Savaitės apžvalgoje – derybos dėl 80 mlrd. eur ES paramos mechanizmo, Sacharovo premija ir skiepai nuo COVID

2020-12-18 | Europos Parlamentas

Apžvelgdami jau besibaigiančios savaitės įvykius, Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius pabrėžė sutarimą dėl daugiamečio ES biudžeto ir dėl finansinio paramos instrumento (NDICI) kitoms šalims, kurio svarstymo procese viena iš pagrindinių pranešėjų dalyvavo EP narė R. Juknevičienė.

„Po 14 mėnesių trukusių derybų buvo sutarta dėl 80 mlrd. Eurų paramos paketo, kurį Europos Sąjunga skiria jai nepriklausančioms šalims. Smagu tai, jog viena iš 4 pagrindinių Europos Parlamento pranešėjų ir derybininkių šiuo klausimu buvo R. Juknevičienė. Tai buvo labai sudėtingos, daug kantrybės, išmanymo, profesionalumo ir politinės išminties reikalaujančios derybos. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tokio masto visam derybų procesui vadovavo mano kolegė, signatarė Rasa Juknevičienė“, – pabrėžė A. Kubilius, smagiai  pasidžiaugęs, kad pabaigus NDICI procesą galės ją dažniau sutikti.

R. Juknevičienė patikslino, jog derybų procesas užtruko ilgiau nei 14 mėnesių, nes dabartinės kadencijos Parlamentas jau rado šį dokumentą pradėtą rengti, o pirmasis etapas jau buvo priimtas praeitoje kadencijoje. Tai yra paties aukščiausio lygio ilgalaikis dokumentas, pagal kurį nuo šiol bus dirbama skirstant ES paramą ne šalims narėms. 

„Pavyzdžiui, kokia nors šalis Afrikoje sunkiai susitvarko su migracijos reikalais (tai, beje, aktualu ir mums), tai ta šalis galės būti paskatinta papildomu finansavimu, jei gerai susitvarko su migracijos problemomis. Mums reikėjo išsiaiškinti mechanizmus, kaip tokias nuostatas sutalpinti į teisinę kalbą, kad ateityje būtų visiems aišku, kaip parama gali būti skirstoma ”, – aiškino R. Juknevičienė. 

Lietuvai svarbu tai, kad be tokių sąlygų kaip teisės viršenybė, žmogaus teisės, bei kitos nuostatos, kurias įvykdžiusios šalys kaimynės arba partnerės gali gauti finansavimą, parlamentarės pastangų dėka buvo įrašytas branduolinės saugos reikalavimas. Dėl visiems suprantamų priežasčių – visai prie pat sienos Astrave statomos Baltarusijos atominės elektrinės – Lietuvai ši nuostata yra labai svarbi, kaip ir kitoms šalims, nes nesaugios atominės elektrinės labai greitai gali atsirasti Afrikoje ir kitur. 

„Viename iš vykdomųjų straipsnių, kurio jau nebus galima apeiti, man pavyko įtraukti šią nuostatą. Tai turbūt didžiausias derybų laimėjimas“, – sakė EP narė.

A. Kubilius tame finansiniame pakete atkreipė dėmesį, kad apie 20 mlrd. Eur gali būti skiriama kaimynystei, įskaitant ir Rytų kaimynystę. Baltarusiją tokie pinigai galės pasiekti tik tuomet, jei bus vykdomi branduolinės saugos reikalavimai.

„Labai svarbu ir tai, kad Lietuva dalyvautų įgyvendinant šiuos projektus. Tai naudinga mūsų institucijoms bei verslui. Nes šiandien Lietuva yra tokia nuošalyje stovinti mažytė šalis, pati nieko neįdedanti į tą bendrą fondą ir nieko iš jo nepasiimanti”, – sakė R. Juknevičienė. 

A. Kubiliaus manymu, artimiausiu metu reikėtų diskutuoti apie tai, kad kitos ES šalys, pavyzdžiui, Čekija arba mūsų kaimynė Estija, suprasdamos to instrumento svarbą, įneša žymiai didesnes lėšas į tokius paramos paketus. 

„Džiaugiuosi kitokiu mūsų naujos vyriausybės požiūriu, nes tai yra europietiška vyriausybė, ir žmonės, suprantantys, jog mes visi esame Europos Sąjunga”, – pabrėžė R. Juknevičienė.  

Europos Parlamente šią savaitę buvo įteikta Sacharovo premija Baltarusijos demokratinei opozicijai. Tai sprendimas, dėl kurio nuo pat pradžių iniciatyvą parodė ir mūsų parlamentarai.

Anot A. Kubiliaus, praėjusią savaitę būtų galima vadinti demokratinės Baltarusijos savaite. Dar iki premijos įteikimo vyko nuolatiniai pokalbiai su premijos laureatais.

Galima drąsiai sakyti, jog Rytų partnerystės tema darosi labai intensyvi ir užima svarbią vietą EP darbotvarkėje. Nuolatinis ES pranešėjas Rusijos klausimu A. Kubilius taip pat kalbėjo apie tarptautinėje žiniasklaidoje atskleistas A. Navalno nuodijimo aplinkybes, kurios sukrėtė ne tik Vakarų šalis, bet ir pačią Rusiją. Nors V. Putinas jam būdingu  stiliumi pasakė, jog ši istorija yra niekai, tačiau ji iš tikro parodo, koks vis dėlto nusikalstamas, galima, sakyti, netgi teroristinis yra Rusijos režimas. Bus keliamas klausimas, kaip į šią informaciją reaguos ES ir kitos Vakarų šalis.

Parlamentarai tęsė diskusiją kalbėdami apie Lietuvos situaciją dėl pandemijos, kai mūsų šalis pakliuvo į dramatišką pirmąją vietą pagal susirgimų skaičių.

Lietuvoje buvusi vyriausybė nenumatė kovai su pandemija reikalingų lėšų, todėl dabartinė vyriausybė turės papildomai skolintis apie 1 mlrd. eurų. Europos Parlamente taip pat jau patvirtintas 7 metų biudžetas, kurio dalis lėšų teks ir Lietuvai, kalbėjo R. Juknevičienė. 

Lietuvoje vyriausybė peržiūri ateities DNR planą, atmestinai rengtą ankstesnės vyriausybės.

„Nueinanti vyriausybė į biudžetą neįdėjo milijardo eurų apimties būtinųjų priemonių, kurių reikalauja įstatymai: pensijų didinimui, paramai nuo karantino nukentėjusiam verslui, vakcinoms pirkti”, – stebėjosi A. Kubilius. 

„Mes turėjome melagių ir tokių smulkių sukčių vyriausybę“, – negailėjo kritikos R. Juknevičienė, prisimindama darbą Seime ir pritardama, jog nuslėptas milijardas biudžete tokius teiginius tik įrodo.   

Parlamentarė kalbėjo, kad dabar viena iš svarbiausių EP temų yra vakcina nuo COVID 19. Pagrindinis dabartinio karantino skirtumas nuo buvusio pavasarį yra tas, kad šiandien skiepai jau yra. Gyventojams dabar reikia tiesiog pabūti namuose, kad po karantino bent dalis žmonių jau galėtų būti paskiepyti. 

„Kiekvienas žmogus ES gaus skiepus, nes jų užsakyta ir nupirkta tiek, kad užtektų kiekvienam ES piliečiui ir pagalbai kitoms šalims“, – pabrėžė parlamentarė cituodama Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen. Virusas sienų neturi, todėl laukia didžiulis iššūkis paskiepyti ne mažiau kaip 70 procentų populiacijos, kad viruso plitimas būtų sustabdytas.

Parlamentarai akcentavo, jog Lietuvai pasisekė, nes užklupus tokioms nelaimėms kaip ši pandemija, mūsų šalis yra Europos Sąjungos narė.

„Ir dėl vakcinų, ir dėl finansinės paramos, ir dėl jau įvesto Euro ši krizė labai skiriasi nuo 2008–ųjų krizės. Kartais būna sunku, būna ir didelių sunkiai sprendžiamų problemų, tačiau kai esi kartu bendram būryje – Europos Sąjungoje – rezultatas akivaizdus“, – sakė EP nariai. 

Baigdami diskusiją parlamentarai palinkėjo visiems gražių švenčių, sveikatos ir kvietė prisijungti žiūrint šias diskusijas jau kitais metais.

 

×