2022.09.15

Europos Parlamento nariai kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą prašydami pradėti tyrimą dėl genocido ir nusikaltimų žmoniškumui prieš uigūrus

Trisdešimt aštuoni įvairioms Europos Parlamento (EP) frakcijoms priklausantys nariai kreipėsi į Tarptautiniobaudžiamojo teismo (TBT) Generalinį Prokurorą Hagoje (Olandija) prašydami pradėti tyrimą dėl genocido ir nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos Kinijos pareigūnai, kaip įtariama, įvykdė prieš uigūrus ir kitas tiurkų tautas. Kreipimąsi inicijavo EP narys Andrius Kubilius.

Pasak laiško autorių, jau anksčiau pateiktose trijose bylose svarbūs įrodymai rodo, kad Kinijos vyriausybės pareigūnai taikosi į užsienyje gyvenančius uigūrus, juos gaudo ir verčia grįžti atgal į Kiniją. Kai jie atsiduria Kinijoje, apie juos daugiau niekas negirdi.

Daugybė ataskaitų ir ekspertų tyrimų atskleidė, kad uigūrai ir kitos tiurkų tautos Kinijos teritorijoje yra sulaikomos ir patiria sunkius nusikaltimus žmoniškumui ir, kaip nustatėme mes patysEuropos Parlamente, joms gresia genocidas, teigia kreipimosi autoriai.

Be to, įrodymai patvirtina, kad mažiausiai 90 % Tadžikistane gyvenančių uigūrų buvo sučiupti ir deportuoti į Kiniją Kinijos pareigūnų, dirbančių Tadžikistane, TBT valstybėje narėje.

Naujausi jūsų biurui pateikti įrodymai taip pat rodo, kokie sudėtingi Kinijos valstybės planai yra nukreipti prieš uigūrus, siekiant juos sugauti bet kurioje pasaulio vietoje, rašo EP nariai.

Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad neseniai JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet, JTO Žmogaus teisių Komisarės parengtoje ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad Kinijos vyriausybė yra atsakinga už rimtus žmogaus teisių pažeidimus uigūrų atžvilgiu ir kad savavališko ir diskriminacinio uigūrų ir kitų daugiausia musulmonų grupių narių sulaikymo mastas… gali būti laikomas tarptautiniais nusikaltimais, ypač nusikaltimais žmoniškumui.

2020 m. liepos 6 d. Rytų Turkistano vyriausybės tremtyje, Rytų Turkistano nacionalinio pabudimo judėjimo ir visų nukentėjusiųjų uigūrų vardu Generalinio prokuroro biurui buvo pateiktas skundas pagal 15 straipsnį, kuriame prašoma pradėti tyrimą.

EP nariai teigia, kad nors Kinija nėra TBT valstybė dalyvė, skundas pateiktas remiantis tuo, kad jūsų biuras turi jurisdikciją nagrinėti šią situaciją, nes Kinijos pareigūnai padarė sunkių tarptautinių nusikaltimų TBT valstybės teritorijoje, pirmiausia Tadžikistane (kuris yra TBT valstybė dalyvė), ir kad šie nusikaltimai buvo tęsiami Kinijoje.

2022.01.21

A. Kubilius: „Kinija pati griauna savo tarptautinius „one country, two systems“ įsipareigojimus“

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, aptardamas Parlamento plenarinėje sesijoje vykusias diskusijas dėl Kinijos veiksmų naikinant Honkongo demokratiją pabrėžė, kad Kinija pati griauna savo tarptautinius „one country, two systems“ („viena šalis, dvi sistemos“) įsipareigojimus.

„Vakar ir šiandien Europos Parlamentas nagrinėjo Kinijos nepriimtiną elgesį. Šį kartą buvo svarstoma speciali Europos Parlamento Rezoliucija, skirta esminiams žmogaus teisių ir laisvių pažeidimams Honkonge, – sakė parlamentaras. – Akivaizdu, kad Honkonge situacija labai sparčiai ir tragiškai blogėja. Nevardinsiu visų atskirų faktų, kuriuos Rezoliucija aptaria, tačiau Rezoliucija ir visu savo turiniu, ir konkrečiomis formuluotėmis įvardina akivaizdų faktą: Kinija šiurkščiausiu būdu laužo savo pačios duotus įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei pagal garsiąją „one country, two systems“ („viena šalis, dvi sistemos“) formulę, kad Honkongo demokratija, sukurta per ilgus britų valdymo metus, Kinijos valdžios bus ir toliau saugoma“.

Tokį įsipareigojimą Kinijos valdžia davė tarptautinei bendruomenei ir Didžiosios Britanijos valdžiai, kai 1997 metais britai Honkongo valdymą perdavė Pekinui. Šis principas reiškė, kad nepaisant to, kad Honkongas tampa visos Kinijos dalimi, kurią valdo autoritarinis komunistinis Pekinas, Honkongo demokratinė valdymo sistema išlaikys savo autonomiją su demokratiniais rinkimais, žodžio laisve ir teisinės sistemos nepriklausomybe. Nuo 1997-ųjų iki 2019-ųjų Pekino valdžia laikėsi šio duoto įsipareigojimo.

A. Kubiliaus teigimu, nuo 2019 m. Honkongo demokratinė savivalda yra šiurkščiausiu būdu naikinama.

„Būtent šis Kinijos valdžios elgesio pokytis, ciniškas atsisakymas vykdyti duotus tarptautinius įsipareigojimus, be to, ir uigūrų bei tibetiečių persekiojimas, lemia tą vis kritiškesnį požiūrį į santykius su Kinija, kuris pastaruoju metu vis garsiau reiškiamas ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese, bet ir Europos Parlamente. Tai ir yra tas Kinijos valdžios elgesio pokytis, kuris kelia vis daugiau susirūpinimo ir dėl Taivano demokratijos bei suvereniteto ateities. Nes niekas nebegali tikėti ir Kinijos duotais pažadais dėl Taivano. Todėl dėmesys Taivanui Vakaruose auga labai sparčiai: Kinijos elgesio pokyčiai ir yra to pagrindinė priežastis“, – pabrėžė EP narys.

Pasak A. Kubiliaus, nors Rezoliucija ir skirta Honkongui, tačiau Parlamento diskusijose labai dažnai skambėjo Lietuvos vardas. Kinijos ekonominis spaudimas Lietuvai vertinamas kaip kėsinimasis į esminius Europos Sąjungos Bendrosios Rinkos veikimo principus. Europos Parlamentas ne tik remia Lietuvą, bet ir aiškiai sako, kad Europos Sąjunga neturi teisės toliau taikstytis su Kinijos agresyviu spaudimu nei Lietuvai ar kuriai nors kitai Bendrijos narei, nei visai Europos Sąjungai. 

„Kinijos bandymai savo didelės rinkos svoriu išspausti iš atskirų ES šalių ar platesnio demokratinio pasaulio įsipareigojimą nekritikuoti Kinijos nepriimtino elgesio ar neplėtoti bendradarbiavimo su Taivanu susilaukia vis griežtesnės kritikos. Jeigu Kinija nekeis savo elgesio, tai šio dešimtmečio pabaigoje Kinijos bei Vakarų santykiai gali tapti ypač antagonistiniai, o tai reikšmingai atsilieps ir ekonominiams santykiams. Projektuojant ilgesnio laikotarpio ateitį, tai reikia turėti omenyje, taip pat ir Lietuvos verslui“, – sakė A. Kubilius.

Rezoliucijoje dėl Kinijos nepriimtino elgesio Honkonge taip pat dar kartą pasisakoma ir dėl Kinijos spaudimo Lietuvai: „Kinija naudoja agresyvią retoriką ir nepaaiškinusi bei nieko nepaskelbusi pradėjo taikyti de facto draudimą, dėl kurio į Kinijos rinką neįsileidžiamos Lietuvoje pagamintos prekės. Šiais jokiais teisės aktais nepagrįstais veiksmais ir praktika pažeidžiamos ne tik visos tarptautinės ir Pasaulio prekybos organizacijos nustatytos prekybos taisyklės, bet ir daromas tiesioginis poveikis kertiniams ES bendrosios rinkos principams“.

Šia Rezoliucija EP „smerkia Kinijos prieš Lietuvą vykdomą prievartą ir jos bauginimą; palankiai vertina neseniai paskelbtus solidarumo su Lietuva pareiškimus, kuriais siekiama pasipriešinti Kinijos vykdomiems prievartos veiksmams; primygtinai ragina ES ginti pagrindinius bendrosios rinkos principus nuo Kinijos bauginimo“.

Parlamentas ragina ES institucijas: Komisiją, Tarybą ir valstybes nares bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant padėti išsaugoti demokratiją Taivane, ypač atsižvelgiant į naujausius pokyčius, vykdomus Kinijos vyriausybės dėl Lietuvos ir Taivano santykių, ir Honkongo laisvių naikinimą dėl Kinijos politikos pokyčių, kuriais siekiama atsisakyti požiūrio „viena šalis, dvi sistemos“.

2022.01.18

Daugiau nei 40 EP narių paragino ES vadovybę imtis bendrų veiksmų dėl Kinijos ekonominės ir politinės prievartos prieš Lietuvą

Antradienį daugiau nei 40 Europos Parlamento narių, atstovaujančių įvairioms EP frakcijoms, kreipėsi į Europos Sąjungos vadovus – EK pirmininkę Uršulą fon der Lejen, Europos Vadovų Tarybos pirmininką Šarlį Mišelį, vyr. įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Žozepą Borelį – ir Europos Komisijos narius dėl Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) politinės bei ekonominės prievartos prieš Lietuvą ir paragino ES imtis bendrų veiksmų.

Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi yra Slovakijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Ispanijos, Belgijos, Danijos, olandijos, Slovėnijos, Lenkijos, Estijos, Lietuvos, Bulgarijos, Vengrijos ir kt. šalių EP nariai.

„Agresyvi KLR pareigūnų retorika, taip pat nepaaiškintos ir nedeklaruotos priemonės, kurios de facto yra sankcijos, draudžiančios į Kinijos rinką įvežti Lietuvoje pagamintus ir kitose šalyse pagamintus gaminius su lietuviškais komponentais, yra apgailėtinos. Tokie neįteisinti veiksmai ir praktika pažeidžia ne tik visas tarptautines ir PPO prekybos taisykles, bet ir tiesiogiai daro įtaką pagrindiniams ES bendrosios rinkos principams, todėl Europos Sąjunga turi imtis bendrų veiksmų“, – pažymi EP nariai.

Be to, anot jų, tai ne pirmas kartas, kai KLR naudoja prievartinį elgesį prieš ES valstybę narę, kaip rodo Čekijos Senato pirmininkui Milošui Vystrčiliui darytas spaudimas dėl jo vizito į Taivaną ir daugybė ankstesnių atvejų.

Europarlamentarai kreipimesi teigia atmetantys bet kokį spaudimą ir smerkiantys grasinimus dėl nepriklausomos šalių teisės plėtoti santykius su Taivanu pagal savo nacionalinius interesus ir bendras demokratijos bei žmogaus teisių vertybes be užsienio kišimosi.

„Neseniai priimtas Lietuvos ir Taivano sprendimas apsikeisti atstovybėmis savaime nereiškia nieko ypatingo ir nekvestionuoja „vienos Kinijos” politikos“, – rašo parlamento nariai.

Kreipimesi primenama, kad 2021 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rekomendacijoje dėl ES ir Taivano politinių santykių ir bendradarbiavimo Europos Parlamentas paragino „skatinti aktyvesnius ES ir Taivano ekonominius, mokslinius, kultūrinius, politinius ir žmonių tarpusavio mainus, susitikimus ir bendradarbiavimą, taip pat mainus dalyvaujant valstybių narių atstovams, įskaitant aukščiausio lygio atstovus, kad būtų visapusiškai atspindėtas dinamiškas, įvairiapusis ir glaudus ES ir Taivano, kaip bendraminčių partnerių, bendradarbiavimas”.

Europos Parlamentas „sveikina planus įsteigti Taivano atstovybę Lietuvoje; pasmerkti Kinijos vyriausybės reakciją įvesti ekonomines sankcijas Lietuvai; išreikšti savo paramą ir solidarumą su Lietuva šiuo klausimu, imtis atitinkamų priemonių ir paraginti Tarybą padaryti tą patį.“

Be to, europarlamentarai pabrėžia, „kad šios nepaaiškinamos KLR prievartos priemonės prieš Lietuvą ir ES vykdomos didėjant KLR agresijai prieš kaimynines ir kitas trečiąsias šalis, ignoruojant tarptautinę teisę ir normas, kaip rodo destabilizuojantys veiksmai Pietų Kinijos jūroje, Kinijos ir Didžiosios Britanijos deklaracijos pažeidimai, taip pat sunki žmogaus teisių padėtis žemyninėje Kinijoje ir Honkonge“.

EP nariai yra „tvirtai įsitikinę, kad nereaguojant į Kinijos LR veiksmus, ji būtų padrąsinta ateityje imtis tolesnių prievartos veiksmų prieš Lietuvą ar bet kurią kitą ES valstybę narę“.

Jų teigimu, „tai taip pat leistų KLR silpninti ES vienybę ir stiprinti „skaldyk ir valdyk“ praktiką tarp ES valstybių narių bei siekti sumažinti ES vaidmenį pasaulyje. Todėl, jei KLR ir toliau taikys prievartos priemones, kenkiančias ES bendrajai rinkai, ES turėtų apsvarstyti galimybę atsakyti gynybinėmis priemonėmis KLR atžvilgiu“.

2022.01.11

Liudas Mažylis. ES turi ginti bendrą rinką ir pateikti atsaką Kinijos ekonominiam šantažui

Pastarojo laiko įvykiai, paliečiantys Lietuvos ir Kinijos diplomatinius ir ekonominius santykius, sukėlė poliarizacijos bangą mūsų šalyje bei sulaukė tikrai nemenko dėmesio iš atskirų Europos Sąjungos valstybių bei JAV. Tačiau dabar viešajame diskurse plačiai aptariami pramonininkų prekybiniai nuostoliai dažnai užgožia kitą, daug tamsesnę santykių su Kinija paradigmą – investicijas, kaip politinio poveikio įrankį, nukreiptą į Vakarų valstybių vidaus ir užsienio politikos formavimą. Visgi, kaip Europos Parlamento narys, į šią problemą noriu pažvelgti ne iš nacionalinės, bet iš bendros ES rinkos perspektyvos. Dabartinis Kinijos spaudimas Lietuvai dėl importo ir eksporto – beprecedentis. O bendro ES atsako Kinijai dėl ekonominio šantažo Lietuvai, kaip ir bendrai ES rinkai, reikia kuo skubiau.

Ekonomika ir ES priemonės

Praėjusių metų gruodį Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl kovos su ekonomine prievarta reglamento. Priemonių rinkinys kol kas nėra patvirtintas ir priimtas. Kaip ne vieną dešimtmetį dėstęs ES politiką, suprantu, kad Kinijos spaudimas Lietuvai, taikomas nuo tada, kai lapkričio mėnesį Vilniuje buvo atidaryta diplomatinio statuso neturinti Taivano atstovybė, yra išskirtinis atvejis. Bet bendra rinka ES didžiavosi visais laikais. Atėjo laikas ją apginti ES vardu. Gi tai liečia ne tik Lietuvos įmones, bet ir kitų valstybių narių verslus bei partnerius, perkančius produktus su Lietuvoje pagamintais komponentais. Tarptautinėje žiniasklaidoje praeitą savaitę pasirodė žinia, kad nuo metų pradžios ES pirmininkaujanti Prancūzija su prezidentu Emanueliu Makronu priešakyje ragins parengti skubų bendrą atsaką Kinijos ekonominiam bauginimui.

Savo ruožtu kreipiausi į Europos Komisiją su klausimais apie ES reakciją dėl Kinijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą. Domėjausi, kaip artimiausiu metu planuojama reaguoti ir kokių veiksmų imtis dėl Kinijos vienašališkų veiksmų trikdant prekybos santykius su Lietuva bei kaip šiuo konkrečiu atveju yra vertinamos Kinijos, kaip trečiosios šalies, pastangos bandant daryti poveikį prekybai ES viduje. Po praėjusios savaitės pokalbio su premjere Ingrida Šimonyte, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „Twitter“ įvardijo Lietuvos rėmimą sprendžiant dabartines prekybos su Kinija problemas kaip vieną iš aptartų metų pradžios aktualijų. Bet reikia bendros ir oficialios pozicijos. Todėl Komisijos klausiu, ar planuojama imtis atsako, jei taip – kokio, dėl Kinijos veiksmų, kurie sutrikdytų ES vidaus rinką?

Europos Sąjungos ir būtent Komisijos reakcija bei dėmesys šioje situacijoje su Kinija gali padėti mums ir kitoms narėms ilgalaikėje perspektyvoje tapti atsparesniais tokio tiesioginio šantažo metodams. Tuo labiau, kad ir praeityje ES šalys jau yra susidūrusios su Kinijos politiniu spaudimu, tiek dėl investicinių, tiek dėl politinių ir su žmogaus teisėmis susijusių aspektų.

Europos Parlamente – rezoliucijos dėl ES ir Kinijos santykių bei palaikymas Taivanui

Kalbant apie investicijas, dar 2020 m. spalį kreipiausi į Europos Komisiją dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu, teigdamas, kad tai logiškas tolesnis žingsnis stiprinant ES ryšius su Azija ir siekiant atsvaros Kinijos ekonominei plėtrai.  Tuomet pastebėjau, kad, skirtingai nei Kinijos, ES ir Taivano požiūris daugeliu atžvilgių yra panašus: jos įsipareigojusios užtikrinti laisvę, demokratiją, laisvą rinką ir žmogaus teises. Pavyzdžiui, 2019 m. Taivanas buvo penktas pagal dydį ES prekybos partneris Azijoje ir 15 pagal dydį ES prekybos partneris pasaulyje. Kalbant apie dvišales investicijas, ES yra didžiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis Taivane ir yra daug galimybių padidinti Taivano investicijas ES. O institucijos yra kompetentingos oficialiai stiprinti santykius investicijų srityje ir daryti bet kokius jų teisinius pakeitimus. Investicijų susitarimas būtų labai naudingas abiem partneriams.

O štai Europos Parlamente dar pernai gegužę priėmėme rezoliuciją dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Parlamento bei nacionalinių parlamentų nariams. Taip balsuodami „už“ užšaldėme ES ir Kinijos Visapusiško susitarimo dėl investicijų planą, kurio derybos truko beveik 7 metus.

Taip pat 2021 m. rugsėjį Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją dėl Naujos ES ir Kinijos strategijos. Atkreipiu dėmesį, kad joje jau aiškiai pabrėžiamas Taivano piliečių interesų palaikymas ir nerimas dėl Kinijos veiksmų Taivano sąsiauryje. O kartu palaikydami rezoliuciją raginome valstybes nares investuoti į tvirtesnį bendradarbiavimą su „panašiai mąstančiais partneriais“, įskaitant ir Taivaną. Kartu parlamente šiuo dokumentu atkreipėme dėmesį į tai, kokie svarbūs yra ES ir Taivano prekybos ir ekonominiai santykiai.

Dirbant Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitete bei ne kartą diskutuojant dėl ES ir Kinijos prekybos santykių buvo pastebėta, jog ES negali leisti, kad Kinija keistų ES vieningąją rinką. Todėl, atsižvelgiant į besikeičiantį politinį ir ekonominį klimatą tarp ES ir Kinijos, sutarties ratifikavimas negali ignoruoti fundamentalių Vakarų demokratijų elementų, tuo labiau normatyvios politikos principų, kurie jau yra tapę ES vizitine kortele užsienio politikoje.

Beje, 2021 m. spalio mėnesį Europos Parlamente patvirtinome dokumentą dėl ES ir Taivano politinių santykių ir bendradarbiavimo. Tuomet palaikydamas šį pranešimą akcentavau, kad kaip EP nariai privalome reaguoti į išaugusias Kinijos provokacijas Taivano atžvilgiu. Savo balsavimo paaiškinime teigiau, kad ES ir Taivano partnerystė yra grįsta tomis pačiomis demokratiją, žodžio laisvę, teisės viršenybę ginančiomis vertybėmis, todėl turime rodyti paramą savo partneriams. Ypač palaikau pranešime išsakytą raginimą Europos Komisijai skubiai pradėti poveikio vertinimą, viešąsias konsultacijas ir dvišalio investicijų susitarimo apimties vertinimą su Taivano valdžios institucijomis ruošiantis deryboms dėl dvišalių ekonominių ryšių stiprinimo. Vienareikšmiškai pasisakau už dvišalį investicijų susitarimą tarp ES ir Taivano. Reaguodamas į priimtą dokumentą atkreipiau dėmesį į svarbią jo dalį – raginimą leisti Taivano atstovams stebėtojų statusu dalyvauti tarptautinių organizacijų susitikimuose. Dabartinė Taivano izoliacija yra nepriimtina. Dokumente taip pat buvo išreikšta parama Lietuvai dėl santykių su Taivanu gilinimo ir neadekvačios Kinijos reakcijos grasinant ekonominėmis sankcijomis.

Ateities perspektyvos ir vertybinė politika

ES dabar turi veikti vieningai ir pateikti konkretų priemonių rinkinį. Tai padėtų ir ateityje, kai užsienio šalys siekia daryti įtaką ES valstybių narių sprendimams ar elgesiui prekybos ir investicijų politikos srityje. Tikėtina, kad Briuselis imsis rinkti įrodymus, kuriuos teiks Pasaulio prekybos organizacijai, kad prasidėtų tyrimas prieš Pekiną ir jo taikomą politinį spaudimą, nors ir šis procesas gali užsitęsti.

Šalys, kurių ekonomika priklauso nuo eksporto į Kinijos rinką, tampa vis labiau pažeidžiamos nuo Pekino politikos, o tokie formatai, kaip 17+1 (iš kurio Lietuva pernai gegužę pasitraukė) ir „Diržo ir kelio“ iniciatyva (angl. „Belt and Road initiative“), remiasi tiesioginiu investavimu į infrastruktūros projektus Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Tokio pobūdžio investicijos veikia kaip Kinijos įtakos plėtimo įrankis, suteikiant tiek pigesnes paskolas, tiek prieigą Kinijos įmonėms prie strateginės reikšmės objektų, tokių kaip uostai ir geležinkeliai. Grobuoniškos taktikos taikomos ne tik besivystantiems regionams Centrinėje ir Rytų Europoje. Pavyzdžiui, Vokietija, Italija ir Prancūzija – didžiausią ekonomiką Europoje turinčios šalys – 2017 metais susirūpino dėl Kinijos įmonių taikomų neskaidrių investavimo praktikų, nukreiptų į praktinės patirties (angl. know how)  ir industrinių technologijų pasisavinimą. 2020 m. Vokietija priėmė pataisas dėl užsienio prekybos ir mokėjimų teisės akto (Foreign Trade and Payments Act), įtvirtinančio naujus tiesioginėms užsienio investicijoms taikomus reikalavimus, apibrėžiančius, kiek užsienio investuotojai galės įsigyti akcijų, bei užtikrinančius kitų strateginių su 5G ryšio ir karinėmis technologijomis susijusių sektorių didesnę apsaugą nuo ne ES šalių investuotojų.

Europos Komisija 2020 m. gruodžio mėnesį kaip atsvarą Kinijos investiciniams infrastruktūros projektams pasiūlė 40 mlrd. eurų technologijų planą iš 300 mlrd. „Global Gateway“, skirto padidinti atsparumą skaitmeninės ekonomikos, energetikos ir transporto sektoriuose, apsaugant nuo Pekino bankų teikiamų paskolų.

Šiuo metu darosi aišku, kad ateityje panašių principinių konfliktų dėl Kinijos vykdomos politikos, kuri yra niekaip nesuderinama su jokia Vakarų demokratija, tik daugės, o poveikis pasitelkiant ekonominius instrumentus palies šalių autonomiją įgyvendinant vidaus ir užsienio politiką. Dabartinis spaudimas, kokį dabar patiria Lietuva, bus neišvengiamas ir kitoms ES šalims, kurios vadovausis vertybiniais principais. Žinoma, sunku tikėtis, kad ir Kinijos dabartinis kursas keisis. Kinija nėra ir, tikėtina, netaps nuspėjama. Pekino autoritarizmas visada teiks pirmenybę ideologiniam fragmentui, ginančiam ten vyraujančią politinę sistemą, įskaitant „vienos Kinijos“ principo politiką, todėl bet kokie prekybiniai ryšiai niekada negalės būti saugūs, nes ten galiojančios ideologinės gairės negali pažadėti stabilių sąlygų investicijoms ir verslui, jeigu joms tarptautiniai partneriai nepritars.

Tačiau šiuo metu būtina sulaukti greitos ir aiškios ES reakcijos, ne tik dėl bloko vienybės ir solidarumo išlaikymo, bet ir dėl prekybos politikos tarpusavio sąsajų ES bendroje rinkoje. Juk ir dabar matosi, kaip Kinija su šešėlinėmis sankcijomis bando pakeisti dabartinį Lietuvos ir Taivano santykių kursą, o mes, kaip suvereni valstybė, pati savarankiškai sprendžianti užsienio politikos kryptį, neturėtume taip greit atsisakyti svarbaus vertybinės politikos elemento – demokratijų palaikymo.

O ES tiesiog negali leisti kompromituoti savo vertybinės politikos principų dėl trumpalaikės ekonominės naudos, todėl dvišalis bendradarbiavimas su Kinija yra įmanomas, tam tikrose srityse radus bendrą konsensusą, bet visų pirma reikia aiškiai laikytis europinių vertybių ir atremti Kinijos ekonominį šantažą.

2022.01.07

EP narys L. Mažylis uždavė klausimų Europos Komisijai apie ES reakciją dėl Kinijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis sausio 7 dieną kreipėsi į Europos Komisiją su klausimais apie ES reakciją dėl Kinijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą.

Klausimas Europos Komisijai raštu:

Pastaraisiais mėnesiais sparčiai vystosi precedento neturinti situacija dėl Kinijos prievartos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą. Ginčas, įsisiūbavęs dėl Lietuvoje atidarytos, diplomatinio statuso neturinčios, Taivaniečių atstovybės pavadinimo, su kiekviena diena darosi vis pavojingesnis ne tik Lietuvai, bet ir visai ES bendrai. Būtina sulaukti greitos ir aiškios ES reakcijos ne tik dėl bloko vienybės ir solidarumo išlaikymo, bet ir dėl to, kad prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai.

  1. Kaip artimiausiu metu planuojama reaguoti ir kokių veiksmų imtis dėl Kinijos vienašališkų veiksmų trikdant prekybos santykius su Lietuva (pavyzdžiui, Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės deklaravimo sistemos, Lietuvos įmonėms sumažinti kredito limitai ir t.t.)? Kiekviena besitęsiančio konflikto diena atneša didelius nuostolius, o 2021 m. gruodį Komisijos pristatytas pasiūlymas dėl kovos su ekonomine prievarta priemonės, visų pirma, dar turės būti priimtas.
  2. Kaip šiuo konkrečiu atveju yra vertinamos Kinijos, kaip trečiosios šalies, pastangos bandant daryti poveikį prekybai ES viduje? Ar planuojama imtis atsako, jei taip kokio, dėl Kinijos veiksmų, kurie sutrikdytų ES vidaus rinką? Žiniasklaidoje pranešama apie Kinijos daromą spaudimą Europos bendrovėms, įsikūrusioms, pavyzdžiui, Vokietijoje arba Prancūzijoje, galintį nulemti užsakymų iš Lietuvos nutraukimą. Kai kurios Europos įmonės jau įspėjo, kad bendradarbiavimas su Lietuva gali nutrūkti.

iStock nuotr.

2021.02.17

EP narė R. Juknevičienė Vyriausybės sprendimą dėl “Nuctech” įrangos draudimo vadina sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiu

Šiandien priimtą Lietuvos Vyriausybės sprendimą uždrausti diegti Kinijos įmonės „Nuctech“ rentgeno patikros įrangą šalies oro uostuose dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui europarlamentarė Rasa Juknevičienė vadina sėkmingo bendradarbiavimo tarp Europos Parlamento narių, Seimo ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės pavyzdžiu.

EP narė R. Juknevičienė dar praėjusių metų gruodį kreipėsi į tuometinį susisiekimo ministrą, Seimo Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo komitetų pirmininkus dėl “Nuctech” siūlomos rentgeno patikros įrangos Lietuvos oro uostuose išreikšdama abejonę dėl šios įmonės dalyvavimo viešajame pirkime.

“EP pastaruoju metu daug analizuojamas Kinijos skverbimasis į strategiškai svarbias infrastruktūras. Lietuva dar gali atsispirti. Yra šalių, kuriose ekonominė priklausomybė nuo Kinijos jau dar įtaką demokratijos raidai, – teigia EP narė R. Juknevičienė. –Atsižvelgdama į vis augantį Lietuvos ir Europos Sąjungos susirūpinimą dėl didėjančios nedemokratiškų trečiųjų šalių įtakos ir praeitų metų VSD grėsmių vertinimą, pabrėžiantį aktyvią Kinijos investicijų skvarbą, didinančią „kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, turiu pagrįstų abejonių dėl „Nuctech“ dalyvavimo minėtame viešajame pirkime”. 

Informaciją apie tai EP narė bei kiti Europos liaudies partijos frakcijos nariai gavo iš Vokietijos Europos Parlamento nario Axel Voss, atkreipusio dėmesį, jog įmonės “Lietuvos oro uostai” skelbtame konkurse aviacijos saugumo įrangai ir automatinei dėžučių grąžinimo sistemai įsigyti dalyvauja kinų įmonė “Nuctech”. Įmonės pateikto pasiūlymo kaina – 30 procentų žemesnė nei konkurentų. Ši įmonė jau teikia saugumo įrangą Lietuvos pasienio patikros postams Medininkuose, Kybartuose ir Klaipėdoje. Šios įmonės įranga taip pat vis dažniau diegiama ir kitų Europos Sąjungos šalių strateginiuose susisiekimo objektuose.

2020.04.27

EP narių pokalbis su žurnalistu R. Bogdanu

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitinio pokalbio metu su žurnalistu, rašytoju Ramūnu Bogdanu aptarė situaciją Kinijoje ir jos vaidmenį koronaviruso pandemijos plėtroje. (Pokalbį galite peržiūrėti čia: https://youtu.be/Af6wacj6C3c )

Pasak EP narės R. Juknevičienės, situacija Kinijoje kelia nerimą – randasi įvairių iniciatyvų ir Europos Parlamente, ir kitur, bandant aiškintis, kas gi įvyko Kinijoje vėlų praeitų metų rudenį.

EP narys A. Kubilius teigė, kad jam susidaro įspūdis, jog Europos Sąjunga blaškosi savo nuostatose dėl Kinijos. „Šią savaitę vyko Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto nuotolinis posėdis, kuriame dalyvavo ES aukščiausias įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Džosefas Borelis (Josep Borrell). Buvo daug diskutuojama apie Kiniją, Ameriką. Galų gale buvo suformuluota, kad kadangi Kinija ir JAV šiuo metu pykstasi, tai Europos Sąjunga turėtų būti tarpininku, tačiau tai – klaidingas požiūris“, – situaciją komentavo A. Kubilius.

×