2021.06.10

Europos Parlamente paminėtos 1941 m. birželio tremčių iš Baltijos valstybių 80-osios metinės

Europos Parlamente Strasbūre vykstančioje plenarinėje sesijoje trečiadienį įvyko Rasos Juknevičienės inicijuota diskusija dėl 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusių masinių trėmimų iš Baltijos šalių 80-mečio ir šios sukakties minėjimas.

Europos Komisijos narė Helena Dalli savo pranešime pažymėjo, kad Europos Sąjunga gimė iš Antrojo Pasaulinio karo pelenų, Holokausto bei kaip pasipriešinimas totalitarinėms valstybėms. Jos teigimu, šių istorinių faktų ir atminties apie juos išsaugojimas yra tarp svarbiausių Europos projekto ramsčių.

„Molotovo Ribentropo pakto pasirašymas tarp nacių Vokietijos ir Sovietų sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. atvėrė tamsų Europos istorijos skirsnį ir paklojo kelią Antrajam Pasauliniam karui“, – kalbėjo eurokomisarė.

Pasak jos, šiandienos minėjimas rodo, kad mes turime išryškinti tuos žiaurumus, kuriuos įvykdė abu režimai.

„Nacių okupacija lėmė nesuskaičiuojamus nusikaltimus prieš civilius asmenis ir Holokaustą. Sovietų okupacija, kuri įvyko po 1939 m. invazijos bei 1940 m. aneksijos, lėmė masinius nusikaltimus prieš okupuotų Lenkijos ir Baltijos valstybių žmones. Masinė politinio, ekonominio ir kultūrinio elito deportacija į negyvenamas Sovietų Sąjungos žemes buvo brutalus aktas, kuriuo buvo siekiama sukurti bolševikų kontrolę šiose šalyse. Ji buvo skirta sužlugdyti dalį visuomenės, kurią Stalinas ir jo žudikai matė kaip grėsmę. Dauguma ištremtųjų – vyrai, moterys ir vaikai – buvo išsiųsti į Sibirą, daugelis jų mirė“, – sakė EK narė H. Dalli.

Ji pabrėžė, kad Sovietų okupacija padarė didžiulę žalą didelei daliai Europos.

Diskusijos iniciatorė EP narė R. Juknevičienė pasisakymą pradėjo asmenine patirtimi: „Prieš 80 m. mano mama kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą. Ji buvo devynerių metų. Jos tėtis ir mažas broliukas niekada negrįžo. Mano mamos svajonė – kad jos tėvo ir milijonų kitų gulago kankinių atminimą kada nors pagerbtų ES vadovai kartu su būsimu laisvos Rusijos Prezidentu“.

EP narė apgailestavo, kad ELP frakcijos parengtos rezoliucijos šia tema neparėmė kitos politinės grupės.

R. Juknevičienė pabrėžė, kad komunizmo nusikaltimai – Tremtis ir gulagai – yra ir ES istorijos dalis. Pasak jos, tai turi būti įvertinta ir papasakota visiems – tiek Europos kontinento pietuose, tiek šiaurėje, tiek rytuose.

„Neįvertinti ir nepapasakoti nusikaltimai gimdo dabarties totalitarizmus. Šalia ES sienos mes matome XXI amžiaus stalinistinio tipo režimą. Du Rytų Europos diktatoriai – Lukašenka ir Putinas – yra lyg du viename. Jie naudoja istoriją tam, kad skaldytų ES, kad pateisintų savo režimus, kad laikytų savo žmones istorijos įkaitais“, – kalbėjo europarlamentarė.

Jos teigimu, „Ribentropo/Molotovo pakto pasekmės Molotovo pusėje dar tebeegzistuoja”.

„Mes atsakingi už savo istoriją, kad iš jos pasimokytume. Komunizmo nusikaltimai niekada nesulaukė tarptautinės bendruomenės moralinio ar teisinio įvertinimo. Visa gulagų sistema ir masinės deportacijos, kurias Sovietų režimas sugalvojo bei suplanavo ir įvykdė, turi būti pripažinti nusikaltimais prieš žmoniškumą“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

2021.06.09

Pirmą kartą tremtinių pavardės bus skaitomos prie Europos Parlamento

Europos Parlamento (EP) narės Rasos Juknevičienės iniciatyva š. m. birželio 15 d., 15:00-19:00 val. (Briuselio laiku), Briuselyje (Solidarumo aikštėje) vyks Sovietų vykdytų masinių trėmimų iš Vidurio ir Rytų Europos minėjimas. Renginys vyks pirmųjų Sovietų trėmimų iš Baltijos valstybių 80-ųjų metinių proga.

Jo metu pirmą kartą bus skaitomos pavardės ištremtųjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Moldovos.

Renginyje dalyvaus Europos Parlamento pirmininkas Deividas Sasolis (David Sassoli), europarlamentarai bei minėtų šalių ambasadų atstovai. Renginyje dalyvauti ir ištremtųjų pavardes galės skaityti visi užsiregistravę (registracijos forma: http://bit.ly/CommemorationEvent).

„1941 m. birželio 14 d. prasidėjusi masinių tremčių banga buvo didžiulė tragedija daugeliui šeimų, gyvenusių Sovietų okupuotose valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Baltarusijoje. Todėl tremčių 80-ųjų metinių proga kviečiu prisiminti ir pagerbti visus tuos, kurie trėmimų metu neišgyveno, taip pat tuos, kurie išliko gyvi siaubingomis sąlygomis ir sugrįžo į savo gimtąsias šalis. Komunizmo nusikaltimai – tremtis ir gulagai, yra ir ES istorijos dalis. Tai turi būti įvertinta ir papasakota visiems – tiek Europos kontinento pietuose, tiek šiaurėje, tiek rytuose. Neįvertinti ir nepapasakoti nusikaltimai gimdo dabarties totalitarizmus. Šalia ES sienos mes matome XXI a. stalinistinio tipo režimą“, – sako renginio iniciatorė EP narė R. Juknevičienė.

1941 m. birželio 14 d. prasidėjusi pirmoji masinių deportacijų banga okupuotose Baltijos valstybėse lėmė dešimčių tūkstančių žmonių ir šeimų prievartinį ir masinį išvežimą į atšiaurias, netinkamas gyvenimui ar mažai apgyvendintas TSRS vietoves.

Sovietų vykdytų masinių trėmimų iš Baltijos valstybių 80-ųjų metinių minėjimą organizuoja Europos Parlamento grupė Europos atminčiai, Europos atminties ir sąžinės platforma, Lietuvos ambasada Belgijoje ir nuolatinė Lietuvos atstovybė prie Europos Sąjungos, kartu su kitų dalyvaujančių šalių ambasadomis ir vietos bendruomenėmis Briuselyje.

Renginio programa anglų kalba: https://elpnariai.lt/wp-content/uploads/2021/06/2021-06-08-Preliminary-Commemoration-Program.pdf

2021.05.25

Rasa Juknevičienė: Kova su totalitariniais režimais – aktuali ir šiandien

Gegužės 25-ąją minime dieną, kurią Europos Parlamentas pasiūlė paminėti visoje Europoje, kai 2019 metų rugsėjo mėnesį svarstė bei priėmė mūsų parengtą rezoliuciją dėl Antrojo Pasaulinio karo pradžios bei dėl Molotovo-Ribentropo pakto reikšmės. Kolegų, Europos Parlamento narių iš Lenkijos, siūlymu kaip tik Vitoldo Pileckio žūties diena (1948 m., gegužės 25 d.) buvo įvardinta kaip Didvyrių, kovojusių prieš totalitarinius režimus, paminėjimo diena.

V.Pileckis – Lenkijos kapitonas, gimęs Karelijoje, tuometinėje Rusijos imperijoje, 1910 m. Vitoldas su šeima, būdamas vos 9-erių, atvyko gyventi į Vilnių. V.Pileckio tėvai taip pat gyveno prie Lydos (dabartinės Baltarusijos teritorijoje). Vėliau, Pirmojo pasaulinio karo metu, jis kovojo prieš bolševikus, dalyvavo keliuose didelės reikšmės mūšiuose – pavyzdžiui – prie Vyslos, kur lenkų pajėgos sutriuškino Raudonąją armiją ir sustabdė jos veržimąsi į Vakarų Europą. Beje, kovose dėl Vilniaus savo ankstyvojoje jaunystėje jis buvo Abiejų Tautų respublikos atkūrimo šalininkas. Tačiau šiandien galime į tai žiūrėti per visą jo gyvenimo prizmę. Istoriko S.Jazavitos teigimu, „jis studijavo Vilniaus universitete meną ir gerai jį išmanė, bet buvo ir karys, gerai išmanęs mūšius“.

V.Pileckis buvo ypatingas tuo, kad dviejų totalitarinių režimų – Stalino ir Hitlerio – sukeltame kare buvo kovotojas ir prieš Hitlerio okupaciją Lenkijoje, ir prieš Stalino okupaciją Lenkijoje. Jo gyvenimas yra pasipriešinimo testamentas abiem – Stalino ir Hitlerio režimams. Kai nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jis vėl kaip rezervistas grįžo į kariuomenę, kariavo ir su vokiečiais, ir su sovietais. Ir tada prisijungė prie pogrindinio judėjimo. Jis nesuabejojęs priėmė įsakymą vykti į koncentracijos stovyklą ir vykdyti pogrindinę veiklą ten. Savo noru patekęs į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą ir joje išbuvęs daugiau nei du metus V.Pileckis čia suorganizavo pogrindinį judėjimą ir tikėjosi surengti maištą prieš nacių vadovybę, vėliau sėkmingai pabėgo iš koncentracijos stovyklos.

Jis 1943 m. parengė vadinamąją Pileckio ataskaitą, kurioje Sąjungininkams pranešė apie nacių nusikaltimus – koncentracijos stovykloje esančias dujų kameras, krematoriumus bei vykdomas žmogžudystes.

Pabėgęs iš Aušvico jis sugrįžo į Lenkiją, 1945 m. sutiko rinkti žvalgybinę informaciją Lenkijai apie sovietų nusikaltimus šioje šalyje, tačiau galiausiai buvo sučiuptas, apkaltintas šnipinėjimu, nuteistas mirties bausme ir sovietinio režimo sušaudytas 1948 m. gegužės 25 d.

V.Pileckis – mažai žinomas XX a. didvyris, visgi tokių kaip jis buvo ne vienas. Daugelis europiečių visame kontinente kovėsi prieš Antrojo Pasaulinio karo brutalumą. Didvyrių, kovojusių prieš totalitarinius režimus, dienos minėjimas suteikia mums galimybę prisiminti tokius žmones, kaip V.Pileckis, ir papasakoti apie juos mūsų jaunajai kartai.

Kalbėti apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus svarbu ir dėl to, kad visai šalia, kaimyninėje Baltarusijoje totalitarinis režimas taip pat kankina, žudo žmones, norinčius laisvės, tad V.Pileckio pradėta kova toli gražu dar nebaigta. Pagerbdami kovojusius su nacių ir sovietų totalitariniais režimais, mes žengiame svarbius žingsnius link bendros Europos praeities ir identiteto. Identiteto, kuris remiasi įsipareigojimu daugiau niekada neleisti pasikartoti tokiems žiaurumams.

2020.10.29

R. Juknevičienė: Europa turi būti pasiruošusi atremti informacines atakas, o istoriniai faktai negali būti iškraipomi

Europos Parlamento (EP) narės, parlamentinės grupės „Europos Atminčiai“ vadovės Rasos Juknevičienės iniciatyva antradienį surengta nuotolinė diskusija su Europos Komisijos vicepirmininke, atsakinga už Vertybes ir skaidrumą, Vera Jurova (Čekija) apie Europos atsparumą dezinformacijai, ypač kalbant apie istorinės atminties faktų iškraipymą sąmoningai siekiant suklaidinti ir sukiršinti Europos šalių visuomenes. Išskirtinis dėmesys diskusijoje skirtas Parlamente priimtų rezoliucijų įgyvendinimui. Konkrečiai aptartas 2019 m. rugsėjo 19 d. EP rezoliucijoje „Dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai“ numatytų priemonių įgyvendinimas.

Pasak parlamentarės, istorinių faktų iškraipymas turi būti vertinimas kaip hibridinių atakų dalis, kėsinimasis į bendrąsias Europos vertybes, paremtas istorine atmintimi ir solidarumu. Diskusija glaudžiai susijusi su Europos Demokratijos veiksmų planu, kurį rengia Europos Komisija, ir Skaitmeninių paslaugų teisės aktų paketu.

EK vicepirmininkė V. Jurova pristatė būsimo Europos Demokratijos veiksmų plano metmenis ir Skaitmeninių paslaugų teisės aktų paketą. Ji pažymėjo, kad ketinama apibrėžti dezinformacijos sąvokas bei numatyti priemones dezinformacijos prevencijai, apsaugoti rinkimų sistemas ir nepriklausomą žiniasklaidą. Ji pakvietė EP narius, pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę ir IT specialistus suvienyti pajėgas bendram darbui.

ES parengtas Skaitmeninių paslaugų įstatymo paketas padidins galimybes atpažinti terorizmo, radikalaus ekstremizmo ir kitus nelegalaus turinio atvejus, didesnę socialinių platformų atsakomybę už turinį. Komisija atsakingai siekia rasti tinkamus sąvokų apibrėžimus, aiškiai atskirti dezinformaciją nuo netikslios informacijos ir išorės įtakos.

Pasak grupės „Europos Atminčiai“ vadovės R. Juknevičienės, istorija priešiškai nusiteikusių nedemokratinių ES kaimynių dažnai naudojama kaip hibridinis ginklas siekiant tarp Europos valstybių skleisti nesantaiką ir įtampas. Išorės jėgos kišasi į demokratinių valstybių gyvenimą, dažnai pasinaudodamos vietiniais veikėjais, socialiniais tinklais ar žiniasklaidos priemonėmis.

„Turime būti budrūs dėl šių iššūkių ir sukurti atitinkamas priemones, padedančias sustiprinti Europos atsparumą, – sakė EP narė.

Europos Parlamentas dar 2009 m. pirmąkart prabilo apie būtinybę stiprinti bendrąją Europos atmintį, priimdamas Rezoliuciją „Dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo“. Šios kadencijos Parlamentas žengė dar vieną žingsnį 2019 m. rugsėjo 19 d. priimdamas rezoliuciją „Dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai“.

Šis EP dokumentas sulaukė ypač neigiamos reakcijos iš Kremliaus.

EP narė pabrėžė: „Esu įsitikinusi, kad ES valstybės būtų sulaukusios dar daugiau grasinimų ir dezinformacijos atakų keršijant už šios Rezoliucijos priėmimą, jei ne išskirtinė situacija prasidėjus „Covid-19“ pandemijai, atitraukusiai dėmesį į jos valdymą“.

2019 m. EP rezoliucijoje numatyti konkretūs pasiūlymai šalims narėms ir Komisijai. Pavyzdžiui, ugdyti Europos piliečių atsparumą melagingai, istorinius faktus iškraipančiai informacijai per visuomenės švietimą – totalitarinių režimų analizę įtraukiant į mokymosi programas. Siūloma minėti ne tik Rugpjūčio 23 d. – Europos istorinės atminties dieną, skirtą pagerbti totalitarinių režimų aukas, bet ir Gegužės 25–ąją, pavadinant ją Tarptautine Herojų, kovojusių prieš totalitarinius režimus, diena ir siejant ją su Aušvico kalinio-savanorio Vitoldo Pileckio mirties bausmės įvykdymo data komunistinėje Lenkijoje. Rezoliucijoje siūloma remti istorinės atminties projektus ir stiprinti „Europa piliečiams“ programą. Dokumente išryškintas nepakantumas neapykantos kurstymui, smurtui bei visų totalitarinių režimų šlovinimui viešosiose erdvėse ir socialinėse platformose.

„Praėjus metams po Rezoliucijos priėmimo privalome kalbėti apie joje išsakytų pasiūlymų įgyvendinimą. Pagrindinis klausimas – kaip bendromis pastangomis galime sustiprinti Europos atsparumą dezinformacijai. Ji yra hibridinių grėsmių dalis, kelianti pavojų mūsų bendroms vertybėms ir Europos solidarumui“, – sakė EP narė.

V. Jurova, kuri taip pat turi gyvenimo totalitarinėje sistemoje patirties, laikosi griežtos pozicijos, kad negalima savaip interpretuoti istorijos faktų: tiek dėl Antrojo pasaulinio karo, tiek dėl Molotovo–Ribentropo pakto, tiek dėl Holokausto. EK vicepirmininkė taip pat patikino, kad EK pritaria istorinės atminties projektų finansavimui naujajame ES biudžete.

Diskusijoje dalyvavo EP nariai iš įvairių frakcijų: Lietuvos atstovai Andrius Kubilius ir Juozas Olekas, taip pat Sandra Kalnietė ir Dace Melbarde iš Latvijos , Włodzimierz Cimoszewicz iš Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Ispanijos parlamentarai.

2020.05.08

EP narė R. Juknevičienė siūlo gegužės 25 d. skelbti Europos herojų, kovojusių prieš totalitarizmą, diena

Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė ir dešimt kolegų EP narių, priklausančių parlamentinei grupei Europos atminčiai, kreipėsi į eurokomisarę Verą Jurovą (Věra Jourová), siūlydami jau šiais metais pradėti praktiškai įgyvendinti praeitais metais rugsėjį Parlamente priimtą rezoliuciją dėl Europos atminties svarbos Europos ateičiai (https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2019-0021_LT.html) ir paskelbti gegužės 25-ąją Europos herojų, kovojusių prieš totalitarizmą, diena.

Pasak R. Juknevičienės, rezoliucijoje šią nuostatą pasiūlė įrašyti Lenkijos EP nariai.

„Ji susijusi su jų herojumi, kuris yra ir europinio lygio, ir pasaulinio lygio herojus. Tai yra Vitoldas Pileckis (Witold Pilecki) – žmogus, kuris kovojo ir prieš fašizmą, nacizmą. Buvo įkalintas Aušvico stovykloje, iš ten pabėgo, grįžo į jau sovietų užimtą Lenkiją ir ten vėl kovojo prieš sovietinį režimą. Buvo nužudytas. Ir todėl kaip tik ta diena galėtų būti labai puikus simbolis visai Europai parodant, kad nebuvo atskirai fašizmo, nacizmo, nebuvo atskirai vien tik tai bolševizmo ir komunizmo nusikaltimų. O tai yra totalitariniai režimai, kuriuos reikia minėti bendrai. Mes tikimės, kad gegužės 25-toji bus tokia diena“, – sakė EP narė R. Juknevičienė.

V. Pileckis – Lenkijos kariuomenės kapitonas, kovojęs 1919–1920 m. kare su bolševikais. Jis taip pat gyveno ir Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metu likimas jam lėmė susikauti su abiem jo tėvynės priešais – Vokietija ir SSRS. Net po pralaimėjimo Pileckis nepasidavė, įstojo į pogrindžio organizacijas ir nusprendė sužinoti, kas dedasi vokiečių įkurtoje Aušvico koncentracijos stovykloje. Tyčia leidosi suimamas – taip pateko į Aušvicą, iš kurio vėliau pavyko pabėgti. Apie stovyklą Pileckis parengė ataskaitą. 1947 m. komunistų saugumas Pileckį suėmė, tardė ir kankino. Parodomajame teisme jis buvo nuteistas mirties bausme. 1948 m. gegužės 25 d. V. Pileckis buvo nužudytas.