Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, remiančią Lietuvą dėl tebesitęsiančių hibridinių atakų iš Baltarusijos. Rezoliucijai pritarta 438 balsais, 37 balsavo prieš ir 48 susilaikė.
Rezoliuciją inicijavo dauguma Lietuvoje išrinktų parlamentarų, jų pastangomis buvo suderintas pagrindinis dokumento tekstas. EP vardu priimta Rezoliucija yra svarbi žinia šiandien posėdžiaujančiai Europos Vadovų tarybai.
Rezoliucija parlamentas pasmerkė Baltarusijos vykdomus hibridinius išpuolius prieš Lietuvą: bepiločių orlaivių ir balionų įsibrovimus, instrumentalizuotą migraciją, ekonominį spaudimą, kontrabandos operacijas, karines provokacijas, kibernetinius išpuolius ir valstybės remiamą dezinformaciją.
Europos Parlamentas (EP) išreiškė solidarumą su Lietuva ir kitomis valstybėmis narėmis, prieš kurias nukreiptos Baltarusijos hibridinės atakos.
Dokumente teigiama, kad grėsmės vienos valstybės narės saugumui turi įtakos visai ES ir reikalauja vieningo atsako.
Rezoliucijoje apgailestaujama dėl koordinavimo trūkumo, susijusio su JAV 2025 m. gruodžio 13 d. daliniu sankcijų Baltarusijai panaikinimu, kuris pažeidžia solidarumą ir kolektyvinę paramą ES bei NATO narėms, o šios yra Baltarusijos hibridinės agresijos taikinys.
EP narė Rasa Juknevičienė kalbėdama Parlamento plenarinėje sesijoje pabrėžė, kad ypač svarbu, jog dokumente yra aiški žinia apie ES laikyseną dėl sankcijų Baltarusijos režimui.
„Gerai, kad Europos Taryba pirmadienį priėmė naują sankcijų kriterijų. Jos galės būti įvestos dėl hibridinių atakų prieš šalis nares. Taigi – Lukašenkos atžvilgiu taip pat, – sakė EP narė. – Pritariu kritiškam rezoliucijos paragrafui apie JAV sprendimą sumažinti sankcijas „Belaruskalyj“, nesikonsultuojant su ES. Aš netikiu, kad su diktatoriais galima sudaryti tvarius ir teisingus sandorius“.
Pasak parlamentarės, prekyba kaliniais yra Lukašenkos biznis. Todėl ES turi išlaikyti stiprų spaudimą sankcijomis. Jos veikia.
„Stipru, kad rezoliucija ragina valstybes nares ir NATO sąjungininkes iš naujo įvertinti esamas strategines ir operacines sistemas, skirtas kovai su hibridinėmis grėsmėmis, siekiant sustiprinti atgrasymą, pasirengimą ir savalaikį reagavimą, pereinant nuo reaktyvaus požiūrio prie iniciatyvaus atgrasymo“, – pažymėjo R. Juknevičienė.
Dokumente konstatuojama, kad Baltarusija sustiprino hibridines operacijas prieš Lietuvą, įskaitant bepiločių ir oro balionų įsibrovimus, kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas, ir toliau naudoja migraciją kaip priemonę. 2023 m. buvo aptikti 3 balionai, 2024 m. – 184, o 2025 m. – jų skaičius žaibiškai išaugo iki 700 balionų ir 200 dronų įsibrovimų.
Tai kelia pavojų žmonių gyvybei, pažeidžia saugumą ir trikdo civilinę aviaciją, nes 19 kartų buvo uždaryti oro uostai, atšaukti skrydžiai ir nepatogumų patyrė šimtai keleivių.
ES žvalgybos ir saugumo vertinimai rodo, kad Baltarusijos hibridinės taktikos yra glaudžiai susijusios su platesne Rusijos priešiška strategija prieš ES ir jos valstybes nares ir prisideda prie jos.
Rytinis flangas yra strateginė zona Europos bendram saugumui, todėl jame reikia stiprinti infrastruktūrą, didinti stebėjimo pajėgumus.
EP paragino Tarybą imtis tolesnių sektorių priemonių prieš Baltarusiją, įskaitant išplėstus apribojimus aviacijos ir finansų sektoriuose, papildomus importo ir investicijų draudimus, platesnius paslaugų draudimus, apribojimus užimti valdymo pareigas Europos kritinėje infrastruktūroje.

Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) tarpparlamentiniame posėdyje Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva buvo įtrauktas klausimas dėl teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės ir žmogaus teisių padėties ES.
Parlamentarė atkreipė dėmesį į situaciją Lietuvoje, kai nepaisant 40 tūkstančių žmonių protesto antradienį, nepaisant beveik 140 tūkstančių žmonių, pasirašiusių peticiją ginti nacionalinį transliuotoją, šiandien Lietuvos Seimas skubos tvarka priima naujus įstatymus, kuriais numatomas paprastesnis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimas. Visai neseniai buvo sumažintas ir trejiems metams įšaldytas LRT biudžetas.
„Šie veiksmai kelia grėsmę nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui. Valdantieji ignoruoja aiškius Konstitucinio Teismo, Seimo Teisės departamento, Europos transliuotojų sąjungos ir Europos Tarybos įspėjimus“, – pabrėžė R. Juknevičienė.
Parlamentarė kreipėsi į Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetą ir ES institucijų, S&D frakcijos atstovus, prašydama nedelsiant reaguoti į grėsmę nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui ir demokratijai keliamus valdančiųjų veiksmus.
„Mes susiduriame su visiškai nauja realybe, kai demokratiškiausias projektas Europos istorijoje – ES – yra puolamas ne tik diktatorių, kai žemyne vyksta tikras karas, kai mūsų artimiausias sąjungininkas – JAV – bando šį projektą suskaldyti“, – kalbėjo EP narė.
Pasak jos, trečias destruktorius veikia iš vidaus: „Dabartinė vyriausybė – socialdemokratai kartu su kraštutinės dešinės partija koalicijoje, kurios pirmininkas teismo pripažintas kaltu dėl antisemitizmo – bando perimti Lietuvos nacionalinio visuomeninio transliuotojo kontrolę. Prieš akis – Vengrijos ir Slovakijos pavyzdžiai“, – kalbėjo EP narė.
R. Juknevičienė pasisakymą baigė šių metų Sacharovo premijos laureatės Gruzijoje įkalintos žurnalistės Mzia Amaglobeli žodžiais: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.

Lietuvoje išrinktų dalies parlamentarų iniciatyva Į Europos Parlamento darbotvarkę šiandien įtraukti debatai dėl Europos Sąjungos reagavimo į Rusijos ir Baltarusijos vykdomas atakas oro erdvėje prieš šalių narių kritinę infrastruktūrą.
Debatų pradžioje kalbėjusi Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu priminė, kad pastarosiomis savaitėmis oro erdvė buvo pažeista virš Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Danijos, Estijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir vakar vėl Rumunijos.
„Šie incidentai yra tendencija, o ne atsitiktinumas. Šie incidentai yra hibridinio karo, tyčinės pilkosios zonos kampanijos, nukreiptos prieš Europą, elementai. Jie išbando mūsų ryžtą, tikrina mūsų sistemas ir bando sutrikdyti mūsų piliečius, – kalbėjo R. Mînzatu. – Jie sukurti taip, kad nebūtų lengva nustatyti, iš kur, bet mes neturime vengti įvardinti kaltininkų. Tyrimai turi būti tęsiami, o kai galima nustatyti atsakomybę, privalome ją pareikšti. Hibridiniai veiksmai klesti dėl dviprasmybės. Atgrasymui reikia aiškumo. Mūsų atsakas turi būti kolektyvinis ir patikimas“.
Pasak Komisijos atstovės, prioritetas – stiprinti Europos gebėjimą realiuoju laiku aptikti, atgrasyti ir reaguoti į hibridines grėsmes fizinėje ir skaitmeninėje srityse. Tokios nuomonės laikėsi ir dauguma kalbėjusių europarlamentarų iš įvairių šalių.
Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vardu pasisakiusi Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė patikino, kad esame sąmoningai puolami įvairiais būdais, siekiant sukelti chaosą, baimę ir atgrasyti nuo paramos Ukrainai.
Panašiai buvo daroma pasinaudojant nelegaliais migrantais ir Baltarusijos, dabar tam pačiam tikslui pasitelkiami cigarečių kontrabandininkai.
„Žinome, kaip Baltarusijoje veikia sienų apsauga: net pelė nekerta 5 km pasienio zonos be pasienio apsaugos pareigūnų žinios ir pritarimo. Akivaizdu, kad Putino įgaliotinis Lukašenka kontroliuoja ir vadovauja šiems išpuoliams – kaip buvo ir ginkluotos migracijos atveju. Ši veikla yra pavojinga. Ji kelia grėsmę Vilniaus oro uostui, verčia nutraukti skrydžius, sukelia finansinių nuostolių, sutrikdo keleivių eismą ir kelia pavojų žmonių gyvybėms“, – iš Parlamento tribūnos apie situaciją Lietuvoje sakė EP narė.
Pasak politikės, šiandien cigaretėms gabenti naudojami meteorologiniai balionai; rytoj jie gali gabenti sprogmenis. Tai turi būti sustabdyta.
Sankcijos išlieka vienintele kalba, kurią supranta Baltarusijos režimas, ir jos yra skubiai reikalingos.
R. Juknevičienė paragino: „ES priemonės turi apimti sankcijas Baltarusijos aviacijai, azoto trąšų eksporto apribojimus ir draudimą teikti teisines, audito ir kitas profesines paslaugas Baltarusijos įmonėms.“
Pasak jos, Baltarusija sąmoningai didina įtampą, kad įtrauktų Lietuvą į politines derybas. Lukašenkos režimas griebiasi šantažo, konfiskuoja Lietuvos įmonėms priklausančius sunkvežimius ir atsisako juos perduoti.
„Tai ciniška taktika: inicijuoti priešiškus veiksmus, kad auka būtų spaudžiama derėtis. Privalome veikti. Privalome reaguoti dabar“, – teigė R. Juknevičienė.

Šiandien Europos Parlamento Plenarinėje sesijoje Strasbūre įvykusiuose svarbiausiuose šios savaitės debatuose apie ES plėtros planą ir ilgalaikės taikos siekį Ukrainoje kalbėjo Europos Komisijos Pirmininkė Uršula von der Leyen, visų frakcijų lyderiai, EP komitetų, delegacijų svarbiausi atstovai.
Uršula von der Leyen pabrėžė, kad Rusijai Ukraina tėra tik pirmas ėjimas daug didesniame žaidime. Bet koks taikos susitarimas Rusijai reikštų nuolatinį žemėlapių perbraižymą, o tai – sugrįžimas prie didžiųjų galių santykių ir įtakos sferų pasidalijimo.
Pasak didžiausios parlamentinės frakcijos Europos Liaudies partijos (ELP) pirmininko Manfredo Weberio, dabar pats laikas investuoti į Europos gynybos ašį: dronų sieną, raketų gynybos sistemas, palydovinę stebėseną, kibernetinę brigadą.
M. Weberis pabrėžė, kad ilgalaikėje perspektyvoje Europai reikia vieningos armijos.
Visos proeuropietiškos politinės grupės yra vieningos dėl paramos Ukrainai ir dėl jos svarbos Europos saugumui.
Debatuose kalbėjusi EP narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad tai, kas nutiko praėjusią savaitę, yra ne Ukrainos, o Putino gelbėjimo planas.
„Rusija yra monstras ant molinių kojų. Putinui desperatiškai reikia Vašingtono pagalbos, kad imperija nežlugtų kaip žlugo Sovietų Sąjunga, – kalbėjo R. Juknevičienė. – Tuo tarpu Ukrainai taikos reikia labiau nei bet ko kito, o Rusija nori tęsti savo agresyvią politiką“.
Pasak politikės, vienintelis kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką – padėti Ukrainai laimėti karą ir nebijoti nubausti agresoriaus. Nebus gero ilgalaikio susitarimo su Putinu, kaip nebuvo gero susitarimo su Hitleriu.
Europos Sąjungos vaidmuo šiame kare yra esminis.
„Šiandien mums reikia Europos plano ne tik dėl Ukrainos europietiškos ateities, bet ir dėl Rusijos. Mums reikia plano ne Putino gelbėjimui, ką daro Vašingtonas, bet plano, kad Rusija taptų normali valstybė, – kalbėjo parlamentarė. – Sakote, neįmanoma? Leiskite Putinui pralaimėti Ukrainoje, tada pamatysime“.
Europa turi pirmauti padedant Ukrainai, nes tai – visos ES egzistencinis karas.
Pasak R. Juknevičienės, svarbiausia strateginė Europos plano nuostata yra ta, kad Ukraina taptų ES nare.
„Mes jau dabar turime integruoti Ukrainą į visus kuriamus ES gynybos projektus. Šiandien Ukraina mūsų saugumui yra ne mažiau svarbi nei iki šiol mums buvo svarbios Jungtinės Amerikos Valstijos. Mes esame teisingame kelyje, tačiau strateginių sprendimų, kuriuos priimame dabar, vaisiai pasirodys vėliau, o pavojingiausias laikotarpis yra dabar. Laukia ilgas ir sunkus kelias, nebijokime atvirai kalbėti su savo žmonėmis – neturime kito pasirinkimo, privalome prisiimti didelę atsakomybę už Europos saugumą“, – kalbėjo EP narė.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė kartu su Europos Parlamento „Tarpkultūrinio ir religinio dialogo“ darbo grupe lapkričio 20 d. išvyksta į Stambulą, kur susitiks su J. E. Konstantinopolio Ekumeniniu patriarchu Bartholomėjumi I ir Ekumeninio patriarchato atstovais.

      „Putinas naudoja religiją kaip įrankį legitimizuoti karą, kontroliuoti visuomenę, skleisti dezinformaciją ir įtvirtinti „Ruskij mir“ ideologiją Rusijoje ir už jos ribų. O tai yra amoralu bei nusikalstama“, – teigia europarlamentarė R. Juknevičienė.

      Priminsime kad J. E. Bartholomėjus I tuometinės Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kvietimu lankėsi Lietuvoje 2023 m. Tuo metu „Tarpkultūrinio ir religinio dialogo“ darbo grupės ir jai priklausančios Rasos Juknevičienės iniciatyva buvo surengta konferencija „Bažnyčių ir religinių bendruomenių reakcija į karą ir konfliktus“. Netrukus po šio vizito Lietuvoje buvo įsteigtas Konstantinopolio patriarchato egzarchatas.

Europos Parlamento narė, Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE) ELP frakcijos vice koordinatorė Rasa Juknevičienė lapkričio 13-14 dienomis dalyvauja ir diskutuos Europos Liaudies partijos frakcijos inicijuotame Saugumo ir gynybos forume Londone.
Renginyje bus akcentuojama ES ir Jungtinės Karalystės (JK) bendradarbiavimo saugumo srityje svarba šiais neramiais laikais.
2023 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo.
Dokumente konstatuojama, kad po Brexit (JK pasitraukimo iš ES) taip ir nepavyko sukurti tvirtos bendradarbiavimo struktūros užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltos pasaulinės įtampos.
Rezoliucijoje, be kitų svarbių bendradarbiavimo sričių, teigiama, kad Jungtinė Karalystė ir ES turėtų sustiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, nes jas sieja bendros vertybės ir interesai.
„Jungtinė Karalystė ir ES turi stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą, ypač teikiant paramą Ukrainai ir atremiant Rusijos agresiją, dezinformaciją ir kibernetinius išpuolius“, – teigia EP narė R. Juknevičienė.
Forume diskutuos ELP frakcijos pirmininkas Manfredas Weberis. Diskusijas moderuos Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE) ELP frakcijos koordinatorius Nicolás Pascual de la Parte, ELP frakcijos pirmininko pavaduotoja Romana Tomc.
Renginyje pasisakys JK Europos reikalų komiteto pirmininkas, buvęs JK nacionalinio saugumo patarėjas, buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje, buvęs atstovas NATO lordas Peteris Ricketts, taip pat buvęs Europos saugumo sąjungos komisaras seras Julian King, Jean Monnet universiteto profesorius Jolyon Howorth ir kiti politikai, ekspertai.