Šiuo metu vykstanti Konferencija dėl Europos ateities artėja link finišo tiesiosios. Konferencijos darbo grupėse jau pradėti ar neužilgo bus pradėti svarstyti Europos piliečių atstovų pasiūlymai, tapsiantys Konferencijos rekomendacijų projektu.

Andrius Kubilius yra vienintelis Lietuvoje rinktas Europos Parlamento narys, dalyvaujantis Konferencijos darbe bei vienintelis Lietuvos atstovas Konferencijos darbo grupėje „Europa pasaulyje“. Andrius Kubilius koordinuoja 12 EP narių šioje Konferencijos darbo grupėje darbą.

2022 m. vasario 11-12 dienomis Mastrichte vyks Europos piliečių atstovų forumas, teiksiantis Konferencijos darbo grupei pasiūlymus diskusijoms dėl ES vaidmens pasaulyje. Prieš šį forumą A.Kubiliaus koordinuojama delegacija išplatino skirtingoms politinėms grupėms priklausančių EP narių parengtą dokumentą, kuriame pristato savo požiūrį į tai, kokie iššūkiai iki XXI amžiaus pabaigos kils Europos vaidmeniui pasaulyje bei tai, kuriomis kryptimis galėtų vykti tolesnės diskusijos dėl globalaus Europos vaidmens stiprinimo.

Su dokumentu (anglų kalba) galima susipažinti čia: Dėl Europos vaidmens pasaulyje.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius yra Konferencijos darbo grupės „ES pasaulyje“ narys. Todėl Konferencijoje A.Kubiliaus keliamos mintys ir yra susijusios su ES užsienio politika bei artimąja Europos kaimynyste rytuose.

Anot A.Kubiliaus, ES ateitis spręsis būtent Rytinėje Europos kontinento dalyje. ES turi milžinišką galią daryti įtaką geopolitiniams procesams, pradedant nuo artimiausių kaimynų. Tų kaimynų virsmas į demokratiškas ir sėkmingas europietiškas šalis galų gale paveiks ir Rusiją. Kol kas matau, kad ES arba bijo naudoti tą savo galią, arba ji pati tos savo galios nepažįsta. Viena iš ES minkštosios galios priemonių yra plėtra į Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, kada nors – ir į Baltarusiją. Bet norint, kad ta plėtra vyktų, ES turi reformuotis viduje, keisti sprendimų priėmimo mechanizmą. Jei veto teisės turėjimas bus nekeičiama vertybė, tai plėtra greičiausiai toliau nebevyks. Ir tai bus blogai.

Todėl A.Kubilius siūlo kelias idėjas dėl Europos vaidmens pasaulyje stiprinimo:

Pirma – turime atsisakyti vienbalsiškumo užsienio politikoje ir pereiti prie efektyvesnio sprendimų priėmimo naudojant kvalifikuotos balsų daugumos metodą. Reikia pripažinti, jog tai atims veto teisę iš Lietuvos, tačiau tai atims ir galimybę kai kurioms valstybėms blokuoti pažangius sprendimus. Taigi sprendimų priėmimas turėtų tapti efektyvesnis ir greitesnis.

Antroji idėja susijusi su pačios Europos Sąjungos plėtra. Šiuo metu narystės Europos Sąjungoje laukia Vakarų Balkanų šalys, tačiau jei vertintume pagal padarytą realią pažangą, ne mažiau nusipelniusios narystės yra ir trys Rytų partnerystės šalys – Moldova, Sakartvelo ir Ukraina. Mano įsitikinimu, Europos Sąjungos narystės klausimai turi būti sprendžiami remiantis būtent šalių pažanga. Antra vertus, jau ir 27 narių Europos Sąjungai sudėtinga efektyviai priimti sprendimus. Todėl svarstytina ir „narystės laukiamojo“ idėja – jog kandidatėms iš pradžių būtų suteikiamos tik kai kurios narystės privilegijos (pvz., bendroji rinka, galimybė naudotis finansine ES parama ir pan.), dalyvavimą sprendimų priėmime atidedant vėlesniam laikui.

Kviečiame išsakyti savo nuomonę šiais dviem klausimais APKLAUSOJE.

Konferencija dėl Europos ateities bando rasti sprendimus pagrindinėms Europai ir pasauliui kylančioms problemoms. Konferencijos darbas yra padalintas į kelias plačias temas: klimato kaita, sveikata, stipri ES ekonomika bei darbo vietų kūrimas, Europos Sąjungos vieta Pasaulyje, vertybės, bendros visai Europai, teisinė valstybė ir saugumas, skaitmeninė transformacija, Europos demokratija (bei institucijų veikimas), migracija, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto politika. Šios bendro pobūdžio temos vėliau šakojasi į daugybę smulkesnių potemių.

Darbo grupėje dėl ES vaidmens pasaulyje, kurios nariu yra ir A.Kubilius, diskusijos kyla dėl ES plėtros ir kaimynystės, dėl sprendimų priėmimo procedūrų užsienio politikoje, taip pat – ES autonomijos (t.y., nepriklausomybės nuo Rusijos dujų ar Kinijos žaliavų), išorės sienų saugumo klausimai, etiniai prekybos politikos aspektai (t.y., ar ES turėtų siekti glaudesnių prekybos ryšių su diktatūromis).

Su visomis temomis galima susipažinti Konferencijos dėl Europos ateities svetainėje: https://futureu.europa.eu/processes?locale=lt

Su kiekvienos darbo grupės tarpinių diskusijų rezultatais galima susipažinti Konferencijos plenarinės sesijos svetainėje (anglų kalba): https://futureu.europa.eu/pages/plenary?locale=en

Konferencija dėl Europos ateities nėra vienkartinis renginys. Tai – daugybė renginių, vyksiančių ištisus metus, ir įtraukiančių tiek ES institucijas, tiek nacionalinius parlamentus, tiek daugelį pilietinės visuomenės organizacijų ir net – paprastus europiečius, atrinktus dalyvauti Konferencijoje atsitiktinės atrankos būdu. Konferencijoje dalyvauja keli Lietuvos atstovaiiai – LR Seimas į Konferenciją yra delegavęs R.Morkūnaitę-Mikulėnienę, R.Miliūtę, A.Lydeką ir L.Savicką, Vyriausybę atstovauja Užsienio reikalų viceministras A.Pranckevičius ir vidaus reikalų viceministras A.Abramavičius. Nevyriausybinį sektorių atstovauja Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos delegatas V.Mitkus. Vienintelis iš Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių, dalyvaujantis Konferencijos darbe, yra Andrius Kubilius.

Konferencijos renginius galėtume palyginti su lygiagrečiai tekančiomis upėmis, kurios kartais susilieja, kartais vėl išsiskiria, ir kurios visai susilies savo tėkmės pabaigoje. Tos upės – skirtingi Konferencijos „elementai“: keturios Europos piliečių dialogo platformos, kuriose reguliariai susirenka visų Europos Sąjungos valstybių piliečiai, dauguma kurių atrinkti atsitiktine tvarka, ir kurios diskutuoja Konferencijai iškeltais klausimais. Antrasis „elementas“ – visoje Europoje vykstančios diskusijos, kuriose virtualiai ar gyvai bet kas gali kelti savo idėjas dėl Europos ateities ar komentuoti jau iškeltas idėjas. Trečiasis „elementas“ – Plenarinės sesijos, kurių dalis yra Europos Sąjungos institucijų ir nacionalinių valstybių parlamentų atstovų bei piliečių atstovų darbo grupės. Visi šie „elementai“ dirba savarankiškai, tačiau nuolat keičiasi informacija (dalinasi ataskaitomis) vieni su kitais, o kas kelis mėnesius trumpam susilieja – susitinka bendriems posėdžiams.

2022 metų viduryje šie visi Konferencijos elementai turėtų susilieti į baigiamuosius Plenarinės sesijos posėdžius, kuriuose, atsižvelgiant į šių ilgų diskusijų rezultatus, turėtų būti formuluojami bendri Konferencijos pasiūlymai dėl Europos ateities.

 

Konferencija dėl Europos ateities – daugybė renginių, vyksiančių ištisus metus, ir įtraukiančių tiek ES institucijas, tiek nacionalinius parlamentus, tiek daugelį pilietinės visuomenės organizacijų bei paprastus europiečius. Konferencijos darbe viso dalyvauja 8 Lietuvos atstovai, o tarp A.Kubilius yra vienintelis Lietuvoje rinktas Europos Parlamento narys. Su Konferencijos struktūra galima susipažinti grafike, patalpintame Konferencijos puslapyje.

Konferencijos darbas yra padalintas į kelias plačias temas: klimato kaita, sveikata, stipri ES ekonomika bei darbo vietų kūrimas, Europos Sąjungos vieta Pasaulyje, vertybės, bendros visai Europai, teisinė valstybė ir saugumas, skaitmeninė transformacija, Europos demokratija (bei institucijų veikimas), migracija, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto politika (daugiau apie Konferencijos svarstomas temas – Konferencijos pateikiamoje medžiagoje).

Daugiau informacijos apie pačią Konferenciją, joje svarstomas temas ir galimybes prisijungti prie Konferencijos veiklos galima rasti oficialioje Konferencijos svetainėje.

EP nario Andriaus Kubiliaus, Konferencijos darbo grupės „ES pasaulyje“ nario, veikla šioje Konferencijoje susijusi su ES užsienio politika bei artimąja Europos kaimynyste rytuose.

ES ateitis spręsis būtent Rytinėje Europos kontinento dalyje. ES turi milžinišką galią daryti įtaką geopolitiniams procesams, pradedant nuo artimiausių kaimynų. Viena iš ES minkštosios galios priemonių yra plėtra į Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, kada nors – ir į Baltarusiją. Bet norint, kad ta plėtra vyktų, ES turi reformuotis viduje, keisti sprendimų priėmimo mechanizmą.

EP nario Andriaus Kubiliaus lūkestis dėl Konferencijos dėl Europos ateities – atsižvelgiant į pagrindinių Europos Sąjungos „savininkų“ – europiečių bei valstybių narių – nuomonę, nubrėžti viziją dėl to, kokia Europos Sąjunga bus po trisdešimties metų. Taigi Konferencijos siūlymai turi atitikti ir piliečių nuomonę.

Išsakykite savo nuomonę dviem klausimais dėl ES užsienio politikos ateities: dėl sprendimų priėmimo ir dėl ES plėtros krypčių šioje TRUMPOJE APKLAUSOJE.