2024.11.07

Andriaus Kubiliaus įžanginis žodis klausymuose Europos Parlamente

Įžanginis žodis

Andrius Kubilius, paskirtasis Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą

Gerbiamieji komitetų pirmininkai,

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

Gerbiami kolegos,

Per pastaruosius 32 metus būdamas du kartus buvęs Lietuvos Ministru Pirmininku ir Lietuvos bei Europos Parlamento nariu, jaučiuosi pagerbtas galėdamas grįžti į šiuos Rūmus ir šiandien kreiptis į Jus kaip pirmasis Europos Sąjungos istorijoje paskirtasis Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą.

***

Kaip žinote, gynyba yra vienas svarbiausių būsimos Komisijos prioritetų.

Misijos laiške man pavesta padėti Europai pasirengti „ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams“. Tai reiškia – pasirengti Rusijos agresijos prieš ES valstybes nares galimybei.

Ar esame pasirengę tokiems nenumatytiems atvejams?

Šiandien susiduriame su neatidėliotinais ir ilgalaikiais Europos gynybos iššūkiais:

Pirma, susiduriame su egzistencinėmis ir kylančiomis grėsmėmis, įskaitant įprastinį karą, kibernetinį karą, hibridines atakas ir kosmoso militarizavimą:

– Naujausi žvalgybos vertinimai rodo, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Rusija gali išbandyti ES arba NATO ryžtą. Todėl turime skubiai stiprinti ES pasirengimą galimai karinei agresijai. Tokiu būdu galime atgrasyti Rusiją.

– Nepaisant to, kad kol kas sunku nuspėti, kokia artimiausiu metu bus naujosios JAV administracijos politika, vis dėlto galime prognozuoti, kad per ateinančius dešimtmečius JAV tikriausiai daugiau dėmesio skirs Kinijos keliamam strateginiam iššūkiui. Šis ilgalaikis pokytis reikalauja savarankiškesnės Europos gynybos struktūros.

Antra, ES valstybės narės per pastaruosius dešimtmečius gynybai skyrė per mažai lėšų – šis trūkumas sudaro daugiau kaip 1 trilijoną eurų. Dėl tokio nuolatinio nepakankamo investavimo kritiniai mūsų pajėgumai ir pasirengimas turi spragų.
Trečia, Europos gynybos įrangos rinka tebėra labai fragmentuota, o tai lemia neefektyvumą, pastangų dubliavimą ir sąveikos trūkumą. Mūsų gynybos pajėgumai atsilieka nuo to, ko reikia mūsų pasirengimui, kaip pabrėžiama [Specialiojo patarėjo] Prezidento S.Niinisto pranešime [Dėl Europos civilinės ir karinės parengties ir pasirengimo stiprinimo].
Ketvirta, mūsų priešininkai ir strateginiai konkurentai sparčiai mus lenkia. Tokių šalių kaip Rusija ir Kinija gynybos biudžetai per pastaruosius du dešimtmečius išaugo daug labiau nei 27 ES valstybių narių. Panašu, kad 2025 m. Rusija, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, karinėms reikmėms išleis daugiau nei visos ES 27 valstybės narės skiria gynybai.

Tikiuosi Jūsų paramos, kad, siekdami išspręsti šiuos iššūkius, sukurtume tikrą Europos gynybos sąjungą. Kaip teigia S.Niinisto, Europos gynybos sąjungos reikia ne karui, o taikai palaikyti.

Tam reikia keisti paradigmą ir sistemiškai pertvarkyti Europos gynybą, grindžiamą glaudžiu mūsų, valstybių narių ir NATO bendradarbiavimu.

Gynybos klausimais NATO ir ES nekonkuruoja – greičiau priešingai.

ES turi pasinaudoti savo unikaliomis biudžetinėmis ir teisėkūros galiomis, kad padėtų plėtoti pajėgumus ir išteklius, reikalingus NATO karinio atgrasymo ir gynybos planams įgyvendinti.

Trys pranešimai – Enrico Letta pranešimas dėl bendrosios rinkos, profesoriaus Draghi pranešimas dėl konkurencingumo ir Prezidento Niinistö pranešimas dėl pasirengimo suteikė peno apmąstymams. Dabar turime imtis veiksmų ir įgyvendinti šias rekomendacijas.

Atsidūrėme tokiame laikotarpyje, kai taikiai mūsų ateičiai kyla iššūkių ne tik gynybos, bet ir kosmoso srityje, kuri tampa vis svarbesnė mūsų gynybiniams pajėgumams.

Mums reikia skubių ir drąsių sprendimų, kad užtikrintume tą taikią ateitį.

Tokie sprendimai reikalauja maksimalaus mūsų susitelkimo.

Todėl tikiuosi glaudžiai bendradarbiauti su Jumis įgyvendinant šią užduotį.

Jei būsiu patvirtintas, per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų kartu su vyriausiąja įgaliotine pristatysiu Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities.

Joje bus suformuluotas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai, kad būtų sukurti visapusiški Europos gynybos pajėgumai, grindžiami bendromis investicijomis ir ES bei valstybių narių pasirengimu ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams.

Turime užtikrinti, kad reikalingi ES gynybos pajėgumai būtų labiau suderinti su atitinkamomis investicijomis.

Turime išleisti daugiau, geriau, drauge ir europietiškai.

Todėl siūlau:

Nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų toliau įgyvendinamos ASAP ir Europos EDIRPA programos, taip pat naujoji Europos gynybos pramonės programa (EDIP). Esu pasirengęs suteikti visą paramą, kurios reikia šio svarbaus dokumento priėmimui.
ES gynybos įrangos gamybos ir paklausos didinimas skatinant ES, valstybių narių ir NATO keitimąsi informacija apie gynybos išteklius ir pajėgumų poreikius, tokiu būdu galimai sukuriant bendrą ES gynybos pramonės produkcijos planą. Skatindami bendrus viešuosius pirkimus, su galimybe didinti bendrą paklausą, galime padėti sumažinti kainas ir paskatinti ilgalaikes sutartis. Taip pat turėtume išnagrinėti parengties telkimo ir bendro atsargų kaupimo galimybes, grindžiamas ES karinio saugumo kriterijais.
Ilgalaikis kitos daugiametės finansinės programos (DFP) planavimas. Turime maksimaliai padidinti Sąjungos veiksmų poveikį, panaudoti ES biudžetą pagrindiniams skubiausiems ES prioritetams įgyvendinti, suteikti investicijoms nuspėjamumo, sustiprinti sinergiją ir supaprastinti ES finansinę aplinką.
Pasiūlymai dėl neatidėliotinų investicijų į gynybą poreikių. Remiantis M. Draghi pranešimu, Europos gynybos pramonei per ateinantį dešimtmetį reikia papildomų 500 mlrd. eurų, kad ji išliktų konkurencinga ir patenkintų dabartinę paklausą. Dar prieš patvirtinant kitą DFP, ieškosime būdų, kaip optimizuoti ES finansinę paramą, padidinti nacionalines investicijas ir panaudoti turimą turtą.
Inovatyvios finansavimo galimybės. Europos investicijų bankas turi atlikti svarbesnį vaidmenį finansuojant gynybą, toliau plėsdamas savo skolinimo politiką. Tai taip pat padėtų pakeisti kitų Europos finansų institucijų skolinimo politiką.
Glaudžiai bendradarbiausiu su valstybėmis narėmis ir vyriausiąja įgaliotine, kad būtų parengti ir įgyvendinti bendro Europos intereso gynybos projektai, įskaitant Europos oro erdvės skydą ir sustiprintus kibernetinės gynybos pajėgumus, kurių nė viena šalis negali sukurti pati viena.
Turime gerokai padidinti tiek viešąsias, tiek privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą gynybos srityje, kartu išsaugodami gynybos specifiką, ir turime sustiprinti Europos gynybos fondą. Taip pat turėtume ieškoti priemonių, kaip geriau sutelkti ES paramą didelės rizikos ir didelės grąžos mokslinių tyrimų projektams, kaip tai daro DARPA agentūra Jungtinėse Valstijose.

Ir svarbiausia: pirkimas tarpvalstybiniu mastu ES turėtų būti lygiavertis pirkimui nacionaliniu mastu. Turime sukurti tikrą bendrąją gynybos rinką.

Tam reikės:

– toliau skatinti naudoti patvirtintus civilinius ir gynybos standartus (NATO STANAG) ir remti abipusį sertifikavimo pripažinimą, kad būtų užtikrinta sąveika su sąjungininkais.

– peržiūrėti ir sustiprinti direktyvas dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje.

– gerinti visų bendrovių, ypač MVĮ, patekimą į rinką, kad būtų skatinamos naujovės.

– Skatinti glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta masto ekonomija.

Karinis mobilumas yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir gynybai, todėl turime veikti greičiau. ES gali sukurti didelę pridėtinę vertę palengvindama judėjimą visoje ES ir remdama būtiną infrastruktūrą bei logistiką.

Ir galiausiai, kaip pabrėžė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, geriausia investicija į Europos saugumą yra investicija į Ukrainos saugumą.

Kaip neseniai „Politico“ sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte: „Iki šiol mūsų parama padėjo Ukrainai kovoti. Tačiau turime padaryti daug daugiau, kad pakeistume konflikto trajektoriją“.

Skubiai įgyvendindami Europos gynybos pramonės programą ir padedami Europos inovacijų biuro Kijeve, toliau stiprinsime savo pagalbą ir remsime abipusę ES ir Ukrainos gynybos ir kosmoso pramonės integraciją.

Tai vienas iš būdų, kaip galime padaryti daugiau…

***

Dabar norėčiau sutelkti dėmesį į kosmosą, kur iki šiol ES sukūrė pasaulinio lygio strateginius kosmoso išteklius ir visame pasaulyje pripažintą pramoninę kompetenciją bei praktinę patirtį, pavyzdžiui, Galileo, Copernicus ir būsimą IRIS², kurie taip pat labai svarbūs ir mūsų gynybai.

Mūsų kosmoso pajėgumai yra puikus pavyzdys, ką ES valstybės narės gali pasiekti bendradarbiaudamos srityje, kurioje nė viena iš jų pati viena nesugebėtų to padaryti.

Žvelgiant į ateitį, ekspertų teigimu, po 10 metų pasaulinė kosmoso pramonės rinka gali būti didesnė nei 1 trilijonas eurų.

Kaip teigia kai kurie ekspertai, kosmoso ekonomika dabar atlieka tą patį vaidmenį, kurį prieš 20 metų atliko interneto ekonomika.

Europa turi dalyvauti šioje kosmoso revoliucijoje.

Tačiau susiduriame su naujais iššūkiais:

Mūsų kosmoso pramonės konkurencingumui kyla pavojus. Dėl nepakankamo finansavimo augimui rizikuojame prarasti inovatyvių Europos kosmoso srities pradedančiųjų įmonių gamybinius ir komercinius pajėgumus. Mūsų fragmentiška reguliavimo aplinka dar labiau apsunkina padėtį.
Mūsų kosmoso ištekliai dėl priešiškos veiklos tampa vis mažiau saugūs ir vis labiau pažeidžiami, o mūsų tiekimo grandinės rizikuoja patekti į nedraugiškų subjektų kontrolę.
Kosmosas vis dar nepakankamai naudojamas gynybos srityje, nors jo vaidmuo šiuolaikinėse karinėse operacijose yra itin svarbus.

Siekdamas spręsti šiuos iššūkius ir su jūsų parama, jei būsiu patvirtintas, toliau plėtosiu ES kosmoso flagmanų – Galileo, Copernicus ir IRIS² – veiklą, taip pat stiprinsiu jų pajėgumus teikiant specialias vyriausybines paslaugas mūsų saugumo poreikiams.

Glaudžiai bendradarbiausiu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir kosmoso pramone.

Pasikliausiu ES kosmoso programos agentūra ir Europos kosmoso agentūra, sieksiu didinti įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą.

Be jau sukurtų paslaugų naudojimo, daugiausia dėmesio skirsime penkioms pagrindinėms iniciatyvoms:

Europos autonominės prieigos prie kosmoso užtikrinimas. Turime įvairinti Europos paleidimo į kosmosą paslaugų sprendimus ir siekti didesnės konkurencijos. Tikiuosi teigiamų rezultatų iš neseniai Europos kosmoso agentūros ir Komisijos paskelbtų „Flight Ticket“, „Launch Challenger“ ir kitų iniciatyvų, kurios paskatins naujus paleidimo projektus. Turime dėti daugiau pastangų, kad užtikrintume autonominę prieigą prie kosmoso ir taip užtikrintume Europos suverenitetą.

Pateikti ES kosmoso Akto projektą, kuriuo būtų sukurta bendroji kosmoso rinka ir sukurta bendra kosmoso saugumo, saugos ir tvarumo sistema, užtikrinant nuoseklų požiūrį ES mastu.
Remdamiesi M. Draghi pranešimu, turime remti ES kosmoso pramonės konkurencingumą. Tai apima kosmoso duomenų ekonomikos skatinimą, viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas didinimą ir intensyvesnę paramą novatoriškoms pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms, be kita ko, pasitelkiant lanksčiai ir greitai įgyvendinamus viešuosius pirkimus.
ES kosmoso politikos teisinės sistemos parengimas kitai DFP, atspindintis naujus Sąjungos, kaip pasaulinės kosmoso galios ir tarptautinės partnerės, užmojus.
Parengti mūsų kosmoso išteklius reaguoti į visas grėsmes kosmoso srityje, kurios gali turėti įtakos ES ir jos valstybių narių saugumui, įskaitant pačius ekstremaliausius karinius nenumatytus atvejus. Glaudžiai bendradarbiaudami su vyriausiąja įgaliotine, remsimės 2023 m. ES kosmoso saugumo ir gynybos strategija. Toliau stiprinsime bendradarbiavimą su Ukraina kosmoso srityje.

Šios iniciatyvos sudarys sąlygas Europos lyderystei kosmoso srityje, taip stiprinant mūsų technologinį suverenumą, konkurencingumą ir mūsų saugumo bei gynybos pajėgumus ir galiausiai – mūsų strateginį savarankiškumą.

Iki šiol mūsų pasiekimai kosmoso srityje buvo unikalūs.

ES kosmoso politikos pasiekimai rodo, ką galime pasiekti būdami vieningi, ambicingi ir strategiškai įžvalgūs. Būkime ir toliau ambicingi.

Tai taip pat turėtų įkvėpti mūsų požiūrį į Europos gynybą.

***

Ir pabaigai:

Mes nenorime karo. Mes norime taikos. Todėl turime būti pasirengę gynybai tiek sausumoje, tiek kosmose, kad mūsų varžovams nekiltų pagundos mus išbandyti.

Tik dirbdami kartu galime sukurti stipresnį, atsparesnį ir savarankiškesnį Europos gynybos ir kosmoso sektorių.

Kad ES būtų pasirengusi ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams, kad ir iš kur jie kiltų. Tai vienintelis kelias į taiką.

Dėkoju už dėmesį.

Esu pasirengęs atsakyti į Jūsų klausimus.

(Nuotrauka: ELP grupės Europos Parlamente)

2024.11.06

Europos Parlamente trečiadienį bus vertinamas Andriaus Kubiliaus pasirengimas eiti Europos Komisijos nario pareigas

Šią ir kitą savaitę Europos Parlamente vyksta paskirtųjų Europos Komisijos narių „klausymai“ – susitikimai su europarlamentarais, dirbančiais susijusiuose EP komitetuose. Šių susitikimų metu EP nariai vertina paskirtųjų EK narių kompetenciją ir bendrą pasirengimą dirbti Europos Komisijoje, užduodami jiems klausimus, susijusius su įvairiais būsimo darbo aspektais.
EK Pirmininkė Ursula von der Leyen Andriui Kubiliui Europos Komisijoje pasiūlė imtis atsakomybės gynybos ir kosmoso pramonės srityse. Viena iš pagrindinių užduočių, kurias U. von der Leyen nubrėžė A.Kubiliui skirtose veiklos gairėse – parengti siūlymus dėl Europos gynybos sektoriaus stiprinimo, užtikrinant, kad ES ir jos valstybės būtų pasiruošusios sudėtingiausiems karinio pobūdžio iššūkiams. Taip pat A.Kubiliui iškelti uždaviniai vystant karinį mobilumą Europoje, stiprinant ES karinės ir kosmoso pramonės pajėgumus ir paprastinant šių sričių reguliavimą, kuriant ir įgyvendinant europinės svarbos gynybos projektus.
Šią ir kitą savaitę EP komitetuose vykstantys klausymai – Europos Komisijos tvirtinimo procedūros dalis. Pagal šią procedūrą, paskirtieji kandidatai iš pradžių turėjo atsakyti į jiems raštu atsiųstus suinteresuotų EP komitetų užduotus klausimus. Dabar vykstančio antrojo etapo metu kandidatai į klausimus atsako žodžiu. Andriaus Kubiliaus klausymuose dalyvauja Europos Parlamento Užsienio reikalų bei Pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų komitetai, taip pat yra kviečiami Transporto, ir turizmo bei Saugumo ir gynybos komitetai.
Kiekvienos klausymų sesijos pabaigoje komitetų atstovai pateikia savo rekomendacijas dėl kandidato tinkamumo eiti pareigas, o pasibaigus visoms klausymų sesijoms, Europos Parlamento plenarinėje sesijoje paskutinę lapkričio savaitę turėtų būti tvirtinama visa Europos Komisijos sudėtis.
Andrius Kubilius į Europos Parlamento narių klausimus atsakinės trečiadienį, lapkričio 6 dieną, nuo 19 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. (Lietuvos laiku). Komitetų nariai savo nuomonę dėl A.Kubiliaus tinkamumo eiti EK nario pareigas turėtų išsakyti dar tą patį vakarą.

Andriaus Kubiliaus atsakymus į EP narių klausimus stebėti gyvai kviečiame paspaudus šią nuorodą: https://multimedia.europarl.europa.eu/en/webstreaming/confirmation-hearing-of-andrius-kubilius-commissioner-designate-defence-and-space_20241106-1830-COMMITTEE-CONFIRMATION-HEARING-A

2024.10.24

EP Rezoliucijoje dėl Azerbaidžano smerkiami žmogaus teisių pažeidimai ir sveikinamas Armėnijos suartėjimas su ES

Europos Parlamentas pritarė Rezoliucijai dėl situacijos Azerbaidžane, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų bei santykių su Armėnija. (Už balsavo 453; prieš – 31; susilaikė 89.)
Rezoliucijoje smerkiamos Azerbaidžano represijos prieš aktyvistus, žurnalistus ir opozicijos lyderius tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tekste pabrėžiama armėnų teisių apsauga Kalnų Karabache, smerkiami Azerbaidžano pareigūnų nusižengimai, raginama leisti į regioną sugrįžti perkeltiems armėnams. Armėnų masinis pasitraukimas iš Kalnų Karabacho vadinamas etniniu valymu.
Dokumente taip pat pabrėžiamas glaudesnis Armėnijos ir ES bendradarbiavimas, pirmiausia saugumo ir gynybos srityse. Išreiškiama parama abiejų šalių taikos iniciatyvoms, raginama išvesti Azerbaidžano karius iš Armėnijos teritorijos ir palaikomos sankcijos Azerbaidžanui už padarytus nusikaltimus.
ELP frakcijai derybose atstovavo EP delegacijos pietų Kaukazui narė Rasa Juknevičienė. Pasak jos, Armėnijos ir Azerbaidžano santykiuose svarbu įvertinti situaciją abiejose šalyse. Kai Azerbaidžano valdžios autoritarizmas ir priespauda auga, Armėnija renkasi proeuropietišką kelią. Pasak politikės, ypač svarbu tai, kad rezoliucijoje pabrėžiama, jog ES turi labiau remti Armėniją jos demokratėjimo kelyje. Šiandien tam ypač tinkamas metas, todėl ES institucijos raginamos geranoriškai ir proaktyviai reaguoti į Armėnijos pasirinkimą judėti link glaudesnių santykių.
Parlamentarei pavyko įtraukti į rezoliuciją griežtesnę formuluotę, kad auganti autoritarinio režimo įtaka ir agresija prieš Armėniją yra nesuderinami su glaudesniu ES bendradarbiavimu su Azerbaidžanu energetikos srityje. Vis dažniau pasigirstant apie didėjantį Azerbaidžano bendradarbiavimą su Rusiją ir galimą rusiškų dujų eksportą į ES, rezoliucijoje aiškiai išsakytas raginimas nutraukti ES energetinę priklausomybę su Azerbaidžano.
Dokumente reikalaujama, kad Azerbaidžanas pasitrauktų iš užimtos Armėnijos teritorijos. Pažymima, kad ES turėtų būti pasiruošusi įvesti asmenines sankcijas asmenims, kurie grasina Armėnijos teritoriniam vientisumui. Taip pat smerkiama agresija, jėgos naudojimas ir hibridinės atakos prieš Armėniją, užsienio kišimąsis į vidinę Armėnijos politiką siekiant ją destabiliziuoti.
Antradienį EP debatuose dėl situacijos Azerbaidžane pasisakiusi EP narė R. Juknevičienė priminė, kad šiemet metų Nobelio premija ekonomikos srityje buvo suteikta mokslininkams, įrodžiusiems, kad „Visuomenės, kuriose prasta veikia teisinė valstybė ir veikia gyventojus išnaudojančios institucijos, nesukuria gerovės ir teigiamų pokyčių“.
„Pietų Kaukazas dabar kaip tik yra ta vieta, kurioje ši mokslininkų tezė gali būti įrodyta. Ir nors šiandien atrodo, kad teisės viršenybę, demokratiją paminantys režimai, tokie kaip Alijevo režimas, yra stiprūs, turime matyti ilgalaikę perspektyvą. Būtent todėl Europos Sąjungai turi būti svarbus Armėnijos posūkis iš Russkij mir europietiško gyvenimo kelio link“, – sakė EP narė.
Prisimindama referendumą ir Prezidento rinkimus Armėnijoje, R. Juknevičienė atkreipė dėmesį, koks toksiškas buvo Kremliaus vaidmuo Moldovos rinkimuose, kokia gili režimo įtaka Sakartvelo valdžiai. Analogiškai matoma, kaip Putinas naudojasi senomis istorinėmis įtampomis tarp azerų ir armėnų.
R. Juknevičienė pasidžiaugė, kad su kitomis frakcijomis buvo rastas sutarimas dėl rezoliucijos, kurioje Europos Parlamentas smerkia kryptį, kuria toliau eina Alijevo režimas, ir aiškiai remia Armėnijos europietišką pasirinkimą.

2024.10.15

EP bus rodomas filmas apie Rusijos režimų žiaurumus

Trečiadienį Europos Parlamente bus rodomas olandų režisierės Jessicos Gorter dokumentinis filmas „The Dmitriev Affair“.

Filme pasakojama jaudinanti Rusijos žmogaus teisių aktyvisto Jurijaus Dmitrijevo istorija ir jo siekis atskleisti tiesą apie 1937 m. Stalino „Didžiojo valymo“ kampaniją. Drąsios herojaus pastangos pasauliui parodyti Stalino vykdytus nusikaltimus ir Putino režimo reakcija į Jurijaus pastangas simbolizuoja platesnį represijų ir istorijos iškraipymo mastelį šiandieninėje Rusijoje.

Filmo peržiūrą inicijavo Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė (ELP) ir Danius Žalimas („Renew“).

Peržiūroje dalyvaus ir su žiūrovais diskutuos filmo režisierė Jessica Gorter bei Rusijos demokratinės organizacijos „Memorial“ draugijos narė Irina Galkova. Vaizdo pranešimu į susirinkusius žiūrovus kreipsis garsi istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum.

„Trindamas arba iškraipydamas nepatogią tiesą, Putinas naudoja istoriją kaip ginklą. Jis kuria išgalvotą naratyvą, kuris sustiprina jo imperines ambicijas Ukrainoje ir už jos ribų. Putino režimas suklastotą istoriją naudoja ir prieš savo žmones, pateisindamas nepateisinamus ir protu nesuvokiamus žiaurumus, kad išlaikytų nostalgija paremtą lojalumą dabartiniam režimui“, – įžvalgomis dalijasi viena iš filmo peržiūros iniciatorių Europos Parlamento narė R. Juknevičienė.

Filmo herojus J. Dmitrijevas siekia išsiaiškinti, iš kur jis kilęs ir kur palaidota jo šeima. Daug metų ieškojęs Šiaurės vakarų Rusijos pušynuose, jis atranda masinę kapavietę su tūkstančiais 1937 m. Stalino „didžiojo valymo“ aukų. Jurijaus dėka jų artimieji pagaliau sužino, kas nutiko jų dingusiems giminaičiams, kuriems XX a. trečiajame dešimtmetyje čia buvo slapta įvykdyta mirties bausmė.

Nors užsienyje šis „teroro archeologas“ sulaukia vis didesnio pripažinimo, Rusijoje J. Dmitrijevas vertinamas kaip asmuo, bendradarbiaujantis su Vakarais. Remiantis sufabrikuotais kaltinimais, jis suimamas ir paskiriama 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į peržiūrą atvyksta ir emigracijoje gyvenanti filmo herojaus dukra Jekaterina.

„Galiausiai sukūriau filmą ne tik apie Jurijų ir jo kūrybą, bet ir apie mechanizmą, kaip institucija, suinteresuota tik savęs išsaugojimu, iškraipo ir piktnaudžiauja „tiesos“ sąvoka. Mano supratimu, kiekvienam žmogui ar tautai reikia sąžiningo praeities vaizdavimo, kad galėtų susitaikyti su praeities traumomis. Dmitrijevo byla rodo, ką žmonėms padaro įvykių neigimas ir prisiminimų slopinimas. Ši istorija pasakoja apie tai, kas šiandien vyksta Rusijoje“, – sako filmo režisierė.

Gorter – olandų dokumentinių filmų kūrėja. Netrukus po to, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, ji išvyko į Sankt Peterburgą. Ją sužavėjo ten vykusi tylioji revoliucija, todėl menininkė ir toliau atidžiai stebėjo Rusijos gyvenimą. Proveržį padarė filmas „900 dienų“ (2011 m.). Jame J. Gorter priešpriešina sukrečiančias ir nepamirštamas istorijas tarp išgyvenusiųjų Leningrado blokadą pasakojimų ir Rusijos valstybės sukurtų režimą šlovinančių paminklų.
Dmitrijevas už savo veiklą yra gavęs keletą apdovanojimų, įskaitant Sacharovo laisvės premiją ir Lenkijos auksinį nuopelnų kryžių. Jis vadovavo dabar jau panaikintos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“, kuri 2022 m. buvo apdovanota Nobelio taikos premija, Karelijos skyriui.

2024.10.11

Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius: „Lietuva ir visa Europa egzistencinių rinkimų sūkury“

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius savaitės įvykius apžvelgė Strasbūre, nors Lietuvoje vyksianti rinkiminė kampanija ir išankstinis balsavimas – taip pat labai svarbūs europiniame kontekste.

Visą pokalbį žiūrėkite:

Paskirtasis Europos Komisijos narys Andrius Kubilius vis dar darbuojasi Parlamente, tačiau kartu rengia strategijas dėl Europos gynybos ir saugumo reikalų, ruošiasi komisarų klausymams, įvyksiantiems lapkričio pradžioje, susitikinėja su ambasadoriaus, gynybos ir kosmoso srities ekspertais.

A. Kubilius yra pasaulio žiniasklaidos dėmesy, nes gynybos komisaro portfelis – visiška naujiena ES.

R.Juknevičienė perims dalį kolegos atsakomybių. Praėjusią savaitę parlamentarė išrinkta EP parlamentinės asamblėjos „Euronest“, vienijančios ES ir Rytų partnerystės šalis, vicepirmininke. Ji darbuosis ir Pietų Kaukazo delegacijoje. Šią savaitę jai teko atstovauti ELP frakcijos nuomonei derantis su kitomis politinėmis grupėmis rengiant rezoliuciją dėl politinės situacijos ir artėjančių rinkimų Sakartvele. Šią savaitę plenarinėje sesijoje Strasbūre dėmesio centre buvo ir Moldovos reikalai.

„Sakartvele ir Moldovoje šį mėnesį laukia egzistenciniai rinkimai. Tai tam tikro lūžio etapas. Rusija siaubingai nervinasi, daro didžiulę įtaką, tiesiog atvirai, įvairiais būdais Sakartvele ir Moldovoje papirkinėja ir žmones, ir politikus. Mes tai stebim, sekam ir reaguojam, kiek galim, – sakė EP narė. – Na, bet mums labiausiai rūpi Lietuvos rinkimai. Irgi tam tikras egzistencinis laikotarpis, irgi stebimi panašūs epizodai. Per Lietuvos radiją išgirdau pasakojant, kaip Moldovoje buvo paskelbta, jog Prezidentė Maia Sandu pabėgs iš šalies. Neva, jau perkėlė savo motiną gyventi į Niujorką. O motina išties gyvena Kišiniove. Man tai labai priminė Gabrieliaus istoriją, kai tie patys prorusiški veikėjai paleido melą, kad jisai pabėgs iš Lietuvos“.

„Aš kažkaip labai ramiai žiūriu į tai, kas vyksta Lietuvoje rinkimų kampanijos metu. Ir į tą nervinimąsi, kurį tenka matyti socialdemokratų pusėj. Matyt, tam yra įvairių priežasčių. Pirma, kokiame fone vyksta šie rinkimai. Kadangi jau gyvenu komisaro pasiruošimo laikotarpiu, pirmą kartą matau tokį žodyną, kurį vartoja Europos Komisijos vadovai, konkrečiai – Ursula von der Leyen. Ji man, kaip ir visiems kitiems komisarams, pateikė programinį misijos laišką, kuriame pirmas punktas, konkrečiai adresuotas man, su labai aiškia formuluote: Europos Sąjunga privalo artimiausiu metu turėti aiškų planą, kuriame turi būti numatyta, kaip ji bus pasiruošusi ekstremaliausiems kariniams iššūkiams. Iš esmės – karui, – sakė A. Kubilius. – Pirmą kartą matau, kad ES vadovai kalba būtent tokia kalba. Tai raginimas kalbėti labai atvirai, diskutuoti, kokios yra grėsmės ir kaip mes jas turime pasitikti. ES, aišku, daug daro ir ekonomiškai yra žymiai stipresnė negu Rusija, bet žiūrint į tą pačią karinę pramonę, į ginklų gamybą, mums yra ko susirūpinti. Pats faktas, kad apie tai kabam, kaip apie realią grėsmę, uždeda labai aiškų antspaudą visiems politiniams įvykiams, kuriuos mes arba stebime, arba dalyvaujame. Akivaizdu, jog susiduriame ne tik su karine grėsme, bet ir su hibridinėmis grėsmėmis“.

Pasak A. Kubiliaus, tik nereikia galvoti, kad Lietuva – izoliuota šalis ir į mus Kremlius nekreipia dėmesio ir nebando daryti įtakos rinkimams. Privalome labai aiškiai suprasti, kad ir Kremlius, ir Pekinas bando daryti įtaką dėl žinomų priežasčių.

„Nemuno aušros ir toks aršus antieuropietiškas populizmas, antivakarietiškas, antisemitinis populizmas yra tie instrumentai, kuriuos labai dažnai Maskva stengiasi panaudoti. Todėl susirūpinimas, kurį reiškiame mes, mūsų partija, mūsų Vyriausybės nariai ir vadovai yra visiškai suprantamas. Mane labiau stebina tai, jog reikia, kad tą susirūpinimą pareikštų vokiečių socialdemokratai arba JAV žydų komitetas, tik tada jau staiga visi sako (ir Prezidentas, ir socialdemokratai): ne, ne, mes nenorim, neplanuojam bendraut“.

Pasak R. Juknevičienės, suprantama, kad daugelis žmonių turi savo nuomonę ir įsitikinimus apie tradicinės šeimos vertybės, apskritai, apie mūsų tradicijas, krikščionišką, katalikišką liniją. Bet taip pat privalome labai atvirai kalbėti, kad Kremlius su vertybėmis susijusias fobijas, tą neapykantos kalbą naudoja būtent todėl, kad nori Lietuvos visuomenę pasukti antivakarietiška kryptimi.

„Šitas dantų griežimas, tas siaubingas puolimas prieš konservatorius, ypač išryškinant Landsbergių pavardę, juk tai vyksta nuo pat Kovo 11-osios. Tai irgi įeina į tą patį sąrašą antivakarietiškų naratyvų, žinučių, kurios įdedamos į lūpas šitiems prorusiškiems veikėjams, – sakė R. Juknevičienė. – Mes neturim daug tankų, daug finansinių resursų, bet mūsų didžiulis moralinis autoritetas šito karo akivaizdoj buvo vienas svarbiausių ginklų bandant sutelkti Vakarų sąjungininkus pagalbai Ukrainai. Ir dabar, įsivaizduokit, ateina žinutė iš Lietuvos, kur parašyta, kad antisemitinė jėga gauna nemažai rinkėjų balsų ir jie formuoja Vyriausybę su Prezidento palaiminimu arba sudaro valdančią koaliciją. Tai būtų didžiausia dovana Kremliui, nes Lietuva netektų šito moralinio autoriteto, kuriuo naudojosi, galėdama padėti Ukrainai ir galėdama tęsti kovą už demokratiją“.

Pasak A. Kubiliaus, Putino Kremliaus įvairūs veikėjai jau prieš gerą dešimtmetį suformulavo doktriną, kad Rusijai labai svarbu užimti žmonių sąmones ir protus.

„Teritorijas Ukrainoje, kitur, jie gali užimti ir tai darys, jei tik pasitaikys proga. Bet esminis tikslas yra užimti protus ir širdis. Kaip jie patys sakė – aneksija be okupacijos. Mes tą turim labai aiškiai matyti ir priemonės, kurias naudoja tie patys Kremliaus hibridinių karų specialistai, yra labai gerai žinomos. Populistų veiksmai visada labai panašūs ‒ parodyti žmonėms jų priešus išorėje“, ‒ sakė EP narys.

Kubilius išryškino ir kitą problemą Lietuvoje: „Europietiška kairė, socialdemokratai yra labai susilpnėję: idėjiškai, struktūriškai, net lyderystės požiūriu. Tada tą erdvę užpildo visas spektras visokiausio nesislepiančio dumblo ir jie taiko į panašius rinkėjus. Kažkada tuos rinkėjus a.a. A. M. Brazauskas sugebėjo konsoliduoti. Jis nesipriešino Vakarams ir tam tikra prasme apsaugojo nuo Maskvos bandymo grįžti per tuos nostalgiškus sovietmečiui jausmus. Brazausko socialdemokratai nebeturi tokių ryškių lyderių, ir ta erdvė pradeda skaldytis, pradeda joje rastis visokių veikėjų. Pirmą kartą mes matom aiškiai kalbančius Maskvos naratyvus ‒ politikus, nesislepiančius, pasisakančius ir prieš paramą Ukrainai, ir už draugystę su Putinu ir su Lukašenka“.

Pasas EP nario, problema jau ne tai, kad atsirado tariami politikai, kurie taip kalba, bet problema, kad jie gali sulaukti tam tikros visuomenės dalies pritarimo. Reiškia, šios problemos atsiskleidžia ir mūsų visuomenėje.

„Nenoriu kaltinti visuomenės, nes tam tikra jos dalis yra likusi be aiškios proeuropietiškos politinės lyderystės. Deja, man atrodo, kad panašiai yra su socialdemokratija ir kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje, kuri savo žmonių mentalitetu galėtų būt panaši į dalį Lietuvos, kur laimi labai panašūs Kremliaus ruporai“, ‒ sakė A. Kubilius.

„Baigiant interviu, noriu labai nuoširdžiai padėkoti visiems Tėvynės sąjungos žmonėms ir ne tik. Tai visuomenės daliai, kuri mobilizuojasi, kuri yra sunerimusi. Iš tiesų padaryta buvo be galo daug, ‒ kalbėjo R. Juknevičienė. ‒ Esu pina vilčių, kad Lietuvai reikia to tęstinumo, tos europietiškos krypties. Nepasiduoti visoms šitoms iš Kremliaus einančioms manipuliacijoms“.

„Laikom frontą!“, ‒ unisonu pokalbį baigė EP nariai.

2024.10.09

Sakartvelo valdančiosios partijos politika nesuderinama su naryste ES

Antradienį Europos Parlamente Strasbūre vyko svarbi diskusija apie demokratijos
eroziją ir grėsmės politiniam pliuralizmui Sakartvele.
Pasak plenarinės sesijos metu pasisakiusios EP narės Juknevičienės, Parlamentas
siunčia labai aiškią žinią Bidzinai Ivanišviliui ir jo bendrams iš valdančiosios partijos
„Gruzijos svajonė“: „Narystė ES yra nesuderinama su jūsų politika“.

„Negalima būti proeuropietiškiems ir prokremliškiems tuo pačiu metu. Negalima remti
europietiško kelio ir tuo pat metu šlovinti Stalino“, – pabrėžė parlamentarė.
Europos Parlamentas ruošiasi atidžiai stebėti ateinančius Sakartvelo Parlamento
rinkimus.

„Dar kartą pabrėžiame, kad rinkimai turėtų vykti laikantis visų tarptautinių standartų.
Jei „Gruzijos svajonė“ ir toliau eis Lukašenkos keliu, ES bus priversta reaguoti ir iš naujo
įvertinti, ar Sakartvelas atitinka vizų režimo liberalizavimo kriterijus“, – sakė EP narė.
R. Juknevičienė paragino nedelsiant iš kalėjimo paleisti buvusį prezidentą Michailą
Saakašvilį.

„Sakartvelo vyriausybė yra visiškai atsakinga už bet kokią žalą, padarytą M.
Saakašvilio gyvybei ir sveikatai, – pabrėžė Parlamento narė ir apibendrino: – Dabar
sprendimas dėl Sakartvelo ateities yra pačių kartvelų rankose. Brangūs kartvelai, niekas
negali būti labiau atsakingas už Sakartvelo ateitį nei jūs patys“.
„Tikimės, kad Sakartvelo žmonės ras kelią atgal į demokratinę Europos šeimą“, – prieš
artėjančius labai svarbius rinkimus sakė EP narė.

R. Juknevičienė: „Artėjantys rinkimai Moldovoje yra tarsi paskutinis mūšis Putinui“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė pasisakydama Plenarinėje sesijoje
Strasbūre apie Moldovos atsparumą Rusijos įtakai prieš Prezidento rinkimus ir
referendumą dėl narystės ES pabrėžė, kad Kremlius atvirai papirkinėja rinkėjus
Moldovoje, bandydamas užkirsti kelią būsimai šalies sėkmei.

„Didžiausias Putino Rusijos košmaras yra kaimyninių šalių europinė ateitis. Jis
baiminasi, kad jei Ukraina bus sėkminga, o Moldova ir Sakartvelas paseks
europietišku keliu, rusai pradės savęs klausti: „Kodėl mes gyvename šalyje, kuri pilna
neapykantos ir beviltiškumo? Artėjantys rinkimai Moldovoje yra tarsi paskutinis
mūšis Putinui“, – plenarinės sesijos metu sakė EP narė.

Parlamentarė pabrėžė, kad ES suteikia daugybę galimybių kiekvienam gyventi
geriau. Prieš Lietuvai tampant ES nare, mūsų BVP buvo beveik toks pat kaip jūsų
šalies šiandien – apie 36 % ES vidurkio. Šiandien mūsų BVP atitinka 90 % ES lygio.
Mūsų šalis pasivijo ES senbuves.

„Brangūs moldavai, nebijokite širdimi ir protu priimti ES. Tai mūsų bendras
kelias, nes esame tos pačios šeimos – Europos šeimos – dalis. Palikite „Russkij mir“
už nugaros! Mes esame kartu su jumis“, – sakė EP narė.

2024.10.08

EP nario P. Saudargo kalba Strasbūro plenarinėje sesijoje dėl demokratijos regreso ir grėsmės politiniam pliuralizmui Sakartvele

Gerbiamas Prezidente, gerbiama komisare, gerbiami kolegos.

Mes, lietuviai, labai mylim kartvelus. Tikiu, kad ir kartvelai mus myli. Ši bendrystė tarp tautų mus lydi ne vieną dešimtmetį, nors nėra taip paprasta ją paaiškinti. Juk neturime bendros sienos, esame gana toli vieni nuo kitų, tačiau mes vieni kitus jaučiame.

Ir aš jaučiu, kad dauguma kartvelų tautos yra proeuropietiški, nori demokratiškos ir tikrai nepriklausomos valstybės. Prie Michailo Saakašvilio Sakartvelas buvo gerokai pajudėjęs tiek link tikros demokratinės valstybės sukūrimo, tiek ir priartėjimo prie Europos Sąjungos.

Bet Sakartvelas turi vieną didelę problemą. Beje, tą pačią kurią ir mes visi čia turime. Tai kaimynė Rusija.

Gal jau pamiršome, kad 2008 metais Rusija užpuolė būtent Gruziją? Kai Abchazija ir Pietų Osetija vis dar jėga atplėštos nuo suverenios valstybės, tai Rusija savo įtaka, propaganda, manipuliavimais ir grasinimais laiko visą tautą įkaitais.

Teko kalbėtis su pačiais aukščiausiais Gruzijos valdžios atstovais. Jie teigė: mes suprantame, mes norime reformų ir provakarietiškos krypties, tačiau už šimto kilometrų nuo mūsų stovi galingas priešas, kuris jau vieną kartą nepasibodėjo mus užpulti.

Dabartinė Gruzijos valdžia, kaip ir detaliai išdėstyta mūsų rengiamoje rezoliucijoje, žengia ne vieną drastišką žingsnį atgal ir demokratinė situacija šalyje kelia susirūpinimą. Tačiau labai svarbu pabrėžti ne be Kremliaus pagalbos ir įtakos. Mes barame kartvelų valdžią, piktinamės padidėjusia Rusijos įtaka ir raginame juos atsiriboti nuo Rusijos, pritaikyti sankcijas. Bet būtent Rusija ir yra kalta už visą neigiamą įtaką regione, o kartvelų valdžia yra kalta, kad nepavyksta atsilaikyti.

Tačiau tikėkime Gruzijos žmonėmis. Linkiu kartvelams vilties rinkimų. Ačiū.

2024.09.12

U. von der Leyen ir M. Weberis: „Europos gynybos reikaluose reikia „ledlaužio“

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius Briuselyje pokalbiu studijoje pradėjo naujojo politinio sezono apžvalgas. Pastarasis paženklintas labai svarbia naujiena – A. Kubilius pasiūlytas į Europos Komisijos narius nuo Lietuvos. Pokalbį žiūrėkite:

„Ne tik sezonas prasideda netikėtai, bet man ir vasara baigėsi netikėtai. Šitas laikotarpis pilnas netikėtumų. Eilinį kartą tenka bristi į tai, ko iki šiol nebuvau patyręs. Kažkada ir Premjeru teko būti pirmą kartą, – prisiminė A. Kubilius. – Kai man pasiūlė ir paragino imtis Komisaro pareigų, o Seimas priėmė teigiamą sprendimą, svarsčiau, kokie mano prioritetai. Norisi prisidėti prie bendrų Europos darbų, ten, kur galima duoti didžiausią pridėtinę vertę, ten, kur turime ypatingos patirties. Tai susiję su saugumu, Rusijos karu prieš Ukrainą, visa mūsų regiono situacija. Natūralu, kad bendriausia prasme klausimai susiję su saugumo reikalais. Kitas prioritetas – ES plėtra, krizinių situacijų portfeliai. Ir visiškai naujai kuriamas Europos gynybos Komisaro postas. Manyčiau, kad toks darbas būtų reikšmingas ir ypatingas. Žurnalistai ir ekspertai pabrėžia, kad būsimoje komisijoje trys svarbiausi portfeliai yra konkurencingumas, gynyba ir prekyba“.
Europos Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen mato svarbiausius būsimos komisijos prioritetus: konkurencingumą ir saugumą. Europos liaudies partijos (ELP) frakcija būsimos sudėties Komisijoje turės net 14 iš 27 komisarų, o tai reiškia, kad EPP imsis svarbiausių atsakomybių.
„Jei saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso portfelis atitektų man, vienas iššūkis yra labai aiškus: tai visiškai nauja pareigybė. Laukia „nearti dirvonai“ kuriant pačią struktūrą, rūpinantis daug didesniu ES gynybos pramonės finansavimu, kuriant naujus politikos instrumentus, kurie padėtų ES būti tikrai daug stipriau pasirengusiai gynybos ir resursų reikaluose. Jei NATO yra ta organizacija, kuri rūpinasi gynybos planais, kariniu vadovavimu, tai ES gali prisidėti prie bendrų gynybos reikalų pasirūpindama gynybai reikalingais resursais. ES gali ieškoti lėšų ir priimti tam tikrus sprendimus, kurie padėtų tą gynybinį pajėgumą vystyti“, – sakė A. Kubilius.
R. Juknevičienė Lietuvos viešojoje erdvėje mato bandymų sumenkinti gynybos dalykus, sakant, kad tai – tuščia vieta, be pinigų, be žmonių, niekas į ją nenori. Tokios žinutės ateina net iš buvusio komisaro nuo Lietuvos.
„Norėčiau, kad Lietuvos žiniasklaida ir žmonės žinotų, kad tai – istorinė galimybė. Jei niekas nepasikeis ir bus taip, kaip dabar yra galvojama, kad gynybos portfelis atiteks vienam iš Baltijos valstybių atstovų A. Kubiliui su jo didžiule patirtimi, pareigybė ES istorijoje nuskambės taip, kaip ir pačios ES kūrimas. Bus pradėta kurti iš pagrindų ES gynybinė dalis, kuri nėra labai aiškiai apibrėžta sutartyse. Iki šiol tai buvo nacionalinė valstybių kompetencija, – kalbėjo Parlamento narė. – Aš prisimenu, kai tu, Andriau, buvai Premjeras, o aš – ministrė, ES neatrodė susijusi su gynyba. Mes orientavomės į NATO. Šitas karas viską pakeitė. Baltijos šalių atstovė Kaja Kallas būtų atsakinga už užsienio politiką ir saugumą, o Lietuva – už gynybos bei saugumo dalį. Mums tai – didelė atsakomybė ir iššūkis. Komisijos pirmininkė U. von der Leyen bei ELP frakcijos vadovas M. Weberis sako, kad tokio lygio politiko kaip tu, Andriau, reikia tam „ledlaužiui“ užkurti. Tau reikės viską sukurti. Kitiems, vėliau atėjusiems, bus daug lengviau. EP mes kaip komanda dirbsime ir toliau, žinoma, ne taip pat. Parlamente aš dirbu saugumo ir gynybos srityse. Jei bus įkurtas atskiras SEDE (saugumo ir gynybos) komitetas, mes prižiūrėsime tavo, Andriau, darbą ir dirbsime drauge. Petras Auštrevičius taip pat planuoja būti šitame komitete“.
Parlamentarai pabrėžė, kad ES iššūkiai yra ir mūsų šalies iššūkiai. Seimo rinkimų kontekste apie ES vyksta primityvus kalbėjimas. Kas gali Lietuvai duoti didesnę pridėtinę vertę nei Europos Sąjungos plėtra, ypač – Ukraina, Ukrainos pergalė ir mūsų saugumas? Komisarai, priėmę priesaiką, negali orientuotis vien į savo šalį. Artėja Seimo rinkimai. Lietuvoje daug įtampos.
Vasarą daugiau laiko praleidęs Lietuvoje A. Kubilius samprotavo, kad politiniame opozicijos gyvenime per pastaruosius 10-15 metų niekas nepasikeitė: opozicijoje tie patys veidai, kalba tą patį. Lietuvoje rinkimai yra labai svarbūs, nes laikas yra ypatingas.
„Mane vis dar stebina, kad toje opozicijos dalyje, kuri niekada nebuvo už Lietuvos veržimasi į priekį, kurie vis žiūrėdavo atgal, niekaip neatsiranda normali politinė vizija. Mane stebina net ir socialdemokratai, jų visa programa prieš konservatorius. Nesvarbu, kad, pavyzdžiui, tiek pensijos padidėjo, sparčiai auga šalies BVP. Jiems atrodo vis tiek viskas blogai. Tai parodo visišką socialdemokratų tuštumą, – sakė A. Kubilius. – I. Šimonytės ir G. Landsbergio per ketverius metus nuveikti darbai yra labai reikšmingi. Mes nemokame pasigirti. Dabar vis kalbama, kad viskas sugriauta, konservatoriai jau atsibodo. Manau, kad Lietuvoje mąstančių ir racionalių rinkėjų yra nemažai. Jiems bus proga atsirinkti. Problemos, kurios turėtų būti svarstomos mūsų šalyje, yra tokios pat kaip ES“.
Praėjusioje EP kadencijoje daug dėmesio buvo skiriama „žaliajam kursui“. Šią kadenciją jis bus tęsiamas. Be to, atsiranda du nauji svarbiausi prioritetai: saugumas ir konkurencingumas. Lietuvoje turime tuos pačius iššūkius. Pirmas iššūkis yra saugumas.
Pasak EP narių, apie tai ir reikia kalbėti. Būtina prisidėti prie europinės politikos vystymo. Iniciatyvos ir idėjos iš Lietuvos būtų labai reikšmingos. Idėjų niekada nebūna per daug. Kas yra konkurencingumas? Tai klausimas, kiek toli galima pasiekti, kad Europos Sąjungos ekonominis potencialas augtų taip sparčiai, kaip, pavyzdžiui, auga Jungtinių Amerikos Valstijų arba Kinijos. Paskelbtas Italijos buvusio Premjero Mario Draghi paruoštas labai rimtas pranešimas apie iššūkius ES ekonomikos konkurencingumui ir ką reikia daryti, kad tą konkurencingumą galėtume atkurti, toliau plėtoti ir vystyti.
Iki šiol mes labai sparčiai augome ir beveik pasiekėme ES BVP vidurkį, tenkantį vienam gyventojui. Klausimas: kaip mes toliau augsime? Bet kažkodėl Lietuvoje šitomis temomis nenorima diskutuoti.
„Tikiuosi, kad per Seimo rinkimų kampaniją kuri nors televizija pakvies diskutuoti apie M. Draghi pranešimą ir kalbėti apie ateitį tokiu aspektu. Nes daugeliui Lietuvoje atrodo, kad ES yra užsienio politika, – sakė R. Juknevičienė. – Prisiminiau naujausius statistinius duomenis, kad Lietuva aplenkė Estiją. Ekonomistai ir analitikai akcentavo, kad Estiją prie to privedė konkurencingumo ir perspektyvos neturėjimas. Estijos ekonomika orientuota į Skandinavijos šalis, daugiausiai statybų, logistikos, detalių gamybos srityse aptarnaujant Skandinavijos rinką. Tai lėmė Estijos ekonomikos augimą. Bet vos tik Skandinavijos rinka tų dalykų prisipildė, Estijos ekonomika pradėjo strigti. Kitas klausimas, apie kokią parklupusią Lietuvą socialiniuose tinkluose kalbama ir dainuojama? Ar sovietinės Lietuvos gaila? Ją norima prikelti? Nes šita Lietuva dabar gyvena aukso amžių. Ypač lyginant su Ukrainos būsena. Politikai su nemaža visuomenės dalimi pasiekė, kad įšoktume į tą paskutinį nuvažiuojantį traukinį: į NATO ir ES. Mes niekada taip gerai negyvenome. Problemų, žinoma, yra, bet niekada nebus taip, kad jos išnyktų“.
R. Juknevičienė palinkėjo nepasiduoti šiai dezinformacijai, nuodui, kuris nemaža dalimi ateina ir iš Kremliaus.

2024.07.03

EP nariai išvažiuojamajame posėdyje diskutuos apie būsimos kadencijos iššūkius

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė liepos 2 – 5 dienomis dalyvaus išvažiuojamajame Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos posėdyje bei studijų dienose Kaškaiše (Portugalija), kur aptars iššūkius naujoje Parlamento kadencijoje bei strateginę darbotvarkę Europos Komisijai 2024 – 2029 metais. Posėdžiuose dayvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bei EP pirmininkė Roberta Metsola, Portugalijos premjeras Lujis Montenegro, kiti šalies valdžios atstovai.

ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė dalyvaus frakcijos vadovybės posėdyje su nacionalinių delegacijų pirmininkais, parlamentarai taip pat vyksiančiuose darbo grupių susitikimuose diskutuos įvairiomis temomis – ekonomikos ir aplinkosaugos, išorės politikos, teisės ir vidaus reikalų bei kitais klausimais.

Laimėjusi Europos Parlamento rinkimus ir išlikusi didžiausia frakcija Europos Parlamente, šias keturias dienas, per kurias vyks daugiausia uždari posėdžiai, išnaudos 2024-2029 m. kadencijos strategijai parengti. Darbotvarkėje numatytos 27 nacionalinių delegacijų vidaus diskusijos ir įvairių darbo grupių posėdžiai.