2024.05.15

Vilniuje įvyks tarptautinė konferencija „Totalitarizmų nusikaltimai: teisingumas ir atmintis XXI amžiuje“

Š. m. gegužės 15–17 d. Vilniuje vyks tarptautinis renginys, į kurį atvyks 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience – toliau PEMC) tinklui, atstovai – atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai.

Renginį sudaro plačiajai visuomenei skirta Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės globojama tarptautinė konferencija „Totalitarizmų nusikaltimai: teisingumas ir atmintis XXI amžiuje“, kuri įvyks gegužės 15 d. Nacionalinėje dailės galerijoje), metinis Europos atminties ir sąžinės platformos tarybos posėdis, kuris vyks gegužės 16 d. „Corner“ viešbutyje) ir Aukų pagerbimo ceremonija bei pažintinis Lietuvos okupacijų istorijos vizitas gegužės 17 d. Tuskulėnų memoriale.

Konferencijoje dalyvaus ir pagrindinį pranešimą skaitys teisės istorikė, socialinių mokslų daktarė Dovilė Sagatienė, klausdama „Ar Europos Žmogaus Teisių Teismas, pripažinęs Lietuvos partizanų naikinimą genocidu, buvo Niunbergas Baltijos šalims?“.

Dviejose diskusinės dalyse moderatoriai atskleis skirtingų valstybių istorinės atminties aktualizavimo patirtį, pavyzdžiui, sesijoje „Kaip mes vertiname totalitarinės sistemos nusikaltimus? Ar istorija mums suteikia žinių ir įrankių demokratijos plėtrai, režimų formavimosi ir jų nusikaltimų užkardymui?“

LR generalinės prokuratūros prokuroras, padedantis Ukrainai tirti karo nusikaltimus, Gintas Ivanauskas, pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis.

Sesijoje pasisakys Ukrainos, Baltarusijos, kaimyninės Lenkijos atstovai.

Antroje sesijoje, kurioje savo įžvalgomis dalinsis į Lietuvą atvykstantis Vašingtono Komunizmo aukų memorialinio fondo atstovas ir šio fondo kartu su Baltijos šalių vyriausybėmis įsteigto muziejaus direktorius dr. Eric Patterson, bus svarstoma, kiek istorinei atminčiai skirtos vietos ir paminklai, t. y. įamžinimas, padeda siekti teisingumo? Kaip žinia, priėmus taip vadinamą desovietizacijos įstatymą, mūsų viešojoje erdvėje dažnai įsiplieskia audringos diskusijos, kurias praturtintų ir racionalesni ekspertų istorikų argumentai. Šioje sesijoje savo patirtimi dalinsis ir Bulgarijos atstovė, papasakosianti, kaip būrė iniciatyvą dėl paminklo sovietų armijai demontavimo Sofijoje.

Tarptautinė konferencija bus sinchroniškai verčiama į lietuvių kalbą, kitų tarptautinio renginio dalių darbinė kalba – anglų.

2024 m. gegužės 15 d. vyksianti konferencija bus tiesiogiai transliuojama portale www.lrt.lt.

2023.02.16

R. Juknevičienės iniciatyva sovietinių tremčių aukų pagerbimas taps tradiciniu Europos Parlamento renginiu

Europos Parlamento vadovybė ketvirtadienį nusprendė kasmet birželio viduryje minėti Europos atminties dieną, jos metu pagerbiant sovietų režimo aukas. Tą dieną bus skaitomos ištremtųjų iš SSRS okupuotų teritorijų pavardės.

Šios iniciatyvos ėmėsi EP narė Rasa Juknevičienė, jai pritarė 65 europarlamentarai iš įvairių politinių grupių. Balsuojant dėl šio EP Pirmininkės Robertos Metsolos pasiūlymo neprieštaravo nė vienos politinės grupės atstovai.

Pirmąkart ištremtųjų pavardės prie Europos Parlamento buvo skaitomos prieš porą metų, minint 80–ąsias tremčių metines. Į renginį įsitraukė parlamentinė EP narių grupė „Europos atminčiai“, Europos atminties ir sąžinės platforma, ambasados, įvairių šalių bendruomenės Belgijoje, Lietuvos rezistencijos ir genocido centras.

Praėjusiais metais skaitytos pavardės ištremtųjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos, Čekijos bei Vengrijos.

„Neįvertinti nusikaltimai gimdo naujus. Dabartinės Rusijos nusikaltimai Ukrainoje didele dalimi vyksta ir dėl to, kad SSRS nusikaltėliai išvengė tarptautinių tribunolų, – pažymi renginio iniciatorė Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė. – Deportacijos, lageriai – vienas iš žiauriausių sovietų nusikaltimų, todėl simbolinis pavardžių skaitymas prie Europos Parlamento, kai visų nukentėjusių tautų atstovai susiburia kartu, turi didžiulę prasmę. Europos Sąjungos tautų bendra istorinė atmintis yra pagrindas solidarumui, pamatinė bendro taikaus sugyvenimo vertybė“.

2022.11.18

EP narė R. Juknevičienė: “Rusija virto teroristine valstybe”

Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė lapkričio 16 – 18 dienomis dalyvaudama Prahoje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai“ skaitė pranešimą „Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis“.

Ji padėkojo konferencijos organizatoriams už tai, kad renginys pradėtas parodos „Po svetimu dangumi: Lietuvos žmonės sovietų gulaguose ir tremtyje 1940 – 1958“ atidarymu, kuriame dalyvavo Čekijos premjeras P. Fiala, LR prezidentas G. Nausėda, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, politikai, akademinio pasaulio atstovai, žurnalistai ir kt.

„Kaip tremtinio dukra, esu ypač dėkinga už tai, kad ši atmintis išlieka gyva. Mano mama kartu su visa šeima buvo ištremta, kai buvo dar maža mergaitė. Jos tėvas ir jaunesnysis brolis niekada negrįžo. Pusę savo gyvenimo buvau priversta praleisti okupuotoje Lietuvoje. Melas buvo sovietinės sistemos pagrindas, o istorija – to melo įrankis“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

„Tai, ką matome ką tik šį rytą atidarytoje parodoje, – visa tai sužinojau iš savo močiutės pasakojimų. Daugelis Lietuvoje tai žinojo, štai kodėl 1990 m. kovojome už laisvę.

Štai kodėl Buča mums yra pakartojimas to, ką su mumis padarė Raudonoji armija“, – pabrėžė EP narė.

Pasak europarlamentarės, šiandien mes žvelgiame į istoriją ir į savo pareigą prisiminti Rusijos karo Ukrainoje kontekste.

„Tai, kas vyksta, neatsirado iš niekur. Karas prasidėjo gerokai anksčiau nei vasario mėn. ir gerokai anksčiau nei 2014 m. Tai, ką matome šiandien, yra dešimtmečius trukusių permainų, vykusių Rusijoje, pasekmė. Po Sovietų sąjungos žlugimo ji perėjo nuo raudonojo sovietinio teroro prie mafijinės valstybės. Dabar ji virto teroristine valstybe“, – teigė R. Juknevičienė.

Pasak jos, Rusijos valstybinis terorizmas neatsirado iš niekur. Rusija praleido galimybę transformuotis, taip pat praleido galimybę padėti pamatus komunizmo pabaigai.

Politikė pabrėžė, kad sovietų nusikaltimai niekada nebuvo tinkamai įvertinti ir niekada nesulaukė tarptautinio pasmerkimo. Todėl tai sukūrė palankią dirvą istorinei dezinformacijai, kuri yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą pagrindas, o mes leidome jai klestėti nekvestionuojamai.

Europarlamentarės teigimu, dabar svarbiausia yra padėti Ukrainai laimėti karą, nes šis karas yra karas už tiesą.

„Kremliaus melo auglį reikia išnaikinti. Neturėtume bijoti padėti Rusijai tapti kitokiai.

Neįvertintas ir nepamatuotas brutalumas gimdo naują terorą“, – sakė R. Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad kitą savaitę Europos Parlamente bus žengiamas svarbus žingsnis.

„Europos Parlamente rengiame rezoliuciją dėl Rusijos pripažinimo teroristine valstybe. Kitą savaitę ji bus pristatyta ir dėl jos bus balsuojama plenarinėje sesijoje. Ir tai svarbu. Mūsų 2019 m. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai vis dar nuolat komentuoja Kremliaus propagandistai. Nes tai skaudina. Garsiai išsakyta tiesa gali ką nors pakeisti“, – pažymėjo EP narė.

Pasisakymą ji užbaigė JAV prezidento R. Reigano citata, jog turime nebijoti matyti tai, ką matome. O tada turime turėti drąsos tai pasakyti.

2022.11.17

EP narė R. Juknevičienė dalyvaus tarptautinėje konferencijoje Prahoje

Europos Parlamento narė, parlamentinės grupės Europos atminčiai koordinatorė Rasa Juknevičienė lapkričio 16 – 18 dienomis dalyvaus Prahoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje “Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai” bei skaitys pranešimą “Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis”.

Renginio metu bus atverta paroda „Po svetimu dangumi: Lietuvos žmonės sovietų gulaguose ir tremtyje 1940 – 1958“, kurioje dalyvaus Čekijos premjeras P. Fiala, LR prezidentas G. Nausėda, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, politikai, akademinio pasaulio atstovai, žurnalistai ir kt.

Konferencijoje didžiausias dėmesys bus skiriamas šiuolaikinėms Rusijos hibridinėms grėsmėms, o ypač – XX a. istorijos falsifikacijai, mitų kūrimui kaip dezinformacinio karo priemonei bei jų reikšmei dabartinės Rusijos karinės invazijos Ukrainoje kontekste.

Konferenciją organizuoja Europos atminties ir sąžinės platforma, Čekijos vyriausybės kanceliarija, Totalitarinių režimų studijų institutas, XX amžiaus memorialinis muziejus.

2022.07.12

Europos Parlamente įamžintas Vasario 16-osios Aktas

Liepos 12 d. Europos Parlamento pastate Briuselyje įamžintas Vasario 16-osios Aktas. Lietuvos Nepriklausomybę skelbiantis tekstas graviruotas metalo plokštėje buvo pristatytas Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu. Matthias Erzbergeris – iškilus Vokietijos politikas, parlamento narys, finansų ministras, publicistas, demokratijos puoselėtojas. Vienas iš jo nuopelnų – parama Lietuvos Tarybai paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metais.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis džiaugiasi, kad jam pavyko prisidėti prie M. Erzbergerio vardo auditorijai suteikimo, o Lietuvai jis paruošė tikrą staigmeną – Europos Parlamente kartu buvo įamžintas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu iškilmingai atidengtas ir pristatytas ant metalo plokštės graviruotas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Graviruotame metalo dirbinyje po Akto lietuvišku ir vokišku tekstu nurodytas ir Matthias Erzberger indėlis: „Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas priimtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje ir paviešintas įžymaus Vokietijos politiko Matthias Erzbergerio (1875-1921) pastangomis.“ Šis sakinys išgraviruotas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Po šventinės ceremonijos graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais bus eksponuojamas Europos Parlamente ir taip bus įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų. Metalo plokštėje graviruoto Vasario 16-osios Akto matmenys – identiški originalui.

Pasak Liudo Mažylio, Lietuvos istorinės atminties sklaida Europoje ir prie demokratijos pridėjusių istorinių asmenybių pagerbimas tapo kaip niekada svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste. „Matthiasą Erzbergerį pavadinčiau užmirštu herojumi, bent jau Lietuvos žmonėms. Nors jo vaidmuo priimant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, jį viešinant ir pelnant Vokietijos pripažinimą yra nenuginčijamas“, – renginio metu apie Matthias Erzbergerį kalbėjo 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atradęs ir Lietuvos Tarybos veiklą analizuojantis europarlamentaras prof. L. Mažylis.

Kreipdamasis į susirinkusius svečius L. Mažylis pastebėjo, kad dažnai labai lengva nurodyti, kas skiria tautas – nors daug svarbiau, o kartais ir sunku rasti tai, kas mus istoriškai vienija. „Erzbergeris, nepaisant tragiškos jo gyvenimo pabaigos, yra gana sėkmingas pavyzdys. Jis atkakliai siekė pozityvios politikos: skatino taiką, orumą ir demokratiją. Galime tai išdidžiai pripažinti. Tai įrodo jo biografija.“, – teigė L. Mažylis.

L. Mažylis atkreipė visų dėmesį, kad vienas iš Matthias Erzberger darbų įrodymų yra Vasario 16-osios Aktas. „Tai – svarbiausias dokumentas kiekvienam lietuviui. Nors Vokietijai tai tik maža jos istorijos dalis. Ant jo yra 20 Lietuvos Tarybos narių parašų. Erzbergerio vardo, žinoma, jame nėra, tačiau jis suteikė šiems 20 drąsių žmonių papildomo impulso priimti istorinį sprendimą“ – apie svarbiausią Lietuvai Dokumentą ir M. Erzbergerio vaidmenį kalbėjo L. Mažylis.

Pasak jo, ne visos Vokietijos institucijos buvo patenkintos principine Lietuvos Tarybos pozicija. „Paskelbti šį Nepriklausomybės Akto tekstą buvo iššūkis. Akto originalas buvo slapta išsiųstas į Berlyną ir pono Erzbergerio pastangomis nedelsiant paviešintas. Iš pradžių Berlyne, paskui Briuselyje, Vienoje, Bratislavoje“, – sudėtingą istoriją priminė Akto originalą po 99 metų, 2017-aisiais atradęs L. Mažylis.

Taip pat L. Mažylis pastebėjo, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas buvo dalis didesnio projekto, kūrusio „draugų ratą“ plačioje geografinėje teritorijoje: nuo Suomijos iki Ukrainos. „Tai netapo realybe 1918 m., bet dabar, praėjus 100 metų, įgauna naują prasmę. Laikas, kurį gyvename, yra toks pat neramus kaip laikas, kai gyveno Matthiasas Erzbergeris“, – apie Pirmojo Pasaulinio karo ir dabartinio Rusijos karo prieš Ukrainą sąsajas kalbėjo L. Mažylis.

Savo kalba Europos Parlamente L. Mažylis vėl visus grąžino prie pamatinių vertybių ir istorinės atminties išsaugojimo. „Dabar Lietuvos dokumento tekstas įamžintas pliene, išrašytas šiuolaikinėmis technologijomis, – Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo metu kalbėjo L. Mažylis. – Palyginkime geležį su amžinomis idėjomis, žmogiškosiomis vertybėmis ir šiuolaikinėmis technologijomis, simbolizuojančiomis nuolatinį poreikį permąstyti savo likimą“.

Pasak jo, aukščiausių idealų siekimas, krikščioniškų, žmogiškųjų vertybių laikymasis ir demokratija buvo M. Erzbergerį atspindintys bruožai, kuriais verta vadovautis. „Matthiasas Erzbergeris nusipelno nebūti pamirštas“, – šią Lietuvai ir Vokietijai svarbią asmenybę prisiminti kvietė L. Mažylis.

Renginyje dalyvavo ir sveikinimo kalbas taip tarė Europos Parlamento pirmininkas Raineris Wielandas ir Badeno-Viurtembergo žemės ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas bei jo pavaduotojas Thomas Stroblas. Renginio metu buvo pristatytas ir Matthias Erzbergerio portretas. Tai – Münsingeno, gimtojo Erzbergerio miesto dovana.

M. Erzbergeris, kilęs iš tuometinės Viurtembergo karalystės Vokietijoje, buvo iškilus Katalikų centro partijos veikėjas, pasisakęs prieš Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1917 m. Taip pat, kaip įgaliotasis Reicho valdžios atstovas, jis pasirašė paliaubas tarp Vokietijos ir Sąjungininkų. 1921 m. rugpjūčio 26 dieną Vokietijos kurorte jį nužudė du kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teroristai.

Idėja vieną iš Parlamento posėdžių salių pavadinti Matthias Erzbergerio vardu ir taip įamžinti šio Vokietijai, visai Europai ir ypač Lietuvai svarbaus politiko atminimą kilo 2021 m. rudenį. Tuomet Liudas Mažylis kartu su Europos Parlamento vicepirmininku Raineriu Wielandu iš Vokietijos organizavo konferenciją politiko Matthias Erzbergerio 100-osioms mirties metinėms paminėti bei pagerbti jo ilgalaikį indėlį į demokratiją Europoje. L. Mažylio teigimu, Matthias Erzbergerio vardo auditorijoje vyks ne tik parlamentarų posėdžiai, bet ir istorinės atminties renginiai.

2022.07.11

Europos Parlamente vyksiančioje Matthias Erzberger vardo auditorijos atidarymo ceremonijoje bus įamžintas Vasario 16-osios Aktas

Liepos 12 d., antradienį, 16 val. Lietuvos laiku Europos Parlamento pastate Briuselyje vyks iškilaus Vokietijos politiko, demokratijos puoselėtojo ir Lietuvos Nepriklausomybės 1918 metais rėmėjo Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonija.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis prisidėjo prie Matthias Erzbergerio vardo įamžinimo šioje ES institucijoje. Pasak jo, istorinė atmintis ir prie demokratijos sklaidos pridėjusių istorinių asmenybių pagerbimas dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste tapo kaip niekada svarbus.

„Pernai rudenį Parlamente kartu su kolega Rainer Wieland iš Vokietijos organizavome konferenciją, skirtą šio demokratijai nusipelnusio politiko, finansų ministro, vokiečių publicisto Matthias Erzbergerio 100-osioms mirties metinėms paminėti bei pagerbti jo ilgalaikį indėlį į demokratiją Europoje. Tuomet ir kilo idėja vieną iš Parlamento posėdžių salių pavadinti Matthias Erzbergerio vardu ir taip įamžinti šio Vokietijai, visai Europai ir ypač Lietuvai svarbaus politiko atminimą“, – apie idėjos pradžią pasakoja europarlamentaras prof. Liudas Mažylis.

1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atradęs ir Lietuvos Tarybos veiklą analizuojantis prof. L. Mažylis pabrėžia, kad M. Erzbergeris neturi likti „pamirštu herojumi.“ „Matthias Erzbergeris nuo pat 1917-ųjų, Lietuvos Tarybos veiklos pradžios, buvo svarbiausias Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjas, jis pažindino būsimus Akto Signatarus su painiais Vokietijos imperijos valdžios koridoriais. Jo svarba Lietuvai atkuriant valstybę ir siekiant pripažinimo 1918-aisiais yra vis dar per menkai suvokta. Juk būtent Erzbergerio dėka 1918 metais Vokietija pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, tai buvo jo meistriškos diplomatijos pergalė“, – pasakoja prof. L. Mažylis

Europos Parlamento narys džiaugiasi, kad jam pavyko prisidėti prie M. Erzbergerio vardo auditorijai suteikimo, o Lietuvai jis paruošė tikrą siurprizą – Europos Parlamente kartu bus įamžintas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. L. Mažylis Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu pristatys bei įteiks itin unikalią ir simbolinę dovaną – ant metalo plokštės graviruotą 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Graviruotame metalo dirbinyje po Akto lietuvišku ir vokišku tekstu nurodytas ir Matthias Erzberger indėlis: „Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas priimtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje ir paviešintas įžymaus Vokietijos politiko Matthias Erzbergerio (1875-1921) pastangomis.“ Šis sakinys išgraviruotas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Po šventinės ceremonijos graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais liks Europos Parlamente ir taip bus įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų.

„Nepriklausomybė ne tik buvo Vasario 16-ąją paskelbta, bet pavyko išgauti ir Vokietijos pripažinimą. O Matthias Erzbergeris juk kaip tik ir buvo svarbiausias Lietuvos reikalo rėmėjas 1918-aisiais. Jam, o ne kam kitam, buvo nusiųstas Akto originalus egzempliorius. Erzbergeris, o ne kas kitas, Aktą ir pasistengė paviešinti, ir tai sėkmingai padarė. To pamiršti negalim“, – šios istorinės asmenybės indėlį į Lietuvos nepriklausomybę pristato EP narys. L. Mažylio teigimu, Matthias Erzbergerio vardo auditorijoje vyks ne tik parlamentarų posėdžiai, bet ir istorinės atminties renginiai.

M. Erzberger buvo iškilus Katalikų centro partijos veikėjas, pasisakęs prieš Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1917 m.. Taip pat, kaip įgaliotasis Reicho valdžios atstovas, jis pasirašė paliaubas tarp Vokietijos ir Sąjungininkų. 1921 m. rugpjūčio 26 dieną Vokietijos kurorte jį nužudė du kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teroristai.

2022.02.14

Istorinėje Prezidentūroje Kaune pristatoma paroda „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“

Nuo vasario 16 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune bus eksponuojama paroda „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“. Paroda bus eksponuojama tuo pačiu metu kaip ir Vasario 16-osios Nutarimo originalas. Joje pristatomi septyniolikos Signatarų autentiški autografai ant įvairių laikotarpių dokumentų.

„Didelė garbė ir įsipareigojimas rengti parodą vietoje, kurioje tuo pat metu eksponuojamas ir Vasario 16-osios Akto originalas. Tikiu, kad tai praturtins mūsų žinias apie iškiliąsias mūsų tautos asmenybes – Signatarus“, – teigia europarlamentaras prof. L. Mažylis.

„Ši mano sukaupta kolekcija atspindi įvairialypes Signatarų asmenybes, visai nežinomas ar mažiau pažįstamas jų biografijos detales, – parengtą parodą pristato Europos Parlamento (EP) narys prof. L. Mažylis. – Tai tikrai unikali proga geriau pažinti tuos, kurių ryžto ir diplomatinio išmanumo dėka 1918 m. buvo atkurta Lietuvos valstybė.“

„Du Vasario 16-osios Nutarimo signatarai, Aleksandras Stulginskis ir Antanas Smetona, vėliau tapę pirmaisiais Lietuvos Respublikos prezidentais, – ar viską taip smulkiai žinome apie jų biografijas, profesinį ir asmeninį gyvenimą? – pastebi prof. L. Mažylis. – Parodoje pristatomi dokumentai, kurie atskleis spalvingas ir ryškias šių ir kitų signatarų gyvenimo detales. Pavyzdžiui, kiek lietuvių žino, kad 1935 m. A. Smetona išleido kalbų ir raštų rinkinį „Pasakyta parašyta“? O štai A. Stulginskio autografai yra iš jo ankstyvesnio gyvenimo etapo, studentavimo.“

Prof. L. Mažylis dirbdamas EP taip pat neapleidžia ir istorinės atminties temų. Vasario 16-oji tarp jų užima reikšmingą vietą. „Kovo pabaigoje aš ir visa Lietuva minėsime pirmąjį – penkmečio – jubiliejų, kai 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos diplomatiniame archyve radau 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Nutarimo originalą lietuvių ir vokiečių kalbomis. Nuo to laiko tapau savotišku Vasario 16-osios ir Lietuvos Tarybos veiklos ambasadoriumi“, – pastebi politikas. Nutarimo atsiradimas Berlyne paskatino toliau gilintis į Signatarų asmenybes, veiklą įvairiais jų gyvenimo laikotarpiais. O pirmieji autografai asmeninėje prof. L. Mažylio kolekcijoje atsirado kur kas anksčiau, dar 2015 m. juos aptikus šeimos archyve.

„Manau, ši paroda prisidės prie istorinės atminties išsaugojimo. Tai ypač svarbu šiandieninių geopolitinių iššūkių kontekste, kai į kitų valstybių teritorijas, laisvę ar suverenitetą vėl kėsinamasi. Turime vertinti laisvę, kurią išsikovojome, ir išsaugoti vertybes, kuriomis vadovavosi Akto Signatarai“, – akcentuoja prof. L. Mažylis. Pasak jo, paroda taip pat yra puiki proga išreikšti pagarbą Kaunui, kuris šiemet yra Europos kultūros sostinė, o tarpukariu buvo laikinoji sostinė. „Negalime to pamiršti – būtent Kaune buvo įgyvendinta laisvos ir nepriklausomos valstybės idėja, įvardinta Vasario 16-osios Akte. Tad džiugu, kad Akto originalas eksponuojamas būtent šiame mieste“, – istorinę Kauno reikšmę pristato L. Mažylis.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą. Paroda atvira visiems. Iki kovo 11 d. jos lankymas – nemokamas. Vėliau – su muziejaus bilietus.

Birštone prof. Liudas Mažylis pristatys tremtinių laiškų parodą

Vasario 15 d., antradienį, 13 val. Birštono muziejuje (Vytauto g. 9, Birštonas) Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pristatys parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“. Paroda skirta 1941 metų birželio masiniams trėmimams paminėti. Pasak L. Mažylio, parodos pristatymo data simbolinė – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, Vasario 16-osios, išvakarėse, o tai tik dar labiau primena, kad mūsų tautos istorija turi būti vis primenama.

Ekspozicijoje – 72 laiškų, siųstų iš tremties Mažylių šeimai į Kauną, kopijos. „Didžioji dalis laiškų – Juozo Siručio, kilusio iš Marijampolės krašte gerai žinomos giminės. Juozas Sirutis – mano močiutės sūnėnas, o tie jo į Lietuvą rašyti laiškai – kaip tik adresuoti jai, Antaninai Mažylienei“, – pristato prof. L. Mažylis. Parodoje taip pat eksponuojami L. Mažylio močiutei siųsti jos dukterėčios Petronėlės Sirutytės-Lastienės, Onos Sirutienės ir Onos Matulaitytės-Stulginskienės laiškai.

Parodoje pristatomos autentiškų laiškų neredaguotas turinys, kuriame slypi tikros išgyvenimų, skausmo, bado, šalčio istorijos, persmelktos artimųjų ilgesio, prisiminimų ir kupinos vilties. „Kai tavo tauta išgyveno bandymą ją sunaikinti, kai tai griovė šimtus tūkstančių likimų, kai žūdavo vaikai, moterys ir vyrai – privalome nuolat priminti tai visuomenei, dalintis šiomis tragiškomis patirtimis – dar ir tam, kad ši istorija niekada nepasikartotų“, – sako L. Mažylis.

Kalbėdamas apie eksponuojamų laiškų autorius tremtinius, parodą Birštone pristatysiantis L. Mažylis pastebi, kad po tremties jų visų istorijos susiklostė skirtingai… „Štai mano dėdė J Sirutis, kurio korespondencijos yra daugiausiai, į Lietuvą taip ir negrįžo – pasibaigus jam skirtai bausmei lageryje, apsigyveno dabartiniame Kazachstane, kuris tuomet priklausė Sovietų Sąjungai“, – vieno iš daugiausiai laiškų jo močiutei A. Mažylienei rašiusių tremtinų likimą atskleidžia L. Mažylis.

Daugiau gyvų istorijų išgirsite susitikime su prof. L. Mažyliu ir parodos pristatymo metu vasario 15 d., antradienį, 13 val.

Paroda „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“ Birštono muziejuje bus eksponuojama iki kovo 11 d.

2021.12.20

R. Juknevičienės iniciatyvą parėmę EP nariai kviečia Sovietų vykdytas masines represijas pripažinti nusikaltimu žmoniškumui

Daugiau nei 80 įvairioms politinėms grupėms atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių parašais parėmė europarlamentarės Rasos Juknevičienės iniciatyva parengtą kreipimąsi, skirtą 30-osioms Sovietų Sąjungos iširimo metinėms ir 80-osioms sovietų vykdytų tremčių iš okupuotų Centrinės ir Rytų Europos valstybių metinėms. Tarp pasirašiusiųjų dokumentą yra EP vicepirmininkė Roberta Metsola, Europos liaudies partijos frakcijos pirmininkas Manfredas Vėberis (Manfred Weber) ir kiti europarlamentarai.

EP narė R. Juknevičienė pažymi, kad šiuo išsamiu dokumentu siūloma įvertinti buvusioje Sovietų Sąjungoje vykusius istorinius įvykius, nes tarptautiniu lygiu nebuvo morališkai ir teisiškai įvertintos sovietų vykdytos masinės tremtys ir Gulagų sistemos žiaurumai.

„Rusija yra agresyvi ir todėl, kad savo lyderių praeities nusikaltimus vertina kaip šlovingus ir juos garbina. Kol Rusija neįvertins savo istorijos, tol ji ir bus tokia agresyvi ir bandys perbraižyti Europos žemėlapį“, – teigia europarlamentarė.

Ji apgailestavo, kad šio dokumento priėmimui Parlamente nepritarė kraštutiniai kairieji, socialistai, žalieji bei liberalai.

Kreipimesi, kuriame apžvelgiamos sovietų vykdytos masinės represijos buvusios SSRS teritorijoje, pažymima, kad Sovietų vykdytos tremtys, visa Gulagų sistema ir komunistinio režimo nusikaltimai Europoje turi būti pasmerkti ir prisimenami, nes jie atspindi esminių ES vertybių svarbą ir Europos Parlamento priimtomis rezoliucijomis suformuotą poziciją, kad daugiau negalima leisti įvykti tokiems nusikaltimams ir jie neturi pasikartoti.

Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „Rusijos valdžia vykdo istorinį revizionizmą, atgaivino Stalino kultą ir šlovina sovietinį režimą, o Rusijos vyriausybė aktyviai skleidžia istorinę dezinformaciją Europos Sąjungoje ir jos kaimynystėje bei pačioje Rusijoje, siekdama poliarizuoti visuomenes bei pateisinti Rusijos agresiją ir teritorines ambicijas, nukreiptas į buvusias sovietų okupuotas teritorijas“.

Šiuo kreipimusi nusikaltimu žmoniškumui pripažįstami 1941 m. birželį vykę trėmimai ir kiti masiniai trėmimai, kurie buvo užsakyti, suplanuoti ir įvykdyti sovietinio režimo, taip pat ir visa Gulagų sistema. Dokumentu įtvirtinta nuostata, kad sovietų vykdytų trėmimų ir Gulago aukų istorija yra neatskiriama bendros Europinės istorijos dalis. Jame išreiškiama pagarba ir užuojauta sovietinių gulagų ir tremčių aukoms ir išgyvenusiems asmenims, jų šeimoms ir artimiesiems, taip pat ir komunistinių režimų aukoms visoje Europoje.

Vertinama, kad Gulago kalinių skaičius siekė apie 15-18 mln. žmonių, kurių bent 1,5 mln. – pradingo.

Be to, dokumente pažymima, kad Rusijos valdžios institucijos pareikalavo uždaryti Žmogus teisių centrą „Memorial“ irTarptautinį Memorialą, kuriuos prieš 30 metų įsteigė Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas, ir kurie vykdė istorinius masinių trėmimų, Gulagų ir kitų sovietų režimo nusikaltimų tyrimus bei vykdė žmogaus teisių gynimo veiklą ir teikė nuolatinę paramą Rusijos politiniams kaliniams.

Kreipimesi taip pat kviečiama Gegužės 27 dieną paskelbti Europine Gulagų aukų diena, nes šią dieną 1953-aisiais įvyko didžiausias Norilsko „Gorlago“ stovyklos kalinių sukilimas.

Dokumente pabrėžiama, kad Rusijos Federacija atsisako atskleisti masinių sovietų represijų aukų palaidojimo vietas ir toliau nesuteikia priėjimo prie sovietinio laikotarpio archyvo.

Taip pat jame smerkiamas visų formų totalitarizmas ir jo nusikaltimai, išreiškiama pagarba Nacizmo tironijos aukoms, ir ypač Holokausto aukoms.

Kreipimusi ES šalys narės kviečiamos įtraukti nacizmo ir komunizmo totalitarinių režimų istoriją ir analizę į mokyklų ugdymo programas, taip pat rekomenduojama įtraukti sovietų vykdytų deportacijų ir Gulagų istoriją. Be to, jame išreiškiama parama atminties iniciatyvoms, pavyzdžiui, Europos atminties ir sąžinės platformos pasiūlytam memorialui totalitarinių režimų aukoms Briuselyje.

Taip pat siūloma įkurti Europos komunizmo aukų muziejų ir ryškiau atspindėti masinių trėmimų ir Gulagų istoriją nuolatinėje Europos istorijos namų ekspozicijoje.

Šis dokumentas išsiųstas Europos Parlamento vadovybei, Europos Komisijai, Europos Tarybai, nuolatinėms ES šalių narių atstovybėms Briuselyje bei ES pirmininkaujančiai Slovėnijai.

2021.11.28

L. Mažylis kviečia į tremtinių laiškų parodos pristatymą Alytuje

Gruodžio 3 d., penktadienį, 16 val., Alytaus kraštotyros muziejuje, Konferencijų salėje (Savanorių g. 6, Alytus) Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pristatys parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“. Paroda skirta masinių trėmimų 80-mečiui paminėti. Joje eksponuojami laiškai iš tremties, siųsti Mažylių šeimai į Kauną.

„Kone kiekvieną šeimą Lietuvoje palietė sovietinės komunistinės valdžios vykdytas trėmimų siaubas. Sunku net įsivaizduoti, ką patyrė ir išgyveno tremtiniai kelyje į gulagus Sibire bei Šiaurėje. Jų istorijomis kalbėti nedrįstu, tai per daug jautru, – pasakoja prof. L. Mažylis. – Bet turime teisę leisti prabilti jiems patiems – jų laiškų, siųstų į Lietuvą, eilutėse. Tikiuosi, kad parodoje eksponuojami laiškai, siųsti mano šeimai, atskleis ir padės mums suvokti tragiškos trėmimų istorijos realybę.“

Parodoje pristatomi autentiški laiškai iš lagerių, jų neredaguotas turinys, kuriame slypi tikros išgyvenimų, skausmo, bado, šalčio istorijos, persmelktos artimųjų ilgesio, prisiminimų ir kupinos vilties. „Kai tavo tauta išgyveno bandymą ją sunaikinti, kai tai griovė šimtus tūkstančių likimų, kai žūdavo vaikai, moterys ir vyrai – privalome nuolat priminti tai visuomenei, dalintis šiomis tragiškomis patirtimis – dar ir tam, kad ši istorija niekada nepasikartotų“, – sako L. Mažylis.

Ekspozicijoje – Juozo Siručio, Petronėlės Sirutytės-Lastienės, Onos Matulaitytės-Stulginskienės bei Jono ir Onos Siručių laiškai, adresuoti Antaninai Mažylienei.

Paroda Alytaus kraštotyros muziejuje bus eksponuojama visą gruodžio mėnesį.