2024.07.03

EP nariai išvažiuojamajame posėdyje diskutuos apie būsimos kadencijos iššūkius

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė liepos 2 – 5 dienomis dalyvaus išvažiuojamajame Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos posėdyje bei studijų dienose Kaškaiše (Portugalija), kur aptars iššūkius naujoje Parlamento kadencijoje bei strateginę darbotvarkę Europos Komisijai 2024 – 2029 metais. Posėdžiuose dayvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bei EP pirmininkė Roberta Metsola, Portugalijos premjeras Lujis Montenegro, kiti šalies valdžios atstovai.

ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė dalyvaus frakcijos vadovybės posėdyje su nacionalinių delegacijų pirmininkais, parlamentarai taip pat vyksiančiuose darbo grupių susitikimuose diskutuos įvairiomis temomis – ekonomikos ir aplinkosaugos, išorės politikos, teisės ir vidaus reikalų bei kitais klausimais.

Laimėjusi Europos Parlamento rinkimus ir išlikusi didžiausia frakcija Europos Parlamente, šias keturias dienas, per kurias vyks daugiausia uždari posėdžiai,  išnaudos 2024-2029 m. kadencijos strategijai parengti. Darbotvarkėje numatytos 27 nacionalinių delegacijų vidaus diskusijos ir įvairių darbo grupių posėdžiai.

2024.06.21

EP nariai: „Diskutuojant apie Europos Komisijos komisarą svarbu aiškiai žinoti kryptį ir tik tada kalbėti apie pavardę“

 Antrai kadencijai išrinkti Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius Briuselyje vykusiamesavaitės pokalbyje padėkojo rinkėjams už lojalumą ir supratimą, apie ką yra EP.

Lietuva nuo kitų Europos sąjungos (ES) valstybių labai skiriasi, nes EP rinkimai visada lieka Prezidento rinkimų šešėlyje, tad rinkimų kampanija neįsisiūbuoja, o debatai dažnai pasisuka temomis, nesusijusiomis su EP.

Aš esu nutarusi nekomentuoti apie kokį nors Gražulį, sunkiai pavyksta, tad noriu pasakyti keletą sakinių visiems, kurie mus girdės ir klaus. Nėra čia to Gražulio. Ir jo nebus. Esu tikra. Tik Lietuvoje mes skaitome, kas jam pavyko, nepavyko ir tai yra labai blogai. Taip vyksta Lietuvos politikos gražulizacija, todėl atleiskite, mieli žurnalistai, jei žiūrite, bet kai jūs nuolat ir nuolat rašote ir antraštes dedate vien tik apie tai, ką Gražulis daro ir nenorite gilintis ir domėtis apie tai, ką iš tikrųjų kas dirba ir kokie darbai padaryti, tai tada rinkėjai ir domisi tik tokiais dalykais, sakė Rasa Juknevičienė.

Kalbėdama apie kaistančią atmosferą dėl būsimo Europos Komisijos komisaro pavardės, ji teigė, kad pirmiausia turėtų būti kalbama apie poziciją, interesą, o tik po to apie kandidato pavardę.

A. Kubilius pajuokavo, kad Lietuvos politiniame gyvenime galioja viena taisyklė: Tėvynės sąjungą visuomet per anksti politiškai laidoja, o socialdemokratams visuomet per anksti žada pergales.

Pasak politiko, tie  rezultatai, kuriuos mes gavome, ką rinkėjai padarė per EP rinkimus, yra labai svarbūs svarbūs ir Lietuvos, ir Europos mastu. Europoje kiekvieno Lietuvos rinkėjo balsas atiduotas už Tėvynės sąjungos kandidatus lėmė ir tai, kad Europos liaudies partija (ELP), kurios nariais mes esame čia EP ir europinėje šeimoje, šiandien išlieka stipriausia ir dar padidėjusi, sustiprėjusi, žiūrint į visas kitas vadinamas centristines proeuropietiškas partijas mes atrodome labai gerai. Nes visos kitos silpo. Ir kai kurios gana dramatiškai (pvz, liberalai, žalieji). Šiuo požiūriu mes esame labai stiprūs ir galime turėti įvairios įtakos ES gyvenimui.

A. Kubilius taip pat prisiminė debatus, kuriuose mažai kalbėta apie europinius reikalus, nes Lietuvoje trūksta supratimo. Tai puikiai įvardijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pasakęs, kad šiandien Lietuvoje verslas gyvena tokioje teisinėje aplinkoje, kur 90 proc. sprendimų yra padaryta Europos Sąjungos sostinėje, Briuselyje. Todėl manyti, kad ES tolima ir nelabai svarbi yra klaidinga.

Matyt dar reikės kažkiek laiko, kad Lietuvoje būtų suprantama, kad rinkimai į EP yra svarbūs mūsų kasdieniam gyvenimui. To aš tikiuosi, vylėsi A. Kubilius.

Būtent todėl balsai už kokį nors Gražulį, aš čia sąlygiškai sakau, yra balsų išmetimas į šiukšlių dėžę. Jei tie žmonės bus kažkokiose paraštėse arba jokiai frakcijai nepriklausys, arba priklausys toms frakcijoms, kurios neturi reikšmės Europos politikoje, tos frakcijos, kurių atstovų nebus EK struktūroje. Prie ELP svarbos pridėkime tai, kad ir Komisijoje partija turės didžiausią dalį komisarų todėl, kad Vyriausybės, kurios laimėję iš mūsų politinės šeimos,deleguos komisarus. Ir kitas dalykas labai svarbioje institucijoje Vadovų taryboje, kur didžiausią svorį sudaro ELP, sakė R. Juknevičienė.

Pasak A. Kubiliaus, akivaizdu, kad ELP, kuri turi didžiausią frakciją Parlamente ir turi pusę visų narių Vadovų taryboje (VT), kur dalyvauja prezidentas G. Nausėda, bet jis yra vienas iš trijų, vadinamų nepriklausomais. O ką reiškia nepriklausomas? Tai reiškia, kad tu nedalyvauji įvairių partinių susibūrimų svarstymuose prieš VT ir ateini į tarybą, kur didžiosios frakcijos, partijos jau yra susitarę, kaip jos spręs vieną ar kitą klausimą. Taigi, jo vaidmuo čia yra ženkliai sumažėjęs dėl nepriklausomumo. ELP turi pusę visų VT 13 iš 27, premjerų ir prezidentų, kurie dalyvauja VT ir tariasi, kaip spręsti vieną ar kitą problemą. ELP yra tapusi dominuojančia politine jėga visame ES gyvenime, sakė A. Kubilius ir pridūrė, kad liberalų dramatiškai mažėja, o socialistams gyvenimas taip pat nėra saldus.

Naujai sudarytoje Europos Komisijoje iš 27 komisarų 13-14 bus ELP atstovai, todėl labai svarbu, kad mūsų atstovas rūpintųsi mums reikšmingais klausimais saugumo, gynybos, ES plėtros. O kritikuojantys galimą mūsų atstovą G. Landsbergį apie sritis net nekalba. Pasigirstančios kalbos apie kandidatus iš kitų politinių jėgų, kurios nėra nei dabar valdančiojoje koalicijoje Lietuvoje, ar pralaimėjo EP rinkimus, tik rodo siūlančiųjų nekompetenciją ir ES sprendimų priėmimo virtuvės neišmanymą.

Svarbu aiškiai žinoti kryptį. Natūralu, kad dėl porfelio, apimties bus deramasi ir tariamasi su Ursula von der Leyen, kuri taip yra ELP atstovė. Kai apsisprendžiame dėl srities, toliau klausimas, kas galėtų toje saugumo ir gynybos srityje geriausiai atstovauti Lietuvai ir siekti svarbių rezultatų jau visai ES. Mes, žiūrėdami iš Briuselio, matome Gabrielių Landsbergį, kaip labai gerai žinomą visuose Briuselio koridoriuose ir Europos sostinėse ir tikrai nusipelniusį tarptautinį autoritetą užsienio politikoje. Antras dalykas, kad jis būdamas TS-LKD pirmininku yra gerai žinomas ir ELP bendruomenėje. Ši galimybė turi būti svarbi ne tik mums, ne tik Gabrieliui, bet ir visai Lietuvai. Ir trečia, kaip Lietuva dabar dalyvaus šiame procese:  ar visi suvienijame jėgas Vyriausybė, Seimas, Seimo dauguma, Prezidentas, kuris dalyvauja VT ir siekia ne G. Landsbergiui, ne konservatoriams, o Lietuvai svarbaus rezultato, ar Prezidentas užsiima rezistencija, galvodamas, kad jei sutrukdys G. Landsbergiui Lietuvos vardu tapti Europos komisaru svarbioje srityje, tai gal tai socialdemokratams tai padės per Seimo rinkimus. Tai menkavertiškas, nevalstybiškas požiūris, sakė A. Kubilius.

Nors Lietuvoje dažnai požiūris į partijas ir nėra labai teigiamas, tačiau be jų sunku įsivaizduoti stiprias vyriausybes ar valstybes, todėl labai svarbu, kad tiek politinėje dešinėje, tiek kairėje būtų stiprios, valstybiškai, proeuropietiškai nusiteikusios partijos. Jau kitą savaitę TS-LKD vyks demokratijos šventė, kur pirmą kartą istorijoje sąrašą LR Seimo rinkimams galės reitinguoti ir užsiregistravę žmonės iš išorės. Registracija vyksta iki birželio 20 d. (įskaitytinai) www.demokratijossvente.lt, registruotis gali visi LR piliečiai nuo 16 metų nepriklausantys jokiai kitai politinei partijai ar kitam rinkiminių tikslų turinčiam dariniui, pritariantys TS-LKD veiklai ir vertybėms.

Pasak R. Juknevičienės, reitingavimas bus labai svarbus.

Aš jau žiūrėjau per šiuos ir per Prezidento rinkimus, kodėl svarbu buvo, kad mūsų partijos atstovė dalyvavo, kai kitos partijos atsitraukė nuo Prezidento rinkimų, nes žiūri į ateitį, kokiu keliu eis Tėvynės sąjunga. Ar eis europietišku keliu, tokiu, kokį mes čia matome. Ir svarbiausia, ar TS-LKD taps ateinančios kartos partija. Ar mes su savo kai kuriais keistais sprendimais, turiu omeny ne visos partijos, bet dalies, galime atsidurti tokioje situacijoje, kad atiduosime kitoms politinėms jėgoms savo augančią, bręstančią kartą. Aš tą matau ir iš savo aplinkos,– svarstė EP narė.

A. Kubiliaus teigimu, gyvename tikrai neramiu laiku, todėl Seimo rinkimai bus ypatingai svarbūs. Jis kėlė klausimąkuria kryptimi po Seimo rinkimų eis Lietuva? Viena kryptis yra, kurią dabar vis dar siūlo socialdemokratai, Vilija Blinkevičiūtė, kuri į visus postus tinka. Jie dramatiškai sako, kad niekada nebus su TS-LKD jokiose koalicijose, bet tai reiškia vieną dalyką, kad jie eina į koaliciją su Karbauskiu, Žemaitaičiu, Vėgėle, Vaitkaus ir Tomaševskio kombinacija ar Pinskuviene. Gali būti tokia koalicija. Kita galima koalicija yra: TS-LKD, tos pačios dvi liberalų partijos, galbūt Skvernelio vadovaujami Demokratai, jie europietiški žalieji. Antrai alternatyvai yra visos galimybės. Tą parodė Prezidento ir ypač EP rinkimai, prognozavo A. Kubilius.

2024.06.18

A. Kubilius ir R. Juknevičienė derybose dėl ES postų ragina šalies prezidentą vadovautis ne asmeniškumais, o Lietuvais interesais

Briuselyje prasidėjusiose derybose dėl būsimų ES pozicijų Lietuva gali pretenduoti į saugumo ir užsienio politikos srities portfelius. Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė pažymi, kad saugumas, Europos Sąjungos plėtra yra pats didžiausias artimiausių penkerių metų prioritetas. 

Tik nuo to, ar Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda nustos priešintis Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrai, priklausys tai, kokios svarbos poziciją būsimoje Europos Komisijoje turės Lietuva. Mes esame stiprūs saugumo ir užsienio politikos srityje, mus gerbia ir į mūsų nuomonę įsiklauso, – pabrėžia EP nariai. 

Politikų teigimu, okeanų tema irgi svarbu, tačiau šiame laikotarpyje Lietuvai žymiai svarbiau yra saugumo ir užsienio politika. Tai, kad Estijos premjerė, vadovaujanti Estijos liberalu partijai, gali užimti Ž. Borelio vietą, yra liberalų kvota sutartuose pasidalinimuose. Ši pozicija yra svarstoma bendrame pakete – Europos liaudies partijai (EPP) tenka Europos Komisijos pirmininko pozicija, į kurią pretenduoja Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento Pirmininko pozicija (Roberta Metsola), tad kitos dvi aukščiausios  pozicijos – socialdemokratams ir liberalams.

Europos liaudies partija (ELP) yra ir bus dominuojanti ne tik Parlamente, bet ir Komisijoje bei Taryboje. Tai reiškia, kad Europos liaudies partijos atstovai gali pretenduoti ir į svarbius Komisarų postus. Dirbant kartu su kitais ELP atstovaujančiais komisarais, Komisijos ir Parlamento vadovais, atstovaujančiais tą pačią ELP, su daugiau nei puse EVT narių(premjerų ir Prezidentų), priklausančių tai pačiai ELP partijai, būtų galima pasiekti labai svarbių sprendimų, įtakojančių ES saugumo politiką, svarbią visai ES, Ukrainai, mūsų regionui, Lietuvai. Todėl Prezidento laikysena ne tik nebandant padėti, bet ir kaišiojant pagalius, yra labai kenkianti Lietuvos svoriui, autoritetui, – sako A. Kubilius. 

Pasak jo, užuot pasinaudojus Europos liaudies partijos neginčijama sėkme ir pergale neseniai įvykusiuose EP rinkimuose, bandoma stabdyti Lietuvos įtaką europiniuose reikaluose. Verta pastebėti, kad Latvija, Estija, Suomija, Slovakija jau yra paskelbę savo kandidatus į ES poziciją.

EP nariai ragina nesivadovauti asmeniškumais, o prioritetą teikti Lietuvos interesams. 

2024.05.22

EP nariai susitikime su Taivano viceprezidente pabrėžė bendradarbiavimo svarbą

Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius bei Švedijos europarlamentaras David Lega Taivane susitiko su šios šalies viceprezidente Bi-khim Hsiao ir pasveikino ją bei Taivaną pradėjus naują demokratijos etapą bei išreiškė viltį, kad santykiai tarp EP ir šios šalies ateityje tik stiprės.
Delegacijai vadovaujanti ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė pabrėžė Taivano vaidmens svarbą pasaulyje, nes “mes susiduriame su didžiuliais iššūkiais”.
“Mes, Europos tautos, susiduriame su panašiais iššūkiais. Rusijos agresija prieš Ukrainą yra ne eilinis regioninis konfliktas. Mes, Europoje, tai vertiname kaip autokratijų ataką prieš demokratijas, – sakė R. Juknevičienė. –
Jūsų šalies žmonės puikiai žino laisvės ir demokratijos kainą ir renkasi teisingą istorijos pusę”.
Ji pažymėjo, kad Taivanas Europos Parlamente turi daug tikrų draugų, ir šioje institucijoje tikimasi tęsti ir stiprinti santykius su Taivanu.
“Aš tikiu, kad dabar tinkamas laikas pradėti pokalbius dėl daug glaudesnio bendradarbiavimo, apimant ekonominį bendradarbiavimą ES lygiu, galimai sudarant ekonominio bendradarbiavimo sutartis. Tai atneštų abipusę naudą”, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.
EP narys A. Kubilius susitikimo metu pabrėžė, kad pasaulio ateitis spręsis Ukrainoje ir Taivane.
“Jeigu Vakarai parodys savo silpnumą Ukrainoje, Kinijos agresyvumas Taivano atžvilgiu tik didės. Todėl mums Europos Parlamente ir Lietuvoje taip rūpi ir Ukraina, ir Taivanas”, – sakė europarlamentaras.
Jo teigimu, būtina stiprinti Taivano ir ES ekonominius ryšius.
“Europos Sąjungai reikia ekokominio bendradarbiavimo sutarties su Taivanu. Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV, Japonijos, Kanados ir Britanijos, kurios tokias sutartis turi. Grįžę į Europos Parlamentą, rūpinsimės kad ES tokia sutartį su Taivanu parengtų”, – kalbėjo EP narys. Pasak jo, tokios sutarties  parengime svarbus gali būti Lietuvos ES pirmininkavimas 2027 m.
A. Kubilius susitikime taip pat teigė, kad tam, kad santykiai tarp ES ir Taivano stiprėtų, siūlys, kad Europos Parlamente veiktų ne tik draugystės su Taivanu grupė, bet būtų įkurta ir speciali Europos Parlamento delegacija santykiams su Taivanu.
R. Juknevičienės vadovaujama EP narių delegacija taip pat lankysis Taivano puslaidininkių tyrimų institute bei Dirbtinio intelekto laboratorijoje.

2024.04.29

A. Kubilius ir R. Juknevičienė: Per penkeris metus sugebėjome pasiekti labai nemažai

Europarlamentarai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius paskutinėje savaitės apžvalgoje iš Strasbūro plenarinės sesijos apibendrino per penkeris metus Europos Parlamente nuveiktus darbus ir kilusius iššūkius bei artėjančius EP rinkimus.

“Nelengvas buvo šis laikotarpis ir Lietuvos, ir Europos, ir pasaulio žmonėms. Čia, Europos Parlamente, niekas nuo įsikūrimo nepamena tokios kadencijos, kurioje būtų du visiškai nauji ir netikėti išbandymai. Pandemija jau beveik užmiršta ir atrodo, kaip visai lengvas laikotarpis. Nors iš tikrųjų, nelengvas. Praradome dvejus metus, nes buvo uždraustos kelionės, negalėjome bendrauti. Po to – Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris labai stipriai apvertė viską aukštyn kojomis”, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji pasiūlė praėjusią kadenciją apibendrinti per užsienio politikos prizmę, nes kai kas teigia, kad neva užsienio politika Europos Parlamente yra visiškai nesvarbus dalykas ir net nebūtina čia dalyvauti ir kažką bandyti veikti, nes tai visai ne Europos Parlamento reikalas.

“Tai ateina iš konkurentų Europos Parlamento rinkimuose. Ir labai liūdna, kad tai ateina iš aplinkos žmogaus, kuris čia penkerius metus dirbo Lietuvos deleguotu Komisaru”, – sakė EP narė.

A. Kubilius teigė, kad jo tai visai nestebina.

“Kai kas, tikriausiai, jaučiasi silpnai užsienio politikos, geopolitinio saugumo reikaluose, todėl bando pasakyti, kad Europos Parlamentas užsienio politikoje nieko nereiškia”, – kalbėjo europarlamentaras.

Jo nuomone, apskritai yra sunkiai suvokiama, kas yra užsienio politika. Užsienio politikoje įstatymų, nutarimų ar direktyvų yra mažiau, nei finansų ar energetikos srityse. Užsienio politikoje labai svarbu yra tam tikrų nuostatų formulavimas.

“Tiek LR Seimas, tiek Europos Parlamentas šitoje vietoje vaidina svarbų vaidmenį. Daug kam atrodo, kad Europos Parlamento veikla yra mygtukų spaudymas. Noriu priminti, kad pats žodis Parlamentas yra kilęs iš prancūziško žodžio parle, kuris reiškia “kalbėti” ir susikalbėti, diskutuoti, ginčytis. Karas pakeitė labai daug. Mes patys pajutome, kad kartu su Komisija bei lyderiais galime labai stipriai įtakoti nuostatų formulavimą. Mes sugebėjome pasiekti labai nemažai: tavo, Rasa, pareigos pačioje didžiausioje Europos liaudies partijos frakcijoje ir dėl to atsiradusios galimybės, pačios didžiausios frakcijos idėjų formulavimas ir sklaida Ukrainos bei kitų geopolitinių iššūkių reikaluose”, – dėstė A. Kubilius.

Jo vertinimu, per praeitus penkeris metus padaryta tikrai labai nemažai.

R. Juknevičienės teigimu, šio karo akivaizdoje nebėra užsienio ir vidaus politikos.

“Tai, kas vyksta Ukrainos fronte ir ką mes bandėme daryti Vakarų fronte, nulems Lietuvos ir Europos Sąjungos visų lygių politikas”, – akcentavo europarlamnetarė.

Šią savaitę Europos Parlamente buvo labai gražiai paminėtas Lietuvos ir kitų valstybių įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. EK pirmininkė Ursula von der Leyen taip ir pasakė, kad, jei Ukraina pralaimės šitą karą, Europos Sąjunga nebebus tokia, kokia buvo, mes nebegyvensime taip pat.

R. Juknevičienės įsitikinimu, šis karas gerąja prasme išprovokavo visų europiečių kintantį požiūrį į gynybą, į tai, kad Europos Sąjunga turi eiti link gynybos sąjungos, ir tai neišvengiamai įvyks.

“Renkant Europos Parlamentą siūlau nepasiduoti klaidinančiam ir žalingam požiūriui, kad čia nieko negali padaryti globaliais ir svarbiais klausimais už Lietuvos ar Europos Sąjungos ribų. Būsima plėtra darys įtaką mūsų vidaus politikai ir saugumui”, – kalbėjo ELP frakcijos vicepirmininkė.

Ji pažymėjo, kad pirmą kartą Europos Parlamento istorijoje Rusija taip aktyviai bando kištis į šios institucijos rinkimus. Tai rodo faktai: atlikti tyrimai Čekijoje, suimti partijos Alternatyva Vokietijai kai kurių parlamentarų patarėjai, įtariami patys parlamentarai.

Svarstydama, kodėl Rusija tai daro, R. Juknevičienė teigė, kad jie supranta, jog Europos Parlamento politika pirmą kartą istorijoje tokia svarbi.

“Čia gimsta daug svarbių dalykų apie sankcijas ar Rusijos ateitį, kurie Rusijai nepatinka. Mūsų darbas ir lyderystė atsako į klausimus visiems, kurie bando demagogiškai manipuliuoti nelabai Europos Parlamento reikalus išmanančių žmonių galvosena”, – kalbėjo politikė.

A. Kubiliaus nuomone, Rusiją ypač gąsdina, kad Europos Sąjunga stoja į kelią, kuris gali lemti ne tik Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, bet per tai gali būti paskatintos labai didelės permainos visoje Rytų erdvėje, taip pat Rusijoje ir Baltarusijoje. “Šiandien priimsime svarbią rezoliuciją dėl Rusijos įtakų šitame laikotarpyje. Rezoliucija įdomi tuo, kad ji vienoje vietoje pateikia visą katalogą, kaip ir kurioje šalyje Rusija bando įtakoti. Tas klausimas svarbus ir Lietuvoje. Jei visoje Europoje Rusija labai agresyviai bando įtakoti Europos Parlamento rinkimus, ar tikrai Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai bus palikti be kremliaus bandymo įtakoti?” – svarstė EP narys.

Pasak R. Juknevičienės, prieš Prezidento rinkimus Lietuvoje žmonės tikrinasi, kurie kandidatai yra arčiau jų pažiūrų arba kokį kandidatą rinktis pagal jų pažiūras, piešiami skrituliai, kur tas kandidatas yra pagal laisvą rinką, socialinę politiką, žmogaus teises. Tačiau europarlamentarė pastebėjo, kad nematė nei vieno tyrimo ar bandymo parodyti apie kremliui dirbančius kandidatus, kurių akivaizdžiai yra.

“Ir tai nebūtinai tie, kurie atvirai skleidžia rusiškus naratyvus. Ką girdime iš Sakartvelo, Moldovos, Slovakijos, Vengrijos. Iš Europos Parlamento visi tokie vaizdai labai gerai matosi ir Lietuvoje. Yra veikėjų, kurie sako, kad mes sugrįšim prie Kinijos politikos, kokia buvo iki Taivano atstovybės įsteigimo. Ne tik Rusija, bet ir Kinija bando korupciniais būdais daryti įtaką rinkimuose”, – teigė EP narė.

Pasak A. Kubiliaus, neužtenka Rusijos įtakos agentais laikyti tik tuos žmones, kuriuos su pinigais sugavo saugumo tarnybos. Matoma daug atvejų, kai įvairių šalių politikai kalba kremliaus naratyvais.

“Akivaizdu, kad jie tarnauja kremliaus hibridiniam karui, tik nėra pagauti, jog gauna pinigus. Tokius reikia aiškiai parodyti rinkėjams, nes kai bus išrinkta, jau bus per vėlu”, – pažymėjo europarlamentaras.

Baigdama pokalbį R. Juknevičienė padėkojo visiems už tuos penkerius metus ir palinkėjo gerų pasirinkimų.

2024.04.23

A. Kubilius: „Atėjo laikas ES priimti ryžtingą sprendimą ir konfiskuoti visą 300 mlrd. eurų įšaldytą Rusijos turtą“

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius antradienį Strasbūro EP plenarinėje sesijoje paragino Europos Sąjungą priimti ryžtingą sprendimą ir konfiskuoti visą 300 mlrd. eurų įšaldytą Rusijos finansinį turtą.

Pasak europarlamentaro, kiekvieną dieną Ukrainai dėl Rusijos karo padaroma vis naujų nuostolių, kurių suma gerokai viršija 400 mlrd. eurų. 

„Rusija turi visiškai atlyginti šią žalą. Naujausiais skaičiavimais, šiuo metu ES svarstomos priemonės, taikomos Rusijos turtui, leidžia gauti tik apie 2-3 mlrd. eurų per metus, o įšaldytas Rusijos finansinis turtas siekia beveik 300 mlrd. eurų, – teigė A. Kubilius. – Todėl ES turėtų pasinaudoti tarptautiniu mastu pripažintomis atsakomųjų priemonių priemonėmis, leidžiančiomis valstybėms narėms areštuoti visą įšaldytą turtą, o ne tik iš jo gaunamą pelną, ir panaudoti jį Ukrainos atstatymo ir kariniams poreikiams tenkinti“.

Pasak EP nario, nuogąstavimai, kad tokį konfiskavimą draudžia valstybės turtui taikomas tarptautinis teisinio imuniteto principas, yra visiškai klaidingi, nes tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų rekomendacijose numatyta, kad valstybės gali naudoti atsakomųjų priemonių priemonę reaguodamos į kitos valstybės tarptautiniu mastu neteisėtus veiksmus. 

„Panašų mechanizmą Jungtinės Valstijos 1981 m. panaudojo prieš Irano valstybės lėšas, o 1992 m. – prieš Irako valstybės lėšas, siekdamos atlyginti Kuveitui padarytą žalą; tą patį mechanizmą JAV administracija taikys ir dabar, kai JAV Kongresas pritarė 20 mlrd.“, – kalbėjo A. Kubilius. 

Jis pabrėžė, kad atėjo laikas ES priimti ryžtingą sprendimą dėl atsakomųjų priemonių ir konfiskuoti visą 300 mlrd. eurų įšaldytą Rusijos turtą.

2024.04.18

Lietuvos parlamentarų iniciatyva Europos Parlamento didžiausia politinė grupė priėmė „ES planą Ukrainos pergalei”

Šiandien vis dažniau girdime nuogąstavimus, kad nuo karo pavargusi Europa nusgręžia nuo Ukrainos. Lietuvos parlamentarų iniciatyva didžiausia Europos Parlamento Europos liaudies partijos (ELP) frakcija vienbalsiai priėmė stiprią poziciją, aiškiai parodančią, kad Ukrainos pergalės kova išlieka vienu pagrindinių prioritetų. Dokumentas „ES planas Ukrainos pergalei“ apibrėžė visos politinės grupės saugumo politikos kryptį Ukrainos karo atžvilgiu. 

Pagrindinis dokumento autorius EP narys Andrius Kubilius pažymi, kad būtina skubiai peržiūrėti Vakarų karinės paramos Ukrainai sistemą, kuri iki šiol buvo grindžiama savanoriškais atskirų šalių sprendimais dėl karinės paramos.

“Šiandieninė paramos sistema privalo keistis. Mums reikia bendrais ES sprendimais ir griežtais įsipareigojimais pagrįsto paramos modelio, kuris leistų Ukrainai pasiekti pergalę fronte. Iki šiol Europa suteikė daug būtinos paramos, tačiau šiandien to pergalei neužtenka. Naujoji paramos strategija turėtų apimti kolektyvinį sprendimą dėl ES karinės pramonės stiprinimo. Nedelsdami turime pradėti gaminti tai, ko reikia Ukrainos gynybai ir pergalei”, — teigia A. Kubilius.

Dokumentą posėdyje Europos Parlamente pristačiusi ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pabrėžė: „Jeigu kas nors galvoja, kad be Ukrainos pergalės mes sugebėsime atstatyti ilgalaikę taiką Europos žemyne, jie labai klysta.

„Istorijose vadovėliuose išliks ne tie politikai, kurie šiemet laimės rinkimus ar pragmatiniais sprendimais sustiprins savo šalių ekonomiką. Istorija atsimins tuos, kurie sugebės nugalėti Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos diktatorius. Ir aš tikiu, kad Europa tai gali pasiekti.

Bet kartais su baime klausau politinių debatų. Jeigu kas nors Vakarų Europoje nemato nieko bloga, jei Europos Sąjunga sugrįžtų į „senosios“ Europos ribas, kad tik Rusija nepasiektų jų sienų, jie skaudžiai klysta. Išdavę Ukrainą, mes karą Europoje tik pratęsime. Dėl to drąsus ir ryžtingas Ukrainos pergalės planas – ypatingai svarbus žingsnis“, – teigė R. Juknevičienė.

Šiandien priimtame dokumente įtvirtinta nuostata, jog lemiama Ukrainos pergalė — ir Rusijos pralaimėjimas — yra labai svarbūs Europos ir pasaulio saugumui. Pabrėžiama, kad Ukrainai turi būti suteikta visa būtina parama, įskaitant skubią karinę, ekonominę, politinę ir humanitarinę pagalbą. Didelis dėmesys teikiamas ES karinės pramonės stiprinimui. Europa turi būti pasiruošusi užtikrinti žemyno saugumą nepriklausomai nuo JAV indėlio.

Europarlamentarų A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės teigimu, šiandieninė padėtis yra neadekvati ir nepriimtina: nepaisant to, kad bendras Vakarų valstybių BVP yra 25 kartus didesnis už Rusijos BVP, 2023 m. Vakarų karinė parama Ukrainai sudarė tik 0,1 % bendro BVP. Rusija karinei agresijai skyrė daugiau kaip 6 % savo BVP, o Ukraina savo gynybai – apie 25 %.

Šioms spragoms užpildyti, ELP frakcija ragina ES institucijas, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukraina ir NATO partneriais, nedelsiant parengti visos ES planą Ukrainos pergalei.

2024.04.15

EP nariai: „Rusijai ypatingai svarbūs mūsų Europos Parlamento rinkimai dėl Ukrainos ir Rusijos klausimų”

Šioje savaitės vaizdo apžvalgoje – vienoje paskutinių šią kadenciją – europarlamentarai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė nutarė daugiausiai dėmesio skirti tam, kas šiuo metu aktualu Europos Parlamente, apie ką rašo „Politico“, kuo domisi kitų šalių žiniasklaida, ekspertai – kaip Rusija dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose (visas vaizdo įrašas: https://youtu.be/zDU5GpMtefg_)

EP nariai teigė norintys koncentruotis ir į tai, kaip Rusija dalyvauja Lietuvos rinkimuose, kurių šiais metais bus net treji. 

„Kremliui patys svarbiausi Prezidento bei EP rinkimai. Lietuvos ekspertai, politologai, žiniasklaida vengia šitos temos. Aš negirdžiu apie tai diskutuojant, aiškinant žmonėms, kokie Rusijos interesai, kokiais metodais ji rinkimuose dalyvauja. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėdama šią savaitę Atėnuose, pirmą kartą iš tokio aukšto rango politikų atvirai perspėjo visą Europą, kad Europos Parlamento rinkimuose Rusija dalyvauja labai tiesiogiai, jau ne tik pradėjusi karą ar sukėlusi sumaištį Europos kontinente“, – sakė R. Juknevičienė. 

EK pirmininkė U. von der Leyen įvardijo tris partijas: Alternatyva Vokietijai (AFD), Marine Le Pen partija Prancūzijoje ir Konfederacija Lenkijoje, kuri buvo viena iš ūkininkų streikų organizatorių. Tai, pasak EK pirmininkės, yra V. Putino draugai, o tokių partijų kiekvienoje valstybėje yra ir daugiau.

EP narys A. Kubilius pasiūlė paskaityti kai kuriuos jų ankstesniais metais parašytus tekstus šiuo klausimu. 

„2014 metais buvome parašę memorandumą „Rusijos sulaikymo minkštoji strategija“, kurioje daug kalbėjome apie Rusijos minkštųjų galių strategiją. Tada nebuvo tokių terminų, kaip hibridinės atakos ar hibridiniai puolimai. Vėliau, 2018 metais, pats padariau apžvalgą „Kremliaus hibridiniai karai prieš Lietuvą. Niekada nesibaigianti istorija “, kuri buvo paskelbta Lietuvos žiniasklaidoje. Mes turime tikrai daug patirties. Naiviai galvoti, kad jau pasibaigė kremliaus hibridiniai karai prieš mus, būtų saviapgaulė“, – pažymėjo EP narys. 

Jis priminė, kad dar 2014 metais citavo vieną iš tokių Rusijos hibridinių karų architektų, Konstantiną Kosačiovą, tuometinį Dūmos deputatą, po to valdžiusį Rusijos hibridinių karų agentūrą „Rossotrudnichestvo“. 

„Jis sakė, kas Rusijoje turi būti svarbu: turi būti svarbu ne tik, kaip okupuoti kariniu požiūriu vienas ar kitas teritorijas, bet kaip pradžioje okupuoti toje teritorijoje gyvenančių žmonių širdis ir protus. Štai su kuo mes ir susiduriame. Rusija nuosekliai siekia išnaudoti visas galimybes, ypatingai demokratinėje Europoje, atvirus komunikacijos kanalus tam, kad drumstų žmonių širdis ir protus, ir bandytų juos okupuoti”, – kalbėjo A. Kubilius. 

Jo teigimu, galime matyti, kad Rusija dirba nuosekliai ir sistemingai, bandydama perimti politikus, partijas, net ir valstybes – taip pat ir Europos Sąjungoje. 

Galima labai nesunkiai pamatyti: jei partija ar politikai imasi kai kurių veiksmų, kurie labai panašūs į Kremliui parašytą „partitūrą“, tai dažniausiai tokia partija ar tokie politikai ir yra Kremliaus agentai. 

„Kaip mes dabar matome Lietuvoje ir Europoje, atsiranda vis daugiau politikų, kurie sako: mes už taiką, reikia baigti karą, bet tą karą reikia baigti labai paprastu būdu, reikia neduoti Ukrainai ginklų. Tai visiškas Rusijos scenarijus“, – pažymėjo politikas.

Pasak R. Juknevičienės, Lietuvos ekspertams visai naudinga paklausyti, ką kalba solovjovai, kad žinotum ir matytum, jog lygiai tą patį kalba Alternatyva Vokietijai, M. Le Pen, Lietuvoje – R. Žemaitaitis, E. Vaitkus, kuris surinko parašus ir dalyvaus Prezidento rinkimuose, bet siūlo išstoti iš NATO. Ji teigė įžvelgianti tokių gaidelių ir I. Vėgėlės kalboje, kai jis siūlo draugauti su A. Lukašenka. 

„Aš noriu paminėti konkrečias pavardes. Europoje įvardintas Alternatyvos Vokietijai politikas Petr Bystron 2022 metais lapkričio mėnesį R. Žemaitaičio kvietimu atvyko į Lietuvą, po to savaitei dingo iš Lietuvos, jo pėdsakai nuvedė į Baltarusiją. Ir ko jis ten važiavo? Greičiausiai susitikti su visokiais kremliaus kosačiovais. Aš stebiu debatus Europos Parlamente; tai būtent po šito P. Bystron vizito, Europos Parlamente atsigavo visa prorusiška retorika“, – sakė EP narė.

Jos teigimu, atrodo, lyg būtų atstatyti po 2022 m. agresijos nutrūkę saitai. Europarlamentarė svarstė, ar mes ne pernelyg nustūmėme šitą temą į šoną? 

„Europoje dabar drąsiau kalbama apie Rusijos įtakas, nei pas mus Lietuvoje. Lietuvoje dėmesys nukreipiamas į kitas grėsmes. Nenustebčiau, jei po rinkimų Valstybės saugumo departamentas praneštų, jog Lietuvoje jie nepastebėjo Rusijos kišimosi į rinkimus“, – sakė R. Juknevičienė.

A. Kubilius apgailestavo, kad ginantis nuo tokių hibridinių grėsmių, Lietuvoje labai pritrūksta analitinių gebėjimų. Jo teigimu, reikia neužmiršti, kad okupuojant žmonių širdis ir protus, NATO 5-tas straipsnis ar vokiečių brigada neapgins. Todėl svarbu matyti visą panoramą ir pasidaryti išvadas bei pateikė Slovakijos pavyzdį.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, saugumo tarnybos dažnai priverstos nuo politinių procesų atsiriboti, kad neatskleistų paslapčių. 

Bet mes – politikai, ekspertai, politologai, rinkėjai – turime analizuoti, nepasiduoti įtakoms. Ji kėlė klausimą, kodėl Rusijai reikia palankių kandidatų Prezidento rinkimuose? Pasak politikės, atsakymas labai aiškus. 

„Mūsų Prezidentas važiuoja į Europos Sąjungos institucijas, sėdi prie apvalaus stalo ir dažnai turi veto teisę. Rusijai ypatingai svarbūs mūsų Prezidento rinkimai dėl Ukrainos ir Rusijos klausimų. Rusijai labai svarbu, kad prie to apvalaus stalo sėdėtų ne toks aktyvus žmogus, kuris paremtų Ukrainą. Kodėl R. Karbauskis sako, kad reikia kovoti prieš I. Šimonytę? Kremliaus tas pats interesas. Kremliaus interesas šituose Prezidento rinkimuose yra tas, kad jokiu būdu nelaimėtų I. Šimonytė“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Pasak A. Kubiliaus, kyla klausimas, kaip nuo to gintis – tas klausimas kyla ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai. 

EP narys pasiūlė sudaryti galimybes patiems žmonėms daug efektyviau gintis. 

„Demokratija turi ginti pati save. Dabar mūsų demokratinę sistemą išnaudoja Rusija kurdama sau palankius darinius. Aš matyčiau labai paprastą sprendimą: sutarti, kad kažkoks nepriklausomas Europos Parlamento parlamentinių tyrimų skyrius kiekvienais metais pradėtų skelbti Rusijos įtakos indeksą atskiriems politikams, partijoms, valstybėms pagal labai aiškius požymius. Pavyzdžiui, jei valstybės įsivedinėja užsienio agentų įstatymą, tariamai dėl skaidrumo, bet norima visas pilietines visuomenės organizacijas, kurios vienaip ar kitaip bendradarbiauja su Vakarų atitinkamomis organizacijomis, iš jų gauna paramą, kovoja už demokratiją, žmogaus teises, visas jas pavadinti užsienio agentų organizacijomis. Tokios rusiškos nuostatos bandomos plėsti Sakartvele, Kirgizijoje. Tai galėtų būti vienas iš akivaizdžių požymių, pagal kurį galėtum sakyti, kiek šita šalis yra įtakota Rusijos“, – kalbėjo A. Kubilius. 

R. Juknevičienė pateikė Kauno mero V. Matijošaičio pavyzdį. Pasak jos, paaiškėję faktai, kad V. Matijošaičio įmonė net karinio tipo sankcionuotas prekes veža per Kaliningradą ir parduoda Rusijai – tai yra ryškiausias Rusijos sėkmės pavyzdys Lietuvoje. 

„Tai žmogus, dirbęs sovietinėje vidaus reikalų sistemoje, atsakingas už ryšius su KGB, jis nebuvo tas, kuris gaudė vagis, jis buvo tas, kuris prižiūrėjo Sąjūdžio žmones, visokius neformalus, buvo KGB žmogus Vidaus reikalų ministerijoje, 1991 metais po Rugpjūčio pučo išėjęs į „verslą“, kai tuo metu Rusija KGB dalijo pinigus visiems saviems. Ir jiems – V. Uspaskichui,  R. Paksui, V. Matijošaičiui – buvo priesakas sugrįžti į politiką ir atlikti tam tikras užduotis“, – sakė EP narė.

Ji teigė, kad lieka tos pačios nuomonės, jog V. Matijošaitis buvo Rusijos operacija Kaune – sukompromituoti labiausiai patriotišką lietuvišką miestą. 

Anot A. Kubiliaus, visiškai akivaizdu, kad per su Rusija susijusį verslą, ji kuria įvairius politinius darinius Lietuvoje. „Deja, bet Lietuvoje reikia kelti klausimą, koks yra skirtumas tarp rusiškų trąšų ir baltarusiškų trąšų“, – sakė jis.

R. Juknevičienė akcentavo, kad kol mes neįveiksime šito baisaus režimo, kuris okupuoja Ukrainą, okupuoja protus ir kišasi į Europos gyvenimą, kuris nori suskaldyti Europą, kuris sąmoningai ir atvirai remia kraštutinius dešiniuosius arba kairiuosius, kuris skleidžia neapykantos politiką, kad apskritai demokratijos susilpnėtų, tai bus nesibaigianti tema. Ji paragino neapsigauti, įjungti savo protus, mąstymą ir nepasiduoti.

2024.03.05

TS -LKD ir ELP rinkimų programos nuostatos 2024 metų rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD rinkimų programos nuostatos (pdf): Europa – mums, mes – Europai: auginti ir ginti!!!

Europos liaudies partijos rinkimų manifestas (pdf): Mūsų Europa – saugūs ir geri namai žmonėms

2024 m. kovo 3 dieną TS-LKD Taryba patvirtino savo rinkimų programos nuostatas 2024 metų rinkimams į Europos Parlamentą (EP): „Europa – mums, mes – Europai: auginti ir ginti!”. Taip pat buvo patvirtintas TS-LKD kandidatų sąrašas EP rinkimams, kurio lyderis – dabartinis europarlamentaras Andrius Kubilius.

Lietuva šiemet švęs narystės ES ir NATO 20-metį. TS-LKD patvirtintoje programoje teigiama, kad narystė ES ir jos turtingoje bendrojoje rinkoje leido Lietuvai pačiai kurti savo sėkmės istoriją. Dar 2018 metų TS-LKD 25-mečio Suvažiavime buvo patvirtinta konservatorių strateginė deklaracija „Tikime Europa“, joje buvo apibrėžtos esminės TS-LKD europinės politikos nuostatos, o joje teigiama, kad narystė ES ir NATO padeda įgyvendinti svarbiausius Lietuvos interesus – stiprinti geopolitinį saugumą ir skatinti Lietuvos žmonių ekonominės ir socialinės gerovės augimą.

Programoje argumentuojama, kad narystė ES per paskutiniuosius 20 metų sudarė Lietuvai galimybes saugiai ir sparčiai augti. Nuostatose teigiama, kad mes ir Europa augsime ir toliau, tačiau teks įveikti naujus iššūkius tiek Lietuvai, tiek ir ES.

Vienas iš TS-LKD EP programos nuostatų remiasi tuo, kad artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, kitaip tariant tai bus „Ukrainos dešimtmetis“. Tik Ukrainos sėkmė, pergalė prieš Rusiją, atstatymas ir modernizacija, narystė ES ir NATO padės pasikeisti Europos Rytų regionui.

TS-LKD įsitikinimu, Ukrainos pergalė, jos atstatymas, euroatlantinė integracija yra tai, ką gali ir turi padaryti ES ir kitos Vakarų valstybės. TS-LKD atstovų Europos Parlamente svarbiausias uždavinys per artimiausią dešimtmetį bus padaryti viską, kad ES efektyviai realizuotų savo atsakomybę kuriant Ukrainos sėkmę. TS-LKD svarbiausias rūpestis, kad ES turi augti, plėstis ir stiprėti, nes tai yra būtina sąlyga, jog Lietuva pati toliau saugiai augtų.

TS-LKD atstovų darbai ir idėjos, skirtos Rytų regiono transformacijai ir tvarios taikos atkūrimui Europos kontinente yra žinomos ir vertinamos tarptautinėje bendruomenėje. Europos Parlamente mūsų partijos atstovai dirba didžiausioje Europos Liaudies Partijos (EPP) grupėje. Tai leidžia mums turėti didesnę įtaką EP sprendimams bei Lietuvai svarbių idėjų sklaidai. Šiai politinei grupei priklauso ir dabartinė Europos Komisijos pirmininkė bei daugelis įtakingų Europos Komisijos narių, tai atveria duris neformaliai derinti svarbius Lietuvai, regionui ir visai ES sprendimus.

TS-LKD EP rinkimų programa yra suderinta su Europos liaudies partijos (ELP) rinkimų manifestu, patvirtintu ELP kongrese 2024 m. kovo mėnesį.

TS-LKD nuotrauka

Parengta pagal TS-LKD informaciją

2024.02.10

A. Kubilius ir R. Juknevičienė. Rusija bando plačiai paveikti visus demokratinius procesus įvairiose Europos Sąjungos valstybėse

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje iš Strasbūro daugiausia dėmesio skyrė EP vykstančiam „Russiagate“ skandalui, kurio centre ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis įtariama europarlamentarė Tatjana Ždanoka iš Latvijos.

Pasak R. Juknevičienės, Europos Parlamente šią savaitę vyko debatai šiuo klausimu bei priimta rezoliucija pavadinimu „Russia gate“.

„Mums, Baltijos valstybių atstovams, buvo aišku, kas yra T. Ždanoka ir ką ji veikia. Ji su dabar įkalintu Algirdu Paleckiu rengė konferencijas pagal Kremliaus naratyvus, gynė jį jau įkalintą. Bet daugumai Europos parlamentarų, kurie jos nepažinojo, tai buvo naujiena. T. Ždanoka turi ryšių su Rusijos specialiųjų tarnybų veikėjais, dabar Europos Parlamente atliekamas tyrimas“, – sakė R. Juknevičienė.

Jos teigimu, visada kyla klausimas, kaip išvalyti Europos Sąjungą ir demokratines šalis nuo tos įtakos, kaip apginti demokratiją. Situacija šiuo metu yra geresnė, nei anksčiau, nes visi supranta, kas yra Putinas ir rimtai žiūri į tokius iškeltus klausimus.

Pasak europarlamentarės, T. Ždanokos atvejis parodė, kad atvirumas gali būti panaudotas kaip įrankis prieš pačią demokratiją.

A.Kubilius teigė, kad T. Ždanokos istorija nenustebino. „Svarstymuose matosi platesnis vaizdas, į kurį patenka ir T. Ždanoka, ir T. Carlson, Katalonija, Prancūzija, Italija. R. Žemaitaitis bando surasti sau vietą toje kompanijoje, kuri yra labai aiški. Tai Kremliaus agentų kompanija“, – kalbėjo EP narys.

Pasak jo, apie Kremliaus įtakas buvo žinoma ir anksčiau – Katalonijos separatistai artimai bendravo su įvairiais Kremliaus atstovais, Marine Le Pen partija Prancūzijoje gavo paskolas iš Kremliaus, panaši informacija pasirodė ir apie Italijos partijas.

„Pamačius bendrą vaizdą, galima padaryti labai logiškas išvadas. Pirmą kartą matome tokią informaciją apie Europos Parlamento narę. Paaiškėja visas vaizdas, kuris rodo, kad Kremliaus bandymai daryti įtaką Europos demokratiniam gyvenimui išnaudoja tuos pačius demokratinius instrumentus. Jis yra unikalus ir išskirtinis. Rusija bando plačiai daryti įtaką visiems demokratiniams procesams įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Tai daroma pakankamai sėkmingai ir verčia žiūrėti su daug didesniu susirūpinimu. Reikia ieškoti sisteminių atsakymų, kaip su tokiais iššūkiais demokratinėje Europos Sąjungos sistemoje tvarkytis“, – pabrėžė A. Kubilius.

Jis teigė siūlęs, kad Europos Parlamentas surinktų visų šalių tiriamosios žiniasklaidos padarytus pagrindinius tyrimus ir sudėtų į vieną knygą. Knygą galėtume pavadinti „Europos gėdos knyga“.

„Jei tai pavyktų padaryti prieš rinkimus, tie rinkėjai, kuriems tai rūpi, pamatytų ne tik atskirus šalies atvejus, bet visą Kremliaus įtakų paveikslą. Aš tikiu, kad tai daliai rinkėjų padėtų suprasti, ko negalima rinkti į Europos Parlamentą ar į kitus nacionalinius parlamentus“, – kalbėjo europarlamentaras.

R.Juknevičienė akcentavo, kad šiemet pasaulyje vyks nemažai rinkimų.

„Lietuvoje bus treji rinkimai, Rumunijoje – net ketveri, visame pasaulyje – apie aštuoniasdešimt įvairių rinkimų. Visus labai domina rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kas vyksta dabar JAV, man primena Rusijos užvaldymą, kišimąsi į Amerikos politiką, gebėjimą emocijas kaitinti ne tik per tiesioginius agentus. T. Carlson vizitas į Rusiją nėra nekaltas dalykas, tai D. Trumpo rinkiminės politikos“, – kalbėjo ji,

Pasak politikės, tarptautinėje žiniasklaidoje svarstoma, kaip atrodys būsimas Europos Parlamentas, prognozės tokios, kad jis labiau suksis į dešinę.

„Gali būti, kad mūsų politinė jėga, Europos liaudies partija, gali būti stipriausia jėga, stabdančia kraštutinės dešinės įsigalėjimą ir gebanti išvairuoti apsisaugant nuo rusiškų įtakų. Prancūzijoje, remiantis apklausomis, pirmauja M. Le Pen, o Vokietijoje antra pagal populiarumą yra „Alternatyva Vokietijai“, kurios ryšiai su Rusija dabar nagrinėjami pačioje Vokietijoje. Vien skandalai ir aprašymai spaudoje AFD reitingus numušė trimis procentais. Vienintelis ginklas, kurį mes turime iki rinkimų, yra viešumas. Viešina ir mūsų žiniasklaida“, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak R. Juknevičienės, karas tik aktyvės, nes Kremlius yra atsigavęs, jo atstovai gali pradėti veikti žmonių nuomonę, bus bandymų diegti kitokią, alternatyvią nuomonę, kad reikia karą sustabdyti, kad Ukraina atiduotų dalį savo žemių, kad Putinas galėtų atsigauti.

„Taip pat noriu kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Aš noriu tikėti, kad daugiau tokių pranešimų, jog Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kur Rusija nesikiša į parlamento ar kitokius rinkimus, daugiau nebebus. O jei bus, tai būtų labai gėda dėl tokių pasisakymų“, – kalbėjo EP narė.

Kubilius pritarė kolegei ir akcentavo, kad verta pamatyti dabartinę situaciją už Atlanto „Rusijos hibridinė pergalė gali būti pasiekta anksčiau, nei D. Trumpo pergalė ir tai visiems turės įtakos. Jei Kongresas nepatvirtina paramos paketo Ukrainai, klausimas bus ne tik apie paramą Ukrainai, kai Europa turės galvoti, kaip užpildyti tą spragą, bet to pasekmė bus iš esmės Jungtinių Amerikos Valstijų globalios lyderystės labai stiprus sumenkinimas. To reikia Kremliui. Tai lies ir Amerikos karinį dalyvavimą rūpinantis Europos saugumu, ir Kinijos mąstymą, kad Vakarai tokie silpni, jog jie gali tuoj pat pasiimti Taivaną. Mes esame ant labai rimtų permainų ribos. Turime galvoti, ką reikia daryti čia, Europos Parlamente, ir Lietuvoje“, – pabrėžė europarlamentaras.

Jis taip pat paminėjo apie šį penktadienį LR Seime rengiamą didelę Ukrainai skirtą konferenciją, kurią rengia kartu su europarlamentarais Rasa Juknevičiene, Juozu Oleku, Petru Auštrevičiumi, su visuomeninėmis Lietuvos organizacijomis. „Tai pirmoji tokia nacionalinė konferencija „Lietuva Ukrainai“. Kalbėsime apie mūsų paramą Ukrainai, nes matome didelius iššūkius, ypač šitame fone, kai Rusija bando tą paramą reikšmingai mažinti“, – pažymėjo A. Kubilius.

R.Juknevičienė teigė, kad šis video yra paskutinis prieš Vasario 16-tąją.

„Tai tinkama tema, nes visos mūsų kovos dėl Nepriklausomybės buvo ties tokiomis pat ribomis, ant kokios ir dabar visi esame“, – sakė ji.

Politikė pasveikino visus su artėjančiomis šventėmis.

„Viskas bus gerai, bet savaime niekas nepasidarys. Turime labai daug padaryti“, – reziumavo EP narė.

×