R. Juknevičienė. ES Migracijos pakete – svarbios Lietuvai nuostatos
Nelegalių migrantų srautų spaudimas Europos Sąjungai (ES) ir netgi jų naudojimas hibridinėms atakoms prieš ES valstybes nares kelia rimtą grėsmę mūsų saugumui ir Bendrijos stabilumui. Reaguojant į šiuos iššūkius ES žengė svarbų žingsnį į priekį – pasiekė istorinį sutarimą dėl migracijos valdymo reformos. Naująja migracijos reforma siekiama valdyti ir normalizuoti migraciją ilgalaikėje perspektyvoje ribojant migrantų atvykimą į ES, stiprinant išorės sienų apsaugą, spartinant prieglobsčio procedūras, palengvinant nelegalių migrantų grąžinimą, geriau paskirstant valstybėms atsakomybę dėl prieglobsčio suteikimo bei stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.
Kiek stebėjau pranešimus apie neseniai ES priimtą Migracijos paketą, daugiausia buvo kalbama apie solidarumo nuostatą. Tai viena iš detalių, svarbi, bet tikrai ne vienintelė. Sakyčiau, Lietuvai tikrai ne pati svarbiausia, nors derybų metu ir kėlė nemažai įtampų.
Trumpai – apie viso Migracijos paketo esmę. Nors man neteko dalyvauti derybose, tačiau aktyviai dirbau kartu su savo frakcijos kolegomis bei su Vidaus reikalų ministerijos atstovais. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti svarbių Lietuvai nuostatų. Ir čia atsakymas tiems, kurie skaičiuoja Europos Parlamento (toliau – EP) narių atsakomybes bei aktyvumą. Galima pasiekti rezultatų ir nebūnant pranešėjais, jei esi aktyvus kartu su savo politinės grupės bendražygiais.
Apžvelgsiu mūsų politinės grupės, Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente, prioritetus, kurie tapo reikšminga reformos dalimi.
Kas sutarta dėl jau paminėtos solidarumo nuostatos bei pasidalinimo migrantų antplūdžio našta?
Derybose pavyko susitarti dėl lankstaus mechanizmo, tad valstybėms narėms nebus primesta konkreti solidarumo priemonė. Šalys narės, kurios nesusiduria su migracijos spaudimu, galės rinktis, kaip išreikšti solidarumą su ES pasienio valstybėmis: teikti finansavimą, priimti prieglobsčio prašytojus arba siųsti savo ekspertus, jei pagalbos prašanti valstybė to norės.
Tik primenu, kad tebevykstant didelėms turbulencijoms į Rytus nuo mūsų, solidarumas gali būti svarbus ir mums, jeigu antplūdžiai būtų neproporcingai dideli, gali prireikti kitų ES šalių solidarumo.
Lietuvai svarbiausia dalis pakete buvo išorės sienų apsauga ir migracijos kontrolės stiprinimas.
Naujos saugumo patikrų taisyklės padės prie ES išorės sienų veiksmingai patikrinti visus neatitinkančius atvykimo į ES sąlygų asmenis ir aiškiai atskirti tuos, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir tuos, kuriems jos nereikia, taip pat identifikuoti keliančius pavojų saugumui. Pagreitinta pasienio procedūra bus taikoma prieglobsčio prašytojams, kuriems greičiausiai nereikia apsaugos, kurie klaidina valdžios institucijas arba kelia grėsmę saugumui. Visa procedūra bus vykdoma taikant „teisinę neatvykimo fikciją“, t. y. nors prašytojas fiziškai bus valstybėje narėje, bus traktuojama kad jis nėra ES teritorijoje. Tai užtikrins, jog prieglobsčio prašytojo prašymas automatiškai nesuteiks jam teisės likti šalyje. Procedūros metu bus taikomos veiksmingos judėjimo laisvės apribojimo priemonės, būtinos siekiant užkirsti kelią migranto tolimesniam judėjimui ES ir palengvinti grąžinimą po neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio priėmimo, asmenims neturintiems teisės į tarptautinę apsaugą. Taigi, vykdant pasienio procedūras bus sukurtas vientisas ryšys tarp neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio ir grąžinimo.
Kitas svarbus reformos elementas – taisyklių dėl saugių šalių suderinimas. ES Saugios trečiosios šalies kriterijai atitiks pagrindinius įsipareigojimus pagal Ženevos pabėgėlių konvenciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Abiejose konvencijose nėra numatyta teisė laisvai pasirinkti prieglobsčio šalį. Bus identifikuotos saugios kilmės šalys, taip pat šalys, kurios bus laikomos pirmosiomis prieglobsčio šalimis arba saugiomis trečiosiomis šalimis prieglobsčio prašytojams, į kurias jie galės būti grąžinti. ES sieks įgyvendinti saugių trečiųjų šalių koncepciją. Su saugiomis kilmės ir tranzito šalimis bus sudarytos išsamios visaapimančios sutartys, plėtojama partnerystė.
Lietuvai itin reikšmingas pasiekimas – instrumetalizuotos migracijos reiškinio ir apibrėžimo įtvirtinimas ES teisėje. Čia galiu drąsiai pasidžiaugti – buvome šios dalies įtraukimo į paktą lyderiai tiek Parlamente, tiek Taryboje. Migracijos instrumentalizacija apskritai pirmąkart įtraukta į ES teisę. Tai, ką mes patyrėme ir sėkmingai suvaldėme 2020 metais, ir yra migracijos instrumentalizacija. Kremliaus ar kokios kitos valstybės dirbtinai organizuotos migrantų atakos pagal naujas ES migracijos taisykles bus laikomos krizine situacija ir tai suteiks teisę valstybei lanksčiau reaguoti: atidėti prieglobsčio prašytojų registraciją, nukreipti juos į privalomą pasienio procedūrą ir sulaikyti ilgesniam laikui; be to, bus galima riboti pasienio kontrolės punktų darbo valandas arba juos uždaryti.
Dar vienas svarbus aspektas, ginantis nuo instrumentalizuotų migrantų atakų – stacionarios sienos infrastruktūros sąvokos įtvirtinimas Šengeno Sienų Kodekse. Didelių pastangų dėka pavyko pasiekti šį mums itin reikšmingą pokytį, kuomet dauguma suprato, jog neįmanoma apsiginti nuo migrantų srautų antplūdžio neturint fizinio barjero ir naujame Šengeno Sienų Kodekse stacionari infrastruktūrą pripažįstama kaip viena iš priemonių užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui. Taigi turėsime teisines galimybes šią infrastruktūrą įtvirtinti ir finansuoti. Ginantis nuo migrantų srautų atakų Lietuva išvystė labai gerą, pavyzdinį, sienos apsaugos standartą ir nuosekliai siūlo, kad atsirastų bendras minimalus ES išorės sienų apsaugos standartas. Atnaujintas Šengeno Sienų Kodeksas numato bendrų minimalių sienų stebėjimo standartų parengimą. Tai suteiks Lietuvai dar didesnius svertus siekiant bendro standarto įvedimo.
Instrumentalizuotos migracijos įtvirtinimas ES teisės aktuose buvo tiek Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos, tiek mūsų Europos liaudies partijos principinė nuostata, aktyviai palaikoma mūsų frakcijos derybininkų. Naujoje ES migracijos reformoje pavyko įtvirtinti ne viską, ko siekėme, ypač dėl kairiųjų pasipriešinimo Europos Parlamente – socialistų, žaliųjų, liberalų. Buvo daug įtampų, emocijų, aštrių ginčų tiek dėl migrantų instrumentalizavimo, tiek dėl išorės sienos apsaugos. Nepaisant to, kompromisinis susitarimas – reikšmingas postūmis į priekį. Tačiau svarbu suprasti, kad susitarimas dėl migracijos reformos yra tik pirmasis žingsnis. Toliau valstybėms narėms ir Europos Komisijai teks svarbi užduotis – įgyvendinti šiuos naujus įstatymus. Bus reikalinga ilgalaikė politinė valia ir bendradarbiavimas tarp visų ES valstybių narių bei ES institucijų. Tik sėkmingai įgyvendinus naujuosius teisės aktus, matysime reformos teigiamus ilgalaikius rezultatus.
Balsuojant EP, žalieji (primenu, kad skėtinei Europos Žaliųjų partijai nuo Lietuvos priklauso Sauliaus Skvernelio ir komisaro Virginijaus Sinkevičiaus partija) sukėlė protesto audrą plenarinių posėdžių salėje. Jie protestavo būtent prieš tas nuostatas, kurias siūlėme mes ir reikalavo migrantams teisės nekliudomai atvykti į ES teritoriją.
Kraštutiniai dešinieji elgėsi kiek santūriau, tačiau irgi balsavo prieš, nes jiems apskritai netinka ES.
Balsų pakako. Tai – žingsnis pirmyn.
Tikiuosi, kitos kadencijos EP kairiųjų įtakos bus mažiau, tad nelegalios migracijos srautus galėsime stabdyti dar efektyviau.
2023.03.15
L. Mažylis: „Europos Sąjunga privalo suteikti Sakartvelui daugiau, negu abstrakčią europinę perspektyvą“
Kovo 14 d. Europos Parlamente vyko diskusija-debatai apie padėtį Sakartvele. „Kremlius vykdo karą, be kita ko, ir hibridinį. Neabejoju, kad ir ši įtampa tarp Sakartvelo ir Europos Sąjungos yra sukelta dirbtinai. Ji neatneša jokio konstruktyvaus rezultato nei vienai pusei. Sakartvelas, nepaisant visų dabartinių iššūkių, nori būti Europos Sąjungos dalimi, gyventojai remia ir narystę NATO, – debatų metu kalbėjo europarlamentaras prof. Liudas Mažylis. – Pasiūlytas kontraversiškas įstatymo projektas jau sustabdytas. Dialogas tarp valdžios ir piliečių sunkia kaina, bet vyksta, o tolimesnė eskalacija būtų naudinga tik Rusijai.“
Pasak politiko, Europos Sąjunga privalo suteikti Sakartvelui daugiau, negu abstrakčią europinę perspektyvą. „Jau dabar yra reikalinga teikti daugiau finansinės ir techninės pagalbos – tai padės atremti naujas destabilizacijos, o kartu ir propagandos bangas. O kaip kovoti su užsienio agentų įtaka – turiu omenyje būtent Rusijos šnipus – ne kartą svarstėme ir šiuose rūmuose, tad tuo vertėtų veiksmingai užsiimti ne tik Sakartvele, bet ir kiekvienoje iš dabartinės Europos Sąjungos valstybių“, – savo pasisakymo metu Strasbūre teigė L. Mažylis.
2022.12.21
Liudas Mažylis. Ateitis Europoje priklausys nuo mūsų vienybės ir politinės valios (interviu)
Šiais metais buvo perrašyta mūsų istorija. Europa gyvena karo nuotaikomis. Nuo to vasario 24-osios ryto, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kasdien esame kartu su nuo karo žiaurumų kenčiančia ukrainiečių tauta“, – aptardamas 2022-uosius patį svarbiausią šių metų įvykį, kuris pakeitė ir įprastinį Europos Sąjungos (ES) gyvenimą, įvardija Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis. O kalbėdamas apie savo veiklas per šiuos metus europarlamentaras pažymi, kad mes kiekvienas vienaip ar kitaip išgyvename šiuos įvykius ir tai palietė mūsų visų kasdienybę.
„Karo Ukrainoje tema persismelkė visose politinėse ES aktualijose, lydi visuose darbuose, ne kartą turėjome pasitikrinti savo vienybę, įvertinti, kiek ryžto veikti slypi mūsų vertybėse, – teigia politikas. – Šie metai negailėjo ir įdomių patyrimų: atstovavau Parlamentui įvairių oficialių vizitų užsienyje metu, organizavau ne vieną renginį, išleidau ir pristačiau savo antrąją knygą apie EP, turėjau dešimčių susitikimų Lietuvoje ir šimtus posėdžių Parlamente, toliau plėtoju istorinės atminties temą, o Briuselyje pavyko įamžinti ir Vasario 16-osios Aktą.“
L. Mažylio paklausus apie ateitį, europarlamentaras pabrėžia, kad viskas priklausys nuo mūsų politinės valios, realios paramos Ukrainai, ES tolimesnės plėtros ir energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.
Apžvelgdamas 2022-uosius, be abejo, įvardijate svarbiausią įvykį – totalinį Rusijos karą prieš Ukrainą… O ar dar pamenate, kaip prasidėjo metai, kokie darbai lydėjo pirmaisiais mėnesiais?
Nerimą dėl dar galimų baisesnių Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, besitęsiančių jau nuo 2014-ųjų, pradėjome jausti dar pernai. Štai 2021-ųjų gruodžio viduryje ir Europos Parlamente vieningai pasisakėme ir balsavome dėl rezoliucijos prieš provokacinius Kremliaus veiksmus Ukrainos pasienyje. Jau tuo metu (o tiksliau, dar pernai pavasarį) netrūko bauginančių ženklų, kad Rusija puls Ukrainą, kad karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų yra tiesioginis konvencinio karo provokavimas. Apie tai rašiau ir savo šiemet išleistoje antrojoje knygoje apie veiklą Parlamente „Europos pusdiplomis“. Ir prasidėjus šiems metams, iki pat vasario 24-osios ryto mes tarsi bandėme atspėti nenuspėjamą: ar diktatorius Putinas ryšis pulti Ukrainą. Dar bandėme tikėti, kad diplomatiniais veiksmais ir Vakarų lyderių perspėjimais Kremliui ar „Nord Stream 2“ projekto sustabdymu galime išvengti dar didesnio karo Europoje. Bet ar įmanoma susikalbėti su nusikaltėliais? Šią agresiją Rusija, panašu, buvo numačiusi seniai ir nuo pat karo pradžios demonstruoja terorą, žiaurius karo nusikaltimus…
Na, o metų pradžioje mano darbotvarkėje be pagrindinių darbų vyravo ir istorinės atminties tema. Įvairiuose Lietuvos miestuose pristatinėjau tremties laiškų, Signatarų autografų parodas. Taip pat Kaune įvairioms lankytojų grupėms pristačiau ir Vasario 16-osios Akto originalą, kuris iki šių metų lapkričio pabaigos buvo eksponuojamas Istorinėje Prezidentūroje. Dabar Lietuvos Nepriklausomybę skelbiantis dokumentas grįžta būti saugiai pas savininką – Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą. O Europos Parlamente nuo pat metų pradžios stipriai įtraukė ir Tarptautinės prekybos komitetas, kur pradėjome analizuoti naują itin svarbų klausimą Lietuvai – dėl Kinijos ir kitų trečiųjų šalių ekonominio šantažo prieš mūsų bendrą ES rinką. Bet, žinoma, vasario 24-ąją Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainą mūsų visas pagrindinis dėmesys dabar ten.
Šiemet Liudas Mažylis pristatė savo antrąją knygą apie veiklą EP. Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Viešoje erdvėje mes kartais vis girdime vertinimų, kad būtent Lietuva, būdama maža valstybe su skaudžia istorija, su jauna demokratija „per daug“ griežtai pasisako prieš Ukrainą užpuolusią Rusiją…
Istoriškai Lietuvai niekada nebuvo nebūdingas ramus veikimas. „Patogūs“ nebuvome niekad. Tebevykstant Pirmajam Pasauliniam karui, Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. priėmė nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Karas tebevyko, o dvidešimt Signatarų paskelbė laisvę, kai nieko nebuvo garantuoto. Tų pačių metų kovo 23-ąją Lietuvos Nepriklausomybė buvo pripažinta ir tuometinės kaizerinės Vokietijos. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos partizanai laisvės kovas vienui vieni tęsė dešimtmečius. Vėliau Lietuvai 1990-ųjų kovo 11-ąją pavyko pirmajai iš sovietų okupuotų valstybių paskelbti Nepriklausomybės atkūrimą. Realiai mums pavyko sugriauti Sovietų Sąjungą. Argi šie veiksmai neatrodo „per griežti“?! Bet per tai šiandien turime prabangą galvoti, diskutuoti, ar čia mes visur diplomatiškai elgiamės… Ir tą prabangą šiandien, kai esame ES ir NATO sudėtyje, turime dar labiau vertinti. Be to, gerai, kad Lietuva ar kitos Baltijos valstybės kartu su Lenkija, Čekija garsiai (kitų vertinimais) demonstruoja savo palaikymą Ukrainai. Tai, galų gale, atneša teigiamą rezultatą. Supraskime, ES valstybių narių istorinės patirtys yra labai įvairios. Galime pakeisti kitų šalių požiūrį, kai šioje europinėje šeimoje griežčiau įvardijame, kas yra tikroji Rusija, ką gali jos režimas. Apmaudu, kad tas suvokimas apie realius jos interesus kitoms ES narėms atėjo tik tada, kai vidury Europos demokratinė Ukraina išgyvena Rusijos terorą.
Pereinant prie konkrečios Jūsų veiklos Europos Parlamente šiais metais aptarimo, turbūt vienas svarbiausių Jums pačiam įvykių taip pat susijęs su istorine atmintimi – Vasario 16-osios Akto Europos Parlamente Briuselyje įamžinimas?
Tiesa, tai ir man asmeniškai, o ir visai Lietuvai svarbus įvykis. Vidurvasary vienoje svarbiausių ES institucijų, mano iniciatyva įamžintas Vasario 16-osios Aktas. Ir dar nematyta forma – tekstas lazeriu graviruotas plieno plokštėje. Renginio metu kviečiau palyginti geležį su amžinomis idėjomis, žmogiškosiomis vertybėmis ir šiuolaikinėmis technologijomis, simbolizuojančiomis nuolatinį poreikį permąstyti savo likimą. O ir simbolika kokia! Lietuvos Nepriklausomybę skelbiančio dokumento tekstas graviruotas pliene tada, kai vyksta karas prieš suverenią valstybę… O Vasario 16-osios įamžinimas vyko garsaus Vokietijos politiko, finansų ministro, publicisto, demokratijos puoselėtojo Matthias Erzberger vardu pavadintos salės atidarymo ceremonijos metu. Kažkada vienas Akto egzempliorius buvo slapta išsiųstas į Berlyną ir paviešintas M. Erzberger pastangomis. Po mėnesio Lietuvos nepriklausomą valstybę pripažino Vokietija. O dar po 99 metų atradau Aktą Berlyne. Niekur nedingusį. Dar įdomus pastebėjimas, kad M. Erzbergeris būtent tada, kai ėjo finansų ministro pareigas, Lietuvai skyrė milijoninę paramą kovoti prieš bolševizmą. Šiandien stebime panašią situaciją: ES, o ir visi demokratiniai Vakarai remią Ukrainą kovoje prieš teroristinius Rusijos veiksmus.
Liudas Mažylis prie Vasario 16-osios originalo plieninės kopijos įamžintos Europos Parlamente Briuselyje
Kalbant apie darbą Europos Parlamente, tai pirmiausia viskas prasideda nuo darbo komitetuose, frakcijose. O kaip Jūs pats vertinate savo Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente veiklą šiemet?
Mūsų frakcijos veikla, politinė pozicija įvairiais klausimais ar sprendimai balsuojant dėl teisės aktų pasiūlymų yra paremti pagrindinėmis vertybėmis, mokslu bei tyrimais ir gėrio žmonėms siekiu. Ką turiu omenyje? Na, pavyzdžiui, kai kelios frakcijos svarstė, ar balsuoti dėl Palamento rezoliucijos, pripažįstančios Rusiją terorizmą remiančia valstybe, mūsų frakcijos daugumos pozicija buvo aiški ir principinė nuo pat pradžių. Taip pat mūsų frakcija aktyviai demonstravo lyderystę raginant Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidatės į ES statusą. Siekiame griežtesnių sankcijų Rusijai ir kitai karo dalyvei – Baltarusijai. Pasisakau ir už aiškesnę narystės perspektyvą Sakartvelui. Taip pat aktyviai su kolegomis pasisakome už sprendimus dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos išteklių, o kartu sprendžiame, kaip įveikti energetinę krizę.
Kas susiję su naujos ES politikos klausimais, susijusiais su Europos žaliuoju kursu, visur labai aiškiai deklaruojame, kad bet kokie sprendimai ar būsima teisėkūra privalo būti realiai įgyvendinama, paremta moksline analize. Tam, kad perėjimas prie tvaresnių sprendimų visose gyvenimo srityse verslui, pramonei ir patiems ES piliečiams netaptų našta. Negalime emociniu žalinimu ar nepamatuotomis ambicijomis apkrauti pačios ekonomikos, turime perorientuoti darbo vietas, o ne jas atimti iš žmonių. Na, žinoma, daug ką parodo ir tai, kad mūsų frakcijos narė Roberta Metsola metų pradžioje buvo išrinkta Europos Parlamento pirmininke antrai kadencijos pusei.
Esate Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys, kur aktyviai sprendžiami klausimai dėl būsimos jo teisėkūros. Tai ar ES karo metu vis dar aktualūs išlieka kovos su klimato kaita tikslai?
Karo prieš Ukrainą kontekste Žaliasis kursas yra mums geopolitiškai ne mažiau svarbus, o gal ir svarbesnis. Ypač dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro: anglių, naftos ir dujų. Tai lems ir mūsų energetinį, o ir teritorinį saugumą. Dėl ilgamečių „įpročių“ pirkti dujas iš Rusijos šiandien ne tik turime didžiulę energetinę krizę ES, bet dar ir finansuojame jų karo mašiną sumokėdami milijardus eurų. Taip, trumpuoju laikotarpiu svarbu, kad ES ieško tiekti dujas iš kitur. Tai reikalinga dujų saugyklų užsipildymui šaltajam sezonui, ką, beje, jau iki lapkričio 1 d. pavyko padaryti 95 proc., tai šiemet ES gyventojai turėtų išvengti dujų kainų šoko. Bet kaip bus kitais metais, nežinome. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje perėjimas prie atsinaujinančios energetikos yra būtinas. Na, o dėl Žaliojo kurso ir klimato kaitos tikslų, tai Europos Parlamente šiemet išreiškėme jau ne tik komiteto, bet bendrą poziciją dėl pirmųjų teisės aktų. Jie susiję su tarpiniu tikslu – iki 2030 m. CO2 taršą sumažinti 55 proc., lyginant su 1990 metais ir apima su pramone, energetika, jūrų, oro ir kelių transportu ir net namų ūkiais susijusią teisėkūrą. Štai dėl vieno jų, jau rastas ir bendras ES Tarybos ir EP susitarimas: numatoma, kad 2035 m. nebebus galimybės gaminti ar įsigyti naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais. Bet kaip link to „judama“ bus peržiūrėta 2026-aisiais. Na, o kol Rusija toliau apšaudo raketomis Ukrainą, kol griauna jos energetikos infrastruktūrą, atakuoja atomines elektrines – tol turime riziką didžiulei ekologinei katastrofai, kuri Ukrainoje jau vyksta ir dabar. Bet Žaliojo kurso kaip mūsų energetinės nepriklausomybės garanto pamiršti negalime. Patikėkite, Kremliaus ir Lukašenkos režimai jo svarbą supranta, ES aktyviai kovoja su totalitariniu režimų dezinformacija prieš Žaliąjį kursą.
Išties situacija Ukrainoje bauginanti dėl energetikos infrastruktūros…
Ne bauginanti – o katastrofiška. Prasidėjus žiemai situacija yra dar tragiškesnė: ukrainiečiai dėl apšaudymų lieka be elektros, šildymo, kai kur ir be geriamojo vandens… Per šiuos metus ne kartą pasisakiau Parlamente ir kreipiausi į už ES vykdomąją politiką atsakingą Europos Komisiją dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainos atominėse elektrinėse, Ukrainos energetikos infrastruktūros krizės. Lapkričio pabaigoje Ukraina turėjo visiškai beprecedentį įvykį. Dėl Rusijos oro smūgių Ukrainai automatiškai visos keturios veikiančios atominės elektrinės šalyje, įskaitant Rusijos okupuotą Zaporožios, buvo atjungtos nuo nacionalinio tinklo. Po kelių dienų – vėl prijungtos. Beveik visa Ukraina buvo likusi be elektros… Nuolat stebiu situaciją ir TATENA (Tarptautinės atominės energetikos agentūros) veiksmus, pagalbą Ukrainai. Bet nei tarptautinės organizacijos sustabdys Rusiją, nei pati „susipras“ ir savo noru baigs raketų apšaudymus. Matau vienintelę išeitį – daugiau ginkluotės Ukrainai, modernesnių oro gynybos sistemų. Besiginanti šalis atremia didžiąją dalį raketų, bet likusios nenumuštos naikina strateginius objektus, žudo ir griauna žmonių likimus. Ukraina patiria ne tik energetinę krizę – tai humanitarinė katastrofa. O lapkričio 24 d. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola kartu su daugiau nei 200 miestų vienijančio „Eurocities“ tinklo prezidentu Dario Nardella inicijavo kampaniją „Vilties generatoriai“ Ukrainai. Šia iniciatyva bus siekiama, kad Europos miestai dovanotų Ukrainai elektros generatorius ir transformatorius. O Vienoje kasmetinėje „Eurocities“ bendradarbiavimo platformoje gruodžio pradžioje ši iniciatyva pristatyta daugiau nei 80 Europos miestų.
Kalbėdamas viešai apie karą Ukrainoje, taip pat daug pasisakote ir dėl Baltarusijos režimo įsitraukimo į jį. Kaip manote, ar Lukašenka ryšis siųsti savo kariuomene į Ukrainą?
Kodėl mes tarsi laukiame kariuomenės įvedimo kaip „patvirtinimo“ dėl Baltarusijos įsitraukimo į Rusijos karą prieš Ukrainą? Tik pakartosiu, kad neseniai sakiau Europos Parlamento salėje: nustok meluoti, „batka“! Lukašenka įvėlė Baltarusiją į karą prieš Ukrainą nuo pat pirmos dienos, o vis dar sugeba teigti atvirkščiai. Baltarusijos režimas yra atidavęs žemę, orą, logistiką rusams daužyti Ukrainos teritoriją. Lukašenka jau dabar rengia slaptą mobilizaciją Baltarusijoje. Lukašenka yra lygiavertis Putinui kaltininkas dėl karo Ukrainoje. Negalime vien tik stebėti Baltarusijos režimo veiksmų. Europos Parlamente mes dar gegužę pritarėme, jog visos ES sankcijos, taikomos Rusijai, turi būti griežtai pritaikytos ir Baltarusijai. O taip pat dar griežtesnių sankcijų reikia ir pačiai Rusijai.
Interviu pradžioje užsiminėte ir apie ES veiksmus dėl trečiųjų šalių ekonominio šantažo. Tai, vis dėlto, Lietuvos interesai dėl Kinijos pastarųjų metų veiksmų bus apginami ES lygiu?
Lietuvos atvejis, kai patyrėme ekonominį smurtą, yra vienas iš pavyzdžių. ES didžiuojasi savo bendra rinka, todėl ją reikia apsaugoti. Dar pernai gruodį Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl kovos su ekonomine prievarta priemonės sukūrimo. Tai tikslingas ir savalaikis sprendimas, jį aktyviai analizavome ir palaikėme Tarptautinės prekybos komitete. Dabar vyksta tolimesnės derybos dėl galutinio viso Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu atspindinčio dokumento. Artimiausiu metu dėl jo balsuoti turėtume plenarinėje sesijose. Tai tikrai bus didelis laimėjimas Lietuvai.
Jūsų dėka yra ir daugiau laimėjimų Lietuvai. Šiemet šalyje pradedama finansuoti šio Hepatito C patikra. Kaip tai pavyko?
Na, kad ši prevencinė programa dabar prieinama Lietuvos žmonėms, tai tikrai nėra vien mano nuopelnas. Hepatitą C galima išgydyti, svarbu sutelkti dėmesį į viruso atrankinę patikrą. Atpažinus šią infekciją galima išvengti ir klastingo kepenų vėžio. Lietuvos mokslininkai šioje srityje yra jau smarkiai pažengę ir atlikę daug rezultatyvių tyrimų. Kai dirbau kovos su vėžiu komitete EP, mane prie šios iniciatyvos prisijungti pakvietė vienas iš jos autorių – Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas. Pateikiau su kitais EP nariais kreipimąsi į Lietuvos institucijas dėl kvietimo veikti apsisaugant nuo hepatito C. Buvo gautas finansavimas ir dabar žmonės gali kreiptis per savo šeimos gydytoją atlikti tyrimą. Manau, Lietuva tikrai gali tapti sėkmės pavyzdžių eliminuojant šią infekciją.
Liudas Mažylis vienas iš šiemet Lietuvos gyventojams pradėtos fiansuoti nemokamos hepatito C patikros Lietuvoje iniciatorių
Pabaigai norisi grįžti prie pačios svarbiausios temos – Rusijos karo prieš Ukrainą. Kaip manote, kaip toliau klostysis karas ir kas svarbiausia pačiai ES artimiausiais metais?
Niekas niekada pasaulyje nespėjo nei karų pradžios, nei jų pabaigos. Nereikia tikėtis, kad Rusija lengvai ir paprastai baigs savo terorą Ukrainoje. Turime ir toliau vieningai remti Ukrainą tiek ginkluote, tiek finansiškai, teikti humanitarinę pagalbą. Ši žiema, o ir visi artėjantys metai gali nulemti visos Europos ateitį, turime išlikti ryžtingi. Štai kitiems metams ES Ukrainai numato skirti 18 mlrd. eurų makroekonominę paramą. Ir į tai neįsiskaičiuoja humanitarinės priemonės ar ginkluotė. Tikiuosi, parama šalį pasieks laiku ir kartu pagaliau įveiksime Rusijos agresiją.
Bet pačiai ES reikės taip pat spręsti savo strategines problemas. Šiemet energetinei krizei įveikti buvo priimtas planas „REPowerEU“. Tam tikras Jos priemones įgyvendiname. Bet joje numatytas pagrindinis tikslas yra iki 2030 m. nutraukti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Ir to turime siekti sparčiai. Energetika anksčiau buvo atskirų ES valstybių narių atsakomybė, bet dabar mums reikia bendrų strateginių investicijų, koordinavimo ir įgyvendinimo. Taip pat neseniai Parlamente pasisakiau ir dėl būtinos ES plėtros. Priklausydamas už Rytų Partnerystę atsakingai Delegacijai „Euronest“ parlamentinėje asamblėjoje, manau, kad kandidačių statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai buvo teigiamas žingsnis, aiškesnę perspektyvą reikia nurodyti Sakartvelui. Trūksta tempo, suteikiant šalims prieigą prie vieningos rinkos, neapsiribojant politine, bet teikiant veiksmingą finansinę paramą. Taip pat turime aktyviai įsitraukti dėl Kalnų Karabacho konflikto derybų, mažinti ten esančią Rusijos įtaką. O ir, žinoma, toliau plėtoti savo dvišalius santykius. Štai ir man oficialių Parlamento delegacijų sudėtyje šiemet teko lankytis Čilės Respublikoje, Islandijoje, Šveicarijoje. Dabartinių iššūkių kontekste bendradarbiavimas su panašias vertybes išpažįstančiomis valstybėmis svarbus ne tik dėl prekybos santykių, bet ir geopolitiškai.
Liudas Mažylis Ukrainos kandidatės į ES palaikymo akcijoje. Europarlamentaras ir toliau akcentuoja ES plėtros būtinybę
Daugiau sužinoti apie Liudo Mažylio veiklą galite stebėdami jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: www.facebook.com/mazylis.liudas bei skaitydami naujienas bei politinį dienoraštį tinklalapyje: www.liudasmazylis.lt/.
2022.05.31
Liudas Mažylis kviečia pirmąjį vasaros savaitgalį pasitikti Palangoje: pristatys knygą
Birželio 3 d., penktadienį, 17 val. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis Palangos miesto viešosios bibliotekos skaitykloje (Vytauto g. 61, Palanga) pristatys savo naują knygą „Europos pusdiplomis“. Renginys atviras visai visuomenei. Pasak autoriaus, daryti pristatymą ir Palangoje jis norėjo nuo pat knygos išleidimo.
„Kviečiu pirmą vasaros savaitgalį pasitikti Palangoje, susitikti, pabendrauti, pasikalbėti apie Europą ir mus Europoje. Jau beveik metus Palangoje veikia mano biuras, o jo kaimynystėje – miesto bibliotekos skaitykloje – pristatysiu savo neseniai išleistą knygą, kuri politinio dienoraščio formatu atspindi pastarojo laikotarpio aktualijas, – į knygos pristatymą penktadienio vakarą kviečia EP narys prof. L. Mažylis. – Vasarą Palangoje gali sutikti visą Lietuvą, o knyga būtent ir yra apie mūsų kasdienybę veikiančius visus įvairiausius politinius procesus“.
Knygoje „Europos pusdiplomis“ per EP nario politinę patirtį pristatomas laikotarpis nuo 2020-ųjų vasaros vidurio iki 2021 metų paskutinės dienos, pusės kadencijos ribos. Tai jau antroji europarlamentaro L. Mažylio knyga, pirmąją – apie kadencijos pradžią – L. Mažylis pristatė pernai.
„Knygos stilius „džiazuojantis“, toks bus ir pats pristatymas Palangoje. O temos įvairios – banguojančios lyg Baltijos jūra“, – pasakoja L. Mažylis. Renginio metu „džiazuojančią“ atmosferą gyva muzika kurs atlikėjas ir autorius instrumentalistas Pranciškus Narušis.
„Europos pusdiplomio“ chronologija sutapo su daugeliu dramatiškų išbandymų Europai ir pasauliui: bandymai suvaldyti COVID-19 pandemiją, įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje, nelegalių migrantų krizė Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje, ES kova su vėžiu, aplinkosaugos temos, pavyzdžiui, bičių nykimas dėl klimato kaitos. „Į tų problemų sprendimą kaip galėdamas bandžiau įsijungti ir kartu su kolegomis EP veikti šių iššūkių akivaizdoje“, – pasakoja L. Mažylis. O knygos pabaigoje jau jaučiamas nerimas ir dėl Rusijos kėslų Ukrainos pasienyje…
Knygoje daug dėmesio skirta ir iki šiol prof. L. Mažylio aktyviai plėtojamai istorinės atminties temai. „Palanga mano knygoje taip pat pažymėta: mano biuras veikia Signatarų alėjoje, o iš šio miesto gi kilo netgi trys Vasario 16-osios Akto Signatarai“, – pasakoja Vasario 16-osios Aktą Berlyne prieš penkerius metus atradęs L. Mažylis.
Knygoje taip pat netrūksta ir sudėtingų istorinių temų. „Birželį minime masinių trėmimų metines. Tragiška istorija atsikartoja, šiuo metu vyksta nelegalūs žmonių trėmimai iš Ukrainos į Rusiją. Negalime pamiršti savos istorijos, turime ją priminti tiek sau, tiek Europai. Tai ir stengiuosi daryti įvairiomis formomis“, – pasakoja L. Mažylis, parengęs tremtinių laiškų parodą ir pristatantis ją skirtinguose Lietuvos miestuose.
Knyga iliustruota žaismingais šaržais, kuriuose pabandyta atskleisti dominuojančias L. Mažylio darbotvarkės temas. Dalyvauti knygos pristatyme Palangoje maloniai kviečiami ir miestiečiai, ir kurorto svečiai.
2022.05.06
Liudas Mažylis. Europos institucijų darbotvarkėse – Ukraina
Pirmąją gegužės savaitę Europos Parlamente (EP) apsvarstyta daug aktualių Europai klausimų. Net keturi iš jų skirti Ukrainai. Nors darbotvarkėje netrūko dėmesio Europos ateities, skaitmeninio saugumo bei bendriems užsienio politikos iššūkiams, tačiau reikia pripažinti, kad šiuo metu visgi aktualiausia išlieka Ukrainos tema, ypač blogėjant humanitarinei, finansinei ir net transporto bei turizmo sektoriaus situacijai.
Pirmadienį vyko neeilinis Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdis. Ten energetikos ministrai dar kartą įsipareigojo kryptingai dirbti siekiant atsisakyti agresorės Rusijos iškastinio kuro. Tuo labiau, kad tokios ES narės kaip Lenkija ir Bulgarija kenčia nuo selektyvaus „Gazprom“ dujų embargo. Tikėtina, kad ir kitą šaltąjį sezoną Rusija pradės energetinį šantažą. Gegužę pristatomas „REPowerEU“ planas yra labai aktualus tikslui atsisakyti Rusijos kuro. Dabartiniai numatomi terminai ES: nuo rugpjūčio atsisakyti anglies, o nuo metų pabaigos – naftos. Pagal naujausius duomenis, Europos Sąjunga Rusijai už naftą ir dujas sumoka 780 milijonų eurų, o nuo karo pradžios už dujas, naftą ir anglį buvo sumokėta 48 mlrd. eurų. Todėl eilė dujų embargui irgi turi prieiti. Šis klausimas jau greitai europinių institucijų darbotvarkėse jau greitai turėtų būti sprendžiamas pilnu pajėgumu. Energetikos ministrai ir Europos Komisija susitarė drauge su tarptautiniais partneriais ir tiekėjais koordinuoti veiksmus kuriant Europos dujų pirkimo platformą.
O Europos Parlamente gegužės 3 d., antradienį, prasidėjo debatai, paliečiantys Ukrainos tematiką. Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Šinas savo pranešime apie ES pasiruošimą prieš kibernetines grėsmes prasidėjus Rusijos invazijai pabrėžia, jog kibernetinis karas vyksta mūsų kaimynystėje, ir tai prasidėjo dar pora savaičių iki karo Ukrainoje pradžios. Todėl Komisija siūlo atnaujinti Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą (Network and Information Security Directive) taip skatinant bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija apie tinklų ir informacijos saugumo rizikas ir incidentus. Direktyva taip pat siekia apsaugoti tarpvalstybines paslaugas ir sistemas bei išvengti žalingų pasekmių ir sumažėjusio įmonių ir piliečių pasitikėjimo. Iš esmės – pasiekti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visose valstybėse narėse. Kita svarbi tema palietė karo prieš Ukrainą poveikį ES transporto ir turizmo sektoriams. Ekonomistų skaičiavimais, Ukrainoje infrastruktūrai jau yra padaryta žalos už apie 200 mlrd. eurų.Pagrindinė kelių, uostų ir oro infrastruktūra Ukrainoje šiuo metu yra kritinės būklės, o tai daro poveikį ES transporto sektoriui, nes dėl karo auga kuro kainos, nutrūksta logistikos bei tiekimo grandinės. Komisijos patvirtintos priemonės padės valstybėms narėms, jų vežėjams ir darbuotojams tęsti transporto paslaugas bei remti pabėgėlių iš Ukrainos vežimą ir humanitarinės pagalbos teikimą. EP debatuose taip pat buvo kalbama apie ES turizmo sektoriui skirto Europos krizių valdymo mechanizmo sukūrimą, kadangi COVID pandemija ir karas atskleidė, jog šiam sektoriui trūksta atsparumo. Mechanizmas siektų rasti finansavimo sprendimus trumpalaikiams ir ilgalaikiams nepritekliams turizmo sektoriuje. Karas Ukrainoje paveikė visą Europoje turizmą, ypač rytuose, todėl debatų metu tikslingai buvo priminta, kad turistai atsisako keliauti į tam tikras ES valstybes nares, pavyzdžiui, Lenkiją ar Baltijos valstybes, dėl greta vykstančio karo.
Vieni iš aktualiausių debatų įvyko gegužės 4 d., trečiadienį, Europos Parlamente vertinant karo Ukrainoje ekonomines ir socialines pasekmes ES. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atidarė debatus sakydama, kad „Ukrainoje rašoma ir Europos Sąjungos ateitis.“ Pradedant nuo sankcijų, Europos Komisija šeštajame sankcijų pakete siūlo naftos embargą, nors ir su pereinamuoju laikotarpiu. Esminis siūlymas – žaliavinės naftos atsisakymas per šešis mėnesius, o kitų naftos produktų – iki metų pabaigos. Tikimasi, kad Vengrija ir Slovakija turės 20 mėnesių arba iki 2023 m. pabaigos atsisakyti naftos importo, kadangi šios ES valstybės yra labiausiai priklausomos nuo Rusijos naftos produktų. Visgi kitos narės, tokios kaip Čekija bei Bulgarija, tikisi susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio lengvatų. Prieš balsavimą Vadovų Taryboje yra reikalinga absoliučiai vieninga bendrijos pozicija.
Net ir uždraudus naftą, atsiranda kitų kliūčių, pavyzdžiui, dabar Kinijos nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės pradėjo slapčia pirkti Rusijos naftinę žaliavą (kol kas mažais kiekiais) už labai žemas kainas. Nors, dėl tokių galimų sankcijų apėjimo ateityje, ES galbūt galės svarstyti sankcionuoti Kiniją. Tiesa, verta priminti, kad JAV ir Jungtinė Karalystė rusiškai naftai jau taiko embargą. Todėl tikėtina, kad pagrindiniai pirkėjai ir liks nedemokratinės valstybės. Kitos sankcijos naujame pakete įtrauks kelių didžiųjų Rusijos bankų, tarp jų ir paties didžiausio „Sberbank“, atjungimą nuo tarptautinės SWIFT mokėjimų sistemos. Informacinė Europos erdvė dar labiau švarės, kadangi daugiau Rusijos transliuotojų bus uždrausti. Kalbant apie paramą, pristatytas naujas makrofinansinės paramos paketas, taip pat visi importui iš Ukrainos taikomi muitai sustabdyti bent vienerių metų laikotarpiui, o ES siūlys pagalbą palengvinti krovinių vežimą sausumos keliais padedant Ukrainos produktams patekti į pasaulio rinkas.
Gegužės 5 d., ketvirtadienį, buvo paliesta ir humanitarinė Ukrainos tema debatuose kalbant apie karo prieš Ukrainą poveikį moterims. Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, šalį jau paliko daugiau nei 5,5 milijonai jos gyventojų, 90 proc. jų yra moterys ir vaikai. ES narės privalo sudaryti efektyvias apsaugos priemones nuo karo bėgančioms moterims, kad jos netaptų prekybos žmonėmis aukomis. Rezoliucijoje yra pabrėžiama užtikrinti pabėgėlių integraciją priimančiose šalyse, suteikiant galimybę įsidarbinti, išmokti vietinės kalbos ir naudotis vaikų priežiūros paslaugomis. Tad šią savaitę vykę europiniai svarstymai bei sprendimai turi palengvinti karo eigos naštą Ukrainai.
2022.04.22
Liudas Mažylis. Europos diplomatija Kijeve
Pietryčių Ukrainoje, Donecko srityje, kyla nauja Rusijos atakos banga. Okupantai pradėjo naują karo fazę, bandydami pralaužti fronto liniją pietuose. Tačiau net ir pergrupavus daugiau nei 70 bataliono taktinių grupių, Rusijos ataka ir vėl stringa. Vakarų analitikai spėlioja: iki kada Kremliaus režimas užsibrėžęs pasiekti ką nors „apčiuopiama“? Iki stačiatikių Velykų, kad Maskvos patriarchas Kirilas galėtų ištriūbinti laimėjimą „šventajame kare“? Ar iki gegužės 9-osios, kuri nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos yra „šventa“ data net ir nereligingiems rusams? Vienaip ar kitaip – Maskva susikoncentravo siekti pietrytinės Ukrainos valstybės dalies kontrolės. Įdomu, kad Putinas pareiškė pageidavimą kol kas beatodairiškai nepulti užimti paskutinio strateginio objekto Mariupolyje – „Azovstal“ metalurgijos gamyklos. Ar tuo jis nori pasiųsti žinią pasauliui, kad jau ima bent iš dalies logiškai mąstyti? Žinoma, nei pasauliui, nei Ukrainai nuo tokios „logikos“ ne lengviau. Gamykla kol kas išlieka ukrainiečių kontrolėje, o teritorija yra smarkiai bombarduojama…
Man, kaip Europos Parlamento nariui, visų pirma rūpi, kuo padėti Ukrainai gali būtent Europos Sąjunga. O ji veikia keturiose dimensijose: skiria finansus Ukrainos gynybai (sunkioji ginkluotė nuolat keliauja į Ukrainą, tik reikėtų tai daryti kur kas greičiau); stiprina sankcijas Rusijos atžvilgiu (o tos sankcijos energetikos, finansų ir aukštųjų technologijų srityse labai jau lėtai įsibėgėja); rūpinasi karo pabėgėliais; renka įrodymus kariniam tribunolui apie Rusijos žvėriškumus Bučoje ir kitur. Nuolat kybo klausimas: ar dar yra likę nepanaudotų sankcijų ar diplomatijos kanalų, kurie suteiktų Ukrainai pranašumą kovoje dėl išlikimo?
Diplomatija su Maskva šiuo metu atrodo sunkiai įmanoma. Ji jokių rezultatų nedavė anksčiau, panašu, kad neduoda ir dabar. Todėl ir karo ekspertų teiginiai, ir LR Prezidento Gitano Nausėdos pasisakymas vizito Kijeve metu, kad Ukrainos ateitis turi išsispręsti karo lauke, nėra be pagrindo. Europos diplomatija Kijeve yra aktyvi. Jau ne vieną savaitę didžiųjų Europos šalių lyderiai rodo tikrą solidarumą, nuolat lankydamiesi Ukrainos sostinėje, kad išreikštų politinę paramą. Baltijos valstybių vadovai kartu su Lenkija buvo vieni iš pirmųjų, patikindami, kad toliau teiks paramą ginkluote, siųs humanitarinę pagalbą.
Lankosi Kijeve ir ES institucijų vadovai. Susitikdami su prezidentu V. Zelenskiu, jie demonstruoja bendrijos solidarumą. Ukraina laukia atsakymo dėl paspartintos stojimo į ES procedūros, pradžioje siekdama tapti kandidate. Ryžtingiausiai šiuo požiūriu veikia būtent Europos Parlamentas; simboliška, kad pirmoji iš ES institucijų vadovų Kijevą aplankė EP pirmininkė Roberta Metsola. Pirminė mūsų misija ir įsipareigojimas – prisidėti prie Ukrainos atstatymo. Europos Parlamentas neabejotinai toliau aktyvins siekį apginkluoti Ukrainą bei sugriežtinti sankcijas Rusijai. Svarbūs buvo ir balandžio 8 d. vizitai, kai Kijeve apsilankė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis. Nepaprastai svarbu, kad buvo atnaujintas ES diplomatinis atstovavimas Ukrainoje. Į Kijevą pradėjo grįžti ne tik ES, bet ir kitų šalių diplomatai, įskaitant JAV. O balandžio 19 d., netikėtai ir niekam nepranešęs, ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis nuvyko į Kijevą. Ten buvo pažadėta nuo gegužės 5 d. įsteigti Europos Sąjungos solidarumo fondą (ESSF), skirtą Ukrainai. Tikėtina, kad pagrindiniai paramos teikėjai bus Pasaulio bankas (World Bank) ir Tarptautinis valiutos fondas (International Monetary Fund). Teigiama, kad pradžioje prioritetas bus atkurti karo sugriautą infrastruktūrą, o po to ir viešąsias paslaugas, tai yra, ligonines ir mokyklas. Taigi, regime daug stipresnį bendrijos solidarumą ir aiškesnę poziciją, negu kada nors anksčiau. Iki vasario 24-osios ES nesiryžo suteikti ginkluotės Ukrainai, trūko ir politinės valios bei bendro sutarimo dėl užsienio politikos gairių bendraujant su Ukraina. Dabar situacija pasikeitė neatpažįstamai, nes tiek politinė valia, tiek ir instituciniai instrumentai egzistuoja.
Tačiau reikia nepamiršti, kad Ukraina ir šiuo metu turi tarptautinių finansinių įsipareigojimų, kurių dėl akivaizdžių priežasčių negali vykdyti. Ukraina šiuo metu turi apie 22 mlrd. eurų įsipareigojimų tarptautinėms finansų institucijoms, o bendra valstybės skola – 57 mlrd. eurų. Šalis kiekvieną dieną patiria milijoninius nuostolius dėl karo, todėl kalbėti apie valstybės mokumą karo metu nėra prasminga, nors pranešama, kad Ukraina jau šiais metais apie 2 mlrd. eurų turės sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui. Todėl, kylant klausimams, kaip dar galima padėti Ukrainai, reikia suprasti, kad finansiniai įsipareigojimai yra didelė šalies našta. Ukrainai visi mokėjimai turėtų būti atidėti į ateitį ir paskirstyti atsižvelgiant į situaciją šalyje. Vien tik 2020 m. pabaigoje Tarptautinis valiutos fondas sutiko atleisti 25 šalims apie 500 mln. dolerių įsipareigojimus dėl COVID-19 padarinių. O ir praeito amžiaus pabaigoje trečiojo pasaulio valstybėms dėl karų ir prastų šalių ekonominių rodiklių tokie skolos atidėjimo arba nurašymo instrumentai jau buvo taikyti. Tad artimiausiu metu finansuojant Ukrainą, jos ginkluotę bei atstatymą po karo, privalu yra prisiminti ir šalies ekonominę sveikatą.
Ukrainos prezidentas balandžio 18 d. oficialiai įteikė užpildytą anketą dėl narystės ES bloko pasiuntiniui Kijeve, o eilinio ES viršūnių susitikimo metu, numatyto birželio 23–24 dienomis, narystės klausimas ir turėtų būti derinamas. Iki to laiko dar vyks ir neeilinis Europos vadovų susitikimas – paskelbtas gegužės 30–31 d. – kuriame bus sprendžiami Rusijos, energetikos ir gynybos klausimai. Dujos ir nafta vis dar išlieka pagrindiniais diskusijų tarp ES valstybių objektais. Pastarosios savaitės privertė iš esmės pergalvoti energetikos politiką net ir tokias smarkiai nuo rusiškų energetikos išteklių priklausomas valstybes kaip, pavyzdžiui, Vokietija. Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Berlynas iki 2022 m. pabaigos atsisakys rusiškos naftos. Metų pabaigoje, pagal ES veiksmų planą, bus atsisakyta dujų iš Rusijos. Jau dabar, pasak Berlyno, planuojama iki vasaros perpus sumažinti naftos importą iš Rusijos, o iki metų pabaigos – iki nulio. Vokietija pranešė suteiksianti daugiau nei 1 mlrd. eurų karinei pagalbai, taip siūlant pinigų Ukrainai, kad ji pati įsigytų ginkluotės, nors ir nesukonkretino, kokio konkrečiai tipo ginkluotę finansuotų. O juk būtent Vokietijos pozicija – ir istorijos, ir geopolitikos, ir Europos Sąjungos raidos požiūriais – dabar yra labai svarbi.
2022.01.07
EP narys L. Mažylis uždavė klausimų Europos Komisijai apie ES reakciją dėl Kinijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis sausio 7 dieną kreipėsi į Europos Komisiją su klausimais apie ES reakciją dėl Kinijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą.
Klausimas Europos Komisijai raštu:
Pastaraisiais mėnesiais sparčiai vystosi precedento neturinti situacija dėl Kinijos prievartos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą. Ginčas, įsisiūbavęs dėl Lietuvoje atidarytos, diplomatinio statuso neturinčios, Taivaniečių atstovybės pavadinimo, su kiekviena diena darosi vis pavojingesnis ne tik Lietuvai, bet ir visai ES bendrai. Būtina sulaukti greitos ir aiškios ES reakcijos ne tik dėl bloko vienybės ir solidarumo išlaikymo, bet ir dėl to, kad prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai.
Kaip artimiausiu metu planuojama reaguoti ir kokių veiksmų imtis dėl Kinijos vienašališkų veiksmų trikdant prekybos santykius su Lietuva (pavyzdžiui, Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės deklaravimo sistemos, Lietuvos įmonėms sumažinti kredito limitai ir t.t.)? Kiekviena besitęsiančio konflikto diena atneša didelius nuostolius, o 2021 m. gruodį Komisijos pristatytas pasiūlymas dėl kovos su ekonomine prievarta priemonės, visų pirma, dar turės būti priimtas.
Kaip šiuo konkrečiu atveju yra vertinamos Kinijos, kaip trečiosios šalies, pastangos bandant daryti poveikį prekybai ES viduje? Ar planuojama imtis atsako, jei taip kokio, dėl Kinijos veiksmų, kurie sutrikdytų ES vidaus rinką? Žiniasklaidoje pranešama apie Kinijos daromą spaudimą Europos bendrovėms, įsikūrusioms, pavyzdžiui, Vokietijoje arba Prancūzijoje, galintį nulemti užsakymų iš Lietuvos nutraukimą. Kai kurios Europos įmonės jau įspėjo, kad bendradarbiavimas su Lietuva gali nutrūkti.
