R.Juknevičienė dėl Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės kreipėsi į kandidatą užimti Krizių valdymo komisaro postą

2019-10-03 | Europos Parlamentas

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė trečiadienį Briuselyje vykusiuose kandidatų į Europos Komisiją klausymuose kreipėsi į Janezą Lenarčičių (Janez Lenarčič) dėl šalia Lietuvos statomos Astravo atominės elektrinės keliamos tiesioginės grėsmės Europos piliečiams. J. Lenarčičius (Slovėnija) yra kandidatas į Krizių valdymo komisaro postą.

„Atominė elektrinė statoma vos už 20 kilometrų nuo Europos Sąjungos išorinės sienos, statybos vykdomos atmestinai ir pažeidžiant branduolinio saugumo standartus. Statybų metu vis įvyksta nelaimingi atsitikimai. Kaip ketinate užtikrinti konkrečią paramą poveikį patiriančioms Šalims narėms?“ – klausė R. Juknevičienė.

Be to, ji teiravosi, ar kandidatas pritaria Parlamento pozicijai, kad partneriui teikiama vystomoji pagalba gali būti suspenduota, jei jis sistemingai pažeidžia branduolinės saugos standartus.

„Koks šiuo metu yra ES pasirengimo išorinėms branduolinėms ir radiologinėms grėsmėms ir pavojams status-quo? Kaip Jūs remsite ir apsaugosite ES piliečius, gyvenančius šalia išorinių ES sienų? Kaip užtikrinsite, kad ES galėtų efektyviai padidinti senų ir naujų branduolinių objektų saugumą prie ES sienų – tiek Pietuose, tiek ir Rytuose?“ – klausė europarlamentarė.

Pasak R.Juknevičienės, nors „branduoliniai ir radiologiniai incidentai yra mažai tikėtini, tačiau jų poveikis visuomenei milžiniškas. Jūsų misijos laiške Jums yra pavesta užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų gerai veikiantį civilių gelbėjimo instrumentą – RescEU – ir kad Europos Sąjunga bei Šalys narės disponuotų pakankamu kiekiu tinkamų priemonių prieš chemines ir radio-branduolines grėsmes“.

Kandidatas į komisarus J.Lenarčičius teigė, jog yra pasirengęs dirbti stiprinant civilinę parengtį įvykus didelio masto branduoliniams incidentams – tiek Europos Sąjungoje viduje, tiek už jos ribų. Pasak jo, deja, Europos Sąjunga nėra pasirengusi tinkamai reaguoti į tokius incidentus, kuriems kilti šiuo metu tikimybė yra maža, skirtingai nei Šaltojo karo metais, tačiau poveikis gali būti labai didelis.

“Europos Sąjunga šioje srityje tik papildo valstybių narių veiksmus, tačiau ši pagalba yra būtina tiek dėl sienas galinčio peržengti neigiamo poveikio, tiek dėl to, kad vienai valstybei finansinė našta kovojant su incidentu gali būti per didelė. Nesigilinant į konkrečių branduolinių objektų saugumo situaciją, aš dirbsiu, kad įtikinčiau valstybes, jog svarbu stiprinti ES pajėgumus, jog būtų galima tinkamai pasirengti mažai tikėtiniems, tačiau labai didelę žalą galintiems atnešti incidentams”, – sakė J.Lenarčičius.

Janezas Lenarčičius yra Slovėnijos diplomatas, buvęs Europos reikalų ministras, kelerius metus aktyviai dirbęs Jungtinėse Tautose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Europos Sąjungoje.

×