2023.12.01

EP nariai: „Vadovų Tarybos sprendimas gruodžio viduryje bus lemiantis tolesnę Europos istorijos raidą“

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje sveikinasi iš kalėdiškai pasipuošusio Parlamento Briuselyje.

Pasak europarlamentarės, galima pajuokauti, jog prieš keletą metų garsiai nuskambėjusi skandalu virtusi žinia, jog ES intitucijos ketina uždrausti Kalėdų eglutes nepasitvirtino – studijos fone matoma ir Kalėdų eglutė, ir Europos liaudies partijos (ELP) dovana – prakartėlė. Šiame pokalbyje aptarta Ukrainos integracijos į ES bei lyderystės tuo klausimu tema.

„Andriau, pirmiausia sveikinu tave su labai sėkmingai trečiadienį čia suorganizuota konferencija. Ne tik tu, bet ir tavo suburta organizacija U4U (United for Ukraine, – liet. Vieningi vardan Ukrainos) įnešė didžiausią indėlį. Apsilankė EP pirmininkė Roberta Metsola, Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Man teko garbė atstovauti ELP susitikime su R. Stefančuku, buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo su Ukraina“, – sakė R. Juknevičienė ir kolegos pasiteiravo apie perspektyvas bei pacitavo J. Freemaną Clarke, kuris sakė: „politikai galvoja apie kitus rinkimus, o valstybės žmonės – apie kitas kartas“.

Politikė pripažino, jog kartais tikrai užplūsta pesimizmas, nes nesijaučia lyderystės iš valstybių narių, o, kad Ukraina taptų ES nare laukia didžiulis darbas ir ne tik pačios Ukrainos, bet ir ES.

„Minėtos konferencijos pavadinimas – „Ukrainos integracija – kelias į tvarią taiką Europos kontinente“. Apie ilgalaikę tvarią taiką, o ne Putino taiką, o tvarią, kurioje svarbu ir Ukrainos pergalė, ir Ukrainos integracija į ES ir NATO, ir atstatymas, ir matymas, kad tai gali ir privalo įtakoti permainas ir žymiai platesnėje, visoje Rytų Europos erdvėje, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. Ir tai jau atneša perspektyvą turėti tvarią taiką. Kodėl šią konferenciją surengėme dabar? Darėme sąmoningai po Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, prieš Europos Vadovų Tarybą, kuri bus surengta gruodžio viduryje. Vadovų Taryba turėtų patvirtinti EK rekomendacijas pradėti derybas su Ukraina. Bet gali ir nepatvirtinti. Ir gandų pilni koridoriai, Vengrija grasinasi, kad blokuos. Vengrija turi visokiausių susigalvotų argumentų, kodėl blokuos – tai jiems netinka švietimo įstatymas, kiti kalba, jog keršija dėl to, kad negauna pinigų. Aš neatmetu ir to varianto, kad draugas Putinas turi kokių nors įtakų, nes jam norėtųsi, kad Ukrainos kelias link ES nebūtų toks sėkmingas.Štai šioje vietoje nežinau ar yra suprantama ir ar pakankamai suprantama šiose virtuvėse, kad šis gruodžio vidurio sprendimas yra lemiantis. Lemiantis tolesnę Europos istorijos raidą“, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, matant šį paveikslą norisi, kad būtų formuluojamos labai aiškios strateginės nuostatos. Politiko teigimu, ir Lietuva turėtų tai daryti, ir ieškoti kitų partnerių, kad po to jau nebebūtų klaidžiojama kiekviename taške, kiekvienoje taryboje dėl kokių nors svarbių, bet atskirų detalių.

„Man nėra iki galo aišku, kokia yra Lietuvos pozicija dėl institucijų reformos. Akivaizdu, kad didžiosios valstybės – Vokietija ir Prancūzija – tampriai sieja būsimą Ukrainos ir Vakarų Balkanų narystę ES su tuo, kad reikia padaryti reformas ES, kad sprendimų priėmimas nebebūtų toks chaotiškas ir, iš esmės, kad būtų atsisakoma veto teisės balsuojant“, – sakė A. Kubilius.

„Lietuvoje visuomet būdavo oficiali Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicija, kad mes kategoriškai norime išlaikyti veto teisę, neva tai užtikrina mūsų suverenitetą. Panašiai kalba Kroatijos ELP atstovai, jie taip pat turi premjerą. Bet mano viršininkas Manfredas Vėberis, mūsų ELP vadas, yra ne kartą sakęs: „Rasa, be ES reformų, rimtų, institucinių reformų nebus ir plėtros. Neįmanoma“, – pažymėjo R. Juknevičienė ir teiravosi A. Kubiliaus, kodėl tų reformų nereikia bijoti.

„Aš nenoriu, kad kokia nors Vengrija galėtų šantažuoti visą ES pačiais svarbiausiais geopolitiniais sprendimais, tame tarpe ir dėl Ukrainos priėmimo į ES arba Ukrainai skirtų 50 milijardų paramos, arba sankcijų Rusijai“, – sakė A. Kubilius.

Jo įsitikinimu, paaiškinimai, kad vetuodami kažką sugebėjome apginti, neįtikina, nes „jei aš matau, kad būtent dėl veto teisės ir Centrinės Europos nenoras jos atsisakyti gali įstrigti Ukrainos tapimas ES nare, man Ukrainos tapimas ES nare yra dešimt ar šimtą kartų svarbesnis, nei mūsų veto teisių, kuriomis diplomatai kur nors gali pasinaudoti, išlaikymas. „Trečias dalykas, kurį noriu priminti mums kaip bendrapartiečiams, 2018 metais suvažiavime mes priėmėme deklaraciją, skirtą mūsų požiūriui į ES reikalus ir ten labai aiškiai pasakėme, kad mes kaip partija pasisakome už tai, kad veto teisės būtų atsisakyta. Veto teisės atsisakymas reiškia, kad sprendimai ES taps tokie patys, kokie yra visose demokratinėse institucijose – daugumos principu. Gali būti kvalifikuota dauguma, gali būti super kvalifikuota dauguma, bet daugumos principu“, – akcentavo EP narys.

R. Juknevičienė teigė neįsivaizduojanti, koks galėtų būti klausimas, kurio sprendime atsisakius veto teisės, tai galėtų būti žalinga Lietuvai, juolab visuomet galima burti palaikančias šalis.

Europarlamentarė teiravosi kolegos, ar jis mato lyderystės užuomazgas Europoje ir Lietuvoje, kalbant apie Ukrainos narystę. A. Kubiliaus teigimu, tikėtis lyderystės iš pietinės ar centrinės Europos šalių nebūtų labai realu, tad belieka tikėtis iš Skandinavijos ir Baltijos regiono.

„Mano manymu, Lietuva turi galimybių imtis lyderystės ir burti čia koaliciją. Tai nereiškia, kad mes vieni galėtume apversti visą ES. Bet būtent tai, kad mūsų klausosi, ir mes galime suburti ir daugiau bendraminčių, pradedant nuo Baltijos šalių ir skandinavų, ieškant sutarimo su centrine Europa. Imtis lyderystės, kad tai būtų realizuojama Vadovų Taryboje. Neužtenka tik atvažiuoti į Vadovų Tarybą ir pasisakyti iš popieriuko, kad mes remiame Ukrainą. Tas darbas yra nuolatinis, reikalaujantis didelio pasišventimo, didelių ir aiškių perspektyvų matymo ir sugebėjimo atrasti tinkamus sprendimus“, -sakė A. Kubilius. Tačiau į šiuos žodžius R. Juknevičienė atsakė: „aš nesu tokia didelė optimistė, nes man atrodo, kad mūsų Prezidentas tikrai nėra tas žmogus, kaip citavau 19 a. JAV filosofą ir politologą J. Freeman Clarke, daugiau bus rūpinamasi artėjančiais rinkimais, nei strateginiu Lietuvos reikalu (ne tik Ukrainos) – Ukrainos narystės ES klausimais“, -sakė R. Juknevičienė ir pridūrė matanti besiburiančią lyderystės koaliciją Vakarų Balkanų narystės ES atžvilgiu.

A. Kubilius baigdamas pokalbį pabrėžė, kad „rinkimai yra labai tinkamas metas Lietuvos politikams, pretenduojantiems į aukštas pozicijas įvairiose institucijoje, tame tarpe ir Prezidento rinkimuose, labai aiškiai formuluoti savo lyderystės nuostatas Ukrainos klausimu“.

R. Juknevičienė paantrino, kad labai tikisi, jog ir „žiniasklaidos žmonės, ekspertai, politologai ir į artėjančius EP rinkimus pabandys pasižiūrėti per tolimesnę perspektyvą, o ne vien tik tai, ką tu padarei ar gali padaryti kažkokioje siauroje ES kertelėje.“

2023.11.27

EP nariai: „Reikia imtis lyderystės ir suburti remiančių Ukrainą kolektyvinę koaliciją“

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius Strasbūre apžvelgė svarbiausias aktualijas – Lietuvos kariuomenės dieną, TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio interviu, biudžeto svarstymą Seime bei tebesitęsiantį karą Ukrainoje.

Lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo minima Kariuomenės diena. R. Juknevičienė teigė su virpuliu širdyje prisimenanti gražų savo gyvenimo laikotarpį, kai pamatė mūsų kariuomenę iš vidaus. „Linkiu ir toliau išlikti tokiais motyvuotais ir pasiryžusiais. Dabar, kaip niekada, kariuomenė yra svarbi mūsų gyvenimo dalis“, – sakė buvusi krašto apsaugos ministrė.

EP narė, komentuodama aktualijas, pažymėjo, jog daug kas buvo ir pamiršę MG Baltic bylą, kurios svarstymas trunka apie septynis metus, ji irgi susijusi su vidaus politikos aspektais.

„Kalbant apie biudžeto svarstymą Seime, visi nori daugiau pinigų, bet niekas nenori daugiau pinigų surinkti į biudžetą“, – sakė EP narė, kuri pažymėjo pasigendanti ir LR Prezidento lyderystės šioje srityje.

Pasak jos, kyla deja vu jausmas stebint dabartinius įvykius, iš to laikotarpio, kai ji dirbo Vyriausybėje, krašto apsaugos ministre, kai pirmą kartą susidūrė su NATO vidumi.

„Supratimas apie galimus blogus scenarijus sukelia deja vu, taip pat ir visuomenėje jaučiasi nusiraminimas: užmušė rusų raketa penkis ukrainiečius, na, užmušė, einam toliau, kitas žinias žiūrėti. Kažkur apie du tūkstančius žydų pačiais žiauriausiais būdais nukankino, įkaitais paėmė, išprievartavo, na, baisu, bet kas ten žino, kas kaltas – vieni sako taip, kiti – kitaip, ir vėl visi grįžtame prie savo reikalų“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Taip pat žiūrint į ateitį, gruodį gali strigti sprendimai Europos Taryboje dėl V. Orbano, gal ir dėl kitų, istoriniai įvykiai dėl galimos ES plėtros – Ukrainos bei Moldovos.

Pasak europarlamentarės, tiems, kurie stebi ir mato plačiau, natūralu jausti nerimą širdyje dėl ateities.

EP narys A. Kubilius teigė pritariantis, kad karas Ukrainoje nevyksta taip, kaip tikėjomės: šiemet neišeina taip paprastai atsiimti teritorijų, rusai sutvirtinę visą gynybą.

„Dėl to kyla nebetikėjimas, kad Ukraina gali laimėti, o tada padaroma išvada, kad jei Ukraina nelaimės, tai Rusija laimės, o tada Rusija ateis pas mus. Prielaidos iš dalies teisingos“, – komentavo europarlamentaras.

Jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia suvokti, kodėl karas Ukrainoje yra taip įstrigęs, nors lyg ir Vakarai remia ir tiekia ginklus.

„Iš kitos pusės, mes darome per didelį šuolį: jei karas nesiseka, tada sakome, kad reikia galvoti, kaip ginsimės prie Vilniaus. Man atrodo, kad reikia galvoti, kaip Rusiją sutriuškinti prie Chersono ar Charkovo. Aš matau tam tikros karinės logikos stoką“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jis taip pat paragino neužmiršti ir Vakarų fronto bei būtinybės labai gerai išanalizuoti, kodėl karas įstrigęs.

„Kaip tik šią savaitę Europos Parlamente su eurokomisaru Th. Bretonu mes diskutavome, kodėl Europa negali pagaminti milijono sviedinių, o Šiaurės Korėja juos Rusijai pateikė per mėnesį“, – klausė A. Kubilius.

„Europos Sąjunga, kuri remia Ukrainą, turi dešimt kartų stipresnę ekonomiką nei Rusija. Rusijos metinis BVP yra 1,8 trilijono dolerių, Europos Sąjungos – 18, ty. dešimt kartų didesnis. Amerikos ir Europos Sąjungos ekonominis potencialas 25 kartus didesnis nei Rusijos. Pagal istorinį dėsningumą, karą laimi ekonomiškai stipresnis“, – sakė EP narys.

Jo įsitikinimu, matome paradoksalų dalyką: karo finansų buhalteriją. Rusija ir Ukraina, bei visi ją remiantys Vakarai, pinigų karui išleidžia labai panašiai. Šiais metais Rusija karui išleidžia apie 100 mlrd. dolerių, Ukraina – apie 40 mlrd. dolerių (apie 25 proc. šalies BVP). Europos Sąjungos parama per du metus sudaro apie 27 mlrd. eurų (apie 0,15 proc. viso ES BVP), JAV per du metus apie 40 mlrd. dolerių. Lietuva čia atrodo gerai, bet to neužtenka.

R. Juknevičienė savo ruožtu klausė, ar Vakarų visuomenės pasiruošę aukotis?

„Kur nors Vokietijoje ar kitur žmonėms suvokti, o politikams tuos žmones įtikinti, kad ir jums kaip Ukrainai taip pat kyla grėsmė, tai vienas sudėtingiausių dalykų. Neatsiranda tokio lyderio, kuris pasakytų, kad reikia daugiau“, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.

A. Kubiliaus teigimu, tai, kad žmonės nori pinigus leisti ne gynybai, o kurortui, yra suprantama. „Esantys toliau nuo mūsų regiono, mano, kad nereikia tiek investuoti į karo reikalus. Tai labai aiškiai rodo ir statistika: Baltijos šalys, Šiaurės šalys bei Lenkija paramos Ukrainai skiria daugiausiai. Mums reikia imtis lyderystės ir suburti remiančių Ukrainą kolektyvinę koaliciją ir pagalvoti, kuo galime prisidėti. Jei pradėtume koalicijos vardu kalbėti su mažiau remiančiomis Pietų šalimis, pasiektume kitokį rezultatą. Jei karas yra įstrigęs, mes turime galvoti, kaip sustiprinti savo poveikį Vakarų fronte“, – kalbėjo europarlamentaras.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, Gabrieliaus Landsbergio kalba buvo skirta ir Lietuvos vidui, jos pernelyg atsipalaidavusiai daliai.

„Mūsų pokalbio išvada būtų, kad yra trys frontai, kuriuose reikia veikti: Vakarų fronte, padėti Rytų frontui – Ukrainai – nepralaimėti ir galvoti apie stiprų atgrasymą Lietuvos viduje, kad rusai nesugalvotų čia kojos kelti“, – akcentavo europarlamentarė.

A. Kubilius pažymėjo, kad Lietuvoje irgi reikia galvoti apie buhalteriją.

„Niekas nenori pritarti mokesčių reformai, o Europos Komisija jau dešimt metų rašo mums rekomendacijas keisti mokesčių sistemą, pereiti prie nekilnojamojo turto mokesčio, bet Prezidentas, kuris važinėja į Europos Tarybą, ar kalbasi apie tai su EK pirmininke U. Von der Leyen apie šiuos dalykus?

2023.11.23

R. Juknevičienė: „Hamas“ turi būti sunaikintas, o žydų valstybė – turi teisę egzistuoti“

Trečiadienį Europos Parlamente vykusiuose debatuose dėl humanitarinės situacijos Izraelyje ir Gazos ruože kalbėdama ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad daugelio kartojama mantra „dviejų valstybių sprendimas“neveiks, jei tarp Izraelio kaimynų nebus esminio susitarimo, kad „Hamas“ turi būti sunakintas, o žydų valstybė – turi teisę egzistuoti.

„Man atrodo, kad pasaulį matome pernelyg supaprastintai, kai skirstome save į proizraeliečius arba propalestiniečius. Daugelis kartoja – „dviejų valstybių sprendimas“.

Tačiau ši mantra neveiks, jei tarp Izraelio kaimynų nebus esminio susitarimo, kad “Hamas” neturi pasikartoti, kad žydų valstybė turi teisę egzistuoti“, – kalbėjo EP narė.

Ji teigė buvusi šokiruota, kai po kruvino „Hamas“ išpuolio matė šventę Gazos ir ne tik Gazos aikštėse.

Europarlamentarės teigimu, kol egzistuoja „Hamas“, sunku tikėti „dviejų valstybių sprendimo” sėkme.

„Hamas“ turi būti sunaikintas – tai turi būti visos demokratinės bendruomenės užduotis, nes Hamas, ISIS, Al-Qaida yra tas pats. Tas pats vėžys. Jie atgims vėl ir vėl, kol bus izoliuota vėžio priežastis – teroristinės valstybės, tokios kaip Iranas ar Rusija“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

Europarlamentarės teigimu, ES kaimynystėje vyksta du panašaus pobūdžio karai, abu karai turi tuos pačius tikslus: sunaikinti demokratines valstybes – Ukrainą ir Izraelį, o dėl to kenčia tiek daug žmonių.

„Europos saugumas ateityje bei ilgalaikė taika priklauso nuo mūsų atsako. Iššūkis aiškus – demokratijos turi laimėti“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

2023.10.20

R. Juknevičienė kviečia į parodos „Pernykštis sniegas” atidarymą Europos Parlamente

Ateinantį antradienį, spalio 24 d., 18 val., Europos Parlamente vyks vieno žymiausių Lietuvos jaunosios kartos fotografų, World Press Photo fotografijos konkurso prizininko Tadas Kazakevičius parodos „Pernykštis sniegas“ atidarymas.

„Tai – labai jautrus ir paliečiantis fotografo pasakojimas. 1946 m. vykdytos našlaičių pargabenimo iš tremties misijos. Į Lietuvą buvo pargabenti 250 našlaičių, kurių tėvai tremtyje jais pasirūpinti nebegalėjo ar tremtyje savo tėvų neteko. Ši paroda – tai pasakojimas apie tų vaikų dalią“, – sako parodos globėja Europos Parlamento narė R. Juknevičienė.

„Man, kaip autoriui be galo liūdna suprasti, kad mano fotografinis pasakojimas, pradėtas kurti dar 2019 metais, pasakoja jau daugiau nei prieš 80 metų vykusius įvykius, kurie, kad ir kaip būtų stebėtina, vėl kartojasi visai šalia mūsų – Ukrainos vaikai išgyvena tokį pat pragarą“, – mintimis dalijasi parodos autorius, fotografas T. Kazakevičius.

Parodos atidaryme dalyvaus jos autorius, taip pat prisiminimais dalinsis du fotografijų serijos herojai, pargabenti tuomet iš Sibiro, Algimantas Stakėnas ir Dainora Urboniene, bei pono Algimanto dukra, rašytoja Jurga Vilė, knygos „Sibiro haiku” autorė.

Gyvenančius ar ketinančius lankytis Briuselyje EP narė maloniai kviečia į parodos „Pernykštis sniegas“ atidarymą (spalio 24 d., 18 val. Briuselio laiku)

Registruotis galite čia: https://forms.gle/9bHEbyEYCor2s5Dw6

Jei turite leidimą patekti į Europos Parlamentą, parodą galite apžiūrėti ir savarankiškai nuo antradienio ryto iki ketvirtadienio vakaro (vieta – ANTALL 3Q).

2023.10.18

EP narė R. Juknevičienė: „Hamas“ nusikaltimų teisinimas yra tas pats, kas Holokausto teisinimas

Europos Parlamento narė, ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė trečiadienį Strasbūre vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje dėl teroristinio „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį pabrėžė, kad „Hamas“ nusikaltimų teisinimas yra tas pats, kas Holokausto teisinimas.

Ji išreiškė pagarbą ir teigė besididžiuojanti dviem drąsioms lyderėms, dviem prezidentėmis – Roberta Metsola ir Ursula von der Leyeyn, kurios aplankė Izraelį netrukus po „Hamas“ kruvino išpuolio spalio 7 d.

„Dauguma šiuose rūmuose sutaria, kad turime būti vieningi ir kad reikia sunaikinti „Hamas“ kaip Al-Qaeda ar ISIS. Sutardami dėl to, turime būti vieningi ir padėti Izraeliui taip padaryti. “Hamas” sunaikinimas išlaisvintų Izraelio ir Palestinos žmones nuo kančių, – sakė EP narė. – Girdime šūkius „Laisva Palestina!“ Aš visiškai pritariu – mes turime išlaisvinti Palestiną nuo „Hamas“!”

Pasak R. Juknevičienės, „Hamas“ nusikaltimų teisinimas yra tas pats, kas Holokausto teisinimas.

Europarlamentarė pažymėjo, kad “Hamas” yra Irano ir Rusijos įrankis.

„Šie du režimai yra terorizmo šaltinis. Jei nepadėsime Ukrainai laimėti karo kaip įmanoma greičiau, užsiliepsnos daugiau laužų”, – kalbėjo ji.

Ir galiausiai, pasak R. Juknevičienės, šių baisių karų akivaizdoje mes visi privalome išlikti žmonėmis.

2023.10.09

Kaukė nukrito: artėjančiuose rinkimuose G. Nausėda nebebus nepriklausomas kandidatas

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savo tradiciniame pokalbyje iš Strasbūro vykusios plenarinės sesijos aptarė Čekijos prezidento P. Pavelo kalbą, Lietuvos premjerės I. Šimonytės apsisprendimą kandidatuoti šalies prezidento rinkimuose bei kitąmet vyksiančius Europos Parlamento rinkimus (visą video žiūrėkite čia: https://youtu.be/GTrGYSCUlZY)

R. Juknevičienė atkreipė dėmesį į Čekijos Prezidento P. Pavelo kalbą Parlamente, kurioje jis labai tiksliai sudėjo akcentus, o vienas svarbiausių – Rusija turi būti sutriuškinta Ukrainoje. Po šių žodžių plojimai salėje, pasak europarlamentarės, truko labai ilgai.

Politikai pasidžiaugė naujienomis TS-LKD padangėje – Prezidento posto nusprendė dar kartą siekti Ingrida Šimonytė. Taip pat paskelbtas Prezidiumo sprendimas, kuriuo 49 kandidatų sąrašas rinkimų į EP reitingavimui bus pradėtas nuo raidės K.

A. Kubilius pasidžiaugė I. Šimonytės sprendimu ir palygino premjerę su Čekijos Prezidentu: „Ji panašiai tvirtai atrodytų Strasbūro parlamentinės sesijos tribūnoje“, o mūsų Prezidento vizito, kuris buvo prieš keletą mėnesių, niekas nepamena. „Rinkimai nebus paprasti ir lengvi, bet jie bus kitokie nei 2019 metais”, −sakė A. Kubilius. R. Juknevičienė pasiteiravo kolegos, kaip jo – fiziko protui – atrodo galimi skaičiai ir niuansai, kai, daugelio žmonių nuomone, einantis pareigas prezidentas, nusprendęs siekti antros kadencijos turi prioritetų.

Europarlamentaras pradėjo nuo nusistebėjimo vadinamaisiais ekspertais, kurie, jo nuomone, dažnai net patingėję pasižiūrėti ir paanalizuoti ankstesnius reitingus prognozuoja. „Akivaizdu, kad Gitanas Nausėda kitų metų rinkimuose, jeigu dalyvaus, bus kitoks nei buvo 2019 metais. Pirmas dalykas – jis jau bus gerai pažįstamas, jei 2019 metais jis atrodė kaip nepriklausomas, mažiau pažįstamas, visi galėjo jį projektuoti pagal savo įsivaizdavimus, kaip Nausėda atrodys Prezidentu, tai dabar to nebus”, – sakė europarlamentaras.

Pasak jo, dabar jis aiškiai suformavo savo vaizdą ir savo rinkėjų bazę, jis yra opozicijos centro-dešiniųjų koalicijai lyderis, nevengiantis populistinių, radikalių ir gaivališkų jėgų bendravimo šalia jo. Tikrai ne vienijantis.

„Ir antras dalykas – jam gali iškilti didelės problemos perlipti per pirmo turo barjerą, aš galiu labai paprastai išdėstyti kodėl. Todėl, kad Ingrida Šimonytė turi visas galimybes būti vieninga centro-dešiniųjų kandidate. Čia spręs kitos partijos, bet jos dalyvavimas apibrėžia platesnį lauką, suformatuoja. Tokiu atveju yra visos galimybės, kad pirmąjame ture, kaip ir 2019 metais, centro dešiniųjų kandidatė Ingrida Šimonytė laimės pirmą vietą, rungtynės bus dėl antros vietos ir čia Nausėda, kuris jau yra susiaurinęs savo rinkėjų bazę konkuruos su Vėgėle, Veryga, ar dar kažkuo dėl labai panašių rinkėjų. Klausimas, kaip elgsis socialdemokratai. Aš manau, kad vyksta derybos tarp Nausėdos ir socialdemokratų, kad jie arba iškeltų no-name’ą (nežinomą, bevardį, – red.) arba tiesiogiai paremtų Gitaną Nausėdą. Tai jam vienintelė galimybė perlipti per pirmą turą, bet tokiu atveju jis tampa realiai partiniu kairiųjų kandidatu ”, − mintimis dalijosi A. Kubilius.

Pasak R. Juknevičienės, kai 2019 m. po pirmojo turo daugelis atsipalaidavo besidžiaugdami, kad abu kandidatai vienodai geri, panašių pažiūrų, tai „dabar jau akivaizdžiai G. Nausėda nudreifavo į visišką kairę ir ne vien tą kairę europietišku supratimu”. „Štai čia yra pavojingiausia, bet jis nudreifavo į tą populistinę, postsovietinę besimalančią savo senuose kompleksuose kairę, kuri toli gražu ne europietiška,“ − svarstė politikė.

Pasak A. Kubiliaus, tas pats matoma ir su mūsų kairiaisiais, kurie EP bando būti europietiškais, o grįžę į Lietuvą ir supratę savo rinkėjų bazę (t.y. ne didžiųjų miestų, o regionų rinkėjai), kur yra puiki terpė populizmui, radikalizmui, elgiasi ktaip.

„Keletą pavyzdžių pateiksime. Ta pati Stambulo konvencija, LGBT+, partnerystės ar panašūs dalykai. Čia, Parlamente, Europos Parlamento socialistai, kurios nariais yra mūsų du socialdemokratai – V. Blinkevičiūtė ir J. Olekas – jie yra šių klausimų vėliavnešiai. Ir pati Vilija buvo FEM (Moterų komiteto) pirmininkė, kuri barė visas šalis, kad neratifikuoja Stambulo konvencijos. Gi Lietuvoje, didžioji dalis jos frakcijos nebalsuoja ir nepritaria. Lygiai taip pat su migracija. Čia yra toks truputį kitame pasaulyje gyvenančių socialistų veikimas, kai jie išbraukia labai Lietuvai svarbų klausimą iš Šengeno sienų akto, kai po atakos prieš mus pamatėme, kad yra labai daug skylių Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos dokumentuose ir buvo įrašyti instrumentalizacijos įrankiai, kad esant tokioms atakoms prieš šalis, jos galėtų naudoti tokias priemones, kokias Lietuva naudojo. Tai socialistai tą išbraukė. Tai tik du pavyzdžiai“, − pasakojo R. Juknevičienė.

Pasak politikų, grįžtant prie būsimų Prezidento rinkimų, G. Nausėda bus visai kitoks – kaukės nukrito.

„Ingrida Šimonytė lieka tokia pati – nuoširdi, nemeluojanti, nežadanti jokių populizmų, proeuropietiška, išbandyta viso krizių maratono“, – sakė A. Kubilius ir pridūrė laukiantis debatų, kuriuose G. Nausėda galimai pasakos, kaip kūrė gerovę Lietuvoje. O rinkimuose debatai ir jų kultūra labai svarbu.

„Centro-dešinėje yra pakankamai aišku, kaip atrodys kandidatai ir rinkėjų pasirinkimas, tuo tarpu kairėje pusėje matoma galimybė sumaiščiai. Ir tuo atveju, jei socialdemokratai nutars paremti G. Nausėdą, mano įsitikinimu, tai bus problema ir pačiam G. Nausėdai, nes jis tampa tikru partiniu kairiųjų kandidatu. Ir tai tampa problema patiems socialdemokratams, nes aš darau išvadą, kad tai gali atverti platesnes duris tikram radikalui, populizmo vėliavos nešėjui advokatui I. Vėgėlei. Ir jis gali labai reikšmingai sustiprėti, nes tie patys rinkėjai ir jo, ir socialdemokratų yra toje pačioje erdvėje. Čia klausimas, kaip persiskirstys jų simpatijos, yra visiškai neaiškus. Dėl to aš darau vieną paprastą išvadą, nors daug kas aiškina, kad partiniam kandidatui nėra galimybių laimėti Prezidento rinkimų. Antrame ture vieni rinkėjai visada balsuoja už savo partijos kandidatą, visi kiti – prieš tos partijos kandidatą, jei turi galimybių rinktis nepartinį kandidatą. Bet G. Nausėda tampa partiniu kandidatu. Antras dalykas, kaip rodo Prancūzijos pavyzdys, kuris gali pasikartoti Lietuvoje, būtent dėl centro-kairės ir populistinės erdvės sumaiščių, Prancūzijoje laimi partiniai kandidatai. Ar kairieji, ar dešinieji todėl, kad į antrą turą patenka su Le Pen. Tai jau tęsiasi 15 ar 20 metų. Šių rinkimų perspektyvos lieka labai atviros ir aš būdamas Gitano Nausėdos vietoje kelčiau pats sau labai rimtą klausimą, ar tikrai verta dalyvauti žinant, kad rinkimai bus žymiai sudėtingesni ir, kad juose dabar prognozuojama sėkmė nėra garantuota“, – svarstė A. Kubilius.

R. Juknevičienė taip pat pritarė, kad šiuose rinkimuose „G. Nausėda nebebus nebepriklausomas, šiuose rinkimuose jis aiškiai save susaistė su populistine, postsovietine, jei taip galima pasakyti, ir visokia kitokia kaire, ir tikrai nebėra nepriklausomas kandidatas. Ir yra aiški opozicija mums”.

„Ir antra, man tokia išvada pasidarė po Slovakijos rinkimų ir kai mes kartu dalyvavome Kroatijoje, kur buvo vieno žymaus politiko, mūsų buvusio generalinio sekretoriaus ypatingai trumpa pasakyta kalba, kai jis atsiimdamas apdovanojimą iš EPP pacitavo Helmutą Kolį: „Ne tam kūrėme Europą, kad paliktume ją socialistams. Tad perfrazuojant Lietuvoje – ne tam kūrėme Lietuvą, kad atiduotume ją visiškiems populistams.“

Tačiau kitąmet savaitę po Prezidento rinkimų lauks rinkimai į Europos Parlamentą. R. Juknevičienė pasiteiravo A. Kubiliaus, kodėl šis vėl kandidatuoja.

„Kandidatuoju, dėl to, kad noriu“, – linksmai atsakė Kubilius ir surimtėjęs pridūrė: „o noriu dėl to, kad matau daug darbų, kuriuos pradėjome, kurie yra svarbūs, kurie yra matomi platesnėje tarptautinėje erdvėje ir kuriuos reikia tęsti.“

„Aš pati savęs klausiau, ar dar reikia, ar verta. Aišku, jėgų dar yra. Kai prisimenu save 2019 metais, tai dabar esu labiau pasiruošusi šiam darbui. Prisipažinsiu, 2019 m. nebuvau taip pasiruošusi šiam darbui, kaip esu pasiruošus dabar. Viena kadencija tikrai yra nedaug ir būtų labai gerai, jei mes būtume sąraše su žmonėmis, kurie galėtų ateiti po to mus pakeisti. Šiame 49 žmonių sąraše tikrai yra jaunų žmonių ir jau su patirtimi, bet kurie jau galėtų šalia mūsų dirbti čia, kitoje kadencijoje, jeigu mus išrinktų, aišku“, – sakė R. Juknevičienė, dėkodama skyriams, kurie iškėlė jų kandidatūras.

TS-LKD EP kandidatų sąrašo reitingavimas vyks lapkričio 11-12 d. ir bus visuotinis, tad reitinguoti galės ne tik TS-LKD nariai, bet ir kitoms partijoms nepriklausantys iš anksto užsiregistravę žmonės.

2023.10.04

R. Juknevičienė: „ES turi būti pasirengusi paremti europietišką Armėnijos ateitį, jei armėnai tokios ateities nori“

Kalbėdama Europos Parlamento (EP) debatuose dėl padėties Kalnų Karabache, EP narė Rasa Juknevičienė sakė, kad Armėnai išgyvena humanitarinę krizę. Pasak jos, ES turi padėti Armėnijai pasirūpinti savo žmonėmis.

„ES taip pat turi būti pasirengusi įvesti sankcijas Azerbaidžanui, jei Azerbaidžano kariuomenė įžengs į Armėnijos teritoriją. ES gali padėti sukurti Nachičevanės tranzito schemą, remdamasi gerąja Karaliaučiaus tranzito praktika. Tačiau armėnai taip pat turi išmokti gyventi naujoje realybėje“, – sakė R. Juknevičienė.

Daugelis Armėnijos gyventojų jau supranta, kad pasikliauti imperine Rusija buvo strateginė ir skaudi klaida.

„Todėl raginu visas atsakingas Armėnijos politines jėgas rasti jėgų ir, užuot kovojus tarpusavyje, pradėti diskusijas dėl Armėnijos ateities. Labai norėčiau, kad iš šios tribūnos pasisakytų Armėnijos Ministras Pirmininkas Nikolas Pašinianas. ES turi būti pasirengusi paremti europietišką Armėnijos ateitį, jei armėnai tokios ateities nori“, –Parlamento posėdyje sakė R. Juknevičienė.

Rasa Juknevičienė paragino kuo skubiau į Šengeno sienų aktą sugrąžinti migracijos instrumentalizacijos apibrėžimą

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama diskusijoje dėl Poreikio skubiai priimti prieglobsčio ir migracijos dokumentų rinkinį pabrėžė, kad negalime ignoruoti naujos hibridinio karo formos – instrumentalizuotos migracijos, kai diktatoriai migraciją naudoja kaip ginklą. Ji akcentavo, kad turime tai aiškiai įvardinti ES dokumentuose.

„Valstybės, turinčios sieną su neprognozuojamais režimais, kokie yra Baltarusijos ir Rusijos režimai, privalo turėti priemones efektyviai reaguoti į migrantų instrumentalizavimą“, – sakė EP narė R. Juknevičienė, dėkodama Europos Komisijai (EK) ir EK vicepirmininkui Margaritis Shinas už paglabą, kuomet Lukašenka atakavo Lietuvą.

„Kodėl diktatoriai organizuoja hibridines atakas prieš ES valstybes? Nes žino visas skyles mūsų teisinėje sistemoje, mūsų išorės sienose ir todėl subega sukelti chaosą. Jie naudoja suklaidintus žmones kaip ginklą prieš mus. Tuo, kad mes nesugebam saugoti savo sienų, prisidedam prie pervežėjų biznio, padedam diktatoriams inicijuoti atakas, – iš Parlamento tribūnos sakė R. Juknevičienė. – Todėl man labai keista, kad socialistai ir kiti kairieji Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitete iš Šengeno sienų akto išbraukė Komisijos pasiūlymą dėl instrumetalizuotos migracijos. Tai būtina sugrąžinti – negali Europos Parlamento pozicija trilogui teikti šio akto be svarbių nuostatų išorinėms sienoms saugoti nuo tyčia organizuojamų atakų prieš mus. Privalome kuo greičiau užlopyti skyles ES teisinėje sistemoje. Tačiau skuba pradėti trilogą dėl Šengeno sienų akto neturi būti dokumento kokybės sąskaita“.

EP narė R. Juknevičienė paragino kolegas kuo skubiau į Šengeno sienų aktą sugrąžinti Komisijos pasiūlytą migracijos instrumentalizacijos apibrėžimą.

2023.09.15

EP nariai: “Norime, kad U. Von der Leyen kitus penkerius metus vadovautų Europos Sąjungai”

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė po vasaros pertraukos Strasbūre apžvelgė aktualiausius šios savaitės įvykius:

metinį Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą, kuris yra paskutinis šią kadenciją. Taip pat Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos Parlamente pasakytą puikią kalbą.

Pasak R. Juknevičienės, ji auga tiesiog akyse.

“Per trejus metus tapo pasaulinio lygio politike. S. Cikhanouskaja į Strasbūrą atvežė žinutę, kad Baltarusija nori būti europinėje šeimoje”, – sakė europarlamentarė.

A. Kubiliaus teigimu, jam Ursulos von der Leyen kalba turiniu bei emocija buvo labai stipri ir tikrai patiko. “Aiškiai matosi tinkamas politinės lyderystės stilius. Tiek apžvelgiant, kas buvo padaryta, tiek paskelbiant labai aiškią naują-seną didelę idėją: Europos Sąjungos plėtra. U. von der Leyen šitą geopolitinę idėją įvardino labai reikšmingai”, – pažymėjo europarlamentaras.

R. Juknevičienė teigė palyginusi šį pranešimą su pernykščiu ir akcentavo, jog tada emocija buvo visai kita, nes visi buvo sukrėsti dėl karo.

“Šių metų pranešime atsispindėjo daugiau tai, kad visi apsiprato su tuo įvykiu ir žino, ką reikia daryti”, – sakė EP narė.

A. Kubiliaus nuomone, pranešime matosi Europos Sąjungos atsakomybė.

“Yra įsipareigojimas karo pabaigai, Ukrainos pergalei ir taikai. Ir atstatymas bei geopolitinis sprendimas, kad Ukraina yra Vakarai. Tai signalas Putinui ir Kremliui. U. von der Leyen tai pasakė nebūdama vieniša”, – sakė politikas.

Jis priminė, kad prieš porą savaičių labai reikšmingai nuskambėjo Europos Tarybos Pirmininko Šarlio Mišelio (Charl Michel) pasakymas, kad plėtra yra labai svarbi ir reikia ją užbaigti iki 2030 metų.

“Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) kartoja tą patį. Prancūzijos Prezidentas Emmanuel Macron taip pat plėtros entuziastas. Verta prisiminti, kad praėjusiais metais, kai Ukrainai buvo suteiktas kandidatės statusas, E. Macron sakė, kad tai narystė dešimtmečiams. Ukraina pasiekė lūžio tašką Europos Sąjungos sąmonėje. Tai visą plėtros procesą padaro strategiškai svarbesniu. Ir tai naudinga tokioms šalims, kaip Vakarų Balkanai”, – kalbėjo A. Kubilius.

R. Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje Europos Komisijos pirmininkės pranešimas buvo komentuojamas nežinant Europos Sąjungos kompetencijų. Pasak jos, gynyba ir saugumas yra valstybių narių kompetencija.

“Ir kažką toje srityje gali padaryti ne Europos Komisija, bet šalys narės. Apskritai apie Rytų Partnerystės šalis, kada nors galinčias prisijungti prie Europos Sąjungos, keletą metų net nebuvo kalbama. Paklausykite U. von der Leyen kalbų 2020 ir 2021 metais – to nebuvo. Ir šiandien tas lūžis jau yra įvykęs. Džiaugiamės prie to prisidėję mes, bet labiausiai prisidėjo Ukraina”, – pabrėžė EP narė.

A. Kubiliaus teigimu, U. von der Leyen 2020 ir 2021 metais labai ryžtingai kalbėdavo apie Rytų Balkanų narystę, bet dabar Ukraina pralaužė viską.

Pasak EP narės R. Juknevičienės, nors buvo komentuojama, kad tai rinkiminė U. von der Leyen kalba, tačiau ji kėlė klausimą, ar rinkimai yra blogis?

“Baltarusiai kovoja už tai, kad turėtų rinkimus. Natūralu, kad U. von der Leyen padaro apžvalgą už čia prabūtus penkerius metus. Socialistai buvo ypatingai aršūs ir kritiški. Jie mato U. von der Leyen stiprią lyderystę ir prisibijo. Kuo daugiau bus ELP žmonių Europos Parlamente, tuo didesnė tikimybė, kad tokia lyderė taps Europos Komisijos pirmininke”, -svarstė politikė.

A. Kubilius pabrėžė, kad labai svarbus faktas yra U. von der Leyen labai ryški lyderystė Ukrainos klausimu.

“Pažiūrėjus paskutinių ketverių metų apklausas, kiek vietų gali gauti Europos liaudies partija ir socialistai, nuo 2020 metų mūsų reitingai šiek tiek smuko, 2021 metų viduryje susilygino su socialistais, o 2022 metais, prasidėjus karui prieš Ukrainą, mūsų reitingai pradėjo kilti į viršų. Rinkėjai, matydami karo grėsmę, atsisuko į centro dešiniuosius. Socialistų tendencija nebuvo auganti. Dabar skirtumas tarp mūsų ir socialistų po truputį didėja. Ir tai yra dėl to, kad žmonėms svarbus saugumo klausimas ir teisingesnė laikysena dėl Rusijos atžvilgiu”, – kalbėjo EP narys.

Nors kai kas sako, kad Europa pamiršta Ukrainą, bet rinkėjai neužmiršta. Virš 60 proc. Europos rinkėjų remia savo Vyriausybių pastangas padėti Ukrainai, tai priklauso nuo valstybių. Centrinėje Europoje yra tokių valstybių, pvz. Bulgarija, kur parama ženkliai mažesnė, o Švedijoje ir Norvegijoje virš 90 proc.

“Todėl rinkimų kampanija ir galimybės toliau realizuoti reikšmingą politiką yra labai tampriai susiję. Mes kalbėkime žymiai daugiau savo rinkimų kampanijos metu apie Ukrainos darbotvarkę, saugumą, kaip reikia stabdyti Rusiją, kaip reikia ieškoti galimybių transformuoti visą Rytų regioną. Mums šiek tiek pavyksta tą daryti. Bet čia U. von der Leyen politinė lyderystė yra labai reikšminga. Tokios lyderystės galėtume pasimokyti Lietuvoje”, – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė teigė kartu su kolega A. Kubiliumi patenkinta, kad šiuo visam pasauliui sudėtingu laiku Europos Sąjungoje yra bent vienas stiprus žmogus, šiuo atveju moteris, U. von der Leyen, kuri šią savaitę Europos Parlamente dar kartą patvirtino savo gebėjimus lyderystei. “Mes tikrai norime, kad ji dar kitus penkerius metus vadovautų Europos Sąjungai su ta patirtimi, kurią įgijo”, – reziumavo EP narė.

2023.09.14

EP nariai remia U. von der Leyen raginimą plėsti Europos Sąjungą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį metiniame pranešime apie ES padėtį paragino gilinti integraciją ir priimti naujas nares, nes ES tik taip įgis pakankamą geopolitinį svorį ir galimybę veikti konkurencingame pasaulyje.

„Išbaigti mūsų Sąjungą – aiškus Europos strateginis ir saugumo interesas. Ukrainos ateitis yra Sąjungoje. Vakarų Balkanų ateitis yra Sąjungoje. Moldovos ateitis yra Sąjungoje“, – kalbėjo EK pirmininkė.

EP Plenary session – State of the European Union 2023

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė po pranešimo vykusioje diskusijoje padėkojo Europos Komisijos Pirmininkei už tvirtą vadovavimą ir pabrėžė, jog turime istorinį tikslą, kad ES plėtra įvyktų ne vėliau kaip iki 2030 m.

„Tam būtina pakviesti Ukrainą ir Moldovą į derybas dar šiais metais. Tokio atvejo istorijoje dar nėra buvę: tauta, kovojanti su siaubinga karine agresija, vykdo reformas ir stiprina demokratiją. Viską tuo pačiu metu. Ukrainiečiai tai daro tvirtai nusiteikę! “ – sakė ji.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, mums taip pat reikia ruoštis, nedelsiant vykdyti reformas. Tai – nelengvas procesas, o kai kurios ES šalys delsia.

„Kai kurios pamiršta solidarumo šūkius ir skundžiasi net dėl grūdų. Daugelis bijo triuškinančios Ukrainos karinės pergalės prieš Rusiją. Kas nutiks Rusijai? – klausia jie. Galiu atsakyti užtikrintai: Ukrainos pergalė atvers kelią demokratiniams pokyčiams Rusijoje ir Baltarusijoje“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Pasak europarlamentarės, ji išlaisvins visas Rusijos kaimynes nuo Kremliaus šantažo ir grasinimų. Ukrainos pergalė atneš ilgalaikę taiką Europoje.

„Todėl sakau ne „kiek reikės“, o „iki Ukrainos pergalės, mūsų pergalės“! Slava Ukraini!” – savo pasisakymą reziumavo europarlamentarė.

Komentuodamas U. von der Leyen kalbą EP narys Andrius Kubilius teigė neslepiantis to, kad pritaria Komisijos Pirmininkės veiklai, ypač dėl Ukrainos klausimų, ir tikrai norėtų, kad ji tęstų savo veiklą ir naujame 5-ių metų laikotarpyje, po artėjančių Europos Parlamento rinkimų.

Pasak europarlamentaro, U. von der Leyen savo kalboje palietė daug temų: nuo Žaliojo kurso, konkurencingumo ir kovos su Kinijos subsidijomis, iki Ukrainos reikalų ir Europos Sąjungos plėtros.

A. Kubilius pabrėžė tai, kas yra svarbu tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos ateičiai.

EP Plenary session.- Relations with Belarus

„Ne tik turinys, bet ir kalbos nuotaika. Ursula von der Leyen skleidė pasitikėjimą Europos Sąjungos projektu, ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu projektu. Tai buvo tikėjimo ateitimi ir įkvėpimo kupina kalba. Tai buvo kalba, nevengianti didelių ir ambicingų idėjų, iš kurių didžiausia ir labiausiai ambicinga buvo Europos Sąjungos tolesnės sparčios plėtros idėja. Tai buvo ne biurokrato, ne eksperto, tai buvo politikos lyderio kalba. Ji įkvepia naujiems darbams savo tikėjimu ir pasitikėjimu, ne vien tik argumentais”, – įspūdžiais dalijosi EP narys.

Jo teigimu, tokių kalbų ir tokios lyderystės didelėmis idėjomis vis dar trūksta Europai, trūksta ir Lietuvai. Telieka viltis, kad šiandieninis pavyzdys įkvėps juo sekti.

Pasak europarlamentaro, svarbiausia – U. von der Leyen labai asmeninis ir emocinis kvietimas visiems išgirsti “istorijos kvietimą” ir imtis Europos Sąjungos plėtros.

„Tai atsakas į Rusijos agresiją ir vienintelis būdas siekti demokratijos bei taikos erdvės plėtros Europos žemyne. U. von der Leyen akivaizdžiai demonstravo savo asmeninį įsipareigojimą Ukrainai. Ir ES plėtrai. Tai suteikia tikėjimo, kad ne tik Žaliasis kursas, bet ir plėtra taps tikru Europos Sąjungos prioritetu. O tai reiškia, kad ir mūsų (Lietuvos) laukia dideli darbai – padėti Ukrainai pasirengti plėtrai ir padėti Europos Sąjungai nebijoti plėtros. Ir plėtros procesą sėkmingai užbaigti iki 2030 metų”, – akcentavo A. Kubilius.

Jis paragino pasitikėti Europos Sąjunga ir vienas kitu, tikėti naujomis didelėmis idėjomis ir pirmiausia įpatiems kvėpti save, po to – ir savo bendrapiliečius.