2023.11.08

Liudas Mažylis. Sankcijos Rusijai: kas nuveikta ir ką dar reikia nuveikti

Dar 2021 m. gruodį, per Europos Parlamento plenarinės sesijos debatus, kurių metu buvo aptariama padėtis prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, sakiau, kad egzistuoja tik viena deeskalacijos galimybė – sutelkti, konkretūs ir griežti Europos Sąjungos šalių ir jos Vakarų partnerių veiksmai. Nėra jokių abejonių, kad nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios ES iš tiesų susitelkė ir vieningai sugebėjo pritaikyti beprecedentį savo mastu ir poveikiu sankcijų kiekį Rusijai. Tačiau šiai dienai reikia pripažinti, kad pagrindinis sankcijų tikslas – priversti Rusiją nutraukti karą – vis dar nėra pasiektas. Laukiama 12-ojo ES sankcijų paketo, nors ribojamųjų priemonių spragos bei trečiųjų šalių pagalba Rusijai toliau ją įgalina kariauti Ukrainoje.

Nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą pradžios ES priėmė rekordiškai daug tikslinių priemonių, skirtų paveikti Rusijos ekonominį pajėgumą tęsti karą Ukrainoje. Labiausiai Rusijos ekonomiką smukdančios ES sektorinės sankcijos yra energetikos srities: beveik 90 proc. sumažintas naftos importas į ES, įvestas rusiškos anglies embargas bei uždrausta Rusijos piliečiams ar subjektams rezervuoti dujų saugojimo talpyklas ES valstybėse narėse. Dėl šių iškastinio kuro ribojimų Rusijos gaunamos pajamos iš ES už energetiką sumažėjo ženkliai. Taip pat Rusijos finansų sektorius buvo atjungtas nuo Vakarų, pašalinus jos didžiuosius bankus iš SWIFT mokėjimo sistemos. O ir bendrai ES šiuo metu taiko tikslines sankcijas 1544 asmenims ir 240 subjektams iš Rusijos. Palyginimui, nuo 2022 m. šis individualių sankcijų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Todėl akivaizdu, kad ES institucijos, aktyviai vis priimdamos naujus sankcijų paketus, taiko spaudimą Rusijai, ieškodamos vis naujų priemonių paveikti jos ekonomiką. Tad ES ir Vakarų ekonominės sankcijos ilguoju laikotarpiu neabejotinai paveiks Rusijos ekonominį augimą bei galimybę vystyti savo karinį kontingentą. Jau dabar Rusija neteko prieigos naudotis svarbiausiomis technologijomis, o taip pat dauguma Vakarų įmonių pasitraukė iš šalies. Visgi, ES ir Vakarų taikomos priemonės kol kas nepaveikė Rusijos karinių pajėgumų, neįvyko jokių pokyčių Kremliuje, nesikeitė nė rusų mentalitetas.

Nenuostabu, kad ir Europos Parlamente, ir tarp ES institucijų vis intensyvėja diskusijos dėl dabartinių sankcijų efektyvumo bei jų įgyvendinimo kliūčių. 2023 m. spalio 17 d. Europos Parlamento debatuose dėl Rusijai taikomų ES sankcijų veiksmingumo turėjau galimybę pasisakyti, pabrėždamas, kad mūsų sankcijos nesutrukdė Rusijai kasdien ginkluotis, daužyti taikius ukrainiečius, investuoti Afrikoje ir bendrai trečiosiose valstybėse. Dabar Rusija dar ne tik vykdo karą Ukrainoje, bet ir politiškai (o gal net ir techniškai) remia teroristų grupuotę „Hamas“, vykdančią karą prieš Izraelį. Tad matant, kad Rusija aktyviai ieško aljansų tarp teroristų ir kitų nedemokratinių šalių, ES privalo ne tik persvarstyti savo diplomatinius santykius su valstybėmis, kurios nesmerkia rusų karinių veiksmų Ukrainoje, bet ir pradėti taikyti sankcijas jų atžvilgiu. Reikia skirti daugiau dėmesio trečiųjų šalių vaidmeniui sankcijų apeidinėjime. Dėl to dar 2023 m. balandžio 25 d. raštu kreipiausi į Europos Komisiją būtent dėl galimo Centrinės Azijos valstybių tarpininkavimo perpardavinėjant ES sankcionuotas prekes Rusijai. Vien tik praeitais metais Centrinės Azijos šalių prekyba su Rusija išaugo nuo vidutiniškai 60 iki 80 proc. Blogiausia, kad dėl išaugusio dvigubos paskirties produktų eksporto į Centrinę Aziją, net ir ES pagamintų komponentų galima rasti Rusijos karinėje įrangoje ir ginkluotėje, naudojamoje kare prieš Ukrainą. Komisarė M. McGuinness atsakė, kad Komisija surengė su ES sankcijomis susijusių gebėjimų ugdymo seminarus Kazachstane ir Uzbekistane. Taip pat buvo patikinta, kad Komisija užmezgė dialogą su trečiosiomis valstybėmis: Kazachstanu, Uzbekistanu ir Kirgizija, bei daugiausia dėmesio skiria ypatingos svarbos prekėms, skirtoms Rusijos kariuomenės, pramonės ir ekonomikos plėtotei. Paskutiniajame, 11-ajame ES sankcijų pakete iš tiesų bandyta sumažinti trečiųjų šalių sankcijų apeidinėjimo rizikas. Buvo pristatyta nauja kovos su sankcijų apėjimu priemonė, leidžianti riboti konkrečių sankcionuotų prekių eksportą į tam tikras trečiąsias valstybes, kurioms būdinga didelė sankcijų apėjimo rizika. Kartu reikia pripažinti, kad ES pavėluotai bando mažinti Rusijos politinę bei ekonominę įtaką postkomunistinėse Azijos valstybėse. Tačiau ryžtingi žingsniai žengti. ES institucijos bando stiprinti politinius ir prekybinius ryšius su Centrinės Azijos valstybėmis. Vien tik su Uzbekistanu 2022 m. ES prekyba išaugo 41 proc. Žinoma, su didėjančiais prekybos srautais kartu turi sekti ir atitinkamos priemonės, privalančios užtikrinti, kad ES dvigubos paskirties prekės ir technologijos nepatektų į Rusiją.

Norint pagerinti sankcijų efektyvumą, ES privalo sugriežtinti atsakomybę už trečiųjų šalių vengimą vykdyti sankcijas, skirtas Rusijai. Iš teisinės pusės, privalo keistis požiūris į Rusijoje veikiančias užsienio bendroves bei jų didžiulius dukterinių įmonių tinklus. Visų pirma, patys Vakarai turi uždrausti savo įmonėms sudarinėti komercinius sandorius su visais su karine pramone siejamais Rusijos subjektais. ES institucijos bei narės privalo parodyti, kad turi valios vieningai veikti stabdant Rusiją, per sąlyginai trumpą laiką sukuriant platų spektrą ribojamųjų priemonių. Tačiau darbas dar nebaigtas.

Reikia tikėtis, kad Europos Parlamente šiuo metu priiminėjama rezoliucija taps dar vienu postūmiu, įgalinant realų sankcijų Rusijai poveikį.

2023.10.06

Liudas Mažylis: „Uzbekistanas svarbus ES partneris, bet vis dar neišspręstas sankcijų Rusijai apeidinėjimas Centrinėje Azijoje“

Šios savaitės Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo priimtas dokumentas dėl Uzbekistano. Už Centrinę Aziją Europos Parlamente atsakingas Europos liaudies partijos frakcijos narys prof. Liudas Mažylis Strasbūre aptardamas ES ir Uzbekistano santykius teigė, kad šių dienų geopolitinis kontekstas verčia apgalvoti strateginių partnerių pasirinkimą.

„Rusijai eskaluojant agresyvų neteisėtą karą Ukrainoje, Centrinės Azijos regionas įgyja papildomos svarbos. Uzbekistanas yra raktinė regiono valstybė, siekianti įvairinti savo ekonominę ir prekybinę priklausomybę nuo Rusijos, tad tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymą laikau sveikintinu“, – teigė europarlamentaras.

Kaip pastebėjo L. Mažylis, galima konstatuoti teigiamus Uzbekistano vyriausybės veiksmus, pavyzdžiui, regioninė diplomatija vandens srityje, kova su neteisėta imigracija, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu.

Pasak L. Mažylio, dvišalės prekybos stipinimas didina ES įtaką šiam regionui, nors Vidurinėje Azijoje vis dar didžiausią vaidmenį tebeatlieka Rusija, įtaką didina ir Kinija. Kaip pavydį Tarptautinės prekybos komitete dirbantis politikas pateikia, kad Uzbekistanui daug teigiamos įtakos turėjo 2021 m. pradėta šalies narystė ES bendrų muitų tarifų lengvatų sistemoje (BLS +), tais metais eksportas į ES padidėjo net 34 proc.

„Europa gali padėti ir padeda Uzbekistanui žengti reformų keliu, teikti techninę pagalbą, taip pat ir vykdant žaliąją pertvarką“, – Uzbekistano ir ES strateginės partnerystės svarbą įvardija politikas.

Visgi L. Mažylio teigimu, kartu negalima pamiršti, kad ten klesti korupcija, varžoma žiniasklaidos laisvė, trūksta politinio pliuralizmo, esama rimtų žmogaus teisių pažeidimų.

„Ypatingą nerimą kelia pagrįstos spėlionės, ar tikrai sankcijos Rusijai nėra apeidinėjamos būtent per Centrinės Azijos regiono valstybes“, – vis dar neišspręstą klausimą dėl galimo ES sankcijų Rusijai apeidinėjimo prekybos srautus nukreipiant per Centines Azijos valstybes įvardijo EP narys.

Pasak L. Mažylio, situacija Centrinėje Azijoje yra kintanti, ir raidos dinamika turi būti ypatingai dėmesingai stebima. Tarptautinės prekybos komitete L. Mažylis atstovavo Europos liaudies partijos frakcijai kaip šešėlinis pranešėjas dėl Uzbekistano. Taip pat politikas dar pavasarį kreipėsi į Europos Komisiją dėl galimo Centrinės Azijos valstybių tarpininkavimo perpardavinėjant ES sankcionuotas prekes Rusijai. Europarlamentaras ES vykdomąją valdžią ragino sureguliuoti galimus sankcijų vengimo pažeidimus.

2023.03.03

L. Mažylis ragina ES griežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai: „Dabartinis poveikis Rusijos ekonomikai yra ribotas“

Kovo 1 d. vykusiame Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto posėdyje Liudas Mažylis pasisakė dėl griežtesnių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei būtinybės užkirsti kelią bandymams sankcijas apeiti.

„Turime išlikti tvirti ir ryžtingi įvesdami Rusijai sankcijas ir jas sustiprinti. Plėsdami draudžiamų produktų ir technologijų sąrašą, siekiame kuo didesnio neigiamo poveikio Rusijos ekonomikai, kad apribotume jos galimybes plėsti karinę veiklą“, – kreipdamasis į kitus politikus Briuselyje kalbėjo L. Mažylis.

Savo pasisakyme EP narys akcentavo, kad visos teisės spragos, dėl kurių gali būti vengiamos vykdyti sankcijos prekybos srityje privalo būti užpildytos kuo greičiau. „Reikėtų dėti daugiau pastangų, kad sankcijų prekybai įgyvendinimas turėtų aiškias priemones ir jo būtų veiksmingos“, – Tarptautinės prekybos komiteto narys L. Mažylis pabrėžė būtinybę kurti tam tikrą sankcijų stebėjimo mechanizmą.

Europarlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad konkrečios pasekmės privalo būti numatytos ir visoms šalims, padedančioms karą prieš Ukrainą pradėjusiai ir vykdančiai Rusijai išvengti ES sankcijų. „Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Baltarusijai, kuri agresorei Rusijai leidžia naudoti savo šalies teritoriją, oro erdvę ir logistiką. Mano nuomone, sankcijos Baltarusijai turi būti lygiai tokios pat kaip ir Rusijai“, – posėdyje teigė L. Mažylis, kuris nuo pat karo pradžios aktyviai akcentuoja, kad Baltarusijos režimas ir Lukašenka yra tokie pat karo kaltininkai ir nusikaltėliai kaip ir Rusija.

Tarptautinės prekybos komiteto EP narys savo pasisakyme toliau atkreipė dėmesį, kad būtina, kad jau esamos sankcijos Rusijai būtų sąžiningai ir sėkmingai įgyvendinamos. „Net ir mūsų jau taikomų sankcijų sėkmingai išvengiama, toliau sistemingai prekiaujant trąšomis, metalais, mediena ir kt., – sankcijų vengimą ir jų neveiksnumą įvardijo politikas. – Tūkstančius banko sąskaitų Kazachstane atsidarė Rusijos ir Baltarusijos piliečiai ir juridiniai asmenys. Taip pat žurnalistai aptiko 30 mln. vertės sankcijų vengimo schemą, kai Baltarusijos įmonėms buvo padedama eksportuoti medieną. Visi šie dalykai ir daug daugiau yra gerai žinomi viešai. Tai aiškiai parodo, kad Rusijai sekasi kurti sankcijų apėjimo schemas“.

L. Mažylis ragina ES atidžiai stebėti situaciją Centrinės Azijos šalyse, taip pat ir kitur, kad būtų išvengta tarpinės prekybos per kitas šalis.

Kreipėsi ir į Europos Komisiją neaplenkdamas energetikos klausimo

Kiek anksčiau, dar vasario 22 d., EP narys L. Mažylis pateikė klausimą ir Europos Komisijai dėl riboto ES sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai. „Rusijos ekonomika toliau atsilaiko prieš ES sankcijų spaudimą. Negana to, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, Rusijos BVP šiais metais turėtų augti 0,3 proc. Šis rodiklis atskleidžia, kad pastarųjų devynių sankcijų paketų priimtos ribojamosios priemonės nesudavė reikšmingo smūgio Rusijos energetikos sektoriui, kurio generuojamas pelnas iš esmės ir finansuoja karą, – kreipdamasis į Komisiją rašo L. Mažylis. – Europos Parlamentas ne kartą išreiškė poziciją dėl reikalingo absoliutaus ekonominio embargo Rusijai, kaip pavyzdžiui 2023 vasario 2 d. rezoliucijoje dėl pasirengimo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimui. Tačiau, šiuo metu reikšmingo politinio rezultato, tai yra rusiškos energetikos embargo nėra“.

EP narys paprašė Europos Komisijos atsakyti, kaip ši, už ES politikos įgyvendinimą atsakinga institucija vertina pastarųjų devynių sankcijų paketų poveikį Rusijos ekonomikai ir ar buvo imtasi kokių nors veiksmų pašalinti esamas spragas. Taip pat L. Mažylis pateikė klausimą, ar Komisija ir kitos ribojamųjų priemonių priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų, jog Rusija su trečiųjų valstybių pagalba grubiai neapeidinėtų ES sankcijų, ir jeigu taip, ar ketinama imtis veiksmų ir prieš trečiąsias šalis. Kartu L. Mažylis kreipdamasis neaplenkė ir energetikos klausimo bei domisi, ar Komisija ketina imtis konkrečių priemonių dėl visiško iškastinio kuro ir urano importo iš Rusijos embargo, įtraukiant dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsisakymą.

Vasario 25 d., prieš dieną paminėjus Rusijos totalinio karo prieš Ukrainą metines, ES susitarė dėl 10-ojo sankcijų paketo Rusijai.

2022.07.07

Liudas Mažylis. Kaliningrado tranzito „blokada“ – klasikinis Rusijos šantažas ir dezinformacijos ataka

Stojus vasarai, geopolitiniai neramumai įgyja naujas konfrontacijų formas. Visas jas generuoja aišku kas: Rusija. O Lietuvai nebe pirmą kartą tenka išskirtinis iššūkis: atlaikyti Maskvos spaudimą, pasireiškiantį per kibernetines ir dezinformacijos atakas dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą stabdymo. To netenka patirti nei vienai kitai ES narei, nors gabenimas stabdomas per visos ES teritoriją (ne vien tik Lietuvos). Lietuvos pozicija aiški ir vienareikšmė: laikysimės priimtų sankcijų taip, kaip jos išdėstytos europiniuose teisės aktuose. Sankcijos – spaudimo Rusijai dėl karo Ukrainoje priemonė, sutarta visų 27 ES valstybių, tad tasai spaudimas privalo išlikti maksimalus. Tačiau pastarosiomis dienomis pasirodo ir prieštaringos informacijos apie galimus „kompromisus“ – jog ES Komisija siekianti padaryti išimtį Rusijai dėl tranzito į Kaliningradą. Tokios spekuliacijos tikrai ne laiku ir ne vietoje, nes iš jų laimi tik Kremlius, tačiau apžvelgti sklindančias nuomones vis dėlto verta.

Vadinamasis „ketvirtasis sankcijų paketas“, kuris Vadovų Tarybos buvo patvirtintas 2022 m. kovo 15 d., į sankcionuojamų sąrašą įtraukė svarbius rusų eksporto produktus: plieno gaminius, metalus ir įvairias prabangos prekes. Sankcijos, draudžiančios plieno bei juodųjų metalų eksportą į ES, įsigaliojo birželio 17 d. Jos paveikia ir logistiką į Kaliningrado sritį. Pagrindinis šių sankcijų tikslas – kad Rusija negautų finansinės naudos iš šių prekių tarptautinės prekybos ir jog ES bei kitos Vakarų valstybės neremtų karo Ukrainoje. Rusija apie sankcijas jau tikrai žinojo nuo kovo mėnesio. Tad birželį pasireiškusi Kremliaus neadekvati reakcija ir grasinimai yra ne iš netikėtumo. Tuo siekiama kelti įtampą tarp Lietuvos ir ES institucijų, skleidžiant dezinformaciją ir tikintis iš to kokio nors Rusijai naudingo rezultato. Tačiau štai „Spiegel“ publikacijoje, pasirodžiusioje birželio 30 d, teigiama jog prieš pat birželio 17 d. tranzitu gabenamo plieno kiekis išaugo daugiau negu dvigubai. Tad vien jau remiantis padidėjusiomis prekių transportavimo apimtimis galima teigti, jog Rusija sankcionuotų prekių tranzito nutraukimui ruošėsi iš anksto. Klausimas tik, ar tos prekės skirtos vidaus vartojimui, ar dėl „užsiveriančio lango“ ir logistinių sumetimų eksportui, tai yra šalims, kurios dar tebeprekiauja su Rusija?

Kitas grasinamasis naratyvas – teiginiai, kad Lietuva patirs milžinišką ekonominę žalą, jeigu nutrauks prekių tranzitą į Kaliningradą. Tai vienas klišinis teiginys, neturinis jokio pagrindo. Rusų verslo leidinys „Vedomosti“ paskelbė regiono gubernatoriaus Antono Alichanovo teiginius, kad „ES privalo papildyti esamas sankcijas padarant tranzito išimtis Kaliningradui, kitaip laukia [iš Rusijos pusės] ekstremalus ekonominis atsakas“. Tačiau jokių konkrečių priemonių gubernatorius nesugebėjo nurodyti. O kokiu gi būdu būtų kėsinamasi į Lietuvos ekonomiką? Akivaizdi tendencija, jog Lietuvos prekybiniai ryšiai ir investicijos su Rusija traukiasi bei dėl sankcijų trauksis tik dar labiau, todėl grasinimai iš esmės paveikti Lietuvos ekonomiką tėra tik žodžiai. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad Rusija toliau negrasins Lietuvai. Ji tai darys, nepaisydama, ar Europos Komisija bandys teikti kokius nors aiškinimus, ar nebandys. Rusija neseniai dar grasino ir Suomijai, ir Švedijai dėl jų paraiškų stoti į NATO, todėl būtų naivu tikėtis, jog Kremliaus vadovybė neieškos naujų būdų skaldyti Vakarų bendriją. Juk Lietuva nesiėmė jokių papildomų tranzito apribojimų iš savo pusės, ji taiko tik ES patvirtintas sankcijas. Reikia nepamiršti, jog neilgai trukus įsigalios ir daugiau ribojimų: draudimai gabenti cementą, alkoholį – nuo liepos 10 d., anglį – nuo rugpjūčio 10 d., o rusišką naftą – nuo gruodžio 5 d. Todėl Rusija bandys išnaudoti ir energetikos argumentą, o spaudimas dėl Kaliningrado tranzito vargu ar išnyks. Melagingų pranešimų ne tik iš Rusijos viešosios erdvės tik daugės.

Net ir dabar kai kurie net ir solidūs vakarietiški leidiniai atrodo pasiduodantys Rusijos propagandai. Geras pavyzdys – „The Guardian“ birželio 21 d. paskelbtas tekstas „Russia threatens ‘serious consequences’ as Lithuania blocks rail goods“ (liet. „Rusija grasina ‚rimtomis pasekmėmis‘, Lietuvai blokuojant krovinius geležinkeliais“). Tokia antraštė turi nepalankias konotacijas: skaitytojui sugestijuojama, lyg Lietuva pati provokuotų Rusiją ir eitų vienašališkai į tiesioginę konfrontaciją. Kaip tik tokį naratyvą Kremlius ir bando išlaikyti karo Ukrainoje akivaizdoje, siekdamas permesti kam nors bent kažkokią kaltę. Kaliningrado pareigūnai, konkrečiai gubernatorius A. Alichanovas, dažnai mini, jog Lietuva provokuoja Rusiją, kaip ir Kiniją ar Baltarusiją, neminėdamas, jog tai bendra ES pozicija. Nieko nestebina, kad autoritariniai režimai jaučia „provokacijas“ iš demokratijų, neprisiimdami jokios atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus.

Rusijos teiginys, skleidžiamas dėl neva vykstančios Kaliningrado srities blokados yra melagingas, nes iš tiesų blokuojamos tik sankcionuotos prekės, nepaliečiant žmonių judėjimo. Tą nedviprasmiškai patvirtina ir Užsienio reikalų ministerijos viceministras Raimundas Karoblis teigdamas: „Draudimas netaikomas kelių transporto įmonėms, vežančioms prekes per Sąjungą tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, jeigu tokių prekių transportavimas nėra draudžiamas pagal kitas šio reglamento nuostatas“. Taigi ir keleivių, ir prekių, kurioms netaikomos Europos Sąjungos sankcijos, tranzitas toliau vyksta. Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė, o vykdo tik ES sankcijų reglamentą, patvirtintą Europos Vadovų Tarybos.

Pamename, kaip karinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje dauguma ES narių ragino sankcijas taikyti kuo greičiau. Pamename, kaip mūsų netenkino sankcionavimas „paketais“, netgi šaipėmės iš neva per lėtų Europos Komisijos veiksmų. O iš tiesų teko veikti greitai, ir neturėtų stebinti, jei priimtieji susitarimai neapžvelgė visų galimų implikacijų. Tai Rusija dabar tik ir ieško spragų. Tenka sutikti su Albino Januškos teiginiu, jog de facto išimtis Rusijai jau padaryta: karas tebevyksta, o ir Rusijos civiliai, ir nesankcionuotos (kol kas) prekės vilkikuose juda per Lietuvos (tai yra ES) teritoriją.

Diskusijos dėl naujų sankcijų paketų Rusijai tęsiasi, o jokių aiškių sprendimų dėl nuolaidų Rusijai ir transporto koridoriaus su Kaliningradu nėra. Praeitą savaitę pasirodžius „Reuters“ publikacijai buvo teigiama, kad Berlynas ir Briuselis nori nutraukti sankcionuotų prekių tranzito draudimą tarp Rusijos ir Kaliningrado. Ten rašoma, kad „kompromisinis variantas“ įtrauktų krovinių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado, atleidžiant nuo ES sankcijų. Ši nuolaida, kaip teigiama, būtų suteikta tik su sąlyga, kad sankcionuoti kroviniai bus naudojami Kaliningrade, o ne eksportuojami per uostą į kitas šalis. Tačiau reikia vėl prisiminti: juk jokių oficialių pranešimų apie nuolaidas ar susitarimus dar nebuvo. Ką galima buvo girdėti, tai tik pavienių politikų, kad ir įtakingų, samprotavimus. Tad išvadoms, kad ES pasiduoda Kremliaus spaudimui, pagrindo šiuo metu nėra. Remiantis aukščiausių ES pareigūnų pareiškimais, Lietuva ir jos interesai yra vienareikšmiškai palaikomi. Birželio 23 d. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis aiškiai išdėstė, jog Lietuva neblokuoja Kaliningrado ir sankcijos yra įgyvendinamos pagal Europos Komisijos rekomendacijas.

Žinoma, padarius išimtį, tai yra Rusijai leidžiant tranzitą per ES teritoriją, ji galėtų tuo pasinaudoti ir padidinti sankcionuotų prekių eksportą, toliau ieškodama visokių spragų. Nėra aiškios metodikos, kaip traukiniai ir kitos transporto priemonės galėtų būti patikrintos, suteikus lengvatą gabenti sankcionuotas prekes Rusijai į Kaliningradą. Todėl tokios techninės ir sankcijų taikymo dilemos dėl tranzito ir privalo būti išspręstos ir yra sprendžiamos ne vienašališkai, o kartu su Europos Sąjungos institucijomis.