Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. Liudas Mažylis: būtina suvienodinti vėžio galimybių sąlygas ES

2020-09-24 | Kova su vėžiu

„Vėžio susirgimai niekur nedingo net ir pandemijos laikotarpiu, o tai, kad ši nepagydoma liga „nebegauna tiek eterio“, tampa dar didesniu iššūkiu siekiant ją įveikti. Dabartinė situacija pasaulyje mus vėl sugrąžino į sveikatos temų lauką,  kur, mano manymu, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vėžio temai“, – teigia prof. Liudas Mažylis, kuris tapo naujo Specialiojo kovos su vėžiu komiteto Europos Parlamente (EP) nariu. Pasak EP nario, šis komiteto įkūrimas ir veikimas pagaliau padės ES judėti prie bendrų ir realių kovos su vėžiu procesų.

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto steigimas buvo patvirtintas šių metų birželio viduryje, EP plenarinės sesijos metu. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto steigiamasis susirinkimas. Specialiajam kovos su vėžiu komitetui i pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, nustatyti teisės aktus ir kitas priemones, kurios gali padėti kovoje su vėžiu. Komitetas taip pat dirbs ir su mokslinių tyrimų vėžio srityje rėmimo paieška. Tai, kad kova su vėžiu turi tapti vienu iš ES prioritetų, dar pernai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Norėtųsi pasidžiaugti, kad net ir šios krizės akivaizdoje ES nepamiršta savo prioritetų ir kad pirmą kartą ES istorijoje kova su vėžiu bus ir bendras Europos Sąjungos reikalas. Specialiojo kovos su vėžiu komiteto įkūrimą stipriai inicijavo ir mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente. Tapęs šio komiteto nariu į būsimus iššūkius žiūriu itin atsakingai. Tai svarbus žingsnis į priekį, nes Europai tikrai reikia dar nemažai nuveikti vėžio prevencijos, tyrimų ir kuo ankstesnio ligos diagnozavimo srityse. O ką jau kalbėti apie tai, kokius iššūkius nuo vėžio besigydantys ligoniai patiria pandemijos metu, kai ligoninėse jų negali lankyti artimieji, kai kyla sveikatos apsaugos paslaugų sektoriaus prieinamumo iššūkių… Turime veikti, veikti europiniu mastu“, – aptaria prof. L. Mažylis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga kovą su vėžiu pradėjo 1985 m., dar tada, kai oficialiai nebuvo ES, o veikė iš 12 šalių sudaryta Europos Bendrija. „Per šį laiką buvo išleisti milijardai įvairiems tyrimams. Bet kaip galima įvertinti jų rezultatus? ES tikslas buvo iki 2020 m. sumažinti vėžio paplitimą 15 %. Deja, bet tai nebus pasiekta. Norint suprasti kodėl, reikėtų atlikti sisteminę analizę“, – pasakoja EP narys ir kartu džiaugiasi, kad bene dvi kadencijas siekta įkurti kovai su vėžiu skirtą komitetą. Pasak L. Mažylio, paprastais žodžiais tariant, Specialiusis kovos su vėžiu komitetas dirbs ES teisėkūros srityje vėžio tema – tai leis ES sutelkti turimus išteklius ir įveikti šią ligą, kartu tai padės sistemingai veikti prioritetinėse srityse.

Būtent rugsėjo 23 dieną vykusio steigiamojo posėdžio metu komitete buvo pristatytas Europos vėžio praktikos kodeksas (angl. European Code of Cancer Practice), kur svarbiausiu prioritetu yra laikomas  pacientas. Šis kodeksas padės užtikrinti vėžio pacientų teises. Jame pateikiama 10 pagrindinių visuotinių teisių serija, kurių pacientai turėtų tikėtis iš savo sveikatos sistemos, kad galėtų pasiekti kuo geresnių rezultatų. Pirmiausia, kodeksas akcentuoja vienodas vėžio gydymo prieinamumo galimybes. Antra – informacija apie jų ligą ir gydymą, kur itin svarbų vaidmenį atlieka gydymo įstaigos.  Trečia teisė kalba apie vėžiu sergančių asmenų priežiūros kokybę, medicininio personalo kompetenciją ir geriausių rezultatų siekimą. Ketvirta – įvairių daugiadisciplininių sričių medikų priežiūra. Penkta kodekse numatyta teisė kalba apie bendrą sprendimų priėmimą gydymo metu, kur dalyvauja ir gydytojas ir pacientas. Šešta teisė akcentuoja pacientų galimybę dalyvauti norimuose tyrimuose, siekiant mokslo pažangos ir inovacijų vėžio tyrimuose. Septinta teisė orientuota į pacientų gyvenimo kokybę išgyvenant ligą. Aštunta kodekse pristatoma teisė – į būtiną palaikomąją ir paliatyviąją slaugą. Devintoji – į išgyvenimą ir reabilitaciją . Ši teisė atkreipia dėmesį į fizinę, socialinę ir būtiną finansinę pagalbą. Dešimtoji teisė kalba apie žmonių, įveikusių vėžį, integracijos užtikrinimą, nes daugelis susiduria su iššūkiais susirandant darbą, siekiant gauti paskolą ar draudimą.

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. Liudas Mažylis teigia, kad negalima nustoti kovoti su šia liga, ir tiki, kad vieną dieną nuoseklus darbas pasiteisins. „Nesupraskite neteisingai, kovoti su vėžiu nėra šios ligos stigmatizavimas. Atvirkščiai – kovos su vėžiu procesas – tai dar didesnis šios ligos aktualizavimas, tiek politiniame, tiek teisiniame, tiek moksliniame, sveikatos apsaugos sistemos lygmenyje ir, žinoma, visuomenėje, – situaciją aptaria EP narys prof. L. Mažylis. – Žinoma, vėžį įveikti galima ir gyventi kokybišką gyvenimą taip pat, bet tikslas turi būti dar didesnis – turime didinti šansus į gyvenimą, ne ligą.“

Kadangi ankstyvo ligos nustatymo ir prevencijos programos turi lemiamą svarbą, prof. L. Mažylis kaip vieną iš būsimų veiklos krypčių komitete mato vėžio informacijos sistemų suderinamumą ES ir vėžio epidemiologijos priemonių analizę.

Šaltinis: pexels.com. Miguel Á. Padriñán nuotr.

×