Prisiminimuose apie nepriklausomybės atkūrimą – apie kovą su komunistais ir tai, kaip Lietuva sugriovė Sovietų sąjungą

Š.m. kovo 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo trisdešimtmečio proga EP narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės, L. Mažylio biure Vilniuje įvyko diskusija „Europietiškas Kovo 11-osios kelias“, kurioje dalyvavo EP narys Andrius Kubilius ir europarlamentarė, Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė, diskusijos dalyvius kalbino Algis Ramanauskas.

Susirinkusiems renginio dalyviams R. Juknevičienė priminė aplinkybes, kuriomis buvo atstatyta Lietuvos nepriklausomybė prieš 30 metų: „Sąjūdžio banga kilo kilo ir atėjo iki vasario 24-osios. Apskritai – Kovo 11-ąją nulėmė vasario 24-oji, nes šią dieną įvyko pirmi rinkimai, kuriuose žmonės atėjo balsuoti ir galėjo balsuoti už tai, ką norėjo“.

„Tad Pasvalyje mano pagrindinis uždavinys buvo nugalėti komunistus, patekti į Aukščiausiąją Tarybą, balsuoti už tai, už ką reikės balsuoti. Man tai buvo pirma rinkimų kampanija, kurioje dalyvavau“, – pasakojo R. Juknevičienė, kuri tuo metu Pasvalyje dirbo vaikų gydytoja.

„Daug kam, gal jaunimui, atrodo, kad visi susirinko, vieningai nubalsavo už Kovo 11-ąją, už Nepriklausomybę, tačiau nieko panašaus, kova buvo didžiulė,  ypač rajonuose, miestuose gal buvo lengviau, ir tai Sąjūdis ne visur laimėjo rinkimus, kai kur ir pralaimėjo. Rinkimuose Sąjūdis dalyvavo pagal tarybinius įstatymus ir mus išrinko į LTSR Aukščiausiąją Tarybą“, – pažymėjo signatarė.

Pasak A. Kubiliaus, tuo metu buvusiu Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi, tuometiniai vasario 24 d. rinkimai atitiko visus demokratinius standartus – vyko kampanija, normalūs rinkimai su normaliu balsų skaičiavimu, plakatais ir t.t.

„Prisimenu, kaip Sąjūdis tada išsinuomojo po būstine esančią Literatų svetainę visai savaitei, Sąjūdis buvo turtinga organizacija. Po rinkimų, apie 24 val., kai užsidarė rinkimų apylinkės ant lentos su kreida jau rašėme rinkimų rezultatus – greičiau nei visi Vaigauskai ir VRK su visais kompiuteriais sugeba dabar suskaičiuoti“, – prisiminimais dalijosi A. Kubilius.

Jo teigimu, mūsų vaidmuo sugriaunant Sovietų Sąjungą iš vidaus yra menkai suprastas. A. Kubiliaus įsitikinimu, Lietuva suvaidino didžiulį vaidmenį demokratizuodama visą Rusiją.

A. Ramanauskas teiravosi dėl Lietuvos delegacijos išėjimo iš Sovieto, kuomet estai sakė, kad „lietuviai išjojo su baltais žirgais, bet klausimas, kiek mes buvome ledlaužiais, kas – jeigu ne mes?“

Pasak A. Kubiliaus, iš tiesų, estai buvo pirmesni, Estijoje įsikūrė pirmasis liaudies frontas jau 1988 m., tačiau nepriklausomybę jie paskelbė vėliau nei Lietuva.

Diskusijoje R. Juknevičienė prisiminė ir Sąjūdžio ginčus, kada skelbti Nepriklausomybę, taip pat ir kaip vyko pats balsavimas Kovo 11-ąją: „Buvo neaišku, kada skelbiam, kaip skelbiam, ar iki galo skelbiam Nepriklausomybę. Supratau tik, kad Sąjūdis neturėjo pasirengęs visų popierių“.

„Sąjūdis dar neturėjo visų schemų ir veiksmų plano, kaip veikti ir skelbti Nepriklausomybę“, – jai antrino A. Kubilius.

Po diskusijos įvyko fotografijų parodos „Mūsų kelias Su Sąjūdžiu – Už Lietuvą“ atidarymas. Parodoje eksponuojamos dar nematytos Nepriklausomybės atkūrimo procese dalyvavusių R. Juknevičienės ir A. Kubiliaus nuotraukos. Eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Pasvalio muziejaus ir asmeninių archyvų.