2022.01.26

EP narė R. Juknevičienė perrinkta parlamentinio Saugumo ir gynybos pakomitečio vicepirmininke

Europos Parlamento (EP), Europos liaudies partijos frakcijos narė Rasa Juknevičienė trečiadienį buvo perrinkta parlamentinio Saugumo ir gynybos (SEDE) pakomitečio vicepirmininke.

Jos kandidatūrai buvo pritarta bendru sutarimu. Parlamento kadencijos viduryje pasikeitus jo vadovybei iš naujo vykdomi komitetų pirmininkų ir vicepirmininkų rinkimai.

EP narė R. Juknevičienė šio pakomitečio vicepirmininke tapo praeitų metų birželį, ji yra atsakinga už pirmininkavimą posėdžiams pirmininkui negalint, taip pat ji  prisidės formuojant posėdžių darbotvarkę.

Dėkoju kolegoms už pasitikėjimą ir galimybę toliau tęsti darbus, sakė EP narė.

R. Juknevičienė buvo šiame komitete parengto pranešimo dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų būklės“ šešėlinė pranešėja.

Saugumo ir gynybos (SEDE) pakomitečio tikslas sudaryti sąlygas vykti viešai diskusijai dėl visų ES veiksmų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje, ypač institucijų, pajėgumų ir operacijų aspektais, bei vykdyti nuodugnią jų parlamentinę kontrolę. SEDE pakomitetis aktyviai dalyvauja formuojant ES politiką saugumo ir gynybos klausimais. SEDE pakomitečio veiklos dėmesio centre santykių su strateginiaispartneriais pirmiausia su NATO ir Jungtinėmis Tautomis bei trečiosiomis šalimis, kurios remia daugiašališkumą ir tarptautinę tvarką taikos labui plėtojimas.

Pakomitetyje yra 30 EP narių.

2021.10.26

EP narė R. Juknevičienė apžvelgė Europos saugumo iššūkius po JAV pasitraukimo iš Afganistano

Europos Parlamento narė (EP) Rasa Juknevičienė pirmadienį dalyvavo Ispanijos smegenų centro FAES Foundation ir Madrido universiteto saugumo centro organizuotame seminare apie Europos saugumą po JAV ir sąjungininkų pasitraukimo iš Afganistano ir apžvelgė saugumo situacijai kylančius iššūkius regione. Renginyje dalyvavo Europos liaudies partijos generalinis sekretorius Tono Lopez-Isturiz ir kiti europarlamentarai.

Pasak R. Juknevičienės, iš Afganistano išeiti reikėjo, nes tai darėsi didelė našta, tačiau nors išėjimas buvo tikras chaosas, niekas nesignalizavo, kad koalicijos remtos Afganistano pajėgos nesipriešins. Taigi, pasak jos, turim išmoktas pamokas ir žvelgti į ateitį.

„JAV karių išvedimas iš Afganistano ir JAV įsipareigojimai Europai nėra lygintini dalykai. Matau daug manipuliacijų šiuo klausimu. Ypatingai – Rusijos informacinio karo kanaluose. Vienas etapas Afganistane baigėsi, matysime, kaip procesai klostysis toliau“, – sakė EP narė.

Ji pažymėjo, kad žiūrint į dabartinį pasaulio žemėlapį pirmiausia iškyla iššūkis dėl Kinijos.

Nors R. Juknevičienės teigimu, Lietuvoje Rusija išlieka didžiausiu saugumo iššūkiu, tačiau tai susiję.

„Ir ne todėl, kad JAV nusisuktų nuo Europos saugumo reikalų, bet todėl, kad konkretūs NATO (tiksliau, JAV) pajėgumai nėra tokie, kad pakaktų operacijoms dėl abiejų didžiųjų iššūkių. Ir čia iškyla ES -JAV santykių klausimas dėl Kinijos“, – kalbėjo europarlamentarė.

Pasak jos, yra tiesioginis ryšys tarp Europos ir Azijos saugumo. R. Juknevičienė pažymėjo, kad turime apginti demokratiją nuo abiejų valstybių – Rusijos ir Kinijos.

Kalbdėma apie ES strateginės autonomijos idėją, ji kėlė klausimą, ar nėra deklaratyvi politika. Europarlamentarės nuomone, deklaratyvi politika negali pakeisti karinių ir kitų operacinių pajėgumų.

„Europos pajėgumai kol kas nepakankami norint vykdyti autonomiškas misijas“, – sakė EP narė.

Ji pabrėžė, kad palaiko ES saugumo dimensiją bendradarbiaujant su NATO, o ne konkurenciją tarp jų.

2020.10.22

Europos Parlamentas pritarė rekomendacijai dėl ES instrumento, gilinančio bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, įgyvendinimo

Trečiadienį vykusiame Europos Parlamento (EP) plenariniame posėdyje balsų dauguma pritarta Rekomendacijos Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) įgyvendinimo ir valdymo. PESCO – tai ES instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.

Rekomendaciją parengė lenkų europarlamentaras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski), pataisas dokumentui pateikė ir EP narė Rasa Juknevičienė bei kiti europarlamentarai.

„Šio pranešimo svarstymo stadijoje pateikiau dvi pataisas, stiprinančias nuostatas dėl Lietuvai aktualaus karinio mobilumo (karinių pajėgų judėjimo Europoje gerinimo) – tiek dėl jo svarbos ne tik karinių, bet ir civilinių krizių atveju, kaip parodė COVID-19 pandemija, tiek dėl būtinybės užtikrinti pakankamą finansavimą kariniam mobilumui naujame ES finansiniame laikotarpyje. Džiaugiuosi, kad šios nuostatos yra atspindėtos galutiniame dokumento projekte“, – sakė R. Juknevičienė.

Taip pat dokumente pažymima, kad PESCO turėtų prisidėti prie „karinio mobilumo Šengeno erdvės“ kūrimo, iki minimumo sumažinant kliuvinius, kylančius dėl pasienio procedūrų bei infrastruktūros trūkumų. Pažymima, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility) projektai taip pat turi prisidėti prie šio tikslo ir išskiriama „Rail Baltica“ projekto svarba šiame kontekste.

Lietuva PESCO formate inicijavo ir vadovauja projektui „Kibernetinės greitojo reagavimo komandos ir savitarpio pagalba kibernetinio saugumo srityje“, kuriame pilnai įsitraukusios šešios ES šalys narės, ir dar septynios šalys narės dalyvauja stebėtojo teisėmis. Tai vienas labiausiai pažengusių PESCO projektų. Rekomendacijoje jis, be keleto kitų projektų, pažymimas kaip pavyzdinis, nes turi strateginę ir integracinę dimensiją, bei prisideda prie ES bendros integruotos saugumo ir gynybos strategijos vystymo.

Dokumente analizuojami pirmųjų trijų metų PESCO rezultatai, padaryta pažanga ir išryškėjusios problemos nuo 2017 metų, kai PESCO buvo inicijuotas Tarybos sprendimu. Šiuo metu PESCO formate vykdomi 47 projektai. Rekomendacijoje pažymima, kad projektai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų atitikimą prisiimtiems dvidešimčiai PESCO įsipareigojimų. Pabrėžiama, kad PESCO formate būtina koncentruotis į projektus, kurie atitinka Europos strateginę dimensiją, o šalys narės, siūlydamos PESCO projektus turi daugiau dėmesio skirti pridėtinei vertei visos ES lygiu ir europinio bendradarbiavimo skatinimui.

PESCO turi būti naudojamas kaip instrumentas, kuris padėtų pasiekti tvarų ir efektyvų bendradarbiavimą ES gynybos srityje, sustiprinti šalių narių gynybinius pajėgumus, tarpusavio sąveiką, lankstumą ir dislokavimo galimybes, ir atitiktų didesnės ES strateginės autonomijos ambiciją. Siūloma projektus grupuoti į klasterius, taip sukuriant papildomą sinergiją tarp jų, nustatyti aiškias trečiųjų šalių dalyvavimo taisykles, užtikrinti visų ES gynybos planavimo instrumentų nuoseklumą. Visos PESCO pastangos turi būti papildančios NATO pajėgumų vystymo uždavinius.

×