Prof. Liudas Mažylis. Europos iššūkiai ir politiniai sprendimai

2020-12-11 | Mokslas, Atsakas į COVID-19, Kova su vėžiu, Europos žaliasis kursas

Prof. Liudas Mažylis yra Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente narys

Europos Sąjunga pasitinka vis naujus iššūkius. 2019-aisiais imtasi ryžtingų veiksmų, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Tada dar niekas nebūtų galėjęs nuspėti, kad didžiausias 2020-ųjų iššūkis Europoje ir pasaulyje bus COVID-19 pandemija. O dar Brexit procesas, nestabili padėtis kaimyninėje Baltarusijoje… Pasaulis pasikeitė. Grėsmes patiria sveikatos sistema, ekonomika, apriboti socialiniai kontaktai, kultūrinis gyvenimas… Pokyčių netrūko ir politinėje darbotvarkėje. Europos Komisijos ir Europos Parlamento veiklas privalu buvo papildyti priemonėmis, kurios leistų įveikti sveikatos apsaugos krizę ir padėti ekonomikai, neatsisakant ambicingų Žaliojo kurso, kovos su klimato kaita, skaitmeninimo siekių. Nemažiau dėmesio buvo skirta smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams, skaitmeninimui.

Mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija (o ji didžiausia Europos Parlamente) įprastai pasisako už mokslu grįstus politinius sprendimus. Manome, kad Europa turi koordinuoti veiksmus daugelyje mūsų gyvenimo sričių, o įvairių valstybių piliečiai – turėti realių galimybių sėkmingai veikti ir kurti savo bei Europos ateitį. Politikoje privalu ieškoti kompromisų. Šiais pandemijos metais tai ypač akivaizdu.

Europos Žaliasis kursas: misija (ne)įmanoma

Savo Europos liaudies partijos frakcijai ir Lietuvai atstovauju veikdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Nuo kadencijos pradžios buvo akivaizdu, kad Europos kontinento (o ir viso pasaulio) ateitį būtina sieti su aplinkos išsaugojimui palankia ekonomika. Pernai gruodį naujoji Europos Komisija suformulavo Europos žaliojo kurso tikslus. Numatytos priemonės, kuriomis iki 2050 m. ES taptų klimatui neutraliu žemynu. Europos liaudies partijos atstovai, taigi ir aš asmeniškai, daug dirbome, sukonkretindami šias priemones. Nuo pat pradžių laikėmės esminių principų: grįsti sprendimus mokslu, prioritetą teikti išmaniems sprendimams, nepadaryti žalos smulkiam ir vidutiniam verslui, išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas. Investicijos turi būti orientuotos į būtinus mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Nuolat pasisakau už mokslinių tyrimų ir faktinių įrodymų būtinybę įgyvendinant Žaliąjį kursą. Aplinkosaugos problemos sudėtingos dar ir todėl, kad jų pasekmes pajaučiame ne iš karto. O kai pajaučiame, gali apvaldyti karštligiškos emocijos. Panašiai buvo svarstant Europos Parlamente tarpinį Žaliojo kurso tikslą – kiek iki 2030 metų turėtų būti mažinamos CO2 emisijos? Europos Komisija (ir mano frakcijos dauguma, ir aš) pasisakėme už mažinimą 55 proc. nuo 1990 m. lygio, o tai labai ambicingas tikslas. Turint omeny ekonomikos atsigavimą po pandemijos, reikės veikti apdairiai ir ryžtingai, skatinant investicijas į tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, švarių technologijų inovacijas, konkurencingumą ir siekiant sukurti tvarias darbo vietas. Pateikdama šį siūlymą šių metų rugsėjį Europos Komisija aiškiai akcentavo, jog siūlymas yra pasvertas ir, remdamasi paskutiniais metais surengtų plataus masto konsultacijų rezultatais, Komisija atidžiai išnagrinėjo, kokį poveikį mūsų ekonomikai, visuomenei ir aplinkai padarytų veiksmai, kuriais būtų siekiama mažinti taršą. Mums, EP nariams, buvo pristatytas ir poveikio vertinimas, kuriame pateikta labai aiški analizė, koks turėtų būti turimų politikos priemonių derinys ir galimas kiekvieno ekonomikos sektoriaus indėlis iki 2030 m. Pritariau toms priemonėms, turėdamas omenyje ilgalaikes mūsų frakcijos nuostatas ir savo kolegos Peter Liese argumentus, jog pasiekti 55 proc. išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslą yra didžiulis iššūkis ne tik pramonei, bet ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms bei vidutinės klasės namų savininkams. Balsuojant Europos Parlamente viršų paėmė emocijos, lėmė kitų frakcijų dauguma ir buvo nubalsuota dėl vargiai įgyvendinamo tikslo –  jog išmetamų teršalų kiekis turėtų būti mažinamas iki 60 proc. Laikome, kad tai nepamatuotas ir nepasvertas sprendimas. Tie papildomi penki procentai smarkiai viršija mokslu grįstus ekonomikos ir  pramonės padėties vertinimus. Tokia Europos liaudies partijos frakcijos ir mano pozicija.

Tikimės, kad pernelyg ambicingi kai kurių frakcijų tikslai nesutrukdys ir toliau priiminėti mokslu ir tyrimais grįstus sprendimus, kurie realiai, o ne tik triukšmingais šūkiais padės įgyvendinti Žaliąjį kursą, kartu apsaugant ir Bendrijos piliečius, jų darbo vietas, namų ūkius. Norėdami tapti pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu iki 2050 m., turime padėti Europos žmonėms, regionams ir pramonės šakoms, reikalaujantiems daug energijos bei priklausomiems nuo iškastinio kuro. Tam reikalingos didelės Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinės pastangos. Tam reikalingos didesnės biudžeto apimtys, už kurias ir pasisakėme. Būtinos investicijos, perorientuojant pramonę į šiuolaikines švarias ir nekenksmingas technologijas. Tvarios ekonomikos, energetikos ir pramonės siekis, skaitmeninimo projektų įgyvendinimas turi padėti kurti tvarias darbo vietas.

Tikimės, kad pernelyg ambicingi kai kurių frakcijų tikslai nesutrukdys ir toliau priiminėti mokslu ir tyrimais grįstus sprendimus, kurie realiai, o ne tik triukšmingais šūkiais padės įgyvendinti Žaliąjį kursą, kartu apsaugant ir Bendrijos piliečius, jų darbo vietas, namų ūkius. Norėdami tapti pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu iki 2050 m., turime padėti Europos žmonėms, regionams ir pramonės šakoms, reikalaujantiems daug energijos bei priklausomiems nuo iškastinio kuro. Tam reikalingos didelės Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinės pastangos. Tam reikalingos didesnės biudžeto apimtys, už kurias ir pasisakėme. Būtinos investicijos, perorientuojant pramonę į šiuolaikines švarias ir nekenksmingas technologijas. Tvarios ekonomikos, energetikos ir pramonės siekis, skaitmeninimo projektų įgyvendinimas turi padėti kurti tvarias darbo vietas.

Ligos ir kova su jomis

Dar buvo toli iki pandemijos pradžios, kai ėmė darytis aišku, kad Europos Sąjunga neišnaudoja visų savo galimybių sveikatos srityje. Europos liaudies partija 2019 metų rinkimuose buvo išsikėlusi labai konkretų tikslą: būtina koordinuoti valstybių pastangas kovojant su ligomis, visų pirma – su vėžiu. Bendrija pirmųjų veiksmų siekiant įveikti šią ligą ėmėsi dar 1985 m. Nuo to laiko tyrimams išleidome milijardus. ES tikslas buvo iki 2020 m. 15 proc. sumažinti vėžį. Deja, šio tikslo pasiekti nepavyko. Milijonai europiečių kenčia nuo šios ligos, tad, pasak Europos liaudies partijos frakcijos primininko Manfredo Vėberio, turime pakeisti nepalankias tendencijas, sujungti visas jėgas ir, veikdami sistemiškai bei koordinuotai, pasiekti esminių proveržių kovoje. Pasisakiau šiuo klausimu dar kadencijos pradžioje. Per pirmuosius kadencijos metus vyko parengiamoji veikla, ir pagaliau sėkme apsivainikavo ilgametės Europos liaudies partijos pastangos įkurti specialų parlamentinį kovos su vėžiu komitetą. Jis įsteigtas šių metų birželio 18 dieną daugumos Parlamento narių balsavimu. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. To komiteto narys esu ir aš. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto posėdis. Pritariu mano ELP frakcijos kolegai M. Vėberiui, jog mes įvykdėme pažadą, bet šis kovos su vėžio komitetas yra ne tik politinės partijos klausimas – tai tampa visos ES siekiu koordinuotai įveikti šią ligą. O tų veiksmų prireiks visose „fronto linijos“ ruožuose. Europos mastu galima daug nuveikti, sumažinant vėžio rizikos faktorius, skatinant sveikesnį gyvenimo būdą. Būtina diegti pažangiausius pasaulinius vėžio gydymo metodus, vaistus. Nemaža problema – bendros duomenų bazės, galinčios padėti mokslininkams, europiniai duomenų registrai. Sveikatos duomenų bazės sukūrimas įgalintų mokslo potencialą, siekiant sumažinti vėžio susirgimų statistiką. Nemažas iššūkis – atskirtis, egzistuojanti Europoje: stebimas nevienodas prieinamumas prie modernių gydymo metodų ir vaistų Europos Rytuose bei Vakaruose, skirtingose socialinėse grupėse. O juk gyvename tame pačiame kontinente, tad ir galimybės gauti kvalifikuotą gydymą, slaugą, grįžimą į visavertes gyvenimo sąlygas turi būti visur vienodos.  2021-ųjų pradžioje komitetui bus pristatytas Europos kovos su vėžiu planas, pagrįstas 4 ramsčiais: prevencija, ankstyvu diagnozavimu, tinkama diagnostika ir gydymu, išgyvenamumu ir gyvenimo kokybe. Vėžio tyrimų finansavimas turi būti didinamas (nuo 80 iki 120 milijardų eurų).

Pandemijos akivaizdoje – mokslo svarba

COVID-19 pandemija užklupo netikėtai ir privertė prisiminti, kokia svarbi yra sveikatos sąsaja su mokslu. Ir siekiant suvaldyti nevaldomą viruso plitimą, ir skubiai kuriant vakciną. Koronaviruso genomo seką mokslininkai iššifravo rekordiškai greitai, neilgai trukus buvo sukurtos ir keleto tipų vakcinos. Tačiau vakcinų saugumo ir efektyvumo tyrimai visada užtrunka ilgus mėnesius. Svarbus žingsnis, įgalinant masinį vakcinos vartojimą, buvo reglamentas, kuriuo laikinai, kol COVID-19 pandemija tęsiasi, būtų leidžiama šiuo metu ES veikiančios Genetiškai modifikuotų organizmų direktyvos nuostatų netaikyti klinikiniams tyrimams. Šiam žingsniui pritarė ir mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija. Apie tai, jog genų redagavimas nėra vien tik „fatališkas blogis“ (o taip linkę vaizduoti kai kurių Europos Parlamento frakcijų atstovai), rašiau jau beveik lygiai prieš metus (prisiminkime prof. Virginijaus Šikšnio darbus). Laikina genetiškai modifikuotų organizmų taisyklių išimtis įgalino ir neabejotinai pagreitino COVID-19 vakcinų klinikinius tyrimus.

Pandemija parodė, kad Europos Sąjungai labai trūksta koordinuotų veiksmų susidūrus su panašiais iššūkiais. Pagal galiojančias Europos integracijos sutartis, sveikatos politika išlieka – didžiąja dalimi – valstybių narių kompetencijoje. Įstodamos į Europos Sąjungą, valstybės narės pritaria susitarimui sveikatos reikalus tvarkytis pačios. Nuo pat Bendrijos įkūrimo sveikatos apsauga nebuvo laikoma bendra prioritetine sritimi. Pandemijos akivaizdoje suvokimas ėmė keistis. Kartu su Europos liaudies partijos frakcija nuolat akcentuojame, jog Europa būtinai turi judėti link bendros sveikatos sistemos. O ir pagal dabartines kompetencijas galima padaryti daug. Palaikome ir sveikiname programą „ES – sveikatos labui“. Neabejojame, kad būtina investuoti į valstybių narių sveikatos sistemų atnaujinimą, jų skaitmeninimą, skatinti sveikos gyvensenos pasirinkimus, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą dalijantis sveikatos duomenimis. COVID-19 pandemijos sukelta krizė aiškiai parodė, kad sveikatos sistemos ir pasiruošimas galimoms sveikatos krizėms reikalauja didesnio dėmesio ir investicijų. Čia patenka ir minėtieji vėžio gydymo klausimai. Sveikintina, kad į programą buvo įtrauktas Europos elektroninės sveikatos registro sukūrimas.

Svarstant 2021-2027 m. Europos Sąjungos daugiametę finansinę perspektyvą, Europos liaudies partijos frakcija pabrėžė, jog jokiu būdu negali būti mažinamas finansavimas moksliniams tyrimams ir jau egzistuojančioms programoms, tokioms kaip „Europos Horizontas“ ir kt. Mūsų frakcijai pavyko padidinti tos programos finansavimą 4 milijardais. Keliu klausimą, kad šis finansavimas pasiektų ir Lietuvos mokslininkų kolektyvus. Šie pinigai visada turės įtakos mūsų gebėjimui spręsti pagrindinius mūsų laikų iššūkius – ir klimato pokyčius, ir galimas pandemijas, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir kitas priemones.

Nors COVID-19 pandemija pakoregavo politinę EP darbotvarkę, bet tai ir leidžia permąstyti pamatines vertybes. Mokslu ir žiniomis pagrįsti tvarūs sprendimai čia yra labai svarbu.

×