2023.02.20

Andrius Kubilius. Kalba Euronest parlamentinės asamblėjos sesijos atidaryme

Andriaus Kubiliaus kalba Euronest parlamentinės asamblėjos sesijos atidaryme, Kišiniovas, 2023 m. vasario 20 d.

Andrius Kubilius

Europos Parlamento narys

Euronest PA ko-pirmininkas

Sveikinu visus Euronest parlamentinės asamblėjos narius ir dėkoju šeimininkams iš Moldovos. Tai unikali sesija, nes tai pirmoji Euronest sesija, vykstanti karo metu.

Karas atnešė tektoninių pokyčių ir geopolitinių žemės drebėjimų visame Rytų partnerystės regione ir visame Europos žemyne.

Pirmasis klausimas, į kurį turime atsakyti – kodėl Putinas pradėjo karą?

Kai kas šį karą vadina tradiciniu neoimperiniu arba kolonijiniu karu.

Norėčiau pabrėžti, kad tai žlungančios autokratijos karas prieš neišvengiamą demokratijos plitimą rytinėje Europos žemyno dalyje. Vadinčiau jį „Kremliaus režimo išlikimo karu“.

Kremlius pradėjo šį karą, kad neleistų demokratijai plisti į Rusiją. Kremliaus režimui išlikti Rusijoje didžiausią grėsmę kelia demokratinės Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių sėkmė, nes tai gali įkvėpti Rusijos žmones reikalauti tokios pat raidos Rusijoje.

Ukrainos (ir kitų Rytų partnerystės šalių) sėkmė gali būti pasiekta tokiu pat būdu, kaip 1990-aisiais buvo pasiekta Vidurio Europos sėkmė integruojantis į ES.  Tai vienintelis būdas, kaip galima sukurti posovietinės erdvės šalių sėkmę. Putino režimui Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo integracija į ES yra didžiausias pavojus jo režimo išlikimui. Dėl šios priežasties jis pradėjo karą prieš Ukrainos sėkmę.

Rusija šį karą pralaimės. Su Vakarų pagalba jie bus nugalėti Ukrainoje.  To reikia ne tik Ukrainai, to reikia visam demokratiniam pasauliui, ypač demokratinei Europai. Ir toks pralaimėjimas atneš autokratijos Rusijoje žlugimą, o tai atvers duris transformacijai atgal į demokratiją Rusijoje.

Tai itin svarbus istorinis momentas, kuris pakeis visą Europos žemyno geopolitinį kraštovaizdį. Mes, mano karta, matėme, kaip griuvo Berlyno siena, dabar artėjame prie tokios pat istorinės reikšmės momento, kai grius Kremliaus autoritarinio, agresyvaus režimo siena.

Ir šis istorinis pokytis išskirtinai priklauso nuo Ukrainos.

Nes Rusijos transformacija, visų pirma, įvyks tada, kai Rusijos žmonės atsikratys svajonės atkurti imperiją. Kad to pasiektume, visi kartu turime įgyvendinti tris svarbius uždavinius: 1) Rusijos karinis pralaimėjimas Ukrainoje; 2) tarptautinis tribunolas V. Putinui; 3) Ukrainos narystė NATO: rusai turi suprasti, kad Ukraina pasitraukė iš jų įtakos sferos.

Iš kitos pusės, kad tokia transformacija įvyktų, Rusijos žmonės turi patikėti, kad jie gali normaliai gyventi pačioje Rusijoje. O kad tai įvyktų, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo integracija į ES vaidins svarbiausią strateginį vaidmenį, nes taip bus sukurta Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių sėkmė, ir sukurtas pavyzdys bei įkvėpimas Rusijos žmonėms.

Rusijos transformacija yra vienintelis būdas sukurti tvarią taiką Europos žemyne. Todėl Europos integracija yra vienintelis kelias į tvarią taiką, ir todėl Rytų partnerystės šalių integracija į ES reikalinga ne tik pačioms Rytų partnerystės šalims, bet strategiškai labai reikalinga ir pačiai ES. Būtent šį aspektą mums iš ES pusės vis dar reikia tinkamai įsisąmoninti. Štai kodėl Rytų partnerystės politika yra viena svarbiausių ES geopolitinių politikos krypčių ir štai kodėl Euronest parlamentinė asamblėja yra toks svarbus įvykis.

Taip pat labai svarbu, kad ši asamblėja vyksta čia, Kišiniove. Ne tik todėl, kad sesija vyksta Ukrainos kaimynystėje, bet visų pirma todėl, kad Moldova labai aiškiai parodo, jog jei Rytų partnerystės regiono žmonės turi galimybę laisvai rinktis, jie renkasi europinę kryptį. Nepaisant visų Kremliaus pastangų pasipriešinti tokiam pasirinkimui pasitelkiant visus Kremliaus hibridinius poveikio ginklus. Norėčiau pasveikinti prezidentę Maią Sandu ir visus Moldovos vadovus už puikų darbą, atvedusį Moldovą į Europos kelią.

Moldova aiškiai parodo, koks būtų Baltarusijos žmonių pasirinkimas, jei jie turėtų galimybę laisvai rinktis – šią pasirinkimo teisę iš jų pavogė Lukašenka. Toks pats būtų ir Rusijos žmonių pasirinkimas, todėl Kremlius svajoja, kaip sužlugdyti tokį Moldovos žmonių pasirinkimą. Tačiau jiems nepavyks.

Rusijos autokratija pralaimės: tiek karine prasme Ukrainoje, tiek geopolitiškai prieš Rytų partnerystės šalių europinę integraciją.

Kad tai įvyktų, reikia konsoliduotos politinės valios iš ES ir viso Vakarų pasaulio pusės. Turime tiekti ginklus Ukrainai ir turime užtikrinti integraciją, numatydami plataus užmojo „Trio“ šalių integracijos darbotvarkę ir šiais metais pradėdami Ukrainos ir Moldovos stojimo derybas.

„Kariniu Ramšteinu“ mes, Vakarai, parodėme būdą, kaip sustiprinti savo politinę valią, kad galėtume tiekti ginklus. Norėdami užtikrinti integraciją, turime sukurti „integracijos Ramšteiną“.

Turime užtikrinti integraciją taip, kad Rytų partnerystės šalys, pirmiausia Moldova ir Ukraina, ir, tikiuosi, Sakartvelas, iki 2029 m. taptų ES narėmis ir dalyvautų eiliniuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Tai kelias į tvarią taiką visame Europos žemyne. Kremliaus sienų griūtis pašalins svarbiausią destabilizuojantį veiksnį, agresijos ir priespaudos faktorių visam Rytų partnerystės regionui, ne tik Ukrainai ir Moldovai, bet ir Baltarusijai bei visam Pietų Kaukazui.

Tačiau visi pokyčiai Rytų partnerystės regione, visi geopolitiniai pokyčiai Europos žemyne prasideda nuo Ukrainos pergalės.

Todėl tegyvuoja Moldova ir Slava Ukrainy!

2023.02.18

L. Mažylis dalyvaus Euronest Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Moldovoje

Vasario 19-21 dienomis Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis dalyvaus Euronest Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Moldovoje, Kišiniove.  Tai jau 10-oji Euronest tarpparlamentinė Asamblėja tarp Europos Parlamento ir Rytų Partnerystės šalių parlamentų: Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos. Moldovoje vyksiančioje sesijoje dalyvaus ir Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovai. Pagrindinė tema Kišiniove – Rusijos karo prieš Ukrainą įtaka Rytų Partnerystei ir kiti geopolitiniai iššūkiai.

„Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Dabartinio karo prieš Ukrainą kontekste ES plėtra yra būtina, jei Europoje ir toliau norime išlaikyti demokratiją bei taiką. Žinoma, Ukraina ir Moldova turi būti nebe tik Rytų partnerės, o ir lygiateisės ES narės. Sakartvelas – tiek, kiek dės nuoseklių pastangų – taip pat galėtų artėti prie narystės“, –teigia EP narys prof. Liudas Mažylis ir kartu pabrėžia, kad Kišiniove sesija vyks tuo pat metu, kai Moldova dėl Kremliaus režimo įtakos patiria ir saugumo neramumus.

Pasak europarlamentaro, dabartinė Moldovos vadovybė šalyje įgyvendino daug demokratijos stiprinimo pokyčių. „Jų proeuropietišką prezidentę Maia Sandu išklausėme ir Europos Parlamente pernai. O dar iki tol, kol Moldova įstos į ES, mes turime daryti viską, kad tiek ši valstybė, tiek ir kitos Rytų partnerystės šalys būtų remiamos ES tiek saugumo, tiek ekonominių ryšių plėtros srityse“, – teigia Euronest Parlamentinės Asamblėjos narys L. Mažylis.

Vasario 19 d. „Euronest“ sesijos Moldovoje metu Liudas Mažylis pirmininkaus Ekonominės integracijos, teisės derinimo ir konvergencijos su ES politika komiteto posėdžiui (ECON). Taip pat bus balsuojama dėl miestų-sostinių ekonominės plėtros ir iššūkių po COVID-19 pandemijos.

Vizito Molodovoje metu vyks įvairių „Euronest“ komitetų ir darbo grupių susitikimai, kurių metu diskusijose dominuos ir nauji saugumo iššūkiai regione. Dalyviai taip pat priims rezoliucijas dėl ekonominės integracijos, energetinio saugumo ir socialiniais klausimų.

„Euronest“  Parlamentinę Asamblėją sudaro 60 Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies Parlamentų. Asamblėjos misija – sudaryti sąlygas ES ir Rytų Europos bendradarbiavimui, ekonominei integracijai stiprinti. Kitos sesijos numatoma tema – Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis ekonomikai.

2022.02.23

EP narys A. Kubilius lankosi Armėnijoje

Pirmadienį Europos Parlamento narys, Euronest parlamentinės asamblėjos pirmininkas Andrius Kubilius susitiko su Armėnijos Nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi Armenu Grigoryanu.
Susitikimo metu dėmesys skirtas dvišaliams Lietuvos ir Armėnijos  santykiams, Armėnijos partnerystei su Europos Sąjunga, šalies demokratinių reformų darbotvarkei. Taip pat buvo aptarta regioninė saugumo padėtis bei platesnio masto įvykiai, įskaitant situaciją prie Ukrainos sienų.

Europarlamentaras Andrius Kubilius vieši Armėnijoje su Euronest parlamentinės asamblėjos delegacija.

 

 

2021.04.23

EP narys prof. L. Mažylis apie ES Rytų partnerystę: „Reikia spręsti įsisenėjusias problemas, reikia daugiau dinamiškumo“

Liudas Mažylis yra Delegacijos „Euronest“ Parlamentinėje asamblėjoje narys

Po beveik pusantrų metų pertraukos, šią savaitę vyko „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos tarp Europos Parlamento ir Rytų partnerystės šalių parlamentų sesija.

Devintajame „Euronest“ susitikime buvo analizuojamos įvairios ES Rytų partnerėms šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – svarbios temos. Aptarta švietimo ir ekonomikos sinergija, demokratijos procesų stiprinimas, gyvenimo kokybė ES Rytų partnerystės šalyse, dabartinė situacija Baltarusijoje, energetikos iššūkiai, ES Rytų partnerystės atsigavimo, atsparumo ir demokratizavimo perspektyvos COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

Geopolitinė situacija ir ES Rytų partnerių politiniai iššūkiai

Daug dėmesio skyrėme geopolitinei situacijai Rytų partnerystės šalyse. Savo ruožtu Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo,  Moldovos, Ukrainos parlamentarai bei Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovai iš įvairių politinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų pristatė dabartinius valstybių iššūkius bei lūkesčius, ko  tikimasi iš ES.

Nuo praeitos „Euronest“ sesijos konfliktinių situacijų Rytų kaimynystės erdvėje, deja, tik padaugėjo. Iš naujo įsiliepsnojo Kalnų Karabacho konfliktas, kuriame dalyvauja Armėnija ir Azerbaidžanas. Jame aktyvų vaidmenį vaidino išorės jėgos – Rusija ir Turkija. O asamblėjos metu išgirdome raginimus ES atkreipti dėmesį ir į Armėnijos vidaus politikos pokyčius (teigta, kad dabartinis parlamentas be visuomenės žinios keičia rinkimų kodeksą bei įstatymus, tokiu būdu bandant organizuoti priešlaikinius rinkimus). Į tai reaguojama rezoliucijoje, skirtoje Rytų partnerystės šalių atsparumo, atsigavimo ir demokratijos skatinimui po COVID-19 pandemijos. Joje įvardijama, kad bus imtasi daugiau lyderystės ir strateginės atsakomybės, bandant grąžinti taiką Pietų Kaukazo regione. Apsikeitimas karo belaisviais taip pat būtu strategijos, skirtos taikos palaikymui regione, dalimi.

Gi Azerbaidžanas šiuo metu teigia jaučiąs spaudimą iš Armėnijos ir ES, jog jis turi prisiimti kaltę dėl karinių veiksmų Kalnų Karabache, nors iš tiesų ES jau daug metų bando skatinti dialogą tarp konflikto šalių, įtraukiant ir ESBO Minsko grupę, kuri siekia rasti konflikto sprendimą. Europos Komisija paskyrė 31,6 milijono eurų vertės paketą, skirtą sveikatos apsaugos sektoriui ir socialinių bei ekonominių padarinių malšinimui. Bendra inciatyva Europos Sąjungos institucijos Rytų partnerystės valstybėms mobilizavo paramos paketą, siekiantį 980 milijonų eurų, per „Team Europe“ platformą.

Atsigavimui nuo COVID-19 padarinių buvo suteikta 183 milijonų eurų finansinė parama ir Sakartvelui. Ši valstybė pastaruoju metu buvo susidūrusi su labai rimtais vidaus politikos iššūkiais, kadangi parlamentinę daugumą praeituose rinkimuose surinkusi partija buvo įkalinusi opozicinės partijos lyderį Nikanor Melia dėl protestų skatinimo šalyje ir rinkimų rezultatų nepripažinimo. Dar kovo mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel Tbilisyje pradėjo tarpininkavimą tarp opozicijos ir valdančiosios partijos. Didelių  Charles Michell ir C. Danielsono pastangų dėka, sutarimas tarp valdančios partijos ir opozicijos buvo pasirašytas. Tiesa, dar daug ką teks išspręsti, kad šį susitarimą galima būtų laikyti ES geopolitine pergale Rytų erdvėje. Turi būti pradėtos ne tik politinės reformos, skirtos stiprinti politinę sistemą bei demokratiją, bet ir kalinami opozicijos atstovai turi būti paleisti.

Neslopsta vidaus problemos ir Moldovoje, po to, kai politinės partijos nuo gruodžio mėnesio nesugebėjo išsirinkti naujos vyriausybės. Pro-europietiškų pažiūrų naujai išrinkta prezidentė Maja Sandu kreipėsi į konstitucinį teismą dėl leidimo organizuoti skubius parlamentinius rinkimus. Tačiau socialistų partija parlamente bando delsti arba net atšaukti naujų rinkimų perspektyvą visomis įmanomomis priemonėmis.  Vienas iš mėginimų – nepaprastosios padėties įvedimas iki gegužės. C. Michelis vasario mėnesį vizito Moldovoje metu patikino, jog ES sieks gilesnės ekonominės integracijos bei politinės asociacijos. Dėl šių įvykių šalyje pandemijos valdymas yra labai sudėtingas. Europos Komisija dar vasario mėnesį Moldovai paskyrė 21 600 vakcinos dozių bei 15 milijonų eurų finansinę paramą. Tačiau tokios paramos tiesiog per mažai tam, kad situacija būtų veiksmingai pagerinta. Moldova buvo paskelbusi net viešąjį pirkimą įsigyti daugiau vakcinos dozių, bet, deja, nei viena JAV ar ES vakcinas gaminanti farmacijos įmonė neatsakė – dėl turimų milžiniškų įsipareigojimų. Ekspertas Michael Emerson iš Europos politikos studijų centro asamblėjos metu paragino ES skirti bent papildomą 100 milijonų dozių Vakarų Balkanams ir Rytų erdvei, kadangi ES ir taip jau turi užsitikrinusi 2,6 milijardo ir dar 1,8 milijardo papildomų vakcinos dozių.

Nelengva geopolitinė situacija šiuo metu susiklostė ir Ukrainoje. Šalia valstybės sienų buvo dislokuota virš 100 tūkst. Rusijos karių kartu su sunkiąją karine artilerija. Nors prieš kelias dienas Kremlius paskelbė atšaukiantis  karines pajėgas, visas jas iki gegužės mėnesio susigrąžinant į bazes, geopolitinė situacija nepasikeitė nei Rytų Ukrainoje, nei Kryme. Dėl saugumo ir atsparumo regione didinimo, ES kovinės grupės organizavo bendrus taktinius pasiruošimus ir operacijas su Ukraina pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką. Vidaus politika atspindi intensyvią kovą tarp valdančiosios daugumos ir opozicinių jėgų, tačiau vis tiek bendru tikslu išlieka demokratinės reformos bei kova su korupcija, taip siekiant ES narystės. O pandemijos metu ES paskyrė 600 milijonų eurų finansinę paramą Ukrainai.

Sprendžiant iš šių šalių atstovų pasisakymų, visiems šiuo metu itin svarbi integracija į bendrą rinką, saugumas, vizų galimybė ir politinė bei finansinė parama. Taip pat Rytų partnerės išreiškė norą, kad būtų kuriami ir nauji projektai labiau link integracijos į ES pažengusioms šalims.

Dėmesys ir Baltarusijai

Nors Baltarusija oficialiai nepriklauso „Euronest“ Asamblėjai, nes nėra įgyvendinusi būtinų narystės kriterijų (šalyje nevyksta tarptautinius standartus atitinkantys demokratiniai rinkimai, nėra ginamos žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratijos principai ir teisės viršenybė), kaip Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys, pozityviai vertinu sprendimą sesijoje aptarti ir dabartinę Baltarusijos situaciją. Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, stebime, kaip demokratinė Baltarusijos opozicija nenuleidžia rankų, bet tuo pat metu dabartinis režimas sulaiko, kalina nieko dėtus savo šalies piliečius. Palaikau pilietinės Baltarusijos visuomenės demokratinius siekius, todėl su ES Rytų partnerėmis svarbu aptarti ir visiems svarbią Baltarusijos situaciją, nes tai, kaip ši šalis toliau gyvuos, turės įtakos visam regionui.

Nuo 2020 metų vasaros Baltarusija taip pat patiria labai didelius politinius pokyčius. ES institucijos beveik nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su neteisėtu A. Lukašenkos režimu, taip solidarizuojantis su Baltarusijos demokratine opozicija ir šalies piliečiais, siekiančiais laisvės… ES toliau siekia įgyvendinti finansinius instrumentus, kurie pasiektų pilietinę visuomenę, NVO, žurnalistus ir kitus prieš režimą kovojančius piliečius. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojusius vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus su Baltarusija bei kitus žingsnius ES vykdo bandant suteikti reikalingą palaikymą visuomenei. Taip pat yra svarstoma sutelkti  politinę grupę, skitą palaikyti santykiams su baltarusių pilietine visuomene ir NVO. ES institucijos toliau ruošia naują sankcijų paketą.

Rezoliucijų gausa: nuo švietimo ir ekonomikos sinergijos iki demokratizavimo ir energetinio saugumo

Siekiant spręsti ES Rytų partnerių valstybių problemas ir stiprinti bendradarbiavimą, devintosios „Euronest“ metu priėmėme ir labai svarbias rezoliucijas. Viena jų – dėl naujo Europos integracijos postūmio į ilgalaikę ES Rytų partnerystės strategiją ir apie atsigavimą, atsparumą bei tolesnę demokratizaciją po COVID-19 pandemijos. Su šia itin konceptualia ir išsamia rezoliucija, kuri apima Vakarų Balkanų valstybių ir kitų Rytų Partnerystės šalių integraciją, paramą Baltarusijos demokratiniams siekiams ir pagalbą pandemijos metu, kreipsimės į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą ir į ES institucijas. Dokumentas itin giliai apima galimus demokratizacijos procesus ir iššūkius, aptaria paramą piliečiams ir būtiną regiono saugumo užtikrinimą. Neaplenkiamas ir Kalnų Karabacho konflikto klausimas.

Kita rezoliucija dėl gyvenimo kokybės, įskaitant patikimas sveikatos priežiūros sistemas ir tvarią pensijų reformą ES ir Rytų partnerystės šalyse, daug dėmesio skiria žmonių gerovei. ES nuo pandemijos pradžios suprato būtinybę eiti bendros sveikatos sistemos link. Šia rezoliucija išsakoma pozicija ne tik dėl būtinosios pagalbos kovoje su COVID-19 infekcija, parama vakcinomis, bet ir sveikatos sistemų atnaujinimo, paslaugų kokybės.

Buvo priimta ir rezoliucija dėl energijos vartojimo efektyvumo, įvairinimo ir nepriklausomybės; sprendžiant pajėgumų poreikius stiprinant Europos energetikos politiką ir kovojant su energetinio saugumo grėsmėmis Rytų partnerystės šalyse. Ja akcentuojame būtinos bendrosios energetinės rinkos kūrimą. Kartu paliestas ir Žaliojo kurso aspektas – tvari energetika, Pietinis dujų koridorius, bendra dujų naudojimo situacija. Žinoma, neaplenkėme ir Astravo atominės elektrinės temos ir balandžio 26 dieną minimos Černobylio avarijos, kuriai šiemet sukanka jau 35-eri metai. Mes turime siekti bendros energetinės nepriklausomybės, nebegalime priklausyti nuo politinių režimų įtakos.

Aš asmeniškai, kaip „Euronest“ delegacijos narys, buvau atsakingas už raporto, skirto skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalyse, pataisų rengimą. Būtent šia tema tvirtinome ir rezoliuciją. Ja siekiama prisidėti prie solidarumo skatinimo, taip plečiant ES ir Rytų partnerių šalių bendradarbiavimą švietimo ir ekonomikos srityse. Švietimo ir ekonomikos sinergija itin svarbi Rytų partnerėms valstybėms, kurios nori stiprinti savo demokratijas, siekia ES integracijos. Pataisomis stengiausi apimti tokias temas, kaip švietimo ir ekonomikos skaitmenizavimas pasinaudojant esamomis ES programomis, taip pat kibernetinis raštingumas bei saugumas, valstybių akademinės visuomenės įtraukimas, tyrimo centrų kūrimas, žalioji ekonomika, švietimo ir ekonomikos svarba pandemijos metu ir kt.

Taip pat patvirtinome rezoliuciją  dėl demokratinių procesų stiprinimo: politinių partijų, pilietinės visuomenės, sąžiningos rinkimų aplinkos ir laisvos bei pliuralistinės žiniasklaidos vaidmens. Siekiant demokratizacijos, visose ES Rytų partnerėse, taip pat ir Baltarusijoje, itin svarbų vaidmenį atlieka pilietinė visuomenė ir žiniasklaida. Šiuo dokumentu skatiname laikytis pagrindinių žmogaus teisių, žodžio laisvės. Taip pat atkreipiame dėmesį į politinių partijų veiklos skaidrumą, jo būtinybę.

Būtinoji pagalba vakcinomis, apibendrinančios mintys ir ateities perspektyvos

Kaip sesijos metu pastebėjo Europos politikos studijų centro tyrėjas ekspertas Michael Emerson – šiuo metu egzistuoja vakcinacijos krizė visose šešiose Rytų partnerėse šalyse. Pritariu jo minčiai, kad Rytų vakcinacijos padėtis yra tikrai labai dramatiška. Štai eksperto pateiktame pavyzdyje, Moldova paskelbė konkursą vakcinoms įsigyti, bet nei viena farmacijos įmonė (ES ar JAV) jiems neatsakė, tik Kinija. Gi šios farmacijos kompanijos yra prisiėmusios vykdyti ir kitus dabartinius įsipareigojimus ES. 100 milijonų dozių turėtų būti skirta Rytų partnerystei ir Vakarų Balkanams.

Ir gerai pastebėjo dr. Hans Henri P. Kluge, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktorius, padedantis Rytų partneriams įveikti COVID-19 pandemiją: „Virusai negerbia sienų“. Nors „COVAX“ parama vykdoma, bet Rytų Europoje procesai dar itin lėti. Solidarizuojuosi su jo mintimis, kad mums reikia dar didesnės politinės lyderystės, kad sukurtume pasitikėjimą. Taip pat būtinas pasirengimas ir būsimoms sveikatos krizėms.

Būdamas VDU profesoriumi, daugiau nei du dešimtmečius dėsčiau ir vysčiau mokslinę veiklą ES politikos ir integracijos temomis. Todėl, reaguodamas į „Euronest“ aptartas temas ir Rytų partnerių atstovų, Parlamento kolegų ir ekspertų mintis bei idėjas, devintąją „Euronest“ sesiją apibendrinčiau viena fraze – nauji iššūkiai senų kontekstų fone. Be naujų pandemijos iššūkių, mes patiriame nuolatinius geopolitinius iššūkius. ­Regiono saugumui ir stabilumui vėl gresia pavojus. ­Rusija išnaudoja įšaldytus konfliktus ir kuria naują nestabilumą. Vidinės aplinkybės kiekvienoje valstybėje išlieka skirtingos, bet bendrų vertybių svarba išlieka. ES Rytų partnerėms šalims itin svarbi yra aktyvi pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida. Tai svarbu ir Baltarusijoje, nepriklausomai nuo brutalaus režimo.

Pagrindinės medicinos įrangos tiekimas ir net vidutiniškai padidėjęs vakcinų kiekis parodys solidarumą, užtikrins naudą piliečių kasdieniam gyvenimui ir išgelbės gyvybes.

Ir galų gale – Rytų partnerystės šalys amžiams negali likti tik kaimynine erdve. Visų ES institucijų kryptinga veikla, įskaitant tarpparlamentinį aspektą, turėtų užtikrinti stabilią ir negrįžtamą Europos integraciją. Tam šiai dienai turime stiprinti Rytų partnerių demokratiją, įveikti geopolitinius iššūkius.

Tai buvo neeilinė patirtis. Devintoji „Euronest“ sesija – itin konceptuali. Nors įprastai tokie susitikimai organizuojami kasmet, tačiau pernai jie dėl COVID-19 pandemijos neįvyko. O per pastaruosius metus atsirado daug naujų geopolitinių ir kitų aspektų, kurie turės svarbią įtaką Europos Rytų regiono ateičiai. ES savo bendradarbiavimą su Rytų partnerėmis šalimis toliau vystys politinės ir finansinės paramos būdais.

Bet net ir dabartinių iššūkių kontekste, manau, kad šiandien Europos institucijos yra įpareigotos būti aktyvios, greičiau reaguoti siūlydamos ekonomikos ir investicijų planus, pagrįstus skaitmeniniu ir tvariu perėjimu, inovacijomis. Nors tokie siekiai atrodo ambicingi, bet kartu tai žymi ilgalaikius tikslus. Žymi ir mūsų bendrą ateitį, jos perspektyvas.

Jeigu įdomu, kaip „Euronest“ klausimais dirbama Europos Parlamente – jiems yra skirti keturi komitetai: Politinių reikalų, žmogaus teisių ir demokratijos komitetas; Ekonominės integracijos, teisinio suderinimo ir konvergencijos su ES politika komitetas; Energetinio saugumo komitetas; ir Socialinių reikalų, užimtumo, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komitetas. Būtent šių komitetų pobūdis ir iniciatyvos yra skirtos ES Rytų partnerystės demokratijoms stiprinti ir galimos integracijos iššūkiams spręsti. O pačią Asamblėją sudaro šešiasdešimties Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies. „Euronest“ forumas Parlamente vienija įvairius komitetus bei delegacijas ir savo veikla formuoja bendrą šios institucijos poziciją Rytų partnerystės klausimais.

2021.04.21

A. Kubilius: Euronest Parlamentinės Asamblėjos sesijoje aptarti iššūkiai Rytų Partnerystės regiono taikai ir saugumui

Antradienį posėdžiavę Europos Parlamento EuronestParlamentinės Asamblėjos (PA) 9-osios sesijos dalyviai diskutavo apie iššūkius Rytų Partnerystės regiono taikai ir saugumui, pareikalavo, kad Rusija atitrauktų savo karines pajėgas nuo Ukrainos-Rusijos sienos ir nustotų kelti pavojų viso regiono saugumui. 

Šioje plenarinėje sesijoje rekomendavome suteikti naują pagreitį ir atverti eurointegracines galimybes Rytų Partnerystės valstybėms, asocijuotoms su Europos Sąjunga. Taip pat aptarėmepastangas įveikti COVID-19 pandemijos pasekmes bei paraginome imtis ambicingos vakcinacijos politikos Rytų Partnerystės regione, pabrėžė EP narys Andrius Kubilius, pirmininkavęs Euronest PA sesijai.

Be to, Asamblėjos dalyviai kreipėsi į ES institucijas, tarptautinę bendruomenę ir finansinius donorus, kviesdami būti labiau proaktyviais siekiant stabilumo ir ilgalaikės tvarios taikos Armėnijoje ir Azerbaidžane. Siūloma, kad ES šiais metais surengtų tarptautinę donorų konferenciją, kuri surinktų lėšas milijardiniam ekonomikos plėtros planui, su sąlyga, kad būtų sutarta dėl ilgalaikės taikos ir saugumo. 

Į Euronest PA dalyvius kreipėsi ir išrinktoji Baltarusijos prezidentė S. Cichanouskaja, vadovavusi šios šalies atstovų delegacijai. Ji priminė A. Lukašenkos vykdomą terorą ir represijas prieš Baltarusijos žmones. Savo ruožtu sesijos dalyviai paragino ES pradėti tarptautinę mediaciją Baltarusijoje dėl ko būtų paleisti politiniai kaliniai ir kiti sulaikytieji, inicijuoti taikų valdžios perdavimą  Baltarusijos žmonėms ir kaip įmanoma greičiau organizuojant laisvus ir demokratinius rinkimus iki š.m. rugpjūčio 9 d.

Sesijos dalyviai taip pat balsavo dėl rezoliucijų, susijusius su politiniais klausimais, ekonomine integracija, energetiniu saugumu ir socialiniais reikalais.

Euronest PA sudaro 60 europarlamentarų ir po 10 parlamentarų iš kiekvienos Rytų Europos partnerės valstybės (Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos). Demokratinių Baltarusijos jėgų atstovai taip pat pakviesti dalyvauti stebėtojo teisėmis.

2021.04.20

EP narys A. Kubilius: Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu

Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius, antradienį atidarydamas 9-ąją jos plenarinę sesiją teigė, kad Rytų Partnerystės regionui reikalingas mūsų dėmesys bei aiškesnė ES lyderystė šiame kaimyniniame regione.

“Nestabilumas ir vėl tampa nauju Rytų Partnerystės regiono bruožu. Matome nemažai svarbių pokyčių šiame regione – ir jie nėra labai lengvi bei pozityvūs. Pokyčiai, susiję su demokratija Baltarusijoje, saugumo iššūkiai Ukrainoje, šalia kurios sienų Kremlius telkia savo karines pajėgas, iššūkiai demokratijos brandai Sakartvele, prezidento rinkimai Moldovoje, kuriuos laimėjo Maja Sandu. Taip pat tragiškas karinis konfliktas tarp dviejų kaimynų Armėnijos ir Azerbaidžano,” – pažymėjo EP narys A. Kubilius. 

Be to, pasak europarlamentaro, matome ir iššūkius, susijusius su pokyčiais Rusijoje, kurie taip pat turės įtakos Rytų Partnerystės regionui.

A. Kubiliaus teigimu, Euronest PA biuras pritarė įtraukti rekomendacijas šiais klausimais Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui, kuris vyks ateinantį rudenį. 

EP narys taip pat pagyrė ES Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio pastangas tarpininkaujant derybose tarp Sakartvelo valdžios ir opozicijos ir teigė, kad tokios lyderystės reikia ir daugiau.

Į susirinkusius taip pat kreipėsi Europos Komisijos narys Kaimynystei ir plėtrai Oliveris Varhelis, Baltarusijos išrinktoji prezidentė S. Cichanouskaja, kiti Euronest partnerių šalių atstovai. 

Euronest PA dalyviai šioje plenarinėje sesijoje balsuos dėl rezoliucijų, susijusius su politiniais klausimais, ekonomine integracija, energetiniu saugumu ir socialiniais reikalais.

Euronest PA įžanginės sesijos įrašą galite stebėti čia: https://multimedia.europarl.europa.eu/en/delegation-to-euronest-parliamentary-assembly-with-mep-formal-opening-of-ninth-ordinary-session-of-e_20210420-1000-SPECIAL-DELEGATIONS_vd 

9-oji Euronest Asamblėja: naujos Rytų Partnerystės perspektyvos po COVID-19

Europos Parlamento Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) nariai balandžio 19 – 20 dienomis rinksis į nuotolinę 9-ąją sesiją, kurioje svarstys atsigavimą po COVID-19, situaciją Baltarusijoje ir būdus pasipriešinti energetinio saugumo grėsmėms.

Sesiją atidarys Europos Parlamento pirmininkas Deividas Sasolis, posėdžiams pirmininkaus Euronest PA pirmininkas Andrius Kubilius ir Sakartvelo parlamento narys Maka Botchorishvili. 

EP nario A. Kubiliaus teigimu, sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama atsigavimui, atsparumui ir demokratizacijos perspektyvoms Rytų Partnerystės valstybėse po COVID-19, taip pat besikeičiančiai situacijai Baltarusijoje. Į Asamblėjos narius kreipsis išrinktoji Baltarusijos prezidentė Svetlana Cichanouskaja, po to vyks diskusija.

Taip pat sesijoje dalyvaus Europos Komisijos narys Kaimynystei ir plėtrai Oliveris Varhelis (Olivér Várhelyi), Europos Ekonomikos ir socialinio komiteto pirmininkė Krista Šveng (Christa Schweng), Euronest partnerių šalių atstovai. 

Euronest PA dalyviai taip pat balsuos dėl rezoliucijų, susijusius su politiniais klausimais, ekonomine integracija, energetiniu saugumu ir socialiniais reikalais.

Euronest PA sudaro 60 europarlamentarų ir po 10 parlamentarų iš kiekvienos Rytų Europos partnerės valstybės (Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos). Demokratinių Baltarusijos jėgų atstovai taip pat pakviesti dalyvauti stebėtojo teisėmis.

Išsami  Euronest PA sesijos programa: https://www.europarl.europa.eu/euronest/en/home.html 

2021.04.12

EP narys prof. Liudas Mažylis: „ES ir Rytų Partnerystės šalių ryšiai – seni kontekstai, nauji iššūkiai“

Kitą savaitę, balandžio 19–20 dienomis, vyks „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos tarp Europos Parlamento ir Rytų Partnerystės šalių parlamentų posėdis. Jis vyks po pusantrų metų.

Devintajame, šįkart virtualiame, „Euronest“ susitikime bus analizuojamos įvairios ES Rytų partnerėms šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – svarbios temos.. Bus aptariama švietimo ir ekonomikos sinergija, demokratijos procesų stiprinimas, gyvenimo kokybė ES Rytų partnerystės šalyse, dabartinė situacija Baltarusijoje, energetikos iššūkiai, ES Rytų partnerystės atsigavimo, atsparumo ir demokratizavimo perspektyvos COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

Bendradarbiavimo skatinimui švietimo ir ekonomikos srityje – svarbus dokumentas

Šią savaitę Europos Parlamento nariai ruošiasi kitos savaitės „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos posėdžiams balsuodami dėl įvairių raportų, rezoliucijų projektų. Balandžio 12 dieną vyko balsavimas dėl raporto pataisų, skirtų skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalyse. Už dalies pataisų rengimą buvo atsakingas delegacijos „Euronest“ Parlamentinėje asamblėjoje narys prof. Liudas Mažylis. Balsavimų metu buvo patvirtintos net trisdešimt devynios L. Mažylio inicijuotos pataisos. Jomis siekiama prisidėti prie solidarumo skatinimo, taip plečiant ES ir Rytų partnerių šalių bendradarbiavimą švietimo ir ekonomikos srityse. Dokumentas patvirtintas balandžio 13 d. atitinkamame komitete, o jam dar turės pritarti „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos nariai.

„Euronest“ delegacijos narys prof. L. Mažylis daug dėmesio skyrė švietimo ir ekonomikos skaitmenizavimui. „Šios ES sritys yra prioritetinės, todėl teikdamas pataisas atsižvelgiau į šios srities svarbą, siūlydamas naudotis turimomis ES priemonėmis bei programomis, – teigia EP narys. – Viena iš jų – Skaitmeninės Europos programa 2021–2027 m., kuri remiasi perėjimu prie skaitmenizavimo ir žaliosios ekonomikos.“ Programa kartu veikia ir kaip finansinis instrumentas, skirtas remti strateginius projektus, kurie ne tik skatina platesnį IT naudojimą visuomenėje, tačiau ir užtikrina valstybinės svarbos infrastruktūros objektų saugumą. Kartu su šiomis iniciatyvomis bus siekiama užtikrinti sklandų skaitmenizavimą ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, o jas vykdant bus galima pasidalinti gerosiomis patirtimis su Rytų partnerystės valstybėmis.

„ES ir Rytų partnerystės šalių saugumas išliko taip pat labai svarbiu pataisose aptariamu klausimu. Žinoma, saugumo užtikrinimas šiuo atveju buvo aptariamas per skaitmeninę dimensiją. Akivaizdu, kad šiuo metu didelė dalis viešojo ir privataus sektorių infrastruktūros priklauso nuo IT sistemų pasiruošimo ir atsparumo kibernetinėms atakoms. Todėl privalome nuosekliai siekti užsibrėžtų kibernetinio saugumo tikslų, t. y. užtikrinti reikalingus įrankius ir platformas, taip padedant gerinti piliečių kibernetinį raštingumą, kadangi dauguma kibernetinių atakų įvyksta dėl individų paliktų spragų, – analizuoja prof. L. Mažylis. Kibernetinis saugumas yra neabejotinai nacionalinio saugumo klausimas, todėl teiktas pasiūlymas yra ypač aktualus ir Lietuvai dėl dabartinių geopolitinių grėsmių.

„Viena iš mano pataisų buvo orientuota ir į Rytų partnerystės valstybių akademinės visuomenės įtraukimą siekiant lengvesnės ES normų integracijos jų šalyse. Akademinė visuomenė ir universitetai be jokių abejonių yra labai svarbi varomoji jėga pilietiškumo ir demokratijos ugdymui, – pastebi L. Mažylis. –  Todėl savo pateiktoje pataisoje rekomendavau įkurti virtualią mokymosi platformą, pasiekiamą Rytų partnerystės valstybių universitetuose, orientuotą į specializuotus mokymus apie pagrindinius ES, teisinės valstybės, valstybės institucijų bei kovos su korupcija principus. Europos Sąjungos, kaip Rytų partnerystės programos kūrėjos, viena iš pagrindinių misijų yra perteikti demokratines normas mūsų kaimynėms, taip užtikrinant bendrą saugumą ir stabilumą“.

Tęsiant akademinės visuomenės temą, savo siūlymuose politikas taip pat akcentavo ir poreikį įkurti akademinius tyrimų centrus, skirtus ne tik gilinti bendradarbiavimą tarp ES ir pačių Rytų partnerystės valstybių, tačiau ir konkrečiai analizuoti Rytų partnerystės politikos gaires. Jo teigimu, šie centrai ilgalaikėje perspektyvoje padėtų užmegzti glaudesnius ryšius tarp kaimyninių valstybių Rytų Europoje bei sustiprintų patį regioną mokslo ir švietimo srityje.

L. Mažylis į dokumentą įtraukė pasiūlymus ir dėl žaliosios ekonomikos svarbos ateityje. „Žiedinė ir žalioji ekonomika –potencialą turinčios alternatyvos, kurių įgyvendinimas sukurs naujų darbo vietų bei, žinoma, kartu sumažins naštą mūsų aplinkai. ES ir Rytų partnerystės šalys per bendras iniciatyvas galės plėtoti daugybę projektų, skirtų didinti pasiekiamumą regionuose, o taip kartu bus kuriama socialinė ir darbo rinkos politika“, – ateities iššūkius akcentuoja L. Mažylis. Darbo rinkos persiorientavimas į žaliąjį bei skaitmeninį kursą padidins mūsų atsparumą klimato kaitai, o ilguoju laikotarpiu leis laiku siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Anot L. Mažylio, šie siekiai atrodo ambicingi net ir ES narėms, o kaimyninėms Rytų šalims jos gali kelti ypač sudėtingų iššūkių.

Dėmesys situacijai Baltarusijoje ir kiti  iššūkiai

Būdamas ir Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys, politikas palaiko sprendimą kitą savaitę „Euronest“ virtualaus posėdžio metu aptarti ir dabartinę Baltarusijos situaciją. „Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, stebime, kaip demokratinė Baltarusijos opozicija nenuleidžia rankų, bet tuo pat metu dabartinis režimas sulaiko, kalina nieko dėtus savo šalies piliečius. Palaikau pilietinės Baltarusijos visuomenės demokratinius siekius, todėl pritariu, jog kitą savaitę su ES Rytų partnerėmis spręsim ir visiems svarbią Baltarusijos situaciją, nes tai, kaip ši šalis toliau gyvuos, turės įtakos visam regionui“, – atkreipia dėmesį EP narys prof. L. Mažylis.

Baltarusija oficialiai nepriklauso „Euronest“ Asamblėjai, nes nėra įgyvendinusi būtinų narystės kriterijų. Šalyje nevyksta tarptautinius standartus atitinkantys demokratiniai rinkimai, nėra ginamos žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratijos principai ir teisės viršenybė.

Pasak politiko, „Euronest“ Asamblėja susiduria su vis naujais iššūkiais senų kontekstų fone. „Vaisingam bendradarbiavimui su Rytų kaimynystės šalimis ir jų integracijai į ES nuolat trukdo įvairūs geopolitiniai iššūkiai, kurie priklauso ir nuo kitų nedemokratinių režimų įsikišimo. Šiuo metu vis dar didelį nerimą kelia  kariniai konfliktai Ukrainoje, suklastoti rinkimai Baltarusijoje, situacija Kalnų Karabache…“, – į konfliktų įtaką ir nedemokratinius veiksmus dėmesį atkreipia prof. L. Mažylis.

Svarbiu klausimu darbotvarkėse išlieka ir bendradarbiavimo skatinimas tarp ES ir Rytų partnerystės pilietinių visuomenių. „Todėl tinkama buvo pasiūlyti „EaP Platform 4“ programą, kuri ir skatina bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių, įskaitant ir NVO veiklą“, – į raportą įtrauktus L. Mažylio  siūlymus toliau vardija politikas. Nuosekliai dirbant šioje programoje bus skatinami ir žmonių kontaktai, todėl remiantis jau turima gerąja patirtimi su kitomis Rytų partnerystės šalimis, tokiomis kaip  Ukraina, keliavimo Šengeno zonoje ir vizos taisyklės potencialiai ateityje gali būti lengvinamos.

Pagalba kovoje su pandemija ir sveikatos apsaugos stiprinimas

Svarbiu ir išskirtinai sudėtingu klausimu išliko COVID-19 tema. „Vakcinacija Rytų kaimynystės šalyse vyksta žymiai lėčiau negu ES, todėl pataisų svarstymo metu šis klausimas akivaizdžiai išliko vienu iš labiausiai aptariamų“, – teigia Europos Parlamento narys prof. L. Mažylis. Kaip vieną iš pataisų, atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 19 d. Europos Komisijos komunikatą, skirtą Europos Parlamentui, Tarybai ir Vadovų Tarybai dėl vieningos kovos su COVID-19 pandemija veiksmų, L. Mažylis pateikė siekį užtikrinti vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalimis iš jau turimų 2,3 milijardo ES vakcinos dozių. Turime pavyzdį, kaip, tarkime, Moldovai Rumunija padovanojo apie 200 tūkstančių vakcinos dozių nuo COVID-19, bet tai – bene vienintelis solidarumo pavyzdys, o pagalbą Rytų partnerėms turime suteikti centralizuotai, koordinuojant procesus“, – teigia Europos Parlamento narys.

Pasak jo, kartu būtina galvoti ir apie pagalbą partnerėms šalims stiprinant sveikatos apsaugos sistemą, o čia pasitarnauti galės ir „ES – sveikatos labui“ programos patirtis. „Akivaizdu, kad tai didžiausia ES sveikatos klausimus aprėpianti programa 2021–2027 m. laikotarpiui. Šiais žingsniais rodoma, jog yra ruošiamasi sveikatos krizėms, kurios gali ištikti ateityje, – sveikatą kaip svarbų rodiklį švietimo bei ekonomikos bendradarbiavimui  akcentuoja su visuomenės sveikatos klausimais EP dirbantis prof. L. Mažylis. –  ES sėkmingai sustiprinus sveikatos infrastruktūrą bei įveikus pandemiją, šios programos modelį galėtume rekomenduoti kaip teigiamą pavyzdį individualiai Rytų partnerystės valstybėms“. Jo teigimu, ir dabar kaimynėms ES turi suteikti prieinamą materialinę pagalbą kovoje su pandemija, tačiau ateityje pasitelkiant šios programos principus bus galima organizuoti tikslingus mokymus sveikatos srities darbuotojams bei skatinti sveikatos sistemų skaitmeninimą.

„Euronest“ susitikimai įprastai organizuojami kasmet, tačiau pernai jie dėl COVID-19 pandemijos neįvyko. Paskutinis „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos posėdis buvo Tbilisyje, 2019 m. gruodį. Asamblėją sudaro šešiasdešimties Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies. „Euronest“ forumas Parlamente vienija įvairius komitetus ir delegacija ir savo veikla formuoja bendrą šios institucijos poziciją Rytų partnerystės klausimais.

 

×