Patvirtintos esminės mūsų pasiūlytos nuostatos dėl tolesnės Rytų Partnerystės strategijos bei dėl ES strategijos Rusijai

2020-01-17 | Rytų Partnerystė

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino svarbią metinę ataskaitą-raportą dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo, kurioje apibrėžtos esminės šios Europos Sąjungos politikos nuostatos bei ateities kryptys.

EP Užsienio reikalų komiteto narys Andrius Kubilius pabrėžia šio EP dokumento reikšmę, nes juo buvo patvirtintos svarbiausios Parlamento nuostatos užsienio ir saugumo politikoje. Dar svarbiau yra tai, kad tuo pačiu buvo patvirtintos ir visos svarbiausios EP nario A. Kubiliaus ir bendražygių siūlomos nuostatos, susijusios su ES Rytų Partnerystės politikos bei ES santykių su Rusija politikos ateitimi.

„Nuosekliai dirbant ir įvairiuose forumuose intensyviai pristatant savo esmines idėjas, mums pavyko pasiekti, kad Europos Parlamentas šiuo svarbiu dokumentu pritartų visoms svarbiausiomis mūsų nuostatoms. Nuo šiol tai jau yra ne tik mūsų, bet ir viso Europos Parlamento nuostatos“, – pažymėjo A. Kubilius.

Parlamentas pritarė, kad toliau stiprinant Rytų Partnerystės strategiją, ją reikia diferencijuoti remiantis mūsų siūlomu Trio Strategijos principu (santykius su Ukraina, Moldova, Sakartvelu (Gruzija)) pakeliant į naują, intensyvesnės partnerystės lygį) ir perimant efektyviausius ES strategijos, skirtos Vakarų Balkanų integracijai, instrumentus. Tokias pat nuostatas aktyviai rėmė ir Trio šalių (Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo (Gruzijos)) Vyriausybės bei parlamentarai.

„Taip pat labai svarbu, kad mūsų siūlymu šiame dokumente Rusija įvardinta kaip didžiausia grėsmė Europos Sąjungai, o taip pat ir tai, kad Ukrainos sėkmės pavyzdys padės ir Rusijai transformuotis į demokratinę valstybę. Be to, priimta reikšminga mūsų pataisa dėl europinio Magnickio Akto. Taip pat įvardinta, kad tokių nuostatų dėl Rusijos įgyvendinimui reikia naujos  Vakarų strategijos santykiuose su Rusija. Taigi šiuo patvirtintu dokumentu mums pavyksta formuoti esmines būsimos ES užsienio politikos nuostatas mums svarbiose srityse“, – pažymėjo EP narys.

Priimtoje ataskaitoje pripažįstama, jog „labai reikšminga yra tai, kad rytinių kaimyninių šalių stabilumas yra svarbus pačios Sąjungos stabilumui ir kad ES turi galių skatinti transformacijos pokyčius kaimyniniuose regionuose ir kaimyninėse šalyse“.

Taip pat dokumente yra deklaruojama, „kad tam, jog Rytų partnerystė būtų sėkmingesnė, abi pusės (tiek ES, tiek jos partnerės) turi pasiūlyti naujų iniciatyvų ir prisiimti naujų įsipareigojimų; todėl reikia plėtoti vis glaudesnius santykius su Rytų partnerystės šalimis, be kita ko, parengiant Ukrainai, Sakartvelui (Gruzijai) ir Moldovai skirtas tikslines strategijas“.

Dokumentu taip pat pabrėžiama, kad „svarbu atsižvelgti į tokias idėjas kaip „Trio Strategija 2030“ ir į idėjas, siūlomas pažangiausių ES asocijuotųjų Rytų partnerystės šalių“; taip pat pabrėžia, kad santykiai su Rytų Partneryste turėtų būti grindžiamas principu „parama pagal pažangą (more for more)“ ir „mažiau paramos už mažesnę pažangą (less for less)“.

Dokumente siūloma, kad „Trio Strategijos 2030“ įgyvendinimui turėtų vadovauti ES institucijos ir panašiai mąstančių valstybių narių koalicija, taip kaip Vakarų Balkanų integracijos spartinimui yra suburta „Berlyno proceso“ bendraminčių ES narių koalicija. Dokumente raginama daugiausia dėmesio skirti konkretiems Trio šalių integraciją ir vystymąsi skatinantiems projektams ir programoms, kuriuose būtų atsižvelgiama į geriausią Berlyno proceso ir Europos ekonominės erdvės integracijos patirtį.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad „Rusija yra svarbiausias ES ir jos valstybių narių hibridinių ir įprastinių grėsmių saugumui šaltinis ir ji aktyviai siekia kenkti Europos vienybei, nepriklausomumui, visuotinėms vertybėms ir tarptautinėms normoms“. Taip pat pabrėžiama, kad „nors Maskvoje esant dabartinei valdžiai negalima tikėtis jokių agresyvios politikos pasikeitimų, tolimesnėje ateityje galimas teigiamas virsmas į demokratiškesnę ir europietiškesnę šalį; todėl raginama dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti ES ir jos valstybių narių atsparumą hibridinėms grėsmėms ir tam, kad būtų parengta ilgalaikė ES strategija Rusijos atžvilgiu, kuri būtų grindžiama trimis – atgrasymo, suvaržymo ir transformacijos – ramsčiais. Dokumente taip pat yra konstatuojama, kad „sėkminga Rytų partnerystės šalių transformacija – ypač tokių ES asocijuotų šalių kaip Ukraina, Sakartvelas (Gruzija) ir Moldova – gali duoti teigiamų rezultatų ir daryti teigiamą poveikį kaimyninės Rusijos visuomenei“.

EP patvirtintoje ataskaitoje-raporte dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo taip pat yra išsakytas raginimas Europos Sąjungos Tarybai „papildyti ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemonių rinkinį įtraukiant į jį visuotinį S. Magnitskio akto tipo sankcijų režimą, kad būtų sustiprintas esamas reguliavimas, taip sudarant sąlygas taikyti turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas asmenims, dalyvaujantiems vykdant sunkius žmogaus teisių pažeidimus“.

A. Kubilius pabrėžė, kad šis Europos Parlamento patvirtintas dokumentas su minėtomis labai svarbiomis nuostatomis yra ne tik reikšmingas tarpinis finišas, siekiant svarbių permainų Europos Sąjungos Rytų Partnerystės politikoje ir ilgalaikėje strategijoje santykiuose su Rusija, bet ir apibendrinimas tų rezultatų, kuriuos jau anksčiau pavyko pasiekti: analogiškos nuostatos buvo patvirtintos Europos liaudies partijos Kongrese, EURONEST Parlamentinės Asamblėjos specialioje rezoliucijoje, Europos Parlamento ir Ukrainos bei Moldovos parlamentinių Asociacijos komitetų pareiškimuose.

„Mes mokomės, kaip galima kurti ir daryti įtaką svarbiai Europos Sąjungos politikos sričiai, ir mums tai neblogai sekasi“, – apibendrino EP narys A. Kubilius.