2020.06.09

Naujame leidinyje, skirtame klimato kaitai – ją lemiančių procesų apžvalga

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius kartu su dviem bendraautoriais – Kęstučiu Škiudu bei Jonu Urbanavičiumi – naujame leidinyje „Žmonijos veiklos sukelta klimato kaita: priežastys, pasekmės, galimybės” apžvelgia žinomus ir mokslinių tyrimų patvirtintus duomenis bei procesus, susijusius ir lemiančius klimato kaitą.

„Apžvalginis leidinys yra skirtas tam, kad Lietuvos visuomenė ir ypač politinė bendruomenė geriau suprastų pasaulyje vykstančias diskusijas, esminius procesus, įtakojančius klimato kaitą ir būdus, kaip su tuo galima ir būtina kovoti”, – teigia Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.

Autoriai leidinyje apžvelgia klimato kaitos priežastis. Pasak jų, esminę įtaką klimato kaitai, mažinant CO2 kiekį atmosferoje, daro ne fotosintezės apimtys, o fotosintezės metu surišamo anglies dvideginio „įkalinimas“ (angl.: sequestration) vandenynuose, durpynuose, klintyje, medienoje, anglyse.

Vandenynų potencialas, mažinant klimato kaitą lemiančią CO2 koncentraciją atmosferoje, lyginant su sausuma, yra nepalyginamai didesnis. Atogrąžų miškai apskritai jokio reikšmingesnio vaidmens nevaidina, nes tiek, kiek fotosintezės metu sugeria CO2, tiek pat jo sugrąžina į atmosferą medienos puvimo metu.

Leidinio autorių teigimu, anglies dvideginio kiekis atmosferoje jau dabar yra toks, kad klimato kaitos neįmanoma sustabdyti vien mažinant anglies dvideginio išlakas. Tai būtina daryti trumpuoju laikotarpiu, bet tuo pat metu būtina ruošti neigiamų emisijų technologijas, kuriomis būtų siekiama sumažinti anglies dvideginio, jau esančio atmosferoje, kiekį, tam kad šias technologijas būtų galima įgyvendinti netolimoje ateityje. Siekiant parengti neigiamų emisijų technologijas jų efektyviam panaudojimui, yra būtini intensyvūs mokslo tyrimai ir jiems finansuoti turi būti skiriamos pakankamos lėšos jau dabar. Tai atveria naujas galimybes ir Lietuvos mokslininkams bei naujų technologijų vystytojams, o Lietuvos ir Europos Sąjungos sprendimų priėmėjams suteikia naujų argumentų sprendžiant dėl tolesnės klimato politikos raidos.

Leidinį galite perskaityti paspaudę čia: Klimato kaita

2020.03.09

A. Kubilius skelbia parengtą apžvalgą „Žmonijos veiklos sukelta klimato kaita: priežastys, pasekmės, galimybės”

Naujai sudaryta Europos Komisija svarbiausiu savo veiklos prioritetu paskelbė kovą su klimato kaita. Patvirtinta politinė programa, kuri vadinasi “Naujasis Žaliasis Kursas”, ES valstybės svarsto ir prisiima įsipareigojimus ateinantiems  dešimtmečiams. Svarbiausias jų tikslas – mažinti šiltnamio dujų, ypač anglies dvideginio išlakas kiekvienoje ES  narėje.

Lietuvoje klimato kaitos klausimai nėra plačiai svarstomi, jų nėra tarp svarbiausių šalyje svarstomų politinių temų. Vyriausybės patvirtintas Lietuvos kovos su klimato kaita planas buvo rengtas paskubomis, visuomenė į jo svarstymus netik nespėjo įsitraukti, bet net nesuvokė, kaip stipriai jame prisiimti įsipareigojimai palies daugelį gyvenimo sričių.

Europos Komisija Lietuvos parengtą planą įvertino kaip nepakankamai realistišką. Tai reiškia, kad daugelį dalykų reikės vertinti iš naujo, parengti labiau pagrįstus sprendimus.

Siekdami, kad klimato kaitos aptarimai ateityje būtų gilesni ir išsamesni, parengėme apžvalgą, ją rasite čia: AKubilius-KSkiudas-Klimato-kaita-apzvalga, kurioje atspindėjome tai, kaip tarptautinėje   mokslo tyrimo duomenimis pagrįstoje literatūroje yra vertinami  klimato šiltėjimo iššūkiai  bei prognozės, kokios klimato kaitos mažinimo priemonės yra svarstomos arba įgyvendinamos, kokiais statistiniais  duomenimis yra grindžiama kovos su klimato kaita politika.

Kita vertus, klimato kaita nėra svarbus vien tik politikams reikalas. Tai taip pat yra ir platesnis kiekvieno žmogaus pasaulėžiūrinis klausimas. Klimato kaita asmeniškai paliečia kiekvieno žmogaus gyvenimą, todėl visiems svarbu turėti savo požiūrį, apsibrėžti savo asmeninę laikyseną.

Tikimės, kad ši apžvalga bus naudinga visiems besidomintiems šia ypač svarbia ir jautria tema.

Kęstutis Škiudas
Andrius Kubilius

×