2024.04.15

EP nariai: „Rusijai ypatingai svarbūs mūsų Europos Parlamento rinkimai dėl Ukrainos ir Rusijos klausimų”

Šioje savaitės vaizdo apžvalgoje – vienoje paskutinių šią kadenciją – europarlamentarai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė nutarė daugiausiai dėmesio skirti tam, kas šiuo metu aktualu Europos Parlamente, apie ką rašo „Politico“, kuo domisi kitų šalių žiniasklaida, ekspertai – kaip Rusija dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose (visas vaizdo įrašas: https://youtu.be/zDU5GpMtefg_)

EP nariai teigė norintys koncentruotis ir į tai, kaip Rusija dalyvauja Lietuvos rinkimuose, kurių šiais metais bus net treji. 

„Kremliui patys svarbiausi Prezidento bei EP rinkimai. Lietuvos ekspertai, politologai, žiniasklaida vengia šitos temos. Aš negirdžiu apie tai diskutuojant, aiškinant žmonėms, kokie Rusijos interesai, kokiais metodais ji rinkimuose dalyvauja. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėdama šią savaitę Atėnuose, pirmą kartą iš tokio aukšto rango politikų atvirai perspėjo visą Europą, kad Europos Parlamento rinkimuose Rusija dalyvauja labai tiesiogiai, jau ne tik pradėjusi karą ar sukėlusi sumaištį Europos kontinente“, – sakė R. Juknevičienė. 

EK pirmininkė U. von der Leyen įvardijo tris partijas: Alternatyva Vokietijai (AFD), Marine Le Pen partija Prancūzijoje ir Konfederacija Lenkijoje, kuri buvo viena iš ūkininkų streikų organizatorių. Tai, pasak EK pirmininkės, yra V. Putino draugai, o tokių partijų kiekvienoje valstybėje yra ir daugiau.

EP narys A. Kubilius pasiūlė paskaityti kai kuriuos jų ankstesniais metais parašytus tekstus šiuo klausimu. 

„2014 metais buvome parašę memorandumą „Rusijos sulaikymo minkštoji strategija“, kurioje daug kalbėjome apie Rusijos minkštųjų galių strategiją. Tada nebuvo tokių terminų, kaip hibridinės atakos ar hibridiniai puolimai. Vėliau, 2018 metais, pats padariau apžvalgą „Kremliaus hibridiniai karai prieš Lietuvą. Niekada nesibaigianti istorija “, kuri buvo paskelbta Lietuvos žiniasklaidoje. Mes turime tikrai daug patirties. Naiviai galvoti, kad jau pasibaigė kremliaus hibridiniai karai prieš mus, būtų saviapgaulė“, – pažymėjo EP narys. 

Jis priminė, kad dar 2014 metais citavo vieną iš tokių Rusijos hibridinių karų architektų, Konstantiną Kosačiovą, tuometinį Dūmos deputatą, po to valdžiusį Rusijos hibridinių karų agentūrą „Rossotrudnichestvo“. 

„Jis sakė, kas Rusijoje turi būti svarbu: turi būti svarbu ne tik, kaip okupuoti kariniu požiūriu vienas ar kitas teritorijas, bet kaip pradžioje okupuoti toje teritorijoje gyvenančių žmonių širdis ir protus. Štai su kuo mes ir susiduriame. Rusija nuosekliai siekia išnaudoti visas galimybes, ypatingai demokratinėje Europoje, atvirus komunikacijos kanalus tam, kad drumstų žmonių širdis ir protus, ir bandytų juos okupuoti”, – kalbėjo A. Kubilius. 

Jo teigimu, galime matyti, kad Rusija dirba nuosekliai ir sistemingai, bandydama perimti politikus, partijas, net ir valstybes – taip pat ir Europos Sąjungoje. 

Galima labai nesunkiai pamatyti: jei partija ar politikai imasi kai kurių veiksmų, kurie labai panašūs į Kremliui parašytą „partitūrą“, tai dažniausiai tokia partija ar tokie politikai ir yra Kremliaus agentai. 

„Kaip mes dabar matome Lietuvoje ir Europoje, atsiranda vis daugiau politikų, kurie sako: mes už taiką, reikia baigti karą, bet tą karą reikia baigti labai paprastu būdu, reikia neduoti Ukrainai ginklų. Tai visiškas Rusijos scenarijus“, – pažymėjo politikas.

Pasak R. Juknevičienės, Lietuvos ekspertams visai naudinga paklausyti, ką kalba solovjovai, kad žinotum ir matytum, jog lygiai tą patį kalba Alternatyva Vokietijai, M. Le Pen, Lietuvoje – R. Žemaitaitis, E. Vaitkus, kuris surinko parašus ir dalyvaus Prezidento rinkimuose, bet siūlo išstoti iš NATO. Ji teigė įžvelgianti tokių gaidelių ir I. Vėgėlės kalboje, kai jis siūlo draugauti su A. Lukašenka. 

„Aš noriu paminėti konkrečias pavardes. Europoje įvardintas Alternatyvos Vokietijai politikas Petr Bystron 2022 metais lapkričio mėnesį R. Žemaitaičio kvietimu atvyko į Lietuvą, po to savaitei dingo iš Lietuvos, jo pėdsakai nuvedė į Baltarusiją. Ir ko jis ten važiavo? Greičiausiai susitikti su visokiais kremliaus kosačiovais. Aš stebiu debatus Europos Parlamente; tai būtent po šito P. Bystron vizito, Europos Parlamente atsigavo visa prorusiška retorika“, – sakė EP narė.

Jos teigimu, atrodo, lyg būtų atstatyti po 2022 m. agresijos nutrūkę saitai. Europarlamentarė svarstė, ar mes ne pernelyg nustūmėme šitą temą į šoną? 

„Europoje dabar drąsiau kalbama apie Rusijos įtakas, nei pas mus Lietuvoje. Lietuvoje dėmesys nukreipiamas į kitas grėsmes. Nenustebčiau, jei po rinkimų Valstybės saugumo departamentas praneštų, jog Lietuvoje jie nepastebėjo Rusijos kišimosi į rinkimus“, – sakė R. Juknevičienė.

A. Kubilius apgailestavo, kad ginantis nuo tokių hibridinių grėsmių, Lietuvoje labai pritrūksta analitinių gebėjimų. Jo teigimu, reikia neužmiršti, kad okupuojant žmonių širdis ir protus, NATO 5-tas straipsnis ar vokiečių brigada neapgins. Todėl svarbu matyti visą panoramą ir pasidaryti išvadas bei pateikė Slovakijos pavyzdį.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, saugumo tarnybos dažnai priverstos nuo politinių procesų atsiriboti, kad neatskleistų paslapčių. 

Bet mes – politikai, ekspertai, politologai, rinkėjai – turime analizuoti, nepasiduoti įtakoms. Ji kėlė klausimą, kodėl Rusijai reikia palankių kandidatų Prezidento rinkimuose? Pasak politikės, atsakymas labai aiškus. 

„Mūsų Prezidentas važiuoja į Europos Sąjungos institucijas, sėdi prie apvalaus stalo ir dažnai turi veto teisę. Rusijai ypatingai svarbūs mūsų Prezidento rinkimai dėl Ukrainos ir Rusijos klausimų. Rusijai labai svarbu, kad prie to apvalaus stalo sėdėtų ne toks aktyvus žmogus, kuris paremtų Ukrainą. Kodėl R. Karbauskis sako, kad reikia kovoti prieš I. Šimonytę? Kremliaus tas pats interesas. Kremliaus interesas šituose Prezidento rinkimuose yra tas, kad jokiu būdu nelaimėtų I. Šimonytė“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Pasak A. Kubiliaus, kyla klausimas, kaip nuo to gintis – tas klausimas kyla ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai. 

EP narys pasiūlė sudaryti galimybes patiems žmonėms daug efektyviau gintis. 

„Demokratija turi ginti pati save. Dabar mūsų demokratinę sistemą išnaudoja Rusija kurdama sau palankius darinius. Aš matyčiau labai paprastą sprendimą: sutarti, kad kažkoks nepriklausomas Europos Parlamento parlamentinių tyrimų skyrius kiekvienais metais pradėtų skelbti Rusijos įtakos indeksą atskiriems politikams, partijoms, valstybėms pagal labai aiškius požymius. Pavyzdžiui, jei valstybės įsivedinėja užsienio agentų įstatymą, tariamai dėl skaidrumo, bet norima visas pilietines visuomenės organizacijas, kurios vienaip ar kitaip bendradarbiauja su Vakarų atitinkamomis organizacijomis, iš jų gauna paramą, kovoja už demokratiją, žmogaus teises, visas jas pavadinti užsienio agentų organizacijomis. Tokios rusiškos nuostatos bandomos plėsti Sakartvele, Kirgizijoje. Tai galėtų būti vienas iš akivaizdžių požymių, pagal kurį galėtum sakyti, kiek šita šalis yra įtakota Rusijos“, – kalbėjo A. Kubilius. 

R. Juknevičienė pateikė Kauno mero V. Matijošaičio pavyzdį. Pasak jos, paaiškėję faktai, kad V. Matijošaičio įmonė net karinio tipo sankcionuotas prekes veža per Kaliningradą ir parduoda Rusijai – tai yra ryškiausias Rusijos sėkmės pavyzdys Lietuvoje. 

„Tai žmogus, dirbęs sovietinėje vidaus reikalų sistemoje, atsakingas už ryšius su KGB, jis nebuvo tas, kuris gaudė vagis, jis buvo tas, kuris prižiūrėjo Sąjūdžio žmones, visokius neformalus, buvo KGB žmogus Vidaus reikalų ministerijoje, 1991 metais po Rugpjūčio pučo išėjęs į „verslą“, kai tuo metu Rusija KGB dalijo pinigus visiems saviems. Ir jiems – V. Uspaskichui,  R. Paksui, V. Matijošaičiui – buvo priesakas sugrįžti į politiką ir atlikti tam tikras užduotis“, – sakė EP narė.

Ji teigė, kad lieka tos pačios nuomonės, jog V. Matijošaitis buvo Rusijos operacija Kaune – sukompromituoti labiausiai patriotišką lietuvišką miestą. 

Anot A. Kubiliaus, visiškai akivaizdu, kad per su Rusija susijusį verslą, ji kuria įvairius politinius darinius Lietuvoje. „Deja, bet Lietuvoje reikia kelti klausimą, koks yra skirtumas tarp rusiškų trąšų ir baltarusiškų trąšų“, – sakė jis.

R. Juknevičienė akcentavo, kad kol mes neįveiksime šito baisaus režimo, kuris okupuoja Ukrainą, okupuoja protus ir kišasi į Europos gyvenimą, kuris nori suskaldyti Europą, kuris sąmoningai ir atvirai remia kraštutinius dešiniuosius arba kairiuosius, kuris skleidžia neapykantos politiką, kad apskritai demokratijos susilpnėtų, tai bus nesibaigianti tema. Ji paragino neapsigauti, įjungti savo protus, mąstymą ir nepasiduoti.

2024.03.05

TS -LKD rinkimų programos nuostatos 2024 metų rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD rinkimų programos nuostatos (pdf): Europa – mums, mes – Europai: auginti ir ginti!!!

2024 m. kovo 3 dieną TS-LKD Taryba patvirtino savo rinkimų programos nuostatas 2024 metų rinkimams į Europos Parlamentą (EP): „Europa – mums, mes – Europai: auginti ir ginti!”. Taip pat buvo patvirtintas TS-LKD kandidatų sąrašas EP rinkimams, kurio lyderis – dabartinis europarlamentaras Andrius Kubilius.

Lietuva šiemet švęs narystės ES ir NATO 20-metį. TS-LKD patvirtintoje programoje teigiama, kad narystė ES ir jos turtingoje bendrojoje rinkoje leido Lietuvai pačiai kurti savo sėkmės istoriją. Dar 2018 metų TS-LKD 25-mečio Suvažiavime buvo patvirtinta konservatorių strateginė deklaracija „Tikime Europa“, joje buvo apibrėžtos esminės TS-LKD europinės politikos nuostatos, o joje teigiama, kad narystė ES ir NATO padeda įgyvendinti svarbiausius Lietuvos interesus – stiprinti geopolitinį saugumą ir skatinti Lietuvos žmonių ekonominės ir socialinės gerovės augimą.

Programoje argumentuojama, kad narystė ES per paskutiniuosius 20 metų sudarė Lietuvai galimybes saugiai ir sparčiai augti. Nuostatose teigiama, kad mes ir Europa augsime ir toliau, tačiau teks įveikti naujus iššūkius tiek Lietuvai, tiek ir ES.

Vienas iš TS-LKD EP programos nuostatų remiasi tuo, kad artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, kitaip tariant tai bus „Ukrainos dešimtmetis“. Tik Ukrainos sėkmė, pergalė prieš Rusiją, atstatymas ir modernizacija, narystė ES ir NATO padės pasikeisti Europos Rytų regionui.

TS-LKD įsitikinimu, Ukrainos pergalė, jos atstatymas, euroatlantinė integracija yra tai, ką gali ir turi padaryti ES ir kitos Vakarų valstybės. TS-LKD atstovų Europos Parlamente svarbiausias uždavinys per artimiausią dešimtmetį bus padaryti viską, kad ES efektyviai realizuotų savo atsakomybę kuriant Ukrainos sėkmę. TS-LKD svarbiausias rūpestis, kad ES turi augti, plėstis ir stiprėti, nes tai yra būtina sąlyga, jog Lietuva pati toliau saugiai augtų.

TS-LKD atstovų darbai ir idėjos, skirtos Rytų regiono transformacijai ir tvarios taikos atkūrimui Europos kontinente yra žinomos ir vertinamos tarptautinėje bendruomenėje. Europos Parlamente mūsų partijos atstovai dirba didžiausioje Europos Liaudies Partijos (EPP) grupėje. Tai leidžia mums turėti didesnę įtaką EP sprendimams bei Lietuvai svarbių idėjų sklaidai. Šiai politinei grupei priklauso ir dabartinė Europos Komisijos pirmininkė bei daugelis įtakingų Europos Komisijos narių, tai atveria duris neformaliai derinti svarbius Lietuvai, regionui ir visai ES sprendimus.

TS-LKD informacija ir nuotrauka

2024.02.10

A. Kubilius ir R. Juknevičienė. Rusija bando plačiai paveikti visus demokratinius procesus įvairiose Europos Sąjungos valstybėse

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje iš Strasbūro daugiausia dėmesio skyrė EP vykstančiam „Russiagate“ skandalui, kurio centre ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis įtariama europarlamentarė Tatjana Ždanoka iš Latvijos.

Pasak R. Juknevičienės, Europos Parlamente šią savaitę vyko debatai šiuo klausimu bei priimta rezoliucija pavadinimu „Russia gate“.

„Mums, Baltijos valstybių atstovams, buvo aišku, kas yra T. Ždanoka ir ką ji veikia. Ji su dabar įkalintu Algirdu Paleckiu rengė konferencijas pagal Kremliaus naratyvus, gynė jį jau įkalintą. Bet daugumai Europos parlamentarų, kurie jos nepažinojo, tai buvo naujiena. T. Ždanoka turi ryšių su Rusijos specialiųjų tarnybų veikėjais, dabar Europos Parlamente atliekamas tyrimas“, – sakė R. Juknevičienė.

Jos teigimu, visada kyla klausimas, kaip išvalyti Europos Sąjungą ir demokratines šalis nuo tos įtakos, kaip apginti demokratiją. Situacija šiuo metu yra geresnė, nei anksčiau, nes visi supranta, kas yra Putinas ir rimtai žiūri į tokius iškeltus klausimus.

Pasak europarlamentarės, T. Ždanokos atvejis parodė, kad atvirumas gali būti panaudotas kaip įrankis prieš pačią demokratiją.

A.Kubilius teigė, kad T. Ždanokos istorija nenustebino. „Svarstymuose matosi platesnis vaizdas, į kurį patenka ir T. Ždanoka, ir T. Carlson, Katalonija, Prancūzija, Italija. R. Žemaitaitis bando surasti sau vietą toje kompanijoje, kuri yra labai aiški. Tai Kremliaus agentų kompanija“, – kalbėjo EP narys.

Pasak jo, apie Kremliaus įtakas buvo žinoma ir anksčiau – Katalonijos separatistai artimai bendravo su įvairiais Kremliaus atstovais, Marine Le Pen partija Prancūzijoje gavo paskolas iš Kremliaus, panaši informacija pasirodė ir apie Italijos partijas.

„Pamačius bendrą vaizdą, galima padaryti labai logiškas išvadas. Pirmą kartą matome tokią informaciją apie Europos Parlamento narę. Paaiškėja visas vaizdas, kuris rodo, kad Kremliaus bandymai daryti įtaką Europos demokratiniam gyvenimui išnaudoja tuos pačius demokratinius instrumentus. Jis yra unikalus ir išskirtinis. Rusija bando plačiai daryti įtaką visiems demokratiniams procesams įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Tai daroma pakankamai sėkmingai ir verčia žiūrėti su daug didesniu susirūpinimu. Reikia ieškoti sisteminių atsakymų, kaip su tokiais iššūkiais demokratinėje Europos Sąjungos sistemoje tvarkytis“, – pabrėžė A. Kubilius.

Jis teigė siūlęs, kad Europos Parlamentas surinktų visų šalių tiriamosios žiniasklaidos padarytus pagrindinius tyrimus ir sudėtų į vieną knygą. Knygą galėtume pavadinti „Europos gėdos knyga“.

„Jei tai pavyktų padaryti prieš rinkimus, tie rinkėjai, kuriems tai rūpi, pamatytų ne tik atskirus šalies atvejus, bet visą Kremliaus įtakų paveikslą. Aš tikiu, kad tai daliai rinkėjų padėtų suprasti, ko negalima rinkti į Europos Parlamentą ar į kitus nacionalinius parlamentus“, – kalbėjo europarlamentaras.

R.Juknevičienė akcentavo, kad šiemet pasaulyje vyks nemažai rinkimų.

„Lietuvoje bus treji rinkimai, Rumunijoje – net ketveri, visame pasaulyje – apie aštuoniasdešimt įvairių rinkimų. Visus labai domina rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kas vyksta dabar JAV, man primena Rusijos užvaldymą, kišimąsi į Amerikos politiką, gebėjimą emocijas kaitinti ne tik per tiesioginius agentus. T. Carlson vizitas į Rusiją nėra nekaltas dalykas, tai D. Trumpo rinkiminės politikos“, – kalbėjo ji,

Pasak politikės, tarptautinėje žiniasklaidoje svarstoma, kaip atrodys būsimas Europos Parlamentas, prognozės tokios, kad jis labiau suksis į dešinę.

„Gali būti, kad mūsų politinė jėga, Europos liaudies partija, gali būti stipriausia jėga, stabdančia kraštutinės dešinės įsigalėjimą ir gebanti išvairuoti apsisaugant nuo rusiškų įtakų. Prancūzijoje, remiantis apklausomis, pirmauja M. Le Pen, o Vokietijoje antra pagal populiarumą yra „Alternatyva Vokietijai“, kurios ryšiai su Rusija dabar nagrinėjami pačioje Vokietijoje. Vien skandalai ir aprašymai spaudoje AFD reitingus numušė trimis procentais. Vienintelis ginklas, kurį mes turime iki rinkimų, yra viešumas. Viešina ir mūsų žiniasklaida“, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak R. Juknevičienės, karas tik aktyvės, nes Kremlius yra atsigavęs, jo atstovai gali pradėti veikti žmonių nuomonę, bus bandymų diegti kitokią, alternatyvią nuomonę, kad reikia karą sustabdyti, kad Ukraina atiduotų dalį savo žemių, kad Putinas galėtų atsigauti.

„Taip pat noriu kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Aš noriu tikėti, kad daugiau tokių pranešimų, jog Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kur Rusija nesikiša į parlamento ar kitokius rinkimus, daugiau nebebus. O jei bus, tai būtų labai gėda dėl tokių pasisakymų“, – kalbėjo EP narė.

Kubilius pritarė kolegei ir akcentavo, kad verta pamatyti dabartinę situaciją už Atlanto „Rusijos hibridinė pergalė gali būti pasiekta anksčiau, nei D. Trumpo pergalė ir tai visiems turės įtakos. Jei Kongresas nepatvirtina paramos paketo Ukrainai, klausimas bus ne tik apie paramą Ukrainai, kai Europa turės galvoti, kaip užpildyti tą spragą, bet to pasekmė bus iš esmės Jungtinių Amerikos Valstijų globalios lyderystės labai stiprus sumenkinimas. To reikia Kremliui. Tai lies ir Amerikos karinį dalyvavimą rūpinantis Europos saugumu, ir Kinijos mąstymą, kad Vakarai tokie silpni, jog jie gali tuoj pat pasiimti Taivaną. Mes esame ant labai rimtų permainų ribos. Turime galvoti, ką reikia daryti čia, Europos Parlamente, ir Lietuvoje“, – pabrėžė europarlamentaras.

Jis taip pat paminėjo apie šį penktadienį LR Seime rengiamą didelę Ukrainai skirtą konferenciją, kurią rengia kartu su europarlamentarais Rasa Juknevičiene, Juozu Oleku, Petru Auštrevičiumi, su visuomeninėmis Lietuvos organizacijomis. „Tai pirmoji tokia nacionalinė konferencija „Lietuva Ukrainai“. Kalbėsime apie mūsų paramą Ukrainai, nes matome didelius iššūkius, ypač šitame fone, kai Rusija bando tą paramą reikšmingai mažinti“, – pažymėjo A. Kubilius.

R.Juknevičienė teigė, kad šis video yra paskutinis prieš Vasario 16-tąją.

„Tai tinkama tema, nes visos mūsų kovos dėl Nepriklausomybės buvo ties tokiomis pat ribomis, ant kokios ir dabar visi esame“, – sakė ji.

Politikė pasveikino visus su artėjančiomis šventėmis.

„Viskas bus gerai, bet savaime niekas nepasidarys. Turime labai daug padaryti“, – reziumavo EP narė.

2024.02.07

R. Juknevičienė: „Tik Ukrainos pergalė gali išspręsti istorinę rytų dilemą Europoje“

Antradienį Strasbūre vykusiuose Europos Parlamento plenarinės sesijos debatuose dėl antrųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad demokratinis pasaulis yra daugybę kartų stipresnis už Rusiją, todėl turi nebijoti Putino šantažo ir jo režimo pralaimėjimo. Ji paragino ES susitelkti dėl saugumo, todėl šiam tikslui reikalinga gynybos sąjunga kartu su Ukraina. 

Pasak europarlamentarės, dveji šio karo metai taip pat parodė Europos vienybės stebuklą. 

„Visi žinome, ką susitelkę jau padarėme.  Šiandien turime kalbėti ir susitarti, ką turime padaryti.

Pirmiausia, šiandien frontui reikia dar didesnės paramos. Antra, mes privalome patikėti, kad galime laimėti šį kartą. Mes, demokratinis pasaulis, esame daugybę kartų stipresni už Rusiją“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, ekonominė galia yra nepalyginama, tačiau visos ES parama Ukrainai yra 0,075 % BVP per metus. 

„Ar tai tikrai rodiklis, parodantis, kad mes suprantame, jog tai ir mūsų egzistencinis karas?“ – klausė EP narė susirinkusių EP narių.

R. Juknevičienė pabrėžė, kad turime nebijoti Rusijos, kaip nepabijojo ukrainiečiai, nebijoti Putino šantažo ir jo režimo pralaimėjimo. Putinas turi pralaimėti.

„Taip pat mums reikia visaapimančio Ukrainos pergalės plano, įskaitant ES gynybinės pramonės plėtrą. Dabar kaip tik metas Europos Sąjungai susitelkti dėl saugumo. Gynybos sąjunga yra kaip niekada tikras poreikis. Bet aš tokią sąjungą matau tik kartu su Ukraina. Su Ukraina ES ir NATO nare, su Ukrainos armija, kuri šiandien neabejotinai yra stipriausia Europos armija“, – kalbėjo ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak jos, Ukrainos pergalė bus visos Europos pergalė – tik pergalė gali išspręsti istorinę rytų dilemą Europoje.

A. Kubilius. Turime turėti ES planą Ukrainos pergalei, kuris apimtų visus jos karinius poreikius

Antradienį Strasbūre vykusiuose Europos Parlamento plenarinės sesijos debatuose, skirtuose Rusijos karo prieš Ukrainą antrosioms metinėms, europarlamentaras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Ukrainos pergalė priklauso nuo mūsų politinės valios suteikti tai, ko reikia šiai pergalei. Siekiant šio tikslo, pasak A. Kubiliaus, reikia turėti ES planą, apimantį visus Ukrainos karinius poreikius. 

“Ukrainiečiai dvejus metus su dideliu pasiaukojimu gina ne tik savo šalį, bet ir mus visus. Ukrainos pergalė priklauso nuo mūsų politinės valios suteikti tai, ko reikia Ukrainos pergalei. Ukrainiečiai savo drąsa ir pasiaukojimu nepalūžta. Tuo tarpu mes nepajėgiame suteikti pagalbos. Mūsų pagalba per tuos dvejus metus leido Ukrainai nepralaimėti karo, tačiau ji buvo nepakankama pergalei”, – kalbėjo A. Kubilius.

Jis priminė, kad pernai Rusija savo karui sugebėjo išleisti daugiau nei 100 mlrd. eurų, o Ukrainos pusė su visa mūsų pagalba turėjo tik 80 mlrd. eurų. Visa ES karinė parama pernai siekė tik 0,1 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP). 

EP nario teigimu, su tokiais skaičiais neatrodome rimtai, tačiau problema ta, kad visa mūsų pagalba priklauso nuo kiekvienos valstybės narės individualaus savanoriško sprendimo, kiek paramos skirti. Pasak A. Kubiliaus, tokia tvarka neužtikrina pakankamos paramos.

“Turime kolektyvinio požiūrio pavyzdį – ES amunicijos tiekimo planą. Nepaisant jo trūkumų, jis yra geras pavyzdys, kaip ES turi veikti. Turime turėti ES planą Ukrainos pergalei, kuris apimtų visus Ukrainos karinius poreikius, ne tik artilerijos sviedinius. Toks planas turėtų prasidėti nuo kiekvienos valstybės narės įsipareigojimo teikti ne mažesnę kaip 0,25 proc. nacionalinio BVP karinę paramą. Tai leistų gerokai padidinti karinę gamybą tiek Ukrainoje, tiek ES”, – pažymėjo A. Kubilius.

Tai, pasak europarlamentaro, leistų Ukrainai dominuoti. 

EP narys pareiškė, kad Ukrainos pergalė reikalinga mums, todėl turime visomis išgalėmis jos siekti.

2024.01.17

EP narys A. Kubilius: “Pergalės formulė – NATO šalių parama Ukrainai ne mažiau 0,25 proc. nuo savo BVP”

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius antradienį Strasbūre plenarinės sesijos debatuose dėl paramos Ukrainai  pabrėžė, kad nors Vakarai yra 25 kartus stipresni nei Rusija ir yra ekonomiškai pajėgūs remti Ukrainą iki pergalės šiame kare, bet tai vis neįvyksta.
Pasak EP nario, praėjusiais metais Rusija išleido daugiau nei 100 milijardų eurų savo karui prieš Ukrainą.
Tuo tarpu Ukraina, kartu su Vakarų parama, savo gynybai išleidžia tik 80 milijardų eurų. Praėjusiais metais Rusijai karui išleido 6 procentus nuo savo BVP, Ukraina – 25 procentus, ES karinė parama Ukrainai buvo tik 0,075 proc. nuo BVP, o JAV parama – 0,1 proc. nuo BVP.
“Skirtingos šalys teikia labai skirtingą paramą: Lietuvos ir Estijos parama siekia 1,4 proc. nuo BVP, Vokietijos parama pakilo iki 0,5 proc., tačiau Prancūzijos parama – tik 0,02 proc. Skaičiai rodo, kad jei visos NATO šalys Ukrainos paramai skirtų ne mažiau nei 0,25 proc. nuo savo BVP, Ukraina laimėtų. Tai yra pergalės formulė. Įgyvendinkime ją!” – paragino EP narys. 

2023.12.17

Savaitės apžvalgoje – Lietuvos Prezidento neveiklumas, naujoji Lenkijos Vyriausybė

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė paskutinėje šiais metais savaitės apžvalgoje aptarė svarbiausius įvykius šalyje ir pasaulyje, taip pat diskutavo apie kitąmet vyksiančius šalies prezidento rinkimus.

R.Juknevičienės teigimu, baigiasi labai permainingi metai, tačiau laukia dar labiau permainingi ir dar labiau neaiškūs metai.

Pokalbio metu europarlamentarai įvykius vertino per Lietuvos Prezidento rinkimų prizmę.

Ji pažymėjo, kad daugiau galime keisti Europos Sąjungoje bandydami burti daugumą už Ukrainą bei kitus esminius egzistencinius dalykus.

„Lietuvos situacijoje lietuviai gali daryti įtaką ir stovėti pozicijose, kurios gali daug ką nulemti”, – sakė EP narė.

A. Kubilius nuoširdžiai palinkėjo žmonėms taikos ir saugumo.

„Tikriausiai pirmi metai, kai žiūrint į ateinančias šv. Kalėdas ir galvojant, ką palinkėti žmonėms, nuoširdžiai norisi palinkėti taikos ir saugumo. Tai yra nuoširdus linkėjimas ir nuoširdus noras”, – kalbėjo europarlamentaras.

Pasak jo, situacija nėra paprasta. Ji reikalauja ne tik grėsmių įvardijimo, kas jau yra padaryta, bet ir reikalauja labai aiškaus supratimo, ką turime daryti, kad tų grėsmių būtų mažiau.

A. Kubiliaus teigimu, svarbu galvoti ne tik, ką daryti stiprinant Lietuvos saugumą, bet ir kaip stiprinti savo veikimą tarptautinėje erdvėje.

„Turime įvertinti dabartinę situaciją: kaip Lietuvos Vyriausybė, užsienio reikalų ministras, premjerė veikloje išnaudoja turimus instrumentus. Taip pat ir Prezidentas, kuris šiuo metu yra Briuselyje ypatingos svarbos Vadovų Taryboje, kur sprendžiama, ar pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje su Ukraina ir Moldova”, – sakė A. Kubilius.

Svarstydamas, kaip atrodys Lietuva po prezidento rinkimų, jis teigė, kad per šiuos penkerius metus Lietuva Prezidento institucijos tarptautinėje veikloje neišnaudojo.

„Prezidentas G. Nausėda, apsispręsdamas, kad vėl kandidatuos, kalbėjo, ką pavyko nuveikti, bet išvardino tik Vyriausybės padarytus darbus. Nebuvo nei žodžio apie užsienio ir saugumo politiką, kuri yra konkreti ir išimtinė Prezidento atsakomybė. Galima pasidžiaugti NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, bet tarptautinėje žiniasklaidoje politine prasme jis vadinamas nesėkmingu politine prasme”, – komentavo europarlamentaras.

Anot jo, žiūrint į tarptautinę politiką, iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, kai Vadovų Taryboje sprendžiama daugelis klausimų, Lietuvos nelabai matėsi ir nesimatys.

A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad į Europos Vadovų Tarybą grįžta Donaldas Tuskas, kaip Lenkijos Premjeras.

„Matome didelį jo aktyvumą bandant spręsti aklavietę dėl Vengrijos. Taip turėtų atrodyti ir Lietuva, jei ji būtų Vadovų Taryboje tinkamai atstovaujama. Deja, bet mes šiandien to neturime. Todėl aš į Prezidento rinkimus žiūriu kaip į labai svarbų momentą. Gali būti, kad ateityje Lietuvos prezidentai nebus labai reikšmingi užsienio politikoje ir nerasdami sau veiklos valstybės gyvenime bandys dirbtinai susireikšminti. Lietuvoje prezidento rinkimai gali tapti populistinių varžybų arena”, – svarstė europarlamentaras.

R. Juknevičienė pritarė, kad atsidaręs galimybių langas Lietuvai, kai mūsų klausėsi, gali užsidaryti.

„Vėl galime būti tokie truputį marginalizuoti. Prezidentas, net jei atėjo be jokios patirties užsienio politikoje, per šitą penkerių metų laikotarpį tikrai galėjo parodyti savo gebėjimus bei galimybes, bet to neįvyko. Vykstant geopolitiniams lūžiams, kai viskas, kas vyksta, nepriklauso nuo mūsų, reikia ypatingai gerai laikyti vairą savo rankose, telkti visuomenę. Prezidentas, deja, nebuvo telkiantis“, – sakė EP narė.

Jos manymu, prezidentui G. Nausėdai dabar svarbu sutelkti tą rinkėjų dalį, kuriai, deja, nesvarbi užsienio politika, todėl jis kalba apie Vyriausybės atliktus darbus, priskirdamas juos sau, nes žmonėms norisi girdėti apie jų reikalus, kas taip pat svarbu.

„Kiti Prezidento rinkimų kandidatai taip pat nekelia Ukrainos klausimo. O mūsų darbas yra apie tai su žmonėmis atvirai kalbėti“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

EP narys A. Kubilius pritarė, kad tai yra geopolitinio lūžio metai.

„Europos Parlamente matome stringančią Ukrainos galimybę pasiekti pergalę, todėl, kad Vakarai per mažai ją remia. Vakaruose sukeliama tokia reakcija, kad jau nebereikia Ukrainos remti, nes vis tiek nelaimėsime. Yra labai svarbu imtis lyderystės formuluoti tam tikras nuostatas. Dabar paaiškėjo, kad karas bus ilgesnis, sunkesnis. Todėl reikia telkti Vakarų paramą mobilizuojant Vakarų ekonomiką, neužtenka atiduoti tai, kas buvo sukaupta sandėliuose. Reikia mobilizuoti artilerijos, tankų, dronų gamybą“, – pažymėjo europarlamentaras.

Jis akcentavo, kad Lietuva yra nedidelė, bet jei turi reikšmingų ir suprantamų idėjų, gali ir privalo burti bendraminčių koalicijas: Baltijos valstybių, kartu su Šiaurės valstybėmis, su Centrine Europa ar bent jos dalimi. Tam, kad galėtume įtikinti didžiąsias Vakarų valstybes: Vokietiją, Prancūziją ar JAV. „Aš iš Prezidento tokių pastangų nematau. Ir tai Lietuvai yra didelis praradimas“, – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė pažymėjo, kad kita su užsienio politika susijusi svarbi aktualija, yra lenkų laimėjimas rinkimuose, įspūdinga pergalė. Jos nuomone, ši Lenkijos Vyriausybė bus palanki Lietuvai.

„Nuo tada, kai ji prieš dešimt metų buvo valdžioje, pasikeitė geopolitinė situacija. Tuometinė Vyriausybė turėjo iliuzijų, kad Lenkija, nemaža valstybė, eis kartu su vokiečiais bei prancūzais ir Rusijos faktorius atrodė tuomet ne toks svarbus. Dabar į Lenkiją žiūrime kaip į valstybę, kuri gali telkti Europos Sąjungos kontekste į ambicingesnę politiką Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu“, – svarstė ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak jos, tokios asmenybės, kaip Radekas Sikorskis, kuris yra pasaulinio lygio politikas, ir Gabrielius Landsbergis, kuris per ketverius metus pasidarė žvaigždė Europos užsienio politikos srityje, su ryškia, aiškiai formuluojama, tvirta laikysena, gali pradėti kurti branduolį visiems A. Kubiliaus paminėtiems dalykams.

EP narys priminė, kad su Radeku Sikorskiu jie dirba vienoje politinėje grupėje ir jis tikrai nusiteikęs bendrauti su Lietuvos Užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Lenkija grįžta su Donaldu Tusku ir Radeku Sikorskiu į Europą. Buvusios Lenkijos Vyriausybės laikysena Rusijos bei paramos Ukrainai atžvilgiu buvo labai aiški ir tvirta. Problema buvo Lenkijos prasti santykiai su Europos Sąjunga. Lenkija negalėjo realizuoti to, ko mes iš jos tikėjomės, kad ji bus mūsų regiono ir mūsų regiono reikalų lyderė Europos mastu. Dabar atėjo į valdžią politinė jėga, kuri turi tokias pat tvirtas politines nuostatas Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu ir gerą reputaciją Europos Sąjungoje. Lenkijos įtaka Briuselio ir Berlyno veiksmams gali būti labai reikšminga“, – teigė A. Kubilius.

Baigdami pokalbį EP nariai palinkėjo visiems gražių šv. Kalėdų ir gerų, taikių metų.

 

2023.12.13

R. Juknevičienė siūlo pradėti Vengrijos balsavimo teisės sustabdymo procedūrą

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė trečiadienį Strasbūre vykstančioje plenarinės  sesijos diskusijoje apie artėjančią Europos Vadovų Tarybą, kurioje bus svarstomas ES plėtros klausimas, siūlo pradėti Vengrijos balsavimo teisės sustabdymo procedūrą.

„Aš kreipiuosi į Komisiją, Tarybos vadovus. Pradėkime Vengrijos balsavimo teisės sustabdymo procedūrą“, – kalbėjo R. Juknevičienė. 

Pasak europarlamentarės, ES teisininkai privalo rasti kelius, kaip sustabdyti destrukciją ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

„Teisės viršenybė turi ginti ES kaip struktūrą“, – kalbėjo ji. 

Pasak europarlamentarės, kiekviename susitikime jos rinkėjai klausia to paties klausimo.

„Kas nutiko vengrams? Kam dirba Orbanas ir kodėl ES nieko nedaro? Nejaugi nematot, kaip griaunama ES iš vidaus? Matome, sakau. Deja, instrumentai stabdyti per silpni. Atsakymas juos nuvilia, žmonės nori  veiksmingos ES“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

Jos teigimu, jeigu ir toliau leisim Putinui griauti ne tik Ukrainą, bet ir ES, mūsų laukia egzistenciniai išbandymai.

„Aš vis dar tikiuosi, kad ši savaitė nebus dar labiau nuvilianti. Netikiu, kad visiems pavyzdžiu nuo 1956 metų buvusi vengrų tauta nori Rusijos laimėjimo“, – kalbėjo ELP frakcijos vicepirmininkė.

Ketvirtadienį 27 ES lyderiai surengs svarbų susitikimą, kuriame Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, žinomas kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES, grasina blokuoti milijardinę pagalbą ir atidėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.

2023.12.11

Europarlamentarai ragina Lenkijos ir ES vadovybę spręsti kelių blokadą Lenkijos ir Ukrainos pasienyje

Beveik 20 Europos Parlamento įvairioms frakcijoms priklausančių narių, europarlamentaro Andriaus Kubilius iniciatyva, kreipėsi laišku į Lenkijos ir ES vadovybę kviesdami spręsti situaciją dėl tebesitęsiančios kelių kontrolės punktų blokados Lenkijos ir Ukrainos pasienyje dėl Lenkijos vežėjų streiko.

EP narių laiške pažymima, kad gruodžio 1 d. rytą prie Ukrainos ir Lenkijos sienos eilėje įvažiuoti į Ukrainą stovėjo apie 2 100 sunkvežimių. Kelias dienas eilėje laukę du Ukrainos sunkvežimių vairuotojai žuvo.

“Ši blokada ne tik kenkia Ukrainos ekonomikai karo metu, kai ES teikia finansinę pagalbą, siekdama ją stabilizuoti. Ji neigiamai veikia Ukrainos gebėjimą veiksmingai gintis nuo Rusijos agresijos, nes per šią sieną gabenama karinė įranga ir jos gamybai reikalingi komponentai. Tai taip pat daro neigiamą poveikį veiksmingam labai reikalingos humanitarinės pagalbos, kurią teikia Europos savanoriai, teikimui”, – teigia laišką pasirašiusieji europarlamentarai.

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad kitą panašią Ukrainos blokadą vykdo valstybė agresorė – Rusija, kuri naudoja karinę jėgą, kad užkirstų kelią laisvam priėjimui prie Ukrainos Juodosios jūros uostų.

“Ukraina kovoja su Rusijos invazija ir gina visą Europą, tačiau tuo pat metu susiduria su dviem blokadomis iš dviejų pusių: Rusijos ir kai kurių ES valstybių narių. Besitęsianti Lenkijos ir Ukrainos sienos perėjimo punktų blokada, panaši į Rusijos vykdomą blokadą prieš Ukrainą, ir Lenkijos vyriausybės nesugebėjimas imtis priemonių jai nutraukti, iš tikrųjų menkina daugelio europiečių, tame tarpe ir lenkų pastangas, kurie yra uolūs Ukrainos rėmėjai”, – pažymi politikai.

Pasak EP narių, tokia situacija yra visiškai nepriimtina – ji tarnauja tik Kremliaus interesams ir rimtai kenkia ne tik Lenkijos, bet ir visos Europos Sąjungos reputacijai.

“Būdami Europos Parlamento nariais, negalime likti tik stebėtojais, kai yra pažeidžiama svarbiausia Europos solidarumo vertybė – solidarumas su Ukraina”, – rašo parlamentarai.

Laiško autoriai taip pat atkreipia dėmesį į tą faktą, jog tarptautinė bendruomenė, įskaitant JT Generalinę Asamblėją, ne kartą patvirtino, kad dėl Rusijos agresijos Ukrainai padaryta žala, įskaitant ekonominę, ypač nuostoliai dėl Juodosios jūros kelių blokados Ukrainos grūdams, turės būti kompensuota, o Rusija bus priversta atlyginti žalą.

“Lenkijos ir Ukrainos sienos blokada daro nepaneigiamus nuostolius Ukrainos ekonomikai tuo metu, kai šalis ginasi ir gina ES šalis nuo Rusijos agresijos. Sienos kirtimo punktų blokados iniciatoriai, organizatoriai ir rėmėjai turėtų žinoti, kad bus teisėta, jeigu  ir jie turės atlyginti Ukrainai dėl blokados padarytus nuostolius”, – rašo europarlamentarai.

EP narių teigimu, tinkamai nereaguojant į „lenkų“ blokadą, kyla pagunda kitiems pasekti tokiu klaidingu pavyzdžiu.

“Sprendimas palengvinti Ukrainos sunkvežimių sienos kirtimą su ES buvo priimtas ES lygiu. Todėl tai turėtų būti ES lygmens veiksmas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES sprendimo”, – pažymi politikai.

Pasak jų, Rusijos karo prieš Ukrainą metu jokios  ES šalies konkretaus ekonomikos sektoriaus problemas neturėtų daryti lemiamos įtakos, kad vardan jų būtų  pažeidžiami ES lygmens strateginiai  sprendimai ir vieningos  tarptautinės pastangas padėti Ukrainai laimėti karą.

2023.12.01

EP nariai: „Vadovų Tarybos sprendimas gruodžio viduryje bus lemiantis tolesnę Europos istorijos raidą“

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje sveikinasi iš kalėdiškai pasipuošusio Parlamento Briuselyje.

Pasak europarlamentarės, galima pajuokauti, jog prieš keletą metų garsiai nuskambėjusi skandalu virtusi žinia, jog ES intitucijos ketina uždrausti Kalėdų eglutes nepasitvirtino studijos fone matoma ir Kalėdų eglutė, ir Europos liaudies partijos (ELP) dovana – prakartėlė. Šiame pokalbyje aptarta Ukrainos integracijos į ES bei lyderystės tuo klausimu tema.

„Andriau, pirmiausia sveikinu tave su labai sėkmingai trečiadienį čia suorganizuota konferencija. Ne tik tu, bet ir tavo suburta organizacija U4U (United for Ukraine, – liet. Vieningi vardan Ukrainos) įnešė didžiausią indėlį. Apsilankė EP pirmininkė Roberta Metsola, Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Man teko garbė atstovauti ELP susitikime su R. Stefančuku, buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo su Ukraina“, – sakė R. Juknevičienė ir kolegos pasiteiravo apie perspektyvas bei pacitavo J. Freemaną Clarke, kuris sakė: „politikai galvoja apie kitus rinkimus, o valstybės žmonės – apie kitas kartas“.

Politikė pripažino, jog kartais tikrai užplūsta pesimizmas, nes nesijaučia lyderystės iš valstybių narių, o, kad Ukraina taptų ES nare laukia didžiulis darbas ir ne tik pačios Ukrainos, bet ir ES.

„Minėtos konferencijos pavadinimas – „Ukrainos integracija – kelias į tvarią taiką Europos kontinente“. Apie ilgalaikę tvarią taiką, o ne Putino taiką, o tvarią, kurioje svarbu ir Ukrainos pergalė, ir Ukrainos integracija į ES ir NATO, ir atstatymas, ir matymas, kad tai gali ir privalo įtakoti permainas ir žymiai platesnėje, visoje Rytų Europos erdvėje, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. Ir tai jau atneša perspektyvą turėti tvarią taiką. Kodėl šią konferenciją surengėme dabar? Darėme sąmoningai po Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, prieš Europos Vadovų Tarybą, kuri bus surengta gruodžio viduryje. Vadovų Taryba turėtų patvirtinti EK rekomendacijas pradėti derybas su Ukraina. Bet gali ir nepatvirtinti. Ir gandų pilni koridoriai, Vengrija grasinasi, kad blokuos. Vengrija turi visokiausių susigalvotų argumentų, kodėl blokuos – tai jiems netinka švietimo įstatymas, kiti kalba, jog keršija dėl to, kad negauna pinigų. Aš neatmetu ir to varianto, kad draugas Putinas turi kokių nors įtakų, nes jam norėtųsi, kad Ukrainos kelias link ES nebūtų toks sėkmingas.Štai šioje vietoje nežinau ar yra suprantama ir ar pakankamai suprantama šiose virtuvėse, kad šis gruodžio vidurio sprendimas yra lemiantis. Lemiantis tolesnę Europos istorijos raidą“, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, matant šį paveikslą norisi, kad būtų formuluojamos labai aiškios strateginės nuostatos. Politiko teigimu, ir Lietuva turėtų tai daryti, ir ieškoti kitų partnerių, kad po to jau nebebūtų klaidžiojama kiekviename taške, kiekvienoje taryboje dėl kokių nors svarbių, bet atskirų detalių.

Man nėra iki galo aišku, kokia yra Lietuvos pozicija dėl institucijų reformos. Akivaizdu, kad didžiosios valstybės – Vokietija ir Prancūzija – tampriai sieja būsimą Ukrainos ir Vakarų Balkanų narystę ES su tuo, kad reikia padaryti reformas ES, kad sprendimų priėmimas nebebūtų toks chaotiškas ir, iš esmės, kad būtų atsisakoma veto teisės balsuojant“, – sakė A. Kubilius.

„Lietuvoje visuomet būdavo oficiali Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicija, kad mes kategoriškai norime išlaikyti veto teisę, neva tai užtikrina mūsų suverenitetą. Panašiai kalba Kroatijos ELP atstovai, jie taip pat turi premjerą. Bet mano viršininkas Manfredas Vėberis, mūsų ELP vadas, yra ne kartą sakęs: „Rasa, be ES reformų, rimtų, institucinių reformų nebus ir plėtros. Neįmanoma“, – pažymėjo R. Juknevičienė ir teiravosi A. Kubiliaus, kodėl tų reformų nereikia bijoti.

„Aš nenoriu, kad kokia nors Vengrija galėtų šantažuoti visą ES pačiais svarbiausiais geopolitiniais sprendimais, tame tarpe ir dėl Ukrainos priėmimo į ES arba Ukrainai skirtų 50 milijardų paramos, arba sankcijų Rusijai“, – sakė A. Kubilius.

Jo įsitikinimu, paaiškinimai, kad vetuodami kažką sugebėjome apginti, neįtikina, nes „jei aš matau, kad būtent dėl veto teisės ir Centrinės Europos nenoras jos atsisakyti gali įstrigti Ukrainos tapimas ES nare, man Ukrainos tapimas ES nare yra dešimt ar šimtą kartų svarbesnis, nei mūsų veto teisių, kuriomis diplomatai kur nors gali pasinaudoti, išlaikymas. „Trečias dalykas, kurį noriu priminti mums kaip bendrapartiečiams, 2018 metais suvažiavime mes priėmėme deklaraciją, skirtą mūsų požiūriui į ES reikalus ir ten labai aiškiai pasakėme, kad mes kaip partija pasisakome už tai, kad veto teisės būtų atsisakyta. Veto teisės atsisakymas reiškia, kad sprendimai ES taps tokie patys, kokie yra visose demokratinėse institucijose – daugumos principu. Gali būti kvalifikuota dauguma, gali būti super kvalifikuota dauguma, bet daugumos principu“, – akcentavo EP narys.

R. Juknevičienė teigė neįsivaizduojanti, koks galėtų būti klausimas, kurio sprendime atsisakius veto teisės, tai galėtų būti žalinga Lietuvai, juolab visuomet galima burti palaikančias šalis.

Europarlamentarė teiravosi kolegos, ar jis mato lyderystės užuomazgas Europoje ir Lietuvoje, kalbant apie Ukrainos narystę. A. Kubiliaus teigimu, tikėtis lyderystės iš pietinės ar centrinės Europos šalių nebūtų labai realu, tad belieka tikėtis iš Skandinavijos ir Baltijos regiono.

„Mano manymu, Lietuva turi galimybių imtis lyderystės ir burti čia koaliciją. Tai nereiškia, kad mes vieni galėtume apversti visą ES. Bet būtent tai, kad mūsų klausosi, ir mes galime suburti ir daugiau bendraminčių, pradedant nuo Baltijos šalių ir skandinavų, ieškant sutarimo su centrine Europa. Imtis lyderystės, kad tai būtų realizuojama Vadovų Taryboje. Neužtenka tik atvažiuoti į Vadovų Tarybą ir pasisakyti iš popieriuko, kad mes remiame Ukrainą. Tas darbas yra nuolatinis, reikalaujantis didelio pasišventimo, didelių ir aiškių perspektyvų matymo ir sugebėjimo atrasti tinkamus sprendimus“, -sakė A. Kubilius. Tačiau į šiuos žodžius R. Juknevičienė atsakė: „aš nesu tokia didelė optimistė, nes man atrodo, kad mūsų Prezidentas tikrai nėra tas žmogus, kaip citavau 19 a. JAV filosofą ir politologą J. Freeman Clarke, daugiau bus rūpinamasi artėjančiais rinkimais, nei strateginiu Lietuvos reikalu (ne tik Ukrainos) – Ukrainos narystės ES klausimais“, -sakė R. Juknevičienė ir pridūrė matanti besiburiančią lyderystės koaliciją Vakarų Balkanų narystės ES atžvilgiu.

A. Kubilius baigdamas pokalbį pabrėžė, kad „rinkimai yra labai tinkamas metas Lietuvos politikams, pretenduojantiems į aukštas pozicijas įvairiose institucijoje, tame tarpe ir Prezidento rinkimuose, labai aiškiai formuluoti savo lyderystės nuostatas Ukrainos klausimu“.

R. Juknevičienė paantrino, kad labai tikisi, jog ir „žiniasklaidos žmonės, ekspertai,  politologai ir į artėjančius EP rinkimus pabandys pasižiūrėti per tolimesnę perspektyvą, o ne vien tik tai, ką tu padarei ar gali padaryti kažkokioje siauroje ES kertelėje.“

×