×

Žyma: ES kova su dezinformacija

2023.06.01

L. Mažylis: „EP pakartotinai ragina užkardyti kišimąsi į demokratinius procesus“

Birželio 1 d. Europos Parlamentas (EP) plenarinės sesijos metu Briuselyje priėmė rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją. Pasak europarlamentaro prof. Liudo Mažylio, rezoliucija itin išsami ir joje nurodyti visi iššūkiai bei galimi veiksmai ES atsparumo didinimui bei koordinuotai kovai su užsienio subjektų kišimusi. „Tai išskirtinai preciziškas darbas. Rezoliucijoje nurodyti visi aspektai, kaip ES turi bendrai veikti, kad apsaugotų savo demokratiją, taip pat ir artėjant kitiems Europos Parlamento rinkimams“, – teigia L. Mažylis.

Daugumos pritarimu (469 EP nariai balsavo už rezoliuciją, 71 – prieš, 75 susilaikė), europarlamentarai ragina parengti suderintą ir bendrą ES strategiją prieš užsienio šalių kišimąsi, manipuliavimą informacija ir išpuolius prieš demokratiją. Dokumente dažniausiai minima Rusijos ir Kinijos daroma įtaka ES, grėsmės dėl šių nedemokratinių valstybių veiksmų. Rezoliucija skatinama apsaugoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimus bei didinti ES atsparumą esamiems bei galimiems užsienio valstybių išpuoliams.

L. Mažylio teigimu, nors priimta rezoliucija ir puikaus turinio, bet tenka pripažinti, kad dabartinis ES pasirengimas ir atsakas į hibridines atakas ir propagandą yra nepakankamai greitas ir veiksmingas. „Situaciją būtina keisti, tikiuosi ir efektyvesnių Europos Komisijos veiksmų“, – situaciją pripažįsta prof. L. Mažylis.

Prieš balsavimą vykusiuose debatuose dėl užsienio kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, L. Mažylis akcentavo būtinybę didinti bendrą ES atsparumą. Politikas pritarė ir kitų kolegų nuomonei, kad situacija išskirtinė, nes pirmą kartą pasiruošimas ir de facto rinkiminė kampanija prasideda vykstant totaliniam karui Europoje.

„Realus karas, vykstantis dėl pasibaisėtinų Rusijos veiksmų Ukrainoje, dar labiau sustiprino poreikį didinti mūsų atsparumą. Į tai įeina ir pasipriešinimas užsienio valstybių kišimuisi į demokratinius procesus ES“, – pasisakymo metu kalbėjo politikas. Pasak jo, dar labiau suintensyvėjęs piktavališkas elgesys tikėtinas 2024 metais, prieš būsimus Europos Parlamento rinkimus. EP narys L. Mažylis tikisi, kad atsakingos institucijos ir ES valstybės narės rimtai pažvelgs į rekomendacijas, pateiktas rezoliucijose, kurias parengė už užsienio šalių kišimąsi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, atsakingi komitetai, ir jas kuo skubiau atsakingai įgyvendins.

„Kol mes tebediskutuojame, kaip reikėtų elgtis, priešiškos valstybės, tokios kaip Rusija, jau šiandien vykdo realius veiksmus Europoje, kenkiančius mūsų demokratijai. ES atsako, kuris atliktas iki dabar, akivaizdu, nepakanka“, – debatų metu Briuselyje ES atsako į nedemokratinių valstybių veiksmus būtinybę pabrėžė europarlamentaras. Politikas pastebi, kad, pavyzdžiui, ir šiandien, birželio 1 d., Europos lyderių vizitas Moldovoje, skirtas pademonstruoti Maskvai demokratijos vienybę, yra lydimas grubios Rusijos propagandos.

Visgi europarlamentaras L. Mažylis tikisi, kad ši rezoliucija „pralauš ledus“ ir bus imamasi bendros koordinuotos veiksenos. „Rezoliucija apima tiek kišimąsi į rinkiminius procesus bei ypatingos svarbos infrastruktūros ir strateginių sektorių apsaugą, tiek dezinformaciją ar atakas pasitelkiant interneto platformas ir  būtinybę stiprinti kibernetinį saugumą“, – rezoliuciją trumpai aptaria EP narys prof. L. Mažylis.

2022.10.07

Liudas Mažylis. Rusijos propaganda: kaip veikia Kremlius ir jo sekėjai Europoje

Dėl Europos valstybių ir jų vadovų solidarumo Ukrainai klausimų nekyla, kadangi pastarieji septyni sankcijų paketai bei finansinė ir karinė parama parodė bendrijos lyderystę. Tačiau, nėra paslaptis, kad atsiranda pavienių asmenų, interesų grupių ir politinių judėjimų Europoje, kurie bando manipuliuoti karo Ukrainoje diskursu, specialiai keliant abejones dėl Kremliaus nusikaltimų ir karo kaltininkų.

Šios savaitės Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre metu netrūko reikšmingų debatų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, energetikos kainų ES šalyse bei kitų geopolitiškai aktualių bendrijai įvykių. O trečiadienį, spalio 5 d., buvo paliesta aštri tema – kaip kovoti su Putino bičiuliais Europoje bei jų anti-europietiška ir anti-ukrainietiška propaganda. Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas pasakė, kad Komisija neabejotinai išsiaiškins, kurios Europos politinės partijos ir politikai gavo slaptą Rusijos finansavimą. Remiantis neseniai pasirodžiusiais JAV žvalgybos duomenimis, vien tik nuo 2014 m. Rusija išleido daugiau nei 300 mln. dolerių politinių judėjimų užsienyje finansavimui. Tokie šokiruojantys finansiniai rodikliai yra lydimi argumentų, jog kraštutinės kairės bei dešinės politinės partijos labiausiai dominavo priimdamos purvinus rusiškus pinigus. Teigiama, kad grynieji pinigai ir kitokia materiali parama pasiekdavo kraštutinius politinius judėjimus per su Rusija siejamus „Think tanks“ (liet. ekspertines grupes) ir fondus, kurie egzistuoja Europoje. Europos Komisijai dabar disponuojant neseniai paviešinta informacija dėl rusiško poveikio radikaliems Europos judėjimams, kitais metais ketinama pasiūlyti demokratijos gynimo paketą ES, kuris bus skirtas ir užsienio agentams identifikuoti.

Įsijungdamas į plenarinės sesijos debatus akcentavau, jog dar 2022 m. kovo mėnesį draudimas transliuoti Rusijos valstybinę žiniasklaidą buvo teisingas, bet to nepakanka. Sąmoningumo didinimas, visuomenės švietimas, parama ekspertams ir organizacijoms, dirbančioms propagandos ir dezinformacijos klausimais – veiksmai, kurių prašome jau ne vienerius metus. Europoje esantys Putino šalininkai plačiai naudojasi informacijos priemonėmis, kaip pavyzdžiui dar neseniai 2022 m. gegužės mėn. Italijoje, kai buvo kalbinamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. Pokalbio metu Lavrovas žudynes Bučoje pavadino „fake news“ (liet. netikros naujienos) bei gynė Putino karą siekiant „denacifikuoti“ Ukrainą. Manau, kad ES ir kitų valstybių narių transliuotojai savo pokalbių laidose neturi leisti kurstyti smurto, neapykantos ir Rusijos propagandos, nes tai numato ir ES skaitmeninių paslaugų aktas. Dešiniojo ir kairiojo sparno populistiniai judėjimai, aktyviai siekiantys paveikti europiečių paramą Ukrainai, privalo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl skleidžiamų dezinformacijos kampanijų ir protestų organizavimų. Tuo labiau, kad ne vieną jų sieja finansiniai srautai, kurių kilmės šalis yra Rusija. ES turi būti nustatytas aiškus draudimas gauti bet kokią paramą ar tiesiogines investicijas iš Rusijos ar su Rusija susijusių organizacijų ir žmonių. ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu direktyvoje turi būti dar griežčiau apibrėžti mechanizmai dėl politikoje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų finansavimo bei sankcijų pritaikymo.mDar neseniai marginalinių politinių grupuočių surengti protestai Vokietijoje ir Čekijoje prieš energijos kainas, Europos politiką ir NATO rodo, kad Kremlius toliau bando pakirsti europiečių pasitikėjimą demokratinėmis vyriausybėmis bei poliarizuoti ir destabilizuoti Vakarų politiką. Visgi, ES dabar kuria mišrų priemonių rinkinį, skirtą kovoti su grėsmėmis ir Rusijos propagandos kampanijomis. Jei karas Ukrainoje tęstųsi ilgiau, Rusijos propagandistai ieškos naujų būdų patekti į Europos erdvę.

Kita labai aktuali tema yra buvusių aukščiausio lygio Europos politikų tarnystė Kremliui. Rusijos energetikos įmonėse iki karo Ukrainoje pradžios buvusių politikų iš ES šalių skaičius indikavo Kremliaus augančią įtaką Europos politiniame elite. Paminėtini buvę vyriausybių vadovai ir ministrų kabineto nariai, tokie kaip buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, buvęs Austrijos kancleris Wolfgangas Schüsselis, Prancūzijos ekspremjeras Françoi Fillonas, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl. Minėtų aukščiausio lygio politikų darbas Rusijos energetikos įmonėms bei siejami artimi ryšiai su Putinu yra ne tik politinė korupcija, tačiau ir Europos bei jos vertybių išdavystė. Tokie atvejai reikalauja jau anksčiau Europos Parlamente aptartų priemonių, kaip pavyzdžiui 2022 m. gegužės mėn. patvirtintoje rezoliucijoje dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES. Dokumente nurodytas raginimas tiesiogiai įvesti sankcijas politikams, kurie yra siejami finansiniai ryšiais su Kremliumi. Politikai, kurie taip pat užsiima Putino politikos Europoje lobizmu bei advokatauja jo režimui, taip pat turėtų būti lygiaverčiai baudžiami, kaip ir kiti Kremliuje. Todėl tokius siūlymus dėl politikų skaidrumo ir korupcijos prevencijos reikėtų svarstyti aukštesniuose ES lygmenyse. Rusijai pralaimint karą Ukrainos teritorijoje, ji jau ieško potencialių sąjungininkų ir užtarėjų Europoje, kurie galbūt ateityje padėtų Putinui išlaikyti palankias derybines pozicijas. Todėl norint išvengti Rusijos purvinos propagandos, sankcijos ir tolesnis spaudimas Kremliui padės riboti Putino įtaką Europoje. Naujai siūlomas aštuntasis ES sankcijų Rusijai paketas apima naftos kainų viršutines ribas, naujus draudimus importuoti ir eksportuoti plieną, medieną, mašinas, aviaciją, plastiką, chemikalus už 7 mlrd. taip pat numatomos sankcijos naujiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms.

O pabaigoje noriu priminti, kokie yra efektyvios konrtapropagandos bruožai. Pirma. Į propagandinį melą atsikirsti sakant tiesą (nes neįmanoma paneigti melo kitu melu). Antra. Kontrapropagandos teiginiai turi būti taiklūs ir lengvai suprantami (kitaip paskęsim diskusijų miglose). Trečia. Ji turi būti operatyvi, greita. Akivaizdu, kad to pasiekti nelengva: juk Kremlius savo įmantrų melą rengia ilgai, kruopščiai ir negailint resursų. Tad turbūt svarbiausia –  didinti kiekvieno piliečio nuovoką ir gebėjimą savarankiškai spręsti, kur melas, o kur tiesa. To Europa ir privalo siekti ne tik teisės aktais, bet ir per visuomenės švietimą ir jos sąmoningumo didinimą.

2022.03.08

R. Juknevičienė: „Kremliaus melo mašinos nėra žiniasklaida – o masinis protų, smegenų naikinimo ginklas”

Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vicepirmininkė, specialaus EP komiteto užsienio šalių kišimosi į demokratinius procesus ES, įskaitant ir dezinformaciją, narė Rasa Juknevičienė antradienį plenarinėje sesijoje Strasbūre pasisakydama dėl kolegės Sandros Kalnietės parengto pranešimo teigė, kad „karai anksčiau ar vėliau baigiasi, tačiau tiesa nesibaigia niekada, o šis pranešimas – bandymas pasižiūrėti tiesai į akis, suprasti, kiek giliai esame įklimpę.

Pasak R. Juknevičienės, svarbu įvertinti, kiek demokratija yra atspari melui, korupcijai, nešvariems pinigams bei pasiūlyti apsivalymo kelius.

„Putino karas prieš Europą pažadino mus ir šiandien jau dalis šio pranešimo nuostatų įgyvendinta. Turime suprasti, kad Kremliaus melo mašinos nėra žiniasklaida – o masinis protų, smegenų naikinimo ginklas”, – pažymėjo EP narė.

Jos teigimu, svarbiausias darbas šiuo metu – kartu su visu pasauliu išoperuoti piktybinį naviką Putiną ir atgauti Europos suverenitetą, kurį suvaržė kruvinos Kremliaus dujos.

„Priklausomybė nuo Rusijos dujų yra du dešimtmečius trukusi šliaužianti Europos okupacija. Su Kremliaus dujomis atėjo korupcija. Ir karas yra finansuojamas Europos valstybių eurais. Kasdien visos Europos valstybės už dujas ir naftą Rusijai sumoka daugiau nei 600 mln. eurų, tai yra kasdien nuperka Kremliui mažiausiai 200 tankų“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji paragino Vokietijos žaliuosius, socialistus ir liberalus paskelbti embargo kruvinoms dujoms dabar ir taip padėti Ukrainai gintis ir ginti mus.

Specialusis komitetas užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais buvo įsteigtas 2020 m. Šis komitetas buvo skirtas įvertinti įvairias grėsmes, pavyzdžiui, kylančias vietos ir Europos Parlamento rinkimų metu, dezinformacijos kampanijas tradicinėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose bei kibernetines atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

„Per pastaruosius dvejus metus EP Specialusis komitetas gavo patvirtintų ir išsamių įrodymų dėl užsienio kišimosi ir priešiškai nusiteikusių aktorių manipuliavimo skaitmenine informacija demokratijose aplink pasaulį“, – teigė pranešimo autorė Sandra Kalnietė.

Komisija pranešimu yra raginama pasiūlyti daugiasluoksnę ir įvairius sektorius apimančią strategiją, kuri aprūpintų ES ir šalis nares hibridinių atakų nukreipimo įrankiais. Strategija turėtų skirti dėmesį tokioms sritims kaip kolektyvinės sankcijos, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, užsienio kišimasis skaitmeninėse platformose, būtinoji infrastruktūra, strateginiai sektoriai, slaptas užsienio šaltinių finansavimas politinėms veikloms, kibernetinis saugumas, ES institucijų apsauga.

Dėl EP Specialiojo komiteto pranešimo EP nariai balsuos trečiadienįhttps://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-9-2022-0022_LT.html

Trečiadienį bus balsuojama ir dėl naujo komiteto sukūrimo.

2022.01.25

EP narė R. Juknevičienė: „Raginu Europos Komisiją pateikti veiksmingą strategiją, kaip kovoti su visomis hibridinėmis grėsmėmis“

Antradienį specialusis Europos Parlamento (EP) užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais komitetas didele balsų persvara pritarė latvių europarlamentarės Sandros Kalnietės parengto pranešimo, kuriame pabrėžiama būtinybė parengti suderintą Europos Sąjungos kovos su užsienio subjektų kišimusi strategiją. 18 mėnesių dirbęs komitetas taip pat pateikė rekomendacijas, kaip sustiprinti ir didinti ES atsparumą nuo užsienio šalių kišimosi. Išvadų projekte minimos ir Baltijos valstybės.

„Raginu Europos Komisiją pateikti veiksmingą strategiją, kaip kovoti su visomis hibridinėmis grėsmėmis, susijusiomis su neigiamu užsienio valstybių kišimusi ir apsaugoti demokratinius procesus, tokius kaip rinkimai, bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektus nuo autoritarinių režimų įtakos“, – teigia šiam komitetui priklausanti ir dokumentui nemažai pataisų teikusi EP narė Rasa Juknevičienė.

Pranešime pažymima, kad Europos Parlamentas yra „labai susirūpinęs dėl vis dažnesnio užsienio kišimosi ir vis sudėtingesnių mėginimų manipuliuoti informacija, nukreiptų prieš visus Europos Sąjungos ir jos valstybių narių demokratinio veikimo aspektu“. 

Dokumente konstatuojama, kad „Rusija, Kinija ir kiti autoritariniai režimai skyrė daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių 33 šalims, siekdami kištis į demokratinius procesus, ir ši tendencija akivaizdžiai spartėja, o pusė šių atvejų siejami su Rusijos veiksmais Europoje“.

Taip pat pabrėžiama, „kad užsienio finansavimas politinei veiklai vykdant slaptas operacijas yra rimtas ES ir jos valstybių narių demokratinio veikimo sąžiningumo pažeidimas, ypač rinkimų metu, ir todėl pažeidžia laisvų ir sąžiningų rinkimų principą, todėl Europos Sąjungoje neteisėta turėtų būti laikoma bet kokia užsienio valstybės finansuojama slapta veikla, kuria siekiama daryti įtaką Europos politikos procesui“.

Šiuo dokumentu Europos Komisija raginama „pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais būtų siekiama pašalinti visas spragas, leidžiančias neskaidriai finansuoti politines partijas iš trečiųjų šalių šaltinių, ir pasiūlyti bendrus ES standartus, kurie būtų taikomi visų valstybių narių nacionaliniams rinkimų įstatymams; mano, kad valstybės narės turėtų siekti uždrausti politinėms partijoms gauti aukas iš ES ir Europos ekonominei erdvei (EEE) nepriklausančių valstybių, išskyrus iš rinkėjų, gyvenančių už ES ir EEE ribų“.

Taip pat pabrėžiama, kad „ES institucijoms ir valstybėmsnarėms reikia tvirtų ir patikimų sistemų užsienio valstybių ir nevalstybinių subjektų, siekiančių kištis į demokratinius procesus, incidentams nustatyti, analizuoti, sekti ir kartografuoti, kad būtų galima didinti informuotumą apie padėtį ir aiškiai suprasti, kokio pobūdžio elgesį ES ir jos valstybės narės turi atgrasyti ir į ką reaguoti“.

Visą pranešimą galite skaityti čia: 

https://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2014_2019/plmrep/COMMITTEES/INGE/PR/2022/01-25/1241458LT.pdf

2020.12.04

EP narė R. Juknevičienė kreipėsi į Eurokomisarę V. Jurovą dėl Rusijos dezinformacijos stabdymo

Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį kreipėsi į Europos Komisijos narę Verą Jurovą (Vera Jourova), klausdama, kokiomis priemonėmis reikėtų stabdyti Rusijos istorinės dezinformacijos atakas prieš Europos Sąjungos šalis nares. Europarlamentarė klausimą pateikė EP specialiojo komiteto, skirto tirti užsienio kišimąsi į ES demokratinius procesus, įskaitant dezinformaciją, posėdžio metu. Eurokomisarė V. Jurova komiteto nariams pristatėeuropinės demokratijos veiksmų planą, kuriame numatytos priemonės remti laisvus ir sąžiningus rinkimus, stiprinti žiniasklaidos laisvę, kovoti su dezinformacija.

Pasak R. Juknevičienės, Rusijoje istorija naudojama kaip įrankis kuriant teisėtumą pačioje šalyje bei įrėminantsavo elgesį tarptautinėje erdvėje.

„Ekspertų teigimu, istorinių faktų iškraipymas naudojamas siekiant pateisinti politinį kišimąsi ir destabilizuoti visuomenes, taip pat skaldyti Europą. Esminis Kremliaus  istorinės dezinformacijos taikinys yra abi okupacijas – nacių ir sovietų – išgyvenusios valstybės. Abi jos buvo vienodai pasruvusios krauju ir tragiškos“, – teigė EP narė.

R. Juknevičienės teigimu, daugelis Europoje, taip pat ir jos rinkėjai, vis labiau pripažįsta, kad sovietų nusikaltimai turi būti įvertinti tarptautiniu mastu, tačiau kol tai neįvyko, Rusijoje ir toliau – taip pat ir oficialiai – garbinamas Stalinas. Visi, kovoję prieš sovietinę okupaciją yra vadinami fašistais.

„Ar neturėtume mes pagaliau imtis ryžtingų ir drąsių veiksmų įvertinti komunistų nusikaltimus tarptautiniu mastu?“ – klausė EP narė R. Juknevičienė.

Ji pažymėjo, kad daugelis Lietuvos žmonių nori, jog ši jų nuomonė būtų išgirsta, nes tai leistų sumažinti dezinformacijos sklaidą ir užbaigtų sovietinio totalitarizmo aukštinimą.

2020.10.02

R. Juknevičienė specialiajame EP komitete kalbėjo apie netiesioginio politikų finansavimo iš trečiųjų šalių pažabojimą

Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė penktadienį specialiojo parlamentinio komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus įskaitant dezinformaciją (INGE) posėdyje Europos Komisijos atstovų klausė, kokių veiksmų bei iniciatyvų ketina imtis Komisija, siekiant pažaboti netiesioginį europinių politinių veikėjų finansavimą iš trečiųjų šalių.

Europarlamentarės teigimu, nors ir imtasi žingsnių uždrausti tiesioginį politinių partijų finansavimą iš trečiųjų šalių europiniu lygiu, tačiau nedemokratinės, autoritarinės valstybės, ir ypač – Rusija, tęsia netiesioginį politinių veikėjų finansavimą Europos Sąjungoje.

„Mes visi puikiai žinome atvejus, kuomet autoritarinės valstybės Europos Sąjungoje įkūrė politinius fondus ir kitus juridinius asmenis siekiant finansuoti europines politines kampanijas. Laikas žengti kitą žingsnį ir pasipriešinti tokiam piktybiniam kišimuisi. Štai todėl aš pasiūliau šiame komitete atlikti gilų šio klausimo tyrimą. Europos lyderiai taip pat vis labiau pritaria, kad reikia tolimesnių veiksmų“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, Prancūzijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai neseniai paskelbė pareiškimą dėl ES veiksmų, kuriuo raginama užkirsti netiesioginį trečiųjų šalių finansavimą Europos politikoje. EP narė pažymėjo, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas platesniame, europiniame lygmenyje.

Š. m. birželį įsteigtam specialiajam EP komitetui pavesta nuodugniai išnagrinėti, ar dėl užsienio kišimosi galėjo būti pažeistos arba apeitos esminės demokratinių rinkimų taisyklės. Komitetas turės pasiūlyti sritis, kuriose reikia naujų ES teisės aktų arba kitokių (ne teisėkūros) priemonių, pavyzdžiui, bendradarbiavimo su socialinėmis medijomis, taip pat pasiūlyti suderintus ES lygmens veiksmus, skirtus kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, atremti informacines atakas ir strateginę komunikaciją iš pakenkti siekiančių ES nepriklausančių šalių.

×