2021.11.29

EP narys prof. L. Mažylis: „Kad sustabdytume naujų COVID-19 atsiradimą, turime aktyviau skiepyti visą pasaulį“

ES ir pasaulyje toliau augant susirgimų skaičiams, lapkričio 22–25 dienomis vykusioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje buvo svarstoma COVID-19 pandemijos valdymo situacija. EP narys prof. Liudas Mažylis lapkričio 22 d. pasisakė diskusijoje apie valstybių narių priemonių koordinavimą augant COVID-19 atvejų skaičiui Europos Sąjungoje. Politikas išreiškė palaikymą būtinybei prieš COVID-19 pandemiją kovoti sutelktai. „Pirma, sprendimus turime grįsti mokslu, antra, ne tik veikti valstybių lygmeniu, o vis daugiau sprendimų deleguoti europinėms institucijoms“, – svarbiausius aspektus įvardijo L. Mažylis ir pridūrė, kad, deja, bet vėl tenka reaguoti ad hoc.

Kaip pastebi EP narys, kad galėtume užkirsti kelią viruso mutacijoms ir naujų atmainų plitimui, buvo ir yra būtina gilintis į viruso mutacijas. „Tam buvo svarbu vykdyti sekoskaitos tyrimus, o valstybės turėjo ir tebeturi nevienodas galimybes“, – sekoskaitą savo kolegoms ir Europos Komisijos (EK) nareiStella Kyriakides, atsakingai už sveikatą, akcentavo L. Mažylis. EP narys dėl sekoskaitos tyrimų į EK kreipėsi dar šių metų balandį. Savo klausime jis nurodė, kad genomų sekos nustatymas yra vienas iš geriausių COVID-19 atmainų stebėsenos būdų ir yra būtinas tolesniam vakcinų kūrimui. Be to, tai svarbi kovos su pandemija priemonė. Šiuo metu genomų sekos nustatymo analizė pavedama valstybėms narėms, tačiau ne visos jos turi pakankamai pajėgumų tokioms užduotims atlikti.

Diskusijos metu EP narys L. Mažylis pastebėjo, kad ES, kalbėdama apie pasiruošimą ateities pandemijoms, pirmiausia turi įveikti šią. Pasak politiko, prieš kuriant naujas institucijas, mes galime išplėsti jau esamų, tokių kaip Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro, vaidmenį. „Šis centras turėtų rūpintis situacijų modeliavimu, statistikos suvienodinimu, pasitelkiant moderniąsias technologijas, įskaitant ir dirbtinį intelektą“, – kovos su pandemija galimybes vardijo prof. L. Mažylis. Jo teigimu, viešojoje erdvėje turi būti skleidžiama įtikinama, mokslu grįsta informacija, pateikta aiškia, visiems suprantama forma, apie minėtas mutacijas, skiepijimosi privalumus ir jo naudą. Kartu politikas konstatavo, kad pasaulis, išgyvendamas penktąją viruso plitimo bangą, patiria vis tuos pačius iššūkius.

Kitoje diskusijoje, vykusioje lapkričio 24 d., apie ES vaidmenį kovojant su COVID-19 pandemija, kurioje dalyvavo EP narys L. Mažylis, buvo svarstoma, kaip paskiepyti pasaulį. „Gerai, kad pandemijos akivaizdoje Europa parodė beprecedentes pastangas siekiant paspartinti vakcinų kūrimą, patvirtinimą ir dalijimąsi. Bet įsitvirtinant viruso atmainoms atsiranda sustiprinančios dozės būtinybė“, –pastebėjo politikas. Jis taip pat išreiškė pritarimą dėl pilnavertiško COVAX platformos išnaudojimo. COVAX yra pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti lygiavertę prieigą prie COVID-19 vakcinų.

„Tik taip bus pasiektas bendras aukštas pasaulinis vakcinavimo lygis. Kartais mes su pasididžiavimu minime, kiek milijonų dozių pasidalijome, o pamirštame, kad reikia šimtų milijonų, o gal ir milijardų. Norint padidinti vakcinų prieinamumą – ypač neturtingose šalyse – reikia aktyviai skatinti atsisakyti eksporto draudimų vakcinoms, jų žaliavoms ir reikalingai medicininei įrangai“, – diskusijos plenarinėje sesijoje metu kalbėjo EP narys. Jo teigimu, stengiantis greitai vakcinuoti kuo daugiau žmonių, svarbu orientuotis ne į intelektinių teisių atsisakymo teisinius aspektus, bet į realių gamybos pajėgumų didinimą, naujų partnerystės metodų paieškas ir bendradarbiavimo palaikymą. „Negalime atsisakyti vakcinų licencijų – tai būtų tik trumpalaikis ir neatsargus sprendimas. Turime siekti saugios ir kokybiškos pasaulio vakcinacijos“, – savo poziciją tikslino prof. L. Mažylis.

Praėjusią savaitę buvo užfiksuoti pirmieji COVID-19 viruso atmainos omikron atvejai Europoje bei plitimas kitose pasaulio šalyse. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė, kad ši atmaina kilusi iš Pietų Afrikos regiono ir turi net keliasdešimt mutacijų variantų – o tai kelia klausimą dėl vakcinų efektyvumo prieš šią atmainą. EP narys prof. L. Mažylis mano, kad būtent sekoskaitos tyrimų sąlygų suvienodinimas ES valstybėse padėtų sekti viruso mutacijas ir efektyviau reaguoti kovoje prieš virusą. „Bet, žinoma, aktyvesnė vakcinacija, revakcinacija ir dalijimasis vakcinomis su kitomis pasaulio valstybėmis yra esmė siekiant, kad tų viruso mutacijų ir atmainų ateityje visai neliktų ir galėtume galvoti apie pandemijos įveikimą“, – pastebi visuomenės sveikatos klausimais EP dirbančio komiteto narys L. Mažylis, kuris nuo pat pandemijos pradžios itin aktyviai domisi viruso valdymu ir vakcinomis.

2021.04.28

ES COVID-19 sertifikatas leistų saugiau bei atsakingai keliauti bei atvertų ES vidaus rinką

Trečiadienį Europos Parlamente (EP) vyko svarbūs debatai dėl Europos Komisijos siūlymo įvesti Skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą, kitaip vadinamą ES COVID-19 sertifikatu, kuris leistų saugiau ir laisviau keliauti po Europą.

Visos didžiosios Parlamento frakcijos palaiko šį pasiūlymą, šiandien dėl jo EP nariai balsuos.

“Svarbu piliečiams užtikrinti galimybę keliauti per sienas, taip pat atgaivinti Europos vidaus rinką. Daugelis ES piliečių, ypač gyvenantys šalia valstybių sienų arba dirbantys turizmo sektoriuje, turi kirsti sienas, kad galėtų pasiekti savo darbo vietas. Po daugiau nei metus trunkančių apribojimų, visiems reikia perspektyvos ir vilties. Šis pažymėjimas leistų keliauti saugiai bei atsakingai, minimizuojant COVID plitimą”, – pažymi EP narė Rasa Juknevičienė.

Pasak jos, šis pažymėjimas būtų nemokamas, nieko nediskriminuotų, asmenys galėtų pasirinkti elektroninį arba popierinį pažymėjimo variantą. Jį galėtų gauti pasiskiepiję Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros patvirtintomis vakcinomis, persirgę COVID arba turintys neigiamą testo rezultatą.

Pažymėjimas bus skirtas ES šalių piliečiams ir jų šeimų nariams. Svarstoma išplėsti ir trečiųjų šalių piliečiams, turintiems teisę gyventi ES.

Rengiant pažymėjimą yra remiamasi nediskriminavimo (kiekvienam pasiekiamas) ir duomenų apsaugos principais.

Testavimo klausimas yra valstybių narių kompetencija. Išlieka testų kainų klausimas.

“Jau yra priimti sprendimai dėl sumažinto arba nulinio PVM testavimo rinkinių pirkimams, galimybė vykdyti bendrą pirkimą per ES, panaudoti Skubių atvejų fondą. ES skyrė 100 mln eurų ir nupirko 20 mln greitųjų antigenų testų, sudarė galimybę už 400 mln eurų pirkti testus per bendrąjį pirkimo mechanizmą geresne kaina”, – komentuoja europarlamentarė.

R. Juknevičienė atkreipia dėmesį, kad daugelis ES šalių narių ir verslo sektorių jau bando patys įdiegti įvairius sertifikatus. Siekiant išvengti painiavos ir chaotiškos vasaros, būtina kuo greičiau patvirtinti šį ES instrumentą.

“Jei ES nepriimtų bendro visoms šalims pažymėjimo, gali kilti daug neaiškumų, nesuderinamumo. Europinis pažymėjimas yra atskiras dokumentas, jis skirtas tik laisvam keliavimui tarp ES šalių, o vidaus gyvenime sprendimus priima pačios valstybės”, – teigia europarlamentarė.

ELP frakcija palaiko iniciatyvą šį sertifikatą svarstyti skubos tvarka. Tikimasi, kad pažymėjimas pradės veikti šį birželį.

Po balsavimo Parlamente dėl šio sertifikato dar vyks derybos su Europos Komisija ir Europos Taryba.

2021.04.23

EP narys prof. L. Mažylis apie ES Rytų partnerystę: „Reikia spręsti įsisenėjusias problemas, reikia daugiau dinamiškumo“

Liudas Mažylis yra Delegacijos „Euronest“ Parlamentinėje asamblėjoje narys

Po beveik pusantrų metų pertraukos, šią savaitę vyko „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos tarp Europos Parlamento ir Rytų partnerystės šalių parlamentų sesija.

Devintajame „Euronest“ susitikime buvo analizuojamos įvairios ES Rytų partnerėms šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – svarbios temos. Aptarta švietimo ir ekonomikos sinergija, demokratijos procesų stiprinimas, gyvenimo kokybė ES Rytų partnerystės šalyse, dabartinė situacija Baltarusijoje, energetikos iššūkiai, ES Rytų partnerystės atsigavimo, atsparumo ir demokratizavimo perspektyvos COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

Geopolitinė situacija ir ES Rytų partnerių politiniai iššūkiai

Daug dėmesio skyrėme geopolitinei situacijai Rytų partnerystės šalyse. Savo ruožtu Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos, Ukrainos parlamentarai bei Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovai iš įvairių politinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų pristatė dabartinius valstybių iššūkius bei lūkesčius, ko tikimasi iš ES.

Nuo praeitos „Euronest“ sesijos konfliktinių situacijų Rytų kaimynystės erdvėje, deja, tik padaugėjo. Iš naujo įsiliepsnojo Kalnų Karabacho konfliktas, kuriame dalyvauja Armėnija ir Azerbaidžanas. Jame aktyvų vaidmenį vaidino išorės jėgos – Rusija ir Turkija. O asamblėjos metu išgirdome raginimus ES atkreipti dėmesį ir į Armėnijos vidaus politikos pokyčius (teigta, kad dabartinis parlamentas be visuomenės žinios keičia rinkimų kodeksą bei įstatymus, tokiu būdu bandant organizuoti priešlaikinius rinkimus). Į tai reaguojama rezoliucijoje, skirtoje Rytų partnerystės šalių atsparumo, atsigavimo ir demokratijos skatinimui po COVID-19 pandemijos. Joje įvardijama, kad bus imtasi daugiau lyderystės ir strateginės atsakomybės, bandant grąžinti taiką Pietų Kaukazo regione. Apsikeitimas karo belaisviais taip pat būtu strategijos, skirtos taikos palaikymui regione, dalimi.

Gi Azerbaidžanas šiuo metu teigia jaučiąs spaudimą iš Armėnijos ir ES, jog jis turi prisiimti kaltę dėl karinių veiksmų Kalnų Karabache, nors iš tiesų ES jau daug metų bando skatinti dialogą tarp konflikto šalių, įtraukiant ir ESBO Minsko grupę, kuri siekia rasti konflikto sprendimą. Europos Komisija paskyrė 31,6 milijono eurų vertės paketą, skirtą sveikatos apsaugos sektoriui ir socialinių bei ekonominių padarinių malšinimui. Bendra inciatyva Europos Sąjungos institucijos Rytų partnerystės valstybėms mobilizavo paramos paketą, siekiantį 980 milijonų eurų, per „Team Europe“ platformą.

Atsigavimui nuo COVID-19 padarinių buvo suteikta 183 milijonų eurų finansinė parama ir Sakartvelui. Ši valstybė pastaruoju metu buvo susidūrusi su labai rimtais vidaus politikos iššūkiais, kadangi parlamentinę daugumą praeituose rinkimuose surinkusi partija buvo įkalinusi opozicinės partijos lyderį Nikanor Melia dėl protestų skatinimo šalyje ir rinkimų rezultatų nepripažinimo. Dar kovo mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel Tbilisyje pradėjo tarpininkavimą tarp opozicijos ir valdančiosios partijos. Didelių Charles Michell ir C. Danielsono pastangų dėka, sutarimas tarp valdančios partijos ir opozicijos buvo pasirašytas. Tiesa, dar daug ką teks išspręsti, kad šį susitarimą galima būtų laikyti ES geopolitine pergale Rytų erdvėje. Turi būti pradėtos ne tik politinės reformos, skirtos stiprinti politinę sistemą bei demokratiją, bet ir kalinami opozicijos atstovai turi būti paleisti.

Neslopsta vidaus problemos ir Moldovoje, po to, kai politinės partijos nuo gruodžio mėnesio nesugebėjo išsirinkti naujos vyriausybės. Pro-europietiškų pažiūrų naujai išrinkta prezidentė Maja Sandu kreipėsi į konstitucinį teismą dėl leidimo organizuoti skubius parlamentinius rinkimus. Tačiau socialistų partija parlamente bando delsti arba net atšaukti naujų rinkimų perspektyvą visomis įmanomomis priemonėmis. Vienas iš mėginimų – nepaprastosios padėties įvedimas iki gegužės. C. Michelis vasario mėnesį vizito Moldovoje metu patikino, jog ES sieks gilesnės ekonominės integracijos bei politinės asociacijos. Dėl šių įvykių šalyje pandemijos valdymas yra labai sudėtingas. Europos Komisija dar vasario mėnesį Moldovai paskyrė 21 600 vakcinos dozių bei 15 milijonų eurų finansinę paramą. Tačiau tokios paramos tiesiog per mažai tam, kad situacija būtų veiksmingai pagerinta. Moldova buvo paskelbusi net viešąjį pirkimą įsigyti daugiau vakcinos dozių, bet, deja, nei viena JAV ar ES vakcinas gaminanti farmacijos įmonė neatsakė – dėl turimų milžiniškų įsipareigojimų. Ekspertas Michael Emerson iš Europos politikos studijų centro asamblėjos metu paragino ES skirti bent papildomą 100 milijonų dozių Vakarų Balkanams ir Rytų erdvei, kadangi ES ir taip jau turi užsitikrinusi 2,6 milijardo ir dar 1,8 milijardo papildomų vakcinos dozių.

Nelengva geopolitinė situacija šiuo metu susiklostė ir Ukrainoje. Šalia valstybės sienų buvo dislokuota virš 100 tūkst. Rusijos karių kartu su sunkiąją karine artilerija. Nors prieš kelias dienas Kremlius paskelbė atšaukiantis karines pajėgas, visas jas iki gegužės mėnesio susigrąžinant į bazes, geopolitinė situacija nepasikeitė nei Rytų Ukrainoje, nei Kryme. Dėl saugumo ir atsparumo regione didinimo, ES kovinės grupės organizavo bendrus taktinius pasiruošimus ir operacijas su Ukraina pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką. Vidaus politika atspindi intensyvią kovą tarp valdančiosios daugumos ir opozicinių jėgų, tačiau vis tiek bendru tikslu išlieka demokratinės reformos bei kova su korupcija, taip siekiant ES narystės. O pandemijos metu ES paskyrė 600 milijonų eurų finansinę paramą Ukrainai.

Sprendžiant iš šių šalių atstovų pasisakymų, visiems šiuo metu itin svarbi integracija į bendrą rinką, saugumas, vizų galimybė ir politinė bei finansinė parama. Taip pat Rytų partnerės išreiškė norą, kad būtų kuriami ir nauji projektai labiau link integracijos į ES pažengusioms šalims.

Dėmesys ir Baltarusijai

Nors Baltarusija oficialiai nepriklauso „Euronest“ Asamblėjai, nes nėra įgyvendinusi būtinų narystės kriterijų (šalyje nevyksta tarptautinius standartus atitinkantys demokratiniai rinkimai, nėra ginamos žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratijos principai ir teisės viršenybė), kaip Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys, pozityviai vertinu sprendimą sesijoje aptarti ir dabartinę Baltarusijos situaciją. Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, stebime, kaip demokratinė Baltarusijos opozicija nenuleidžia rankų, bet tuo pat metu dabartinis režimas sulaiko, kalina nieko dėtus savo šalies piliečius. Palaikau pilietinės Baltarusijos visuomenės demokratinius siekius, todėl su ES Rytų partnerėmis svarbu aptarti ir visiems svarbią Baltarusijos situaciją, nes tai, kaip ši šalis toliau gyvuos, turės įtakos visam regionui.

Nuo 2020 metų vasaros Baltarusija taip pat patiria labai didelius politinius pokyčius. ES institucijos beveik nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su neteisėtu A. Lukašenkos režimu, taip solidarizuojantis su Baltarusijos demokratine opozicija ir šalies piliečiais, siekiančiais laisvės… ES toliau siekia įgyvendinti finansinius instrumentus, kurie pasiektų pilietinę visuomenę, NVO, žurnalistus ir kitus prieš režimą kovojančius piliečius. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojusius vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus su Baltarusija bei kitus žingsnius ES vykdo bandant suteikti reikalingą palaikymą visuomenei. Taip pat yra svarstoma sutelkti politinę grupę, skitą palaikyti santykiams su baltarusių pilietine visuomene ir NVO. ES institucijos toliau ruošia naują sankcijų paketą.

Rezoliucijų gausa: nuo švietimo ir ekonomikos sinergijos iki demokratizavimo ir energetinio saugumo

Siekiant spręsti ES Rytų partnerių valstybių problemas ir stiprinti bendradarbiavimą, devintosios „Euronest“ metu priėmėme ir labai svarbias rezoliucijas. Viena jų – dėl naujo Europos integracijos postūmio į ilgalaikę ES Rytų partnerystės strategiją ir apie atsigavimą, atsparumą bei tolesnę demokratizaciją po COVID-19 pandemijos. Su šia itin konceptualia ir išsamia rezoliucija, kuri apima Vakarų Balkanų valstybių ir kitų Rytų Partnerystės šalių integraciją, paramą Baltarusijos demokratiniams siekiams ir pagalbą pandemijos metu, kreipsimės į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą ir į ES institucijas. Dokumentas itin giliai apima galimus demokratizacijos procesus ir iššūkius, aptaria paramą piliečiams ir būtiną regiono saugumo užtikrinimą. Neaplenkiamas ir Kalnų Karabacho konflikto klausimas.

Kita rezoliucija dėl gyvenimo kokybės, įskaitant patikimas sveikatos priežiūros sistemas ir tvarią pensijų reformą ES ir Rytų partnerystės šalyse, daug dėmesio skiria žmonių gerovei. ES nuo pandemijos pradžios suprato būtinybę eiti bendros sveikatos sistemos link. Šia rezoliucija išsakoma pozicija ne tik dėl būtinosios pagalbos kovoje su COVID-19 infekcija, parama vakcinomis, bet ir sveikatos sistemų atnaujinimo, paslaugų kokybės.

Buvo priimta ir rezoliucija dėl energijos vartojimo efektyvumo, įvairinimo ir nepriklausomybės; sprendžiant pajėgumų poreikius stiprinant Europos energetikos politiką ir kovojant su energetinio saugumo grėsmėmis Rytų partnerystės šalyse. Ja akcentuojame būtinos bendrosios energetinės rinkos kūrimą. Kartu paliestas ir Žaliojo kurso aspektas – tvari energetika, Pietinis dujų koridorius, bendra dujų naudojimo situacija. Žinoma, neaplenkėme ir Astravo atominės elektrinės temos ir balandžio 26 dieną minimos Černobylio avarijos, kuriai šiemet sukanka jau 35-eri metai. Mes turime siekti bendros energetinės nepriklausomybės, nebegalime priklausyti nuo politinių režimų įtakos.

Aš asmeniškai, kaip „Euronest“ delegacijos narys, buvau atsakingas už raporto, skirto skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalyse, pataisų rengimą. Būtent šia tema tvirtinome ir rezoliuciją. Ja siekiama prisidėti prie solidarumo skatinimo, taip plečiant ES ir Rytų partnerių šalių bendradarbiavimą švietimo ir ekonomikos srityse. Švietimo ir ekonomikos sinergija itin svarbi Rytų partnerėms valstybėms, kurios nori stiprinti savo demokratijas, siekia ES integracijos. Pataisomis stengiausi apimti tokias temas, kaip švietimo ir ekonomikos skaitmenizavimas pasinaudojant esamomis ES programomis, taip pat kibernetinis raštingumas bei saugumas, valstybių akademinės visuomenės įtraukimas, tyrimo centrų kūrimas, žalioji ekonomika, švietimo ir ekonomikos svarba pandemijos metu ir kt.

Taip pat patvirtinome rezoliuciją dėl demokratinių procesų stiprinimo: politinių partijų, pilietinės visuomenės, sąžiningos rinkimų aplinkos ir laisvos bei pliuralistinės žiniasklaidos vaidmens. Siekiant demokratizacijos, visose ES Rytų partnerėse, taip pat ir Baltarusijoje, itin svarbų vaidmenį atlieka pilietinė visuomenė ir žiniasklaida. Šiuo dokumentu skatiname laikytis pagrindinių žmogaus teisių, žodžio laisvės. Taip pat atkreipiame dėmesį į politinių partijų veiklos skaidrumą, jo būtinybę.

Būtinoji pagalba vakcinomis, apibendrinančios mintys ir ateities perspektyvos

Kaip sesijos metu pastebėjo Europos politikos studijų centro tyrėjas ekspertas Michael Emerson – šiuo metu egzistuoja vakcinacijos krizė visose šešiose Rytų partnerėse šalyse. Pritariu jo minčiai, kad Rytų vakcinacijos padėtis yra tikrai labai dramatiška. Štai eksperto pateiktame pavyzdyje, Moldova paskelbė konkursą vakcinoms įsigyti, bet nei viena farmacijos įmonė (ES ar JAV) jiems neatsakė, tik Kinija. Gi šios farmacijos kompanijos yra prisiėmusios vykdyti ir kitus dabartinius įsipareigojimus ES. 100 milijonų dozių turėtų būti skirta Rytų partnerystei ir Vakarų Balkanams.

Ir gerai pastebėjo dr. Hans Henri P. Kluge, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktorius, padedantis Rytų partneriams įveikti COVID-19 pandemiją: „Virusai negerbia sienų“. Nors „COVAX“ parama vykdoma, bet Rytų Europoje procesai dar itin lėti. Solidarizuojuosi su jo mintimis, kad mums reikia dar didesnės politinės lyderystės, kad sukurtume pasitikėjimą. Taip pat būtinas pasirengimas ir būsimoms sveikatos krizėms.

Būdamas VDU profesoriumi, daugiau nei du dešimtmečius dėsčiau ir vysčiau mokslinę veiklą ES politikos ir integracijos temomis. Todėl, reaguodamas į „Euronest“ aptartas temas ir Rytų partnerių atstovų, Parlamento kolegų ir ekspertų mintis bei idėjas, devintąją „Euronest“ sesiją apibendrinčiau viena fraze – nauji iššūkiai senų kontekstų fone. Be naujų pandemijos iššūkių, mes patiriame nuolatinius geopolitinius iššūkius. Regiono saugumui ir stabilumui vėl gresia pavojus. Rusija išnaudoja įšaldytus konfliktus ir kuria naują nestabilumą. Vidinės aplinkybės kiekvienoje valstybėje išlieka skirtingos, bet bendrų vertybių svarba išlieka. ES Rytų partnerėms šalims itin svarbi yra aktyvi pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida. Tai svarbu ir Baltarusijoje, nepriklausomai nuo brutalaus režimo.

Pagrindinės medicinos įrangos tiekimas ir net vidutiniškai padidėjęs vakcinų kiekis parodys solidarumą, užtikrins naudą piliečių kasdieniam gyvenimui ir išgelbės gyvybes.

Ir galų gale – Rytų partnerystės šalys amžiams negali likti tik kaimynine erdve. Visų ES institucijų kryptinga veikla, įskaitant tarpparlamentinį aspektą, turėtų užtikrinti stabilią ir negrįžtamą Europos integraciją. Tam šiai dienai turime stiprinti Rytų partnerių demokratiją, įveikti geopolitinius iššūkius.

Tai buvo neeilinė patirtis. Devintoji „Euronest“ sesija – itin konceptuali. Nors įprastai tokie susitikimai organizuojami kasmet, tačiau pernai jie dėl COVID-19 pandemijos neįvyko. O per pastaruosius metus atsirado daug naujų geopolitinių ir kitų aspektų, kurie turės svarbią įtaką Europos Rytų regiono ateičiai. ES savo bendradarbiavimą su Rytų partnerėmis šalimis toliau vystys politinės ir finansinės paramos būdais.

Bet net ir dabartinių iššūkių kontekste, manau, kad šiandien Europos institucijos yra įpareigotos būti aktyvios, greičiau reaguoti siūlydamos ekonomikos ir investicijų planus, pagrįstus skaitmeniniu ir tvariu perėjimu, inovacijomis. Nors tokie siekiai atrodo ambicingi, bet kartu tai žymi ilgalaikius tikslus. Žymi ir mūsų bendrą ateitį, jos perspektyvas.

Jeigu įdomu, kaip „Euronest“ klausimais dirbama Europos Parlamente – jiems yra skirti keturi komitetai: Politinių reikalų, žmogaus teisių ir demokratijos komitetas; Ekonominės integracijos, teisinio suderinimo ir konvergencijos su ES politika komitetas; Energetinio saugumo komitetas; ir Socialinių reikalų, užimtumo, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komitetas. Būtent šių komitetų pobūdis ir iniciatyvos yra skirtos ES Rytų partnerystės demokratijoms stiprinti ir galimos integracijos iššūkiams spręsti. O pačią Asamblėją sudaro šešiasdešimties Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies. „Euronest“ forumas Parlamente vienija įvairius komitetus bei delegacijas ir savo veikla formuoja bendrą šios institucijos poziciją Rytų partnerystės klausimais.

2020.07.15

Liudas Mažylis. Baltarusijos drama: tarp teisės į laisvą žodį, teisės į sveikatą ir teisės į gyvenimą

Prof. Liudas Mažylis yra Delegacijos ryšiams su Baltarusija narys Europos Parlamente ir Sąjūdžio prieš Astravo AE narys Lietuvoje

Liko mažiau nei mėnuo iki prezidento rinkimų Baltarusijoje. Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka neseniai išsakė mintį, jog darys viską, „kad Maidano situacijos šioje šalyje nebūtų“. Ir Maidano pavyzdys čia minimas tikrai ne veltui: Baltarusijos piliečiai ir opozicija aiškiai rodo, kad nori pokyčių šalyje, o štai dabartinė valdžia vykdo masinius suėmimus ir represijas… Baltarusijoje verda tikra politinė drama: nenumaldomas noras išlikti valdžioje neišvengiamai atveda prie žmogaus teisių pažeidimų.

Būdamas delegacijos ryšiams su Baltarusija nariu Europos Parlamente, neretai patiriu dviprasmius jausmus. Štai dar kadencijos pradžioje, praėjusių metų rudenį, galėjo atrodyti, kad su Baltarusijos valdžia galima bent jau ieškoti sąlyčio taškų. Tarsi buvo galima tikėtis bent jau dalykiškų diskusijų tarp ES ir Baltarusijos. Ir Europos Komisija, ir ES ambasadorius Baltarusijoje ėmėsi tam tikrų iniciatyvų, kurios buvo naudingos paprastiems Baltarusijos piliečiams. Žengti bent jau keli nedideli žingsneliai: vyksta prekybos dialogas, šiokia ar tokia, bet diskusija dėl Astravo, švelninami vizų ir readmisijos režimai. O štai šiandien mes visi puikiai matome realų diktatoriaus Lukašenkos portretą. Panašu, kad dabar jau piliečiai nebenori taikytis su 26 metus Baltarusijos valdžią savo rankose laikančiu Lukašenka, o jis pats nebepajėgia sudaryti „bent jau kažkiek demokratiškų“ rinkimų įvaizdžio ir politinių priešininkų suėmimus bei represijas pradėjo vykdyti jau dabar. Tai – bandymas sudrausminti politinius priešininkus ir tautą, o su priemonėmis nesiskaitoma.

Artėjantys rinkimai tik dar labiau atvėrė akis pasauliui dėl situacijos Baltarusijoje. Ir faktas čia vienas – turime reikalų su nedemokratine valstybe. Ir kad ir kaip tikėtumėmės, kad Vakarų ir Baltarusijos santykis keisis, aš vis pavartau savo paties rašytas mokslines knygas, monografijas, publikacijas ir suprantu, kad situacija tiesiog nejuda iš lūžio taško jau nebe pirmą dešimtmetį. Ir 2006-aisiais, ir 2010-aisiais represijos vyko jau po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiemet situacija pakitusi tik tiek, kad nebėra kuo „pamaloninti“ žmonių – ekonominė situacija tik prastėja – ir valdžios veiksmai COVID-19 akivaizdoje smarkiai pakirto bet kokį pasitikėjimą valdžia.

2020.05.05

Pokalbyje apie Taivaną – šios šalies sėkminga patirtis suvaldant koronaviruso pandemiją

Pokalbis su Taipėjaus Atstovybės prie Europos Sąjungos ir Belgijoje Ambasadoriumi, Harry Ho-Jen Tseng.

Taivanas, kuris oficialiai vadinasi Kinijos Respublika, tai – demokratinė šalis, kurioje gyvena kinai. Tuo ji iš esmės skiriasi nuo tos Kinijos, kurios sostinė yra Pekinas. Taivanas labai puikiai susitvarkė su pandemija, turint omeny, kad yra šalia tos vietos, kur pandemija kilo, iš kur koronavirusas pasklido po pasaulį.

Europarlamentarai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė visų Lietuvos piliečių vardu padėkojo už pagalbą, kurią valstybė gavo iš Taivano kovai su pandemija. Lietuva iš Taivano gavo didelius kiekius apsauginių kaukių ir kitų priemonių.

Europarlamentarai paprašė Ambasadoriaus pasidalinti patirtimi, kaip Taivanui pavyko taip sėkmingai kovoti su pandemija.

EP narys A. Kubilius teigė, kad peržiūrėjęs visuotinę pandemijos statistiką, liko beveik šokiruotas, pamatęs, kad Taivanas, turintis beveik 24 mln. gyventojų, turi tik 429 patvirtintus koronaviruso atvejus ir tik 6 registruotus nuo koronaviruso mirties atvejus.

Ambasadoriaus Harry Ho-Jen Tseng teigimu, 2003 metais Taivanas turėjo labai nelengvą patirtį su SARS pandemija. Taigi žinojo, jog virusas gali pradėti sklisti labai staigiai. Kai tik suprato, kad Kinijoje pradėjo sklisti naujas virusas, ėmėsi šių priemonių:

Sienų kontrolė ir karantinas atvykstantiems

Pirmiausiai šalis pradėjo kontroliuoti sienas – uždraudė žmonėms iš žemyninės Kinijos atvykti į Taivaną, taip pat įvedė karantiną turistams iš Honkongo ir Makao. Tačiau tokio karantino, kokį mes suprantame Europoje, t.y. šalies viduje, Taivanas neįvedė – nepradėjo uždarinėti restoranų, parduotuvių ir pan.

Taivano karantinas orientuotas į atvykstančius turistus arba taikomas tiems gyventojams, kurie keliavo arba turėjo kontaktus su užsikrėtusiais asmenimis. Kitiems gyventojams karantinas įtakos neturėjo.

Kryžminis kontaktų atsekamumas ir karantinavimas. Visuotinės izoliacijos nėra ir nebuvo

Kalbant apie Taivano piliečius, yra vykdomas kryžminis kontaktų atsekamumas. Taigi nustačius naują atvejį, atbuline data sekami visi kontaktai, kuriuos užsikrėtusysis turėjo. Ir tik tie, kurie turėjo kontaktą su nustatytu atveju, privalomai turi karantinuotis. Mokyklos liko veikiančios, taip pat ir restoranai bei laisvalaikio įstaigos yra atviros ir vykdančios veiklą.

Žinoma, dėl to, jog visame pasaulyje paskelbta pandemija, tai paveikė ir ir mūsų ekonomiką. Verslui nėra taip gerai, kaip buvo, tačiau gyvenimas vyksta įprastai. Visiškos izoliacijos nėra.

Medicinos personalas pirmojoje linijoje turi neribotą prieigą prie asmeninių apsaugos priemonių, yra testuojami

Ambasadorius Harry Ho-Jen Tseng teigė, kad Taivanas labai didžiuojasi, jog nei vienas sveikatos darbutojas neužsikrėtė virusu. Nenustatyta infekcija ligoninėje yra labai rimta. Blogą patirtį turėjo 2003 metais su SARS virusu. Todėl asmeninės apsaugos priemonių buvo sukaupta pakankamai sveikatos darbuotojams, slaugytojams ir savanoriams. Gydytojai esantys pirmojoje linijoje turi būti gerai apsaugoti. Jis pabrėžė, kad tai yra pirmos būtinybės klausimas jų Vyriausybei.

Tokios politikos dėka Taivano gydytojai ir slaugės pirmojoje linijoje turi neribotą prieigą prie asmeninių apsaugos priemonių.

Taivanas nevykdė visuotinio testavimo visiems, tačiau periodiškai darė visuotinį testavimą sveikatos darbuotojams. Tai darė 3 kartus, ir visi 3 testai turėjo būti neigiami.

Svarbus vaidmuo kaukėms – jas dėvi visi taivaniečiai

Kaukių dėvėjimas jau tampa beveik būtinybe. Kiekvienas taivanietis, nesvarbu, jaunas ar senas, išeidamas iš namų tiesiog dėvi kaukes, taip apsaugodamas save ir kitus. Kadangi šiuo virusu galima būti apsikrėtus ir neturėti jokių simptomų. Taigi dėvėdami kaukes apsaugome ir aplinkinius, nes negalime būti tikri, ar patys esame apsikrėtę. Tuo pačiu saugomės ir nuo užsikrėtimo nuo kitų asmenų. Yra daug tyrimų, rodančių kaukių efektyvumą ir jog jos smarkiai sumažina užsikrėtimo riziką. Taivane nereikia žmonių įtikinėti jas dėvėti. Jos yra tapusios mūsų gyvenimo dalimi.

Ne masinis, tačiau tikslingai nukreiptas testavimas.

Kalbant apie tikslingai nukreiptą testavimą, testuota viso labo kiek daugiau nei 60000 asmenų, tačiau labai aiškiai nustatant, kas turi būti testuojamas: tie, kurie turėjo sąlytį su užkrėstaisiais. To rezultatas – 439 patvirtinti atvejai.

Ambasadorius pažymėjo, kad šalyje pradėjo atsekinėti kontaktus nuo pat pirmojo atvejo. Atliekant tikslingą testavimą, sulaikomas ligos plitimą, neleidžiama jai išplisti per toli ar per greitai.

Socialinė distancija, geros higienos įpročiai: dažnas rankų plovimas ir temperatūros matavimo dukart per dieną prašoma žmonių tai daryti namuose.

EP narys A. Kubiliaus teigimu, tikimasi “kad visame Pasaulyje bus padarytos tinkamos išvados iš šios pandemijos. Pandemijos negalime painioti su geopolitika. Kinija išties naudojasi savo geopolitine svarba ir jėga, kad uždraustų Taivanui įgyti tarptautinį statusą, kurio Taivanas nusipelno”.

Pasak jo, Taivanas turėtų būti Pasaulio sveikatos organizacijoje tarp lyderiaujančių šalių dėl to, ką Taivanas pasiekė. o ne prašytis būti pakviečiamas.

“Norime, jog dalintumėtės informacija apie savo sėkmę, o jei PSO to neleidžia, galbūt Taivanas įsteigs kokią nors Taivano patirties bendruomenę, prie kurios mielai prisijungsime”, – kalbėjo A. Kubilius.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad “Taivanas tampa vis artimesnis mūsų šaliai ir visai Europai dėl bendrų grėsmių ir bendro supratimo apie demokratijai kylančias grėsmes”.

“Jūs esate maža šalis, mes esame maža šalis, kyla labai panašūs iššūkiai ir grėsmės. Taigi Jūsų patirtis mums labai svarbi, o mūsų patirtis – jūsų šaliai. Mus išties labai domina Jūsų ekspertų buvimas PSO”, – pabrėžė EP narė.

2020.04.23

COVID-19 poveikis ekonomikai: 100 mlrd. eurų darbo vietoms išsaugoti

ES teikia finansinę paramą darbo vietoms ir dirbantiesiems apsaugoti. Siekdama užtikrinti, kad darbuotojai galėtų išlaikyti savo darbo vietas, kai įmonės negali vykdyti veiklos dėl koronaviruso krizės, ES kuria laikiną iki 100 mlrd. eurų vertės paramos priemonę nacionalinėms darbo schemoms remti.

Pagal Komisijos parengtą sutrumpinto darbo laiko koncepciją (SURE) valstybėms narėms bus suteikta parama padengti išlaidas, tiesiogiai susijusias su sutrumpinto darbo laiko sistemų sukūrimu, pratęsimu arba išplėtimu.

Skaitykite daugiau apie Europos Sąjungos veiksmus kovoje su koronavirusu.

Finansinė parama bus teikiama kaip ES paskolos valstybėms narėms, kurios paprašys paramos. Paskolos bus grindžiamos valstybių narių garantijų, savanoriškai suteiktų ES, sistema. Priemonė pradės veikti, kai visos valstybės narės įsipareigos suteikti tas garantijas.

Sutrumpinto darbo laiko sistema

Sutrumpinto darbo laiko sistemos suteikia galimybę ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms laikinai sumažinti darbuotojų darbo valandų skaičių, o už nedirbtas valandas darbuotojams kompensuojama iš valstybės išteklių.

„Tai svarbi ES solidarumo išraiška ir naudinga priemonė siekiant sušvelninti socialinius ir ekonominius COVID-19 krizės padarinius. Remdama trumpalaikio darbo schemas ir panašias priemones, programa SURE padės ekonominius sunkumus patiriančioms įmonėms išlaikyti žmones darbo vietose“, – siūlomą priemonę palankiai įvertino EP Užimtumo komiteto pirmininkė Lucia Ďuriš Nicholsonová (Konservatoriai ir reformistai, Slovakija).

Kol priemonė SURE yra laikina ekstremaliosios situacijos priemonė, specialiai skirta greitai reaguoti į koronaviruso pandemijos nulemtus iššūkius, Komisija taip pat įsipareigojo sparčiau parengti teisės akto pasiūlymą dėl Europos nedarbo perdraudimo sistemos, kuria siekiama remti valstybių narių politiką, kuria išsaugomos darbo vietos ir įgūdžiai, rengimą.

Europos Parlamento teigimu, tokia bazinė bedarbio pašalpų sistema tiesiogiai prisidėtų prie namų ūkių pajamų stabilizavimo bei Europos socialinės politikos stiprinimo. Balandžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje EP nariai pakartojo savo raginimą įsteigti nuolatinę Europos nedarbo perdraudimo schemą, kuri leistų valstybėms imti paskolas įdarbinimo projektams finansuoti.

Sužinokite daugiau apie ES priemones, kurios padeda mažinti nedarbą ir kovoti su skurdu.

2020.04.01

ES finansuoja COVID-19 tyrimus

Pasauliui stengiantis užkirsti kelią koronaviruso pandemijai, ES remia pastangas kuo greičiau sukurti vakcinas ir užtikrinti veiksmingą gydymą.

Siekiant remti koronaviruso vakcinos tyrimus ir sulėtinti pandemijos plitimą, reikšmingos ES lėšų sumos nukreipiamos moksliniams tyrimams ir tolesniam pasirengimui kovai su sveikatos krizėmis finansuoti.

Šiuo metu septyniolikai programos „Horizontas 2020“ projektų, skirtų kovai su virusu COVID-19, Europos Komisija skyrė 47,5 mln. eurų, kurie bus panaudoti neatidėliotinų tyrimų finansavimui ir padės gilinti žinias.

Pagal šiuos projektus 136 mokslinių tyrimų grupės iš ES ir kitų valstybių:

siekia gerinti stebėsenos sistemas, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią viruso plitimui ir jį kontroliuoti;
vysto gydymo vietoje naudojamus greitus diagnostikos tyrimus;
plėtoja naujus gydymo būdus;
kuria naujas vakcinas.

Be to, Naujoviškų vaistų iniciatyva – viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė tarp Europos Komisijos ir farmacijos pramonės – paskelbė kvietimą iki kovo pabaigos teikti paraiškas COVID-19 mokslinių tyrimų ir diagnostikos finansavimui. Šiam tikslui iš ES programos „Horizontas 2020“ bus skirta iki 45 mln. eurų. Tokią pačią sumą turėtų skirti farmacijos sektoriaus subjektai, taigi bendra suma siektų iki 90 mln. eurų.

Kovo 16 d. vakciną nuo koronaviruso kuriančiai bendrovei iš Vokietijos „CureVac“ pasiūlyta iki 80 mln. eurų Europos finansinė parama.

Egzistuojančios programos

ES jau yra įdiegusi nemažai mokslinių tyrimų ir nepaprastosios padėties finansavimo mechanizmų, skirtų visuomenės sveikatos krizėms spręsti.

Tarp jų — Europos virusų archyvas GLOBAL („EVAg“), Europos pasirengimo kovai su epidemijomis platforma — projektas PREPARE, taip pat Komisijos veikla Bendradarbiavimo pasaulinių mokslinių tyrimų, susijusių su pasirengimu infekcinėms ligoms, srityje iniciatyvos (GloPID-R) tinkle.

ES taip pat padeda finansuoti į sprendimus orientuotus projektus, tokius kaip „EpiShuttle“, pagal kurį gaminami ligoninių pacientams skirti izoliaciniai blokai, ir m-TAP technologijos vystymas virusų dalelėms filtruoti.

2020.03.25

Europos Parlamentas balsuos dėl priemonių, švelninančių koronaviruso pandemijos pasekmes ekonomikoms

Šį ketvirtadienį, kovo 26 d., neeilinėje plenarinėje sesijoje Europos Parlamento (EP) nariai balsuos dėl pirmų trijų Europos Komisijos pasiūlytų priemonių, kurios turėtų padėti stabdyti COVID-19 plitimą ir kovoti su jo ekonominiais padariniais Europos Sąjungos šalims narėms.

Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos delegacijos Lietuvoje vadovas Andrius Kubilius pabrėžia, kad Europos Parlamentas yra pasirengęs remti būtinas kovos su viruso protrūkiu priemones.

„Koronaviruso protrūkis yra didžiulis iššūkis visai Europos Sąjungai ir jos narėms. Siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes šalių narių ekonomikoms – parlamentas balsuos dėl įvairių priemonių. Suderintas ES atsakas į krizę apima 37 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, skirtą teikti finansinę paramą ne tik sveikatos priežiūros sektoriui, bet ir įmonėms bei gyventojams, kad būtų apsaugotos jų pajamos ir darbo vietos“, – teigia A. Kubilius.

Taip pat plenarinėje sesijoje EP nariai balsuos dėl Europos Komisijos pasiūlymo išplėsti ES solidarumo fondo taikymo sritis, kad jos apimtų kritines visuomenės sveikatos situacijas. Komisija siūlo nustatyti, kad visuomenės sveikatos krizės būtų laikomos viena iš ekstremaliųjų situacijų, kurioms ištikus galima gauti ES solidarumo fondo pagalbą.

Tokiu būdu labiausiai nukentėjusios valstybės narės galėtų gauti papildomą iki 800 mln. eurų paramą. Dėl paramos iš ES solidarumo fondo būtų sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Šioje plenarinėje sesijoje taip pat bus balsuojama dėl EK pasiūlymo stabdyti tuščių lėktuvų skrydžius.

Tam, kad šie pasiūlymai įsigaliotų, jiems dar turės pritarti Taryba.

Europarlamentaras A. Kubilius taip pat teigiamai vertina Europos Centrinio Banko paskelbtą apie 750 mlrd. eurų planą, skirtą mažinti krizės poveikį ES ekonomikai, perkant vyriausybės ir įmonių obligacijas.

Jo teigimu, nors ekonominės krizės neišvengsime, bet svarbiausia – pamokos iš 2008-2009 m. finansinės krizės yra išmoktos: ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje.

„Svarbiausias mūsų ginklas, be mūsų pačių gebėjimo atlaikyti sudėtingus išbandymus – buvo, yra ir liks tas pats: Europos Sąjungos solidarumas. Jis tokiose krizėse yra išbandomas. O išbandytas darosi tik tvirtesniu. Tą matome ir šiandien“, – sako EP narys A. Kubilius.

Plenarinė sesija prasidės kovo 26 d. 10 val. ir bus atvira tiems europarlamentarams, kurie jau yra Briuselyje. Briuselyje nesantys EP nariai dalyvauti galės nuotoliniu būdu.

EP neeilinės plenarinės sesijos posėdžio darbotvarkę ir teikiamus siūlymus rasite čia: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/OJQ-9-2020-03-26_LT.html

2020.03.24

Rasa Juknevičienė. Išmoktos COVID–19 pamokos

Lessons learned (liet. – išmoktos pamokos), kaip sako kariuomenėse. Dirbdama krašto apsaugos ministre, visuomet su kariuomenės vadovybe, jos atstovais po didelių pratybų ar įgyvendintų projektų aptardavome ir įvertindavome išmoktas pamokas. Todėl šio straipsnio tikslas – ne ką nors supeikti, o atvirkščiai, kad į save kiekvienas pasižiūrėtume ir toliau eitume labiau susivokę.

Lietuvoje matome tik COVID–19 viruso siautėjimo pradžią, tad dar viskas prieš akis. Virusai buvo, yra ir bus. Tačiau pamokas reikia išmokti.

Taigi pamokos:

1. Niekas Europoje nebuvo pasiruošęs tam, kas įvyko. Niekas. Tačiau apokalipsė, kurią skelbia Eurazijos apologetas Aleksandras Duginas, Europos Sąjungai neateis.

2. Dauguma, įskaitant ir mane, į pranešimus iš Kinijos žiūrėjome kaip į pranešimus iš Kinijos. Įprastai, nesureikšmindami.

3. Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvoje, kaip rodo dabar paaiškėję faktai, taip pat nenumatė tokios eigos. Vienas faktų – Lietuva vasario mėnesį atsisakė kartu su ES įsigyti papildomą apsaugos priemonių kiekį. Dabar aiškina išsisukinėdami, neva už milijonais vienetų užsakytas priemones būtų pasmerkti. Ar apie milijonus tada buvo kalba? Juk nevertino rimtai, todėl ir neužsakė. Pasakytų nuoširdžiai, tikrai suprastume.

4. Pradžia Italijoje taip pat dar nebuvo rimtas įspėjamasis skambutis. ES nesiėmė griežtų sprendimų iš karto. Visiems buvo labai netikėta, pripažinkime. Likimo ironija, tačiau EPP politinėje grupėje dar iki koronaviruso bangos į Europą patys italai labiausiai bauginosi ir baugino dėl viruso antplūdžio per Afriką.

5. Antieuropietiška pusė jau skelbia apokalipses Europos Sąjungai. Ją itin aktyviai skleidžia Eurazijos apologetas Aleksandras Duginas. Įdomiausia, kad ES didesnės lyderystės ir griežto centralizuoto atsako pasigenda tie, kurie patys yra prieš Europos Sąjungos federalizaciją. Jiems reikėtų žinoti, jog sveikatos apsauga yra palikta valstybių narių kompetencijai, ES turi mažai galių veikti centralizuotai. Sienos? Šengenas? Taip, sienos užsidarė, tačiau tai yra būtinybė. Europos Sąjunga tikrai nežlugs. Bus daug ginčų, diskusijų dėl to, kas įvyko, kaip reaguota, tačiau tai normalu.

6. Lietuvoje v i s i nuo pat atslenkančios bėdos pradžios labiausiai išsigando panikos. Ne viruso, ne pasekmių dėl jo, bet panikos. Dabar, žiūrint atgal, tai buvo klaida. Panika yra blogai, bet kai neįvertini grėsmės masto, atsitinka dar blogiau. Kokias dvi savaites Lietuvoje visuomenė buvo maitinama žinia apie vienintelę užsikrėtusią moterį Šiauliuose, nors jau tada buvo kitaip. Tokia situacija užliūliavo, žmonės nereagavo rimtai. Užsiliūliavo ir valdžia, neteikė galimų prognozių, netelkė pajėgumų apsaugos priemonėms įsigyti.

7. Rimčiausia išmokta pamoka turėtų būti iš rimčiausios klaidos – testai. SAM turėjo visą informaciją, kai prieš dvi savaites tapo aišku, kad sugrįžusieji iš židinių nebuvo sukontroliuoti, virusas pasklido, o karščiuojantys pradėjo eiti pas gydytojus. Šie neturėjo nei apsaugos priemonių, nei galimybės ištirti dėl COVID–19.

Kovo 21 dienos BNS duomenimis Latvijoje buvo atliktas 1241 testas, t.y. beveik tiek, kiek A. Veryga leido atlikti nuo epidemijos pradžios. Testai iki praėjusios savaitės buvo gyvybiškai svarbūs, kad apsaugotume sveikatos įstaigas. Dabar gi kai kurios iš jų tapo viruso klasteriais. Ministras geras dvi savaites aiškino, kad tyrimai nėra taip svarbu, laikė viską vienose rankose, mėgavosi keliais nustatytais atvejais, net gyrėsi geriausiu darbu Europoje. Tačiau juk esame kare, o kova su priešu be žvalgybos – didžiausia nesąmonė, tai pasakytų kiekvienas. Testai – vienintelė ir svarbiausia žvalgybos priemonė.

8. Netiesos sakymas. Čia yra lietuviška šios valdžios bėda. Deja, labai rusiškai atrodanti ir daug blogesnė nei laikini priemonių trūkumai. Nes krizių metu reikia pasitikėjimo. Visiško pasitikėjimo. Klaidų daro visi, tačiau blogiausia, kai jos slepiamos ir kai puikybė neleidžia jų pripažinti.

Jau prieš gerą savaitę pradėjo augti sergančių gripu skaičius. Kovo 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM duomenimis, Lietuvoje gripo atvejų – padaugėjo. Kovo 9–15 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Klaipėdos. Minimą savaitę gripu susirgo 1895 Lietuvos gyventojai, dar prieš savaitę – 1531. Taip pat išaugo ir mirusiųjų skaičius. Ar nuo gripo? Sužinoti galima tik žinant, kaip tas gripas buvo diagnozuotas.

9. Lyderystė. Čia svarbiausia, nors parašysiu tik trumpai. Užuojautos ir gražūs žodžiai – gerai. Bet to maža. Reikia nebijoti, reikia daryti, negalvojant apie kitą kadenciją ir reitingus. Žmonės laukia tikros, nesuvaidintos lyderystės.

10. Demokratija. Akivaizdu, kad ji kažkur atsitraukusi į nuošalę, jei paklaustum šiandien žmonių apie svarbiausius jų lūkesčius. Tačiau reikia kažkam jos nepaleisti iš rankų suvisam. Opozicija neturi išsigąsti perspėjimų nesiaiškinti klaidų dabar. Net premjerui atliktas testas dėl koronaviruso ne taip, kaip visiems, turi būti įvertintas.

11. Žiniasklaida. Dabar tai yra pagrindinė demokratijos atrama. Žurnalistai dirba įtemptai, dirba pavojingose linijose. Ekonomika kris, todėl bus iššūkis žiniasklaidos verslui. Parama iš valdžios gali primerkti budrias akis. Socialiniai tinklai yra ir išganymas, tačiau ir priemonė nesąmonėms skleisti.

12. Susipriešinimas. Tai neišvengiama, nes esam labai skirtingi. Ypatinga priešprieša sugrįžusiems iš užsienio. Kaimuose ir miesteliuose žmonės stebi kaimynus, tai gerai. Tačiau randasi baimė bet kokiam atvykėliui, įtampa gali tapti pavojinga. Čia yra veiklos vietos bendruomenėms, vietos lyderiams, seniūnijoms.

13. Dezinformacija. Pamatėme, kad ji veikia. Sąmokslo teorijoms dirva gera. Hibridinių karų ekspertams šiandieninė situacija yra lyg gyvos pratybos, kaip būtų tikro karo atveju.

Šiai Vyriausybei teko didelis išmėginimas, tačiau išmėginimas ir tiems, kurie esame priversti nutraukti darbus. Kai iš valdžios ministro girdžiu siūlymus patylėti, nes mes dirbam, o jūs sėdite namie, tai suprantu, kad nuo Baltarusijos tikrai esame labai netoli.

Bet gerų dalykų – su kaupu. Labai ačiū verslui, savanoriauti pasiryžusiems piliečiams už visas gražias pagalbos iniciatyvas, o labiausiai – medikams. Mano draugai ir artimieji – tame fronte taip pat.