Trečiadienį Europos Parlamento (EP) Saugumo ir gynybos komitetas (SEDE) pritarė dokumentui „Dėl hibridinio karo ir ES teritorinio vientisumo bei ypatingos svarbos saugumo ir gynybos infrastruktūros apsaugos (2026/2024(INI))“, kurio parengimui vadovavo Parlamento narė Rasa Juknevičienė.
Pranešime aiškiai sakoma: hibridiniai veiksmai gali būti karo forma net ir nenaudojant įprastinės karinės jėgos.
Dokumentas priimtas didele balsų dauguma, jį rengiant labai aktyviai dalyvavo pagrindinės politinės grupės, išskyrus kraštutinius dešiniuosius.
Antrą kadenciją EP dirbanti R. Juknevičienė sakė matanti didžiulį Parlamento narių mąstysenos pokytį. Praėjusioje kadencijoje iki Rusijos plataus masto karo kalbėti apie hibridines grėsmes buvo labai nelengva, tik mažumai politikų apskritai atrodė tai svarbu.
„Tačiau šiandien dauguma sutinka, kad Europa jau nėra taikos būklėje, nors ES teritorijoje atviro karo ir nėra. Rusija sąmoningai veikia „pilkojoje zonoje“ – žemiau ginkluoto puolimo ribos, tikėdamosi, kad mes to nepavadinsime tikruoju vardu,“ – sako R. Juknevičienė. „Šis pranešimas pasako aiškiai: hibridiniai išpuoliai gali prilygti karui net tada, kai nepaleidžiamas nė vienas šūvis. Tai nebėra atskiri incidentai – tai koordinuota, priešiškų žvalgybų valdoma ataka prieš mūsų demokratijas.“
Pranešime nedviprasmiškai įvardijama, kad Rusija – veikianti tiesiogiai arba per Baltarusiją ir kitus tarpininkus – yra didžiausią hibridinę grėsmę kelianti valstybė. Be to, įvardijamos Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.
Pranešimas taip pat atkreipia dėmesį, kad priešiškos valstybės panaudoja organizuoto nusikalstamumo tinklus, privačias karines bendroves, ekstremistinius judėjimus, „įtakos už pinigus“ operatorius ir net religines institucijas.
Hibridiniai išpuoliai vyksta ne fronte, o kasdienėje mūsų aplinkoje. Priešiškos valstybės skleidžia dezinformaciją, kad sukiršintų visuomenę, pakirstų pasitikėjimą valdžia ir mažintų paramą Ukrainai. Interneto erdvė tapo tikru mūšio lauku: visiškai apsisaugoti neįmanoma, todėl Europa turi išmokti greitai atsigauti po kibernetinių atakų ir pati įgyti stiprių pajėgumų.
Elektros tinklai, dujotiekiai, transportas, ryšiai ir kiti strateginiai objektai vis dažniau tampa taikiniu – todėl pranešime raginama mažinti priklausomybę nuo nepatikimų tiekėjų ir geriau apsaugoti šią infrastruktūrą, įskaitant ir kosmoso sritį.
Dokumento esminė žinia – ES turi pereiti nuo reaktyvios prie aktyvios laikysenos: ne tik atlaikyti hibridinius išpuolius, bet ir juos atgrasyti bei į juos atsakyti. Pabrėžiama, kad į bet kokį valstybės narės suvereniteto pažeidimą turi būti reaguojama veiksmingomis, proporcingomis ir koordinuotomis atsakomosiomis priemonėmis.
Raginama parengti visas sritis apimantį kovos su hibridiu karu ES veiksmų planą, paskirti Komisijos ir EIVT veiksmų koordinatorių ir nedelsiant sukurti horizontalią, būtent hibridinėms grėsmėms skirtą ES sankcijų sistemą, kuri užpildytų esamų režimų spragas ir leistų greičiau bei sistemingiau taikyti sankcijas. Pranešime taip pat raginama parengti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies (savitarpio gynybos sąlygos) veiksmų gaires, kurios būtų reguliariai išbandomos per didelės hibridinės atakos scenarijus ir tarpsektorines pratybas, ir toliau eiti tikros Europos gynybos sąjungos – stipresnio europinio NATO ramsčio – link.
Veiksmingas atsakas prasideda nuo bendro grėsmių vaizdo. Būtent čia yra ES pridėtinė vertė: sujungusi tarpvalstybinius duomenis, ji gali įžvelgti koordinuotų hibridinių kampanijų dėsningumus, kurių nė viena valstybė narė nepajėgi aptikti viena, taip pat koordinuoti bendrą situacijos suvokimą, grėsmių priskyrimą ir bendrus metodus. Todėl pranešime raginama šias funkcijas pripažinti ES koordinavimo ir rėmimo kompetencijomis, taip pat stiprinti ES bendrą žvalgybos analizės pajėgumą (SIAC) ir ES hibridinių grėsmių analizės skyrių („EU Hybrid Fusion Cell“), o valstybes nares skatinama aktyviau dalytis žvalgybos informacija – kartu paisant nacionalinės kompetencijos, principo „būtina žinoti” ir įslaptintos informacijos apsaugos.
Pranešime smerkiami sistemingi ES rytinį flango šalių oro erdvės pažeidimai, remiama rytinio flango stebėsenos iniciatyva ir raginama skirti tikslinį finansavimą išorės sienoms apsaugoti kitoję daugiametėj finansinėje ES programoje. Kartu išlaikomas 360 laipsnių požiūris, pripažįstant skirtingą Baltijos, Šiaurės–Baltijos, Juodosios jūros, Viduržemio jūros, pietryčių Europos ir Arkties regionų pažeidžiamumą. Pasmerkiamas migracijos instrumentalizavimas ir raginama stiprinti „Frontex“ įgaliojimus.
Pranešime pakartojama, kad NATO išlieka kolektyvinės gynybos kertiniu akmeniu, ir raginama, kad ES ir NATO veiksmai hibridinėje srityje vienas kitą papildytų ir būtų operatyviai koordinuojami. Akcentuojama glaudaus bendradarbiavimo svarba su Ukraina, Moldova, Armėnija ir Vakarų Balkanų šalimis, kurios patiria nuolatinius Rusijos hibridinius išpuolius, taip pat su bendramintėmis partnerėmis, pavyzdžiui, Taivanu.
„Didžiausias šio darbo laimėjimas – kad hibridinę grėsmę šiandien vienodai supranta visas proeuropietiškas politinis spektras. Dar visai neseniai tai buvo siauro rato rūpestis, dabar tai suvokia visi, – sako R. Juknevičienė. – Būtent bendras grėsmės suvokimas, politinė valia ir vienybė – tai, ką Rusijos hibridinė strategija pirmiausia siekia pakirsti – ir yra mūsų atgrasymo pagrindas. Šis pranešimas – žingsnis link Sąjungos, gebančios apginti ne tik savo teritoriją, bet ir demokratinius pamatus, ant kurių laikosi mūsų saugumas.“
Numatoma, kad dėl pranešimo Europos Parlamentas balsuos plenarinėje sesijoje Strasbūre rugsėjį.

Trečiadienį Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komitete (SEDE) buvo pristatytas pranešimo „Dėl hibridinio karo ir ES teritorinio vientisumo bei ypatingos svarbos saugumo ir gynybos infrastruktūros apsaugos” projektas.
Jo pranešėja Rasa Juknevičienė, pristatydama dokumentą komitete, sakė, kad Europos Sąjunga jau dalyvauja kare – nors ir ne konvenciniame, bet hibridiniame.
„Europa jau susiduria su tam tikra karo forma. Ne su konvenciniu karu, ne su tankais, kertančiais sienas, tačiau su dronais virš karinių objektų, povandeninių kabelių sabotažu, GPS signalų trikdymu, padegimais, pasikėsinimais nužudyti, kibernetinėmis atakomis prieš ligonines ir energetikos tinklus, migracijos instrumentalizavimu, užsienio informacijos manipuliavimu ir kišimusi, – kalbėjo EP narė. – Už daugumos šių veiksmų slypi Rusijos žvalgybos tarnybos, pasitelkiančios tarpininkus, vienkartinius agentus ir organizuoto nusikalstamumo tinklus“.
Pasak parlamentarės, Rusija ištobulino gebėjimą veikti žemiau ginkluoto konflikto slenksčio. Jos tikslas – silpninti Europą iš vidaus, kurti neapibrėžtumą ir chaosą, skaldyti mūsų visuomenes, pakirsti pasitikėjimą institucijomis ir padaryti Europą mažiau pajėgią veikti.
Dokumento rengėja R. Juknevičienė pabrėžė, kad hibridinės atakos nėra pavieniai incidentai. Jos yra koordinuotos kampanijos dalis, kai viename regione yra nutraukiamas kabelis, kitame – įvykdoma kibernetinė ataka. Kitas puolimo aspektas – dezinformacijos kampanija, nukreipta į rinkimus. Skirtingi metodai. Skirtingi taikiniai. Tačiau dažnai tas pats strateginis tikslas – susilpninti mūsų bendrą saugumą ir politinę valią.
Todėl šiame Parlamento pranešime į saugumą žvelgiama plačiau.
Europos Sąjungos pridėtinė vertė – gebėjimas apjungti informaciją iš skirtingų valstybių, nustatyti koordinuotas kampanijas ir atpažinti dėsningumus. Tai ne nacionalinių Vyriausybių pakeitimas. Tai būdas sustiprinti nacionalinius atsakus per europinį bendradarbiavimą.
Antroji žinia – vien atsparumo nepakanka. Turime ir atgrasyti. Atgrasymas prasideda nuo supratimo, kas vyksta. ES reikia geriau dalintis žvalgybine informacija.
Tačiau vien žinoti nepakanka. Turime būti pasirengę veikti greitai. Kuo geriau būsime pasirengę ir koordinuoti, tuo patikimesnis bus mūsų atgrasymas.
Trečioji dokumento žinia – atgrasymas priklauso nuo pajėgumų. Vien politiniai pareiškimai priešiškų veikėjų neatgraso. Pajėgumai – taip. Hibridinės grėsmės neskiria civilinių ir karinių taikinių. Todėl ir mūsų pasirengimas neturėtų jų skirti. Kabelių, uostų, transporto koridorių, energetikos tinklų ir ryšių sistemų apsauga nėra vien ekonominis klausimas. Tai saugumo ir gynybos klausimas. Todėl saugumo bei gynybos reikalavimai turi būti integruoti į infrastruktūros planavimą, vystymą ir finansavimą nuo pat pradžių. Tam reikia glaudesnio vyriausybių, ginkluotųjų pajėgų, infrastruktūros operatorių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo.
Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į ES priklausomybę nuo didelės rizikos ne ES šalių, ypač Kinijos, tiekiamos prie tinklų prijungtos techninės ir programinės įrangos. Šios technologijos gali nuotoliniu būdu pasiekti, perduoti ar valdyti sistemas, todėl jos tampa strateginėmis pažeidžiamumo vietomis.
Dar vienas svarbus aspektas – mūsų informacinės erdvės apsauga. Informacinė aplinka tapo strateginiu kovos lauku. Rusijai nebūtina mūsų nugalėti karine prasme, jei ji gali įtikinti mūsų visuomenes, kad grėsmės nėra arba kad gintis neverta. Todėl informacinė erdvė turi būti traktuojama kaip saugumo erdvė.
Dokumente taip pat pabrėžiama ES ir NATO bendradarbiavimo svarba bei būtinybė remti tokius partnerius kaip Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys. Jie yra išbandymų poligonas. Turime jiems padėti ir mokytis iš jų patirties.
„Nėra klausimų, ar Europa yra taikinys. Klausimas tik vienas – ar Europa yra pasirengusi atsakyti. Šiame pranešime teigiama, kad Europa turi tapti greitesnė. Geriau koordinuota, pajėgesnė ir ryžtingesnė veikti“, – pabrėžė EP narė.
Dokumentą galite rasti: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/SEDE-PR-788818_LT.html

Dešimtys europarlamentarų iš keturių politinių frakcijų (ELP, S&D, „Renew“, „Žaliųjų“) susivienijo į Europos Gynybos sąjungos grupę, kurios tikslas – sukurti Europos Gynybos sąjungą, kad Europa galėtų savarankiškai apsiginti.
Ta proga šiandien surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta Europos Gynybos sąjungos grupė ir trys konkretūs siūlomi žingsniai: gynybos omnibuso, bendros gynybos rinkos ir Europos Gynybos sąjungos, kuri stiprintų NATO ir galėtų veikti nepriklausomai nuo JAV, sukūrimas.
„Žaliųjų“ frakcijos vardu kalbėjęs Reinier van Lanschot pasidžiaugė kardinaliais pokyčiais ir priminė, kad prieš kurį laiką EP neturėjo net savarankiško Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE).
„Per pastaruosius dvejus metus geopolitiniai sukrėtimai mus pažadino, tačiau nepakankamai greitai. Noriu, kad Europa būtų pajėgi savarankiškai gintis, – kalbėjo R. van Lanschot. – Raginsime valstybes nares pažvelgti toliau nei jų siauri nacionaliniai interesai – turime veikti greičiau. Tai mums reiškia europinius strateginius pajėgumus, integruotas vadovavimo struktūras ir Europos greitojo reagavimo pajėgas. Ir visa tai – NATO rėmuose, bet kartu ir galinčias veikti savarankiškai. Tai pirmasis mūsų žingsnis raginant nacionalines vyriausybes paskubėti ir kurti Europos Gynybos sąjungą“.
Spaudos konferencijoje pasisakydama grupės narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Lietuva ir Baltijos regiono šalys visada buvo ir tebėra stiprios Euroatlantinės sąjungos rėmėjos. Tačiau situacija keičiasi iš esmės, nes JAV požiūris į atsakomybę už Europos žemyno saugumą keičiasi.
„Jei kas nors mano, kad tai – tik šios administracijos požiūris ir viskas grįš į senas vėžes, klysta. Daugiau taip nebus. Mes, europiečiai, turime prisiimti atsakomybę už savo pačių saugumą, – teigė EP narė. – Siūlau perskaityti JAV Nacionalinę gynybos strategiją, kurioje aiškiai suformuluotas JAV vaidmuo Europoje ir kokias atsakomybes turi prisiimti Europa: „Europa yra „stipriai pozicionuota prisiimti pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą.“
Pasak EP narės, ši grupė taip pat sukurta tam, kad įvairių šalių ir įvairių politinių grupių atstovai galėtų rasti bendrą pagrindą kuriant ambicingą naują projektą Europoje – Europos Gynybos sąjungą. Tai ne NATO dubliavimo klausimas. Reikės spręsti, kokia turėtų būti šios struktūros apimtis?
„Mano šiandieninės žinutės yra tokios: pirma – Europos gynyba turi būti kuo stipriau grindžiama euroatlantiniu ryšiu. Antra – Ukraina yra vienas svarbiausių elementų. Man Ukrainos dalyvavimas yra toks pat svarbus kaip ir JAV. Trečia – taip pat turi būti įtrauktos Didžioji Britanija, Norvegija ir galbūt kiti partneriai. Ir paskutinis dalykas – tikriausiai reikės naujo susitarimo būtent šiuo klausimu. Manau, tai – istorinis ir globalus uždavinys mums visiems – Parlamentui, Komisijai, Tarybai ir svarbiausia – valstybėms narėms“, – pabrėžė R. Juknevičienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi vokietė Marie-Agnes Strack-Zimmermann („Renew“) pasidžiaugė, kad šiuo metu grupėje yra 30 europarlamentarų iš 11 šalių.
„Turime veikti greičiau. Nebėra laiko delsti. Kaip vokietė, esu tikrai pikta dėl dabartinės situacijos mano šalyje, nes visa Europa stebi, kas vyksta Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose didžiosiose valstybėse. Todėl privalome spartinti veiksmus, – sakė M.A. Strack-Zimmermann. – Kartu parengėme dokumentą, raginantį mūsų vyriausybes imtis veiksmų. Jau dabar dirbame triloguose ir bendradarbiaujame su Komisija kaip Europos Parlamento nariai, tačiau matome, kad daugelį iniciatyvų vis dar žlugdo nacionaliniai interesai. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Komisaru Andriumi Kubiliumi“.
Europos Parlameno narė iš Vokietijos pažymėjo, kad problema vis dar yra nacionalinis egoizmas.
„Galiausiai privalome turėti drąsos atverti ES Europos Gynybos sąjungai. Labai sveikinu tai, kad Komisijos narys A. Kubilius taip pat ragina tai daryti. Turime keisti sutartis“, – ryžtingai pasisakė M.A. Strack-Zimmermann.
Jos teigimu, pirma – Europos gynybos sąjunga nėra teorinis projektas Briuselyje. Tai atgrasymo, išlikimo ir politinio patikimumo klausimas.
Antra – valstybės narės daugelį metų kalba apie didesnius Europos gynybos pajėgumus, tačiau Briuselyje jos dažnai blokuoja net pirmuosius praktinius žingsnius. Tai neatsakinga saugumo politikos prasme. Putinas nelaukia nacionalinių derinimo procedūrų ir europinių jautrumų.
Mums reikia „gynybos omnibuso“, mažiau biurokratijos, tikros bendros gynybos rinkos ir politinės valios padaryti Europą pajėgią apsiginti.
Trečia – Europos gynybos sąjunga nereikštų nusigręžimo nuo transatlantinės sąjungos. Priešingai – tai atsakas į pasaulį, kuriame nebegalime aklai pasikliauti Vašingtonu. Kas rimtai žiūri į Europos saugumą, turi veikti dabar.
„Bendri pirkimai, bendri pajėgumai, bendros vadovavimo struktūros ir galiausiai – Europos kariuomenė“, – apibendrino EP narė.
Spaudos konferenciojoje taip pat dalyvavo Lucia Yar („Renew“), Matej Tonin (EPP), Hilde Vautmans („Renew“), Martins Stakis („Žalieji“), Lukas Sieper („Renew“).