Prof. L. Mažylio surengtoje virtualioje konferencijoje – bitininkystės, modernios apiterapijos ir tvarios medaus pakuotės pristatymas

2021-09-28 |

„Dėkoju Europos Parlamentui, kad nepamiršta vieno iš naudingiausių vabzdžių, kuris turi didelę įtaką bioįvairovei ir žmonių gyvenimui“, – kalbėjo bitininkas dr. Algirdas Amšiejus, dalyvavęs virtualioje konferencijoje „Bitininkystė: praeities tradicijos ir ateities iššūkiai“, kurią rugsėjo 27 d. surengė europarlamentaras, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys prof. Liudas Mažylis.

„Kuo skiriamės nuo kitų Europos valstybių? Ši Europos pusė, kurioje yra Lietuva, turi apie 35 proc. miškų. Mes turime labai žalios aplinkos, labai gražių, natūralių, žydinčių pievų“, – akcentavo bičių selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras A. Amšiejus. Bitininkas pastebėjo, jog iš viso mūsų šalyje yra apie 220 tūkst. bičių šeimų, nors pagal esamus augalus jų galėtume turėti dar daugiau – apie 350 tūkstančių. Be to, Lietuvos bitininkai darosi vis sąmoningesni – šiuo metu šalyje užregistruoti net 28 ekologiniai bitynai. Taip pat šiai dienai Lietuvoje turime ir kamanių bei kitų laukinių apdulkintojų ypatinga populiaciją.

„Pagrindinis akcentas šiandien – genetiniai tyrimai išsaugant mūsų vietinę bitę. Labai džiaugiamės, kad pagal DNR tyrimus atradome vietinės bitės genų. Tai Europos tamsioji bitė, lietuviška populiacija – ji galėdavo su mažu kiekiu maisto žiemoti“, – mokslinius tyrimus ir unikalią Lietuvos bitę pristatė A. Amšiejus. Kalbėdamas apie lietuvišką bitę, bičių selekcininkas pabrėžė, jog vykdomi genetiniai tyrimai, skirti jos išsaugojimui. Mūsų šalyje bitės neskraido nuo spalio pabaigos iki kovo pradžios – joms tenka susidurti su labai sunkiomis gamtos sąlygomis, todėl norint puoselėti bites, turime dėti dideles pastangas. Toliau pristatydamas lietuviškos bitės unikalumą, bitininkas priminė, kad mums sunku konkuruoti su Pietų valstybėmis, nes lietuviška bitė skraido maždaug 117 dienų. „Ar gera Lietuvoje gyventi bitėms? Sakyčiau, neblogai, nors galėtų būti geriau“, – situaciją įvertino A. Amšiejus, kuris pristatė, kad visgi mūsų šalyje bičių kasmet daugėja, kartu į gera pasikeitė ir darbo kultūra.

Be unikalios Lietuviškos bitininkystės konferencijoje buvo pristatyta ir šalyje taikoma apiterapija – medicinos sritis, nagrinėjanti bičių produktų ir iš jų pagamintų preparatų bei avilyje esančių lakiųjų organinių medžiagų – aerozolių – panaudojimo galimybes, siekiant palengvinti ir gydyti ligas.

„Bitė mums dovanoja net septynias dideles dovanas: tai medus, žiedadulkės, duonelė, pienelis, propolis, nuodai ir vaškas. Bitė savyje gamina produktus, kurių žmogus sukurti negali“, – atkreipė dėmesį Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentas Povilas Rimkus, priminęs, jog Lietuvoje apiterapijos veikla prasidėjo apie 1962 m., Kauno klinikose pradėjus tirti šviežio bičių pienelio įtaką žmonėms, sergantiems širdies ligomis. P. Rimkus papasakojo, jog mūsų šalyje bičių produktų tyrimai buvo vykdomi ir onkologijoje. „1990–1998 m. su bičių produktais dirbo Lietuvos onkologijos centro, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto bei Lietuvos mitybos centro mokslininkai. Tyrimų rezultatai parodė, kad bičių produktai (medus ir žiedadulkės) teigiamai veikia onkologinių ligonių imuninę sistemą“, – teigė pranešėjas.

Lietuvoje 2020 metais priimtas „Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas“, kuriuo papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra yra integruota į bendrą Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, o joje poįstatyminiais aktais įtvirtinta ir  apiterapija.

Konferencijoje taip pat dalyvavo agentūros „Pencil&Lion“ kūrybos vadovas ir inovatyvios medaus pakuotės „Bee Loop“ kūrėjas Aurimas Kadzevičius. Jo sukurta pakuotė iš bičių vaško – organiška, perdirbama, atsinaujinanti, valgoma, savaime suyranti, antigrybelinė, antivirusinė, antiseptinė ir antibakterinė. „Bitės sulipdo korį, į korį neša medų, tuomet medus ir iš korio pagaminta pakuotė keliauja pas vartotoją ant stalo. Po to pakuotė vėl grąžinama bitininkui, o šis ją grąžina į avilį. Nebelieka jokios šiukšlės, nereikalingas joks stiklas ar plastikas, naudojamas natūralus bičių vaškas ir jis grąžinamas bitininkui, neleidžiant pasinaudoti verslininkams ar naudoti palmių aliejus“, – daug metų vystytą ir apdovanojimus tarptautiniu mastu pelniusį projektą pristatė A. Kadzevičius.

Pasak jo, projektu siekiama išsaugoti bites ir pasiųsti žinutę apie svarbią problemą – purškiamus laukus ir naudojamą netikrą vašką. „Iš vaško į vašką – tai įžvalga, kilusi iš senovės, nes senovėje žmogus valgė medų kartu su vašku“, – paaiškino „Pencil&Lion“ kūrybos vadovas. Pasak jo, norėjosi sukurti ratą tarp žmogaus ir bitės – grąžinti žmogų į gamtą, kad jis tarnautų bitei, o ne pats plėšikautų ir naudotųsi jomis. Kas iš tikrųjų šeimininkas šios planetos – ar žmogus, ar bitė, kuri yra nepakitusi kaip gyvis daugiau nei 130 milijonų metų ir be jos neįsivaizduojama pati ekosistema?“, – tikino A.  Kadzevičius.

Konferencija buvo skirta paskutinę rugsėjo savaitę vykstančiai Europos bičių ir apdulkintojų  savaitei, neformaliai vadinamai ES „Bičių savaite“, kurios europinius renginius taip pat moderavo prof. L. Mažylis.