrainos gamtai nėra „atsitiktinė“ karo pasekmė, o tyčinis nusikaltimas. „Rusija privalės atlyginti visą padarytą žalą, o jos veiksmams be kita ko, turi būti taikomas ekocido terminas“, – teigė L. Mažylis, kuris vienoje svarbiausių ES institucijų vis siekia atkreipti dėmesį į Rusijos nusikaltimus prieš gamtą. Birželio 15 d. Europos Parlamente taip pat priimta rezoliucija dėl tvaraus Ukrainos atstatymo ir integracijos į euroatlantinę bendruomenę. Ja europarlamentarai pasmerkė Rusijos įvykdytą Kachovkos užtvankos susprogdinimą, prilygindami jį karo nusikaltimui.

Debatuose taip pat dalyvavo ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Jo teigimu, Ukraina yra pirmoji šalis istorijoje, nagrinėjanti nusikaltimus gamtai kaip karo nusikaltimus. Pasak J. Borrellio,  Ukrainos Generalinės prokuratūros duomenimis, iki šiol iš viso užregistruota 2500 aplinkai padarytos žalos incidentų. ES vyriausias įgaliotinis pristatė, kad ES nuolat remia Ukrainą siekiant registruoti ir išsiaiškinti karo nusikaltimus. Europos Taryba taip pat sukūrė žalos registrą, kur bus saugomi įrodymai ir informacija apie Rusijos agresijos žalą.

2023.12.13

R. Juknevičienė siūlo pradėti Vengrijos balsavimo teisės sustabdymo procedūrą

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė trečiadienį Strasbūre vykstančioje plenarinės  sesijos diskusijoje apie artėjančią Europos Vadovų Tarybą, kurioje bus svarstomas ES plėtros klausimas, siūlo pradėti Vengrijos balsavimo teisės sustabdymo procedūrą.

„Aš kreipiuosi į Komisiją, Tarybos vadovus. Pradėkime Vengrijos balsavimo teisės sustabdymo procedūrą“, – kalbėjo R. Juknevičienė. 

Pasak europarlamentarės, ES teisininkai privalo rasti kelius, kaip sustabdyti destrukciją ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

„Teisės viršenybė turi ginti ES kaip struktūrą“, – kalbėjo ji. 

Pasak europarlamentarės, kiekviename susitikime jos rinkėjai klausia to paties klausimo.

„Kas nutiko vengrams? Kam dirba Orbanas ir kodėl ES nieko nedaro? Nejaugi nematot, kaip griaunama ES iš vidaus? Matome, sakau. Deja, instrumentai stabdyti per silpni. Atsakymas juos nuvilia, žmonės nori  veiksmingos ES“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

Jos teigimu, jeigu ir toliau leisim Putinui griauti ne tik Ukrainą, bet ir ES, mūsų laukia egzistenciniai išbandymai.

„Aš vis dar tikiuosi, kad ši savaitė nebus dar labiau nuvilianti. Netikiu, kad visiems pavyzdžiu nuo 1956 metų buvusi vengrų tauta nori Rusijos laimėjimo“, – kalbėjo ELP frakcijos vicepirmininkė.

Ketvirtadienį 27 ES lyderiai surengs svarbų susitikimą, kuriame Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, žinomas kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES, grasina blokuoti milijardinę pagalbą ir atidėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.

2023.12.12

Europos Parlamento nariai ragino Irano valdžią atšaukti neteisėtą draudimą Sacharovo premijos laureatės šeimai išvykti iš šalies 

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre buvo įtekta Sacharovo premija, bet įteikimo ceremonijoje nedalyvavo laureatės Jinos Mahsos Amini šeimos atstovai, nes nebuvo išleisti iš šalies.

Lietuvos europarlamentarai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė parėmė prancūzų kolegų iniciatyvą kreiptis į Irano valdžios institucijas, kad šios atšauktų neteisėtą sprendimą neleisti  Sacharovo premijos laureatės Jinos Mahsos Amini šeimai išvykti iš šalies ir atvykti į Europos Parlamentą Strasbūre atsiimti premijos už minties laisvę. 

„Mes, Europos Parlamento nariai, sužinojome, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį Irano valdžios institucijos neleido Jinos Mahsos Amini šeimai išvykti iš šalies ir atvykti į Europos Parlamentą Strasbūre atsiimti 2023 m. Sacharovo premijos už minties laisvę, kuri šiais metais buvo paskirta Jinai Mahsai Amini ir judėjimui „Moterys, gyvybė, laisvė“ Irane“, – rašoma kreipimesi.

Irano valdžios institucijos konfiskavo šeimos narių pasus ir neleido įlipti į lėktuvą, skrendantį į Prancūziją. Taip pat jiems buvo neteisėtai įvestas draudimas išvykti iš šalies.

„Ši priemonė yra neteisėta, nes jiems nepateikti jokie kaltinimai ir jie nėra persekiojami. P. Amini iš anksto informavo valdžios institucijas apie savo ketinimą vykti į Prancūziją dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje, o visi šeimos nariai turi Prancūzijos valdžios institucijų išduotas vizas“, – teigė EP nariai.

Jie pažymi, kad šiuo apribojimu siekiama nutildyti Jinos Mahsos Amini šeimą ir neleisti jiems garsiai kalbėti apie Islamo Respublikoje vykdomą skandalingą moterų teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių slopinimą Irane. Tai atspindi Irano valdžios institucijų atsisakymą leisti 2023 m. Nobelio taikos premijos laureatei Narges Mohamadi vykti į Oslą atsiimti premijos.

„Negalime to toleruoti, tiesa neturi būti nutylėta, o šio neįtikėtino išsilaisvinimo judėjimo veidas turi būti parodytas Europai ir pasauliui. Raginame Irano valdžios institucijas atšaukti šį sprendimą ir leisti Džinos Mahsos Amini motinai, tėvui ir broliui vykti į Europos Parlamentą Strasbūre atsiimti 2023 Sacharovo premijos už minties laisvę“, – ragino EP nariai. 

2023.12.11

R. Juknevičienė su darbo vizitu lankėsi Izraelyje bei Palestinoje

Europos Parlamento (EP) narė, Saugumo ir gynybos pakomitečio vicepirmininkė Rasa Juknevičienė gruodžio 8 – 10 dienomis kartu su EP delegacija lankėsi Izraelyje bei Palestinoje, kur susitiko su Izraelio ir Palestinos aukšto rango valdžios pareigūnais bei kariškiais, ES atstovybių šiose valstybėse vadovais, taip pat pilietinės visuomenės atstovais. 

R. Juknevičienė pažymi, kad tai labai svarbus vizitas tiek Europos Parlamentui, tiek jai – asmeniškai. 

“Vizito metu siekėme parodyti solidarumą su Izraelio tauta, tačiau vyko susitikimai ir Vakarų krante su palestiniečių pareigūnais. Šiuo metu ES abiejose kaimynystėse (rytinėje ir pietinėje) vykstantys karai geopolitiškai žiūrint į pasekmes pasaulio mastu, yra labai susiję. Jau jaučiame pasekmes kariaujančiai Ukrainai dėl dėmesio, dėl tam tikro resursų pasiskirstymo”, – teigia europarlamentarė.

Pasak jos, Izraelio ir Palestinos karas turi didelį poveikį ir ES vidaus politikai, nes neseniai Nyderlanduose vykusiems rinkimams akivaizdžiai turėjo poveikį Izraelyje įvykusios skerdynės, žmonės išsigando ir balsavo už tuos, kurie nuolat kelia migracijos klausimus, tad laimėjo euroskeptikai.

“Tad žinoti ir geriau suprasti procesus šiame regione labai svarbu, ypač artėjant Europos Parlamento rinkimams, – sakė R. Juknevičienė. – Man asmeniškai taip pat rūpėjo išsiaiškinti, kas stovi už “Hamas”, nes akivaizdu, kad Iranas stovi už Hamas, o per Iraną – čia pat ir Rusijos pėdsakas, kuri laimi dėl šios naujos atsivėrusios ugnies linijos.”

×