Rasa Juknevičienė. Vakarų sankcijų poveikis skausmingas Kremliui

2023-05-09 | Europos Parlamentas

Kai kurie skeptikai teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai dėl žiauraus karo prieš Ukrainą neveikia arba veikia nelabai veiksmingai, nes kai kurie svarbiausi makroekonominiai rodikliai (BVP, infliacija, nedarbas, rublio kursas) atrodo daugiau ar mažiau stabilūs. Tačiau atidžiau pažvelgus į išsamesnius duomenis galima teigti, kad sankcijų poveikis yra toli siekiantis, o populiarūs makroekonominiai rodikliai neatspindi viso situacijos sudėtingumo. Be to, sankcijų poveikis laikui bėgant progresuoja, o rimčiausios priemonės – Europos Sąjungos naftos embargas ir naftos kainų ribojimas – įsigaliojo tik neseniai ir jau pradėjo rimtai veikti Rusijos valstybės finansus, V. Putino ekonominės sistemos pagrindą – nuo 2023 m. pradžios biudžeto deficitas smarkiai išaugo.

Ekspertų teigimu, finansiniai sunkumai, su kuriais susiduria Rusijos valdžia, kaupiasi ir laikui bėgant, sankcijų poveikis taps ypač skausmingas Kremliui.

Žinant kaip ilgai ir sudėtingai paprastai derinami sprendimai Europos Sąjungos institucijose, norisi pasidžiaugti, kad karo akivaizdoje ES labai greitai sureagavo ir įvedė pirmąsias sankcijas. Dabar jau priimta 10 sankcijų paketų. Tai svarbi solidarumo išraiška, turint omeny, kad kiekvienam paketui priimti reikėjo vienbalsio visų ES šalių narių pritarimo. Laikui bėgant, ypač nuo 2022 metų pabaigos (kai ES, G7 ir Australija sutarė įvesti žalios naftos kainos lubas), sankcijų poveikis juntamas vis labiau – jos sumažino biudžeto pajamas, ir, kaip ekspertai pastebi, apribojo Putino režimo galimybes finansuoti didelio intensyvumo atakas prieš Ukrainą. Kita vertus, Maskva bando adaptuotis, aktyviai ieško sankcijų apėjimo kelių, pigesnių alternatyvių komponentų importo, eksporto alternatyvų.

Verta priminti, kad sankcijos yra nutaikytos į konkrečias Rusijos karinės pramonės sritis, taip pat politinį ir karinį elitą, jos nėra nutaikytos į šalies visuomenę – maisto, žemdirbystės, sveikatos ir farmacinį sektorius.

Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2022 m. Rusijos ekonomikai buvo blogi, krito šalies vidaus produktas. Prognozuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika dar labiau trauksis (prognozuojama, kad BVP sumažės 2,5 proc.).

Sankcijų efektyvumą vertinčiau 7. Sankcijos turi poveikį, tačiau dar yra ką veikti – tiek stiprinant sankcijas (pažeminti dujų ir naftos kainos lubas, įvesti sankcijas kompanijai Rosatom, plėsti individualių sankcijų sąrašą), bet ypač – stiprinant jau įvestų sankcijų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, užkertant kelią apeiti sankcijas per trečiąsias šalis. Tikiuosi, kad vienuoliktas ES sankcijų paketas koncentruosis būtent į tai.

Didžiausią efektą turi naftos/dujų kainų lubos. Dėl jų Rusijos biudžeto pajamos 2023 m. sausį buvo 35 proc. mažesnės nei 2022 m. sausį. 2023 m. sausį biudžeto deficitas jau sudarė virš 60 proc. planuojamo metinio biudžeto deficito dydžio.

ES ir jos partnerių įvestos sankcijos Rusijos finansų sistemai taip pat mažina jos galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą. ES, kitos G7 šalys ir Australija užšaldė apie 300 mlrd. EUR Rusijos centrinio banko rezervų.

Kitas labai stiprus poveikis – Tarptautinio Baudžiamojo Teismo paskelbtas arešto orderis Putinui už prievartinę Ukrainos vaikų deportaciją.

Manau, kad efektas ES ekonomikai mažesnis, nei buvo gąsdinama. Ypač didelė sėkmė – žymus ES didžiųjų šalių energetinės priklausomybės sumažinimas. Rusijai nepavyko išgąsdinti Europos žiemos energetiniu karu.

Tad pamoka visiems, kad demokratijos neturėtų būti priklausomos nuo autoritarinių režimų ekonomikoje, kritinių išteklių bei technologijų srityse, nes anksčiau ar vėliau autoritarai priklausomybę panaudos politinio šantažo tikslais.

Lietuva buvo teisi, kai išsilaisvino iš Rusijos energetinės ir ekonominės priklausomybės dar gerokai iki šio karo. Labai greitai pasirodys, kad Lietuva teisi ir dėl laikysenos Kinijos atžvilgiu.

×