2023.02.10

Liudas Mažylis. Kaip vertinti ES sankcijų Rusijai poveikį?

Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau diskutuojama dėl ES sankcijų Rusijai efektyvumo. Juolab kad ES ketina iki vasario 24 d. susitarti jau net ir dėl 10-ojo sankcijų paketo. O kaip veikia ankstesnieji devyni? ES pagrindinis sankcijų taikinys aiškus – energetika. Pavyzdžiui, vasario 3 d. Europos Sąjunga susitarė nustatyti Rusijos rafinuotų naftos produktų kainų viršutines ribas. Tačiau nupirktiems ir pakrautiems Rusijos naftos produktams, gabenamiems jūra, bus taikomas 55 dienų pereinamasis laikotarpis. Panašios išimtys egzistavo ir ankstesniuose sankcijų paketuose. Tad ar iš tiesų ES sankcijų potencialas yra pilnai išnaudojamas, Rusijai toliau tęsiant karą Ukrainoje?

Visų pirma, skirtingi ekonominiai rodikliai suponuoja nevienodą situacijos vertinimą. Remiantis Tarptautiniu valiutos fondu, Rusijos BVP kitais metais turėtų augti 0,3 proc. Nors ir tokie preliminarūs duomenys neatrodo itin įspūdingai, tačiau dar praeitais metais Pasaulio Banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir TVF ekspertai prognozavo, kad dėl taikomo Vakarų spaudimo Rusijai, jos BVP trauksis nuo 2,3 iki 5,6 proc. Kaip matome, prognozė iš minuso pavirto į pliusą, taigi panašu, kad pagal šį rodiklį Rusijos ekonomika atsilaiko prieš sankcijų spaudimą. Vis tik nereikėtų skubėti ekonominių sankcijų poveikio visai „nurašyti“. Vertinant Rusijos federalinės vyriausybės biudžetą, 2023 m. sausio mėn. jo deficitas sudarė 1,76 trln. rublių arba apie 23 mlrd. eurų. Tai didžiausias sausio mėn. vyriausybės biudžeto deficitas nuo 1998 m. Remiantis Rusijos Finansų ministerijos duomenimis, pajamos, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 35,1 proc., būtent dėl daug mažesnių įplaukų iš naftos ir dujų, kurios sumažėjo dėl taikomų ES ir Vakarų sankcijų Rusijos energetikai. Skelbiama, kad valstybės pajamos iš naftos ir dujų smuko 46,4 proc., tai yra beveik dvigubai. Tad reikia sutikti, kad pajamos, kurias Rusija gauna iš energetikos eksporto į ES ir Vakarus akivaizdžiai mažėja, tačiau ne tokiais sparčiais tempais kaip mums to norėtųsi.

Visgi vertinti reikėtų ir realius skaičius absoliučia jų išraiška. O jie liudija, kad kai kurių Europos šalių prekyba ar net importas iš Rusijos nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo. Reikia suprasti, kad iškastinio kuro kainos, pasiekusios neregėtas aukštumas praeitais metais, generavo beveik dvigubus viršpelnius. Todėl, net ir akivaizdžiai mažinant prekybą su Rusija energetikos srityje, neracionaliai išsipūtę energetikos rinkos kainos, būtent dėl Kremliaus manipuliacijų, sugeneravo tuos didelius pelnus. Dabartinės G7 ir ES sutartos viršutinės ribos draudžia Vakarų laivybos, draudimo ir kitoms bendrovėms finansuoti, drausti, prekiauti, tarpininkauti ar vežti Rusijos žalios naftos ir naftos produktų krovinius. Nebent jie būtų nupirkti už nustatytą viršutinę kainos ribą arba už mažesnę kainą. Šis nuo vasario 4 d. įsigaliojęs susitarimas tarp ES ilguoju laikotarpiu turėtų atgrasyti ES veikiančias įmones nuo bendradarbiavimo su Rusija energetikos srityje.

Kalbant apie geopolitinius lūžio taškus, įdomu yra pastebėti, kad politiškai artimos Centrinės Azijos šalys išlieka neutralios Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu. Netgi dar daugiau, nei viena Centrinės Azijos šalis nepalaikė Rusijos invazijos į Ukrainą, ir kaip tik pradėjo tolti nuo bet kokių regioninių saugumo susitarimų su Kremliumi. Ekonomiškai ir saugumo prasme priklausomos valstybės galėtų būti potencialiai išnaudojamos Rusijos, taip bandant apeiti sankcijas. Pavyzdžiui, eksportuojant per šias šalis sankcionuotus produktus, nurodant kitą jų kilmės šalį. Tokių tendencijų, bent jau šiuo metu nėra užfiksuota, tačiau prekybos apyvarta tarp Centrinės Azijos valstybių ir Rusijos 2022 m. išaugo vidutiniškai 40 proc. Taip pat 3 mln. darbuotojų iš šių šalių papildė Rusijos darbo rinką. Tai rodo, jog Centrinės Azijos šalių besivystančios ekonomikos yra priklausomos nuo prekybos su Rusija. Todėl šios šalys vis dar yra paveikios Rusijos politinei įtakai. Pavyzdžiui, remiantis Carnegie instituto tyrimu, 2022 m. Kazachstano buitinės technikos importas iš ES smarkiai išaugo, tikėtina, dėl mikroschemų, kurios po to dėl galimo karinio panaudojimo yra perparduodamos Rusijai. Todėl antrinės sankcijos trečiosiomis šalimis, kurios prekiauja su Rusija teikiant sankcionuotus produktus išlieka būtinybe. Esminis iššūkis yra energetikos sektoriaus sankcijų apeidinėjimas. Net ir jeigu šiuo metu būtų taikomas absoliutas embargas Rusijos visam energetikos sektoriui, jos klientai Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje toliau dvigubai pigiau pirktų išteklius. Šios šalys jau ne pirmą kartą atsisako jungtis prie Vakarų koalicijos prieš Maskvą. Todėl ES ateityje privalo pradėti svarstyti dėl antraeilių sankcijų šalims, kurios kenkia bendrijos interesams. Šią esminę bėdą, tai yra trečiųjų valstybių prekyba su Rusija, privalu įtraukti į tolimesnes derybas dėl sankcijų. Juk prekybos, o konkrečiai naftos eksporto apimtys per 2022 m. su šalimis kaip Kinija ir Indija išaugo nerealiai dideliu mastu. Pavyzdžiui, rusiškos naftos importas į Indiją išaugo net 33 kartus! Vidutiniškai Indija metų pabaigoje importavo apie 1,2 milijonų barelių per dieną. Tokie skaičiai palaipsniui turėtų sumažėti, kadangi Rusijai netolimoje ateityje techniškai taps sudėtinga gabenti tanklaiviais naftą. Tai lems naujos sankcijos, kurios neleis Rusijai turėti prieigos prie Vakarų šalių technikos, tanklaivių ir kitų mašinų reikalingų naftos žaliavos gabenimui.

Vis dėlto verta paminėti, kad atskyrus Rusiją nuo Vakarų ekonomikos grandžių, ji turės pati gamintis prekes arba priimti brangesnes ir prastesnės kokybės prekes, kaip pavyzdžiui iš Kinijos. Tikėtina, kad Rusijai teks grįžti prie ne tokių modernių technologijų, kaip buvo įpratusi, kadangi didžiosios Vakarų technologijų kompanijos pasitraukė dar karo pradžioje. Reikia suprasti, kad Vakarų daromas spaudimas, pasitelkiant sankcijas yra skirtas paveikti Rusijos ekonomiką taip, kad jos potencialas karo lauke sumažėtų. Negalint importuoti technologijų bei kitų reikalingų ginkluotei komponentų, ilguoju laikotarpiu Rusijos armijos pajėgumai neabejotinai pradės menkti. Greitai ir skausmingai sužlugdyti Rusijos ekonomiką dabar atrodo vargiai įmanoma. Tačiau antrai naftos produktų sankcijų bangai dar tik ką įsigaliojus, nereikėtų skubėti su išvadomis.

2022.04.07

Europos Parlamentas ragina taikyti visišką embargą Rusijos energetiniams ištekliams, suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą ir didinti ginklų tiekimą besiginančiai valstybei

Europos Parlamento nariai ketvirtadienį balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria dar sykį pasmerkė neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, paragino taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą, taip pat tęsti ir didinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad šalis galėtų apsiginti, bei suteikti jai ES šalies kandidatės statusą.

„Svarbiausia pagalba šiandien kovojančiai Ukrainai – ginklai ir embargo Rusijos žaliavoms. Europos Sąjunga kasdien sumoka Kremliaus karo mašinai apie 800 mln. eurų. Tai turime stabdyti nedelsiant. Parlamente tai jau supranta didžiulė narių dauguma, kuri pasiuntė stiprią žinią Tarybai bei Komisijai“, – teigia vienas iš rezoliucijos autorių EP narys Andrius Kubilius.

„Europos Parlamento nariai supranta, kad tai ir mūsų, visos Europos karas prieš siaubingą blogį. Todėl ši rezoliucija sulaukė tokio didelio palaikymo. Šis balsavimas yra revoliucinis. Žmonių išrinktas Parlamentas tamoa ES institucijų drąsiu politiniu lyderiu Didžiuojuosi, kad 513 Europos Parlamento narių balsavo už visišką naftos, dujų ir kitų energetinių resursų embargą Rusijai nedelsiant“, – pažymi Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.

Europarlamentarai dokumente pažymi, kad „praėjus mėnesiui nuo Rusijos agresijos pradžios karas Ukrainoje ir toliau nusineša nekaltų žmonių gyvybes, o Rusijos kariuomenės vykdomi žiaurumai pasiekė dar žemesnį nei iki šiol regėtą lygį, kai š. m. balandžio 3 d., buvo aptikti civilių vyrų ir moterų lavonai, beveik mėnesį gulėję Ukrainos kariuomenei neprieinamame Bučos mieste; kadangi šie faktai aiškiai pateisina tarptautinės komisijos, kuri tirtų visus Rusijos kariuomenės nusikaltimus, įvykdytus nuo karo pradžios, sudarymą“.

Europarlamentarai „šokiruoti ir pasipiktinę dėl Rusijos karinių pajėgų vykdomų žiaurumų daugelyje okupuotų Ukrainos miestų, pavyzdžiui, Bučoje, prievartavimų ir civilių gyventojų žudymų, priverstinio perkėlimo, plėšimų ir civilinės infrastruktūros, kaip antai ligoninių, medicininės įrangos, mokyklų, prieglaudų ir greitosios pagalbos automobilių, naikinimo, civilių gyventojų, kurie iš konflikto zonų bando pabėgti iš anksto atidarytais humanitariniais koridoriais, apšaudymo“.

EP nariai primygtinai tvirtina, kad „karo nusikaltimų bei kitų šiurkščių pažeidimų vykdytojai ir atsakingi vyriausybės pareigūnai bei karo vadai turi būti patraukti atsakomybėn“. Taip pat visapusiškai remia Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro pradėtą karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui tyrimą ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro tyrimo komisijos darbą.

ES institucijos raginamos imtis visų būtinų veiksmų, kad Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka būtų teisiami už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir aktyviai dalyvauti juos tiriant. Be to, ragina įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje; mano, kad būtų tikslinga pasinaudoti Tarptautiniu, nešališku ir nepriklausomu mechanizmu, kuris padėtų atlikti visus tarptautinius Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimus; ragina valstybes nares ir ES stiprinti savo pajėgumus siekiant veiksmingai užtikrinti, kad karo nusikaltimus įvykdę ar juose dalyvavę asmenys neliktų nenubausti.

EP nariai pabrėžia, kad „siekiant užtikrinti Ukrainai galimybę veiksmingai apsiginti ginklų tiekimas turi būti tęsiamas ir jo apimtis didinama ir ragina dar labiau didinti konkrečius įnašus tiek dvišaliu pagrindu, tiek naudojantis ETP, siekiant skubiai sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus“.

Europarlamentarai pakartoja savo raginimą ES institucijoms dėti pastangas, kad Ukrainai būtų suteiktas ES šalies kandidatės statusas remiantis ES sutarties 49 str. ir atsižvelgiant į nuopelnus, o kol kas tęsti darbą siekiant jos integracijos į ES bendrąją rinką vadovaujantis asociacijos susitarimu.

Europarlamentarai ragina nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą, visiškai atsisakyti „Nordstream 1“ ir „Nordstream 2“ ir pateikti planą, kaip trumpuoju laikotarpiu ir toliau užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą. EP nariai pažymi, kad sankcijos yra veiksmingos, tačiau pirkdama iškastinį kurą iš Rusijos ES ir toliau teikia lėšas režimui, kuriomis padeda finansuoti karą. ES už iškastinio kuro tiekimą kasdien Rusijai sumoka apie 800 mln. EUR, o tai per metus sudaro beveik 300 mlrd. EUR.

EP nariai ragina didinti esamų sankcijų veiksmingumą atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos Federacijos bankus ir šiuo tikslu veiksmus derinant su bendraminčiais tarptautiniais ES partneriais, taip pat uždraudžiant visiems su Rusijos vėliava plaukiojantiems, Rusijoje registruotiems, jai priklausantiems, jos frachtuojamiems ir naudojamiems laivams, visiems iš Rusijos uostų išplaukusiems ar į juos plaukiantiems laivams ar kitokiais ryšiais su Rusija susijusiems laivams, įskaitant bendrovės „Sovcomflot“ laivus, įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose; ragina uždrausti krovinių vežimą keliais iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijos ir į ją ir siūlo eksporto draudimą taikyti ir pristatymo užsakymams, dėl kurių sutartys buvo sudarytos prieš įsigaliojant sankcijoms, tačiau kurie dar nėra visiškai įvykdyti; reikalauja įvesti antrines sankcijas visiems ES ir ne ES registruotiems subjektams, kurie padeda Rusijos ir Baltarusijos režimams apeiti sankcijas.

Dokumentu raginama pradėti kurti į Maršalo planą panašų fondą (Ukrainos solidarumo patikos fondą), skirtą Ukrainai po karo atstatyti, pradėti plataus masto investicijų programą ir išnaudoti šalies augimo potencialą.

Taip pat EP ragina sukurti ES solidarumo mechanizmą, skirtą Rusijos karo prieš Ukrainą ir taikomų sankcijų ekonominiams ir socialiniams padariniams šalinti.

Be to, EP nariai „ragina ES vadovus ir kitų valstybių vadovus pašalinti Rusiją iš G20 ir kitų daugiašalių bendradarbiavimo organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos, Interpolo, Pasaulio prekybos organizacijos, UNESCO ir kitų organizacijų, nes tai būtų svarbus ženklas, kad tarptautinė bendruomenė negrįš prie įprastos veiklos su valstybe agresore“.

Be kita ko, pažymima, kad Rusijos dezinformacija yra Rusijos karo veiksmų Ukrainoje dalis ir kad ES sankcijų, taikomų Rusijos valstybiniams žiniasklaidos kanalams, galima lengvai išvengti naudojantis virtualiaisiais privačiaisiais tinklais, palydovinės televizijos ir išmaniosios televizijos funkcijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Rusijos valstybinių kanalų, kurie skleidžia propagandą, draudimą.

2022.02.25

Liudas Mažylis kreipėsi į ES šalių ambasadas, konsulatus ir diplomatines atstovybes Lietuvoje dėl sankcijų Rusijai

Vasario 25 d. EP narys Liudas Mažylis kreipėsi į ES šalių ambasadas, konsulatus ir diplomatines atstovybes Lietuvoje dėl sankcijų Rusijai. Laišku EP narys reikalavo ES nares reaguoti griežtomis sankcijomis Rusijai dėl pradėto karo prieš Ukrainą.

Laiško tekstas:

Your Excellence,

As a member of the European Parliament, and a member of Euronest Parliamentary Assembly, I am deeply disappointed in an inability of EU Member States to impose strongest possible sanctions towards Russia.

Today, with a great concern, we are all observing how the tragic events unfolds in Ukraine. To witnessing a full-scale invasion of the Russian Federation into Ukraine brings the worst fears for the safety of millions of the people and the peaceful future of the whole European continent. This unimaginable violence threatens fundamental norms of international law, including violation of UN convention article 2(4) which refers to use of force against the territorial integrity or political independence of any State.

Therefore, in in a light of these events, I ask to encourage leadership of your country to implement towards Russia as severe sanctions as possible. They should target its individuals, state and private enterprises responsible for these atrocities of war in the proximity neighbourhood of the European Union. Generally, an absolute economic, diplomatic and political embargo is to be enacted upon the criminal regime of Russia, if these barbaric military actions continue. We cannot ignore destruction and death that is brought upon our closest neighbourhood of European Union.

As a member of European Parliament and a citizen of allied country, I feel it is my duty to encourage Member States to act in support of increase in humanitarian and military aid to Ukraine. Upcoming next days and even hours will be crucial for the defence of Ukraine and its sovereignty and democracy. Rule of law and democratic values must prevail before lawlessness, therefore our support without any doubt must reassure Ukraine that we are in this together.

Let us be determined.

Yours Sincerely,

Liudas Mažylis, MEP

„Laisvė šviečia“ – solidarumo su Ukraina akcija Vilniuje / E. Blaževič/LRT nuotr.